084367f2-4fca-457a-9c50-c66a3f82e4c3 · Kauno apygardos teismas

Administracinė byla Nr. ATP-557-81/2012;                                                                                       Teisminio proceso Nr.4-05-3-07593-2011-0                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.4.4., 45.4.5.;39.2.;79.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo R. L. skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutarimo R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje irn u s t a t ė :R. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad ji 2011-11-18, 12.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo autobusÄ â€žSolaris Urbino 12“, v.n. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, kelio vingyje į deÅ¡inę pusę važiuodama antra eismo juosta, kliudė gretima pirma eismo juosta važiavusį troleibusÄ â€žÅ koda“, apgadino abi transporto priemones ir nesustojusi iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo, t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 231.1. punktų reikalavimus ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -LR ATPK) 127 str. 2d. ir 130 str. 1d. numatytus pažeidimus.Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutarimu R.

L. pripažinta padariusi LR ATPK 127 str. 2d. numatytÄ pažeidimÄ ir nubausta 100 Lt dydžio bauda bei pripažinta padariusi LR ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ ir nubausta 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Subendrinus skirta galutinė nuobauda - 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas nurodė, jog nors R. L. neprisipažino kalta, jos kaltė įrodyta Å¡iais bylos duomenimis-eismo įvykio vietos schema (b.l. 6), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu marÅ¡rutu bei laiku kelionės lape (b.l.28), nuotraukomis bei techninės apžiÅ«ros aktu (b.l. 4,5,6), UAB „(duomenys neskelbtini)“ avariniu aktu bei praneÅ¡imu draudimo kompanijai apie įvykį (b.l. 29,30), AB „(duomenys neskelbtini)“ defektiniu aktu bei kalkuliacija (b.l. 31,32), taip pat iÅ¡ dalies ir pačios vairuotojos, t.y.

R. L. parodymais, liudytojos parodymais. R. L. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nesutikdama su Å¡iuo nutarimu R. L. jį skundžia Kauno apygardos teismui ir praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-17 nutarimÄ panaikinti, dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d. –bylÄ nutraukti, dėl LR ATPK 127 str. 2d. –grÄ Å¾inti administracinio teisės pažeidimo bylÄ iÅ¡ naujo tirti įgaliotai institucijai. PareiÅ¡kėja nesutinka su jai pareikÅ¡tais kaltinimais bei nuobaudos dydžiu.

Teismas skirdamas nuobaudÄ neteisingai vertino pažeidimo pobÅ«dį ir sukeltas pasekmes. PareiÅ¡kėja teigia, kad įstatymo leidėjo tikslas LR ATPK 130 str. 1d. numatyta atsakomybe sudrausminti tuos vairuotojus, kurie pasiÅ¡alindami iÅ¡ įvykio vietos siekia iÅ¡vengti atsakomybės, nuslėpti svarbias aplinkybes, ar palieka nukentėjusiuosius galimai pavojingoje situacijoje, bÅ«tų neteisinga už Å¡iuo atveju menkavertį įvykį, apeliantę nubausti atleidimu iÅ¡ darbo, kuris yra vienintelis pragyvenimo Å¡altinis, dviejų nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui iÅ¡ nedarbingo buvusio sutuoktinio jų lėšų negauna.

Teismas atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjos asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, galėjo paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje arba administracinės nuobaudos visai neskirti.Apeliantė taip pat nesutinka su ta nutarimo dalimi, kuria jai nuobauda skirta už LR ATPK 127 str. 2d. numatyto pažeidimo padarymÄ , nes ji KET 9 p. reikalavimų nepažeidė, laikėsi visų atsargumo priemonių.

Ji vairavo viduriu antrosios juostos ir nebuvo jokio poreikio ar bÅ«tinybės įsukti į pirmÄ jÄ eismo juostÄ ties Kauno paveikslų galerija. VisÄ dėmesį ji buvo sutelkusi į priekyje esančiÄ situacijÄ bei trečiÄ ja eismo juosta važiuojančias transporto priemones, nes bÅ«tent į trečiÄ jÄ eismo justÄ autobusas gali iÅ¡sisukti priekiniu kairiuoju kampu, o ne į pirmÄ jÄ . Ji nepajuto kaip troleibusas įvažiavo į antrÄ jÄ juostÄ ir įsirėžė veidrodžiu į jos vairuojamÄ autobusÄ .

Tikėtina, kad troleibusui, dėl savo techninių ypatumų, posÅ«kio įveikimo metu ženkliai sulėtinus greitį, į autobusÄ Ä¯remtas Å¡oninis veidrodis nubraukė Å¡onÄ iki autobuso galo. Apeliantės nuomone tai patvirtina ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas troleibuso Å koda brėžinys, eismo įvykio vietos schema, iÅ¡ kurių darytina iÅ¡vada, jog troleibuso galinis kairys ratas į antrÄ eismo juostÄ iÅ¡sikišęs 20 cm., todėl ir priekinis kairys ratas buvo iÅ¡sikišęs į antrÄ jÄ eismo juostÄ .

Apeliantės manymu vairuotoja S. G. pažeidė KET 122 p. ir 109 p. reikalavimus. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ skirti autotechninę ekspertizę bei atsisakė prijungti prie bylos vaizdo įraÅ¡us, kur užfiksuota kaip troleibusai įveikia šį posÅ«kį. Nurodytų iÅ¡vadų dėl S. G. kaltės nepaneigia ir liudytojų R. G. bei R. L. parodymai bei liudytojos S. G. parodymai. Be to, Å¡ios liudytojos teiginys, kad ji nebuvo iÅ¡važiavusi į kitÄ eismo juostÄ , apeliantės manymu, prieÅ¡tarauja eismo įvykio vietos schemos duomenims.

Taip pat skunde teigiama, kad pagal apgadinimus spręstina, jog jokio smÅ«gio nebuvo, todėl ir trenksmo bÅ«ti negalėjo. Be to, S. G. teiginys, kad autobusas privažiavo jai darant posÅ«kį, apeliantės manymu, prieÅ¡tarauja liudytojos F. S. parodymams, kad troleibusas ir autobusas važiavo lygiagrečiai. Apeliantė taip pat mano, kad liudytoja F. S. yra Å¡aliÅ¡ka, nes buvo pasipiktinusi ir pati siÅ«lėsi bÅ«ti eismo įvykio liudytoja. Be to, dauguma asmenų nesÄ moningai gina savo artimÄ aplinkÄ nuo iÅ¡orės grėsmių.

Liudytojos suinteresuotumÄ apeliantės manymu rodo ir tai, kad liudytoja atvyko ir į 2012-05-11 d. posėdį, nors niekas jos nekvietė. Be to, liudytojos parodymai dėl autobuso ir troleibuso lenkimų prieÅ¡taringi, o fakto, kad troleibusas užvažiavo ant Å¡aligatvio nepatvirtino S. G.. Tam prieÅ¡tarauja ir objektyvÅ«s duomenys - eismo įvykio schemoje užfiksuota troleibuso padėtis. Dėl Å¡ių aplinkybių teismo iÅ¡vada, kad liudytojų parodymai visiÅ¡kai sutampa tarpusavyje bei su kitais raÅ¡ytinais įrodymai, nepagrįsta ir neteisinga.

Tuo buvo pažeista LR ATPK 257 straipsnyje nurodyta įrodomų vertinimo taisyklė, todėl nutarimas, apeliantės teigimu, turi bÅ«ti panaikintas. Aplinkybė, kad S. G. negalėjo bÅ«ti eismo įvykio kaltininke netirta, todėl Å¡ioje dalyje byla dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2d., turėtų bÅ«ti perduota tirti įgaliotai institucijai. Dėl LR ATPK 130 tr. 1d. numatyto pažeidimo apeliantė nurodė, jog apie tyčiÄ teismas sprendė vien iÅ¡ S. G. ir liudytojos F. S. parodymų, kad buvo didelis garsas ir autobuso vairuotoja turėjo girdėti.

Šiuos parodymus reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad apgadinimai yra per transporto priemonės vidurį, vairuotojo kabina atskirta nuo keleivių ir autobusas buvo pilnas šurmuliuojančių studentų. Be to, turi būti įvertinta ir transporto priemonės masė-daugiau nei 10,3 t bei variklio keliamas triukšmas. Apeliantė taip pat pažymi, kad niekas iš keleivių prie jos nebuvo priėjęs ir jokių pastabų nepasakė. Turėtų būti įvertintas ir apgadinimų pobūdis-autobuso stiklas net nebuvo išdaužtas ir tai rodo, jog kontaktas nebuvo didelis.

Taip pat apeliantė teigia, jog visÄ dėmesį buvo sukaupusi į trečiÄ jÄ eismo juostÄ . Teismas negalėjo vadovautis iÅ¡imtinai vien liudytojos F. S., parodymais, nes Å¡i liudytoja, bÅ«dama 68 metų, niekada nėra vairavusi, vedina asmeninių ambicijų, nesivaržė teismui teikti niekuo nepagrįstas iÅ¡vadas, kad apeliantė turėjo pastebėti įvykį. Be to, paaiÅ¡kėjo, kad Å¡i liudytoja asmeniÅ¡kai neigiamomis aplinkybėmis pažįstama su apeliantės atstovu advokatu Linu Å arkiu.

Apeliantė taip pat nurodo, jog nelogiÅ¡ka manyti, kad ji pastebėjusi įvykį bÅ«tų tyčia nuvažiavusi, nes dirbant autobuso vairuotoju neįmanoma paneigti buvimo tam tikru laiku tam tikroje vietoje. Autobusas apdraustas, civiline atsakomybe tai pat apdraustas, keleiviai apdrausti. Ji motyvo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos neturėjo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba praÅ¡o skundo netenkinti, Kauno miesto apylinkės teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodoma, jog aplinkybę, kad būtent R. L. pažeidė KET įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas, pareigūno parodymai teismo posėdžio metu, eismo įvykio dalyvių paaiškinimai, liudytojų parodymai teismo posėdžio metu, fotonuotraukos, transporto priemonių techninės apžiūros aktai, kiti byloje esantys įrodymai. Manoma, kad nuobauda apeliantei taip pat skirta teisingai.Aukštesnysis teismas sprendžia, kad R.

L. skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir nustatė, jog R.

L. pagrįstai pripažintas kalta, padariusi tiek LR ATPK 127 str. 2d. numatytÄ pažeidimÄ , tiek ir LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ . R. L. kaltę pažeidus KET 9 p., 231.1p. reikalavimus patvirtina liudytojos S. G. parodymai, kurie atitinka jos paaiÅ¡kinime nurodytas aplinkybes, liudytojos F. S. parodymai, kurie atitinka jos paaiÅ¡kinimÄ bei liudytojos S. G. paaiÅ¡kinimÄ bei parodymus, eismo įvykio vietoje schemoje nurodytas aplinkybes. Tiek S. G., tiek ir liudytoja F. S. nurodė, jog autobusas lenkė troleibusÄ posÅ«kyje, užkabino troleibuso kairį veidrodėlį.

Tai iš esmės neprieštarauja ir transporto priemonių apgadinimo pobūdžiui, kuris užfiksuotas techninė apžiūros akte (b.l.

6) bei defektiniame akte ir šių liudytojų nurodytam sugadinimų atsiradimo mechanizmui, kurį taip pat patvirtina ir eismo įvykio vietos schema. Pažymėtina, jog teismas pagrįstai vadovavosi liudytojos F. S. parodymais, nes dėl reikšmingų įvykio aplinkybių jos parodymai nuoseklūs, todėl tai, kad aplinkybės dėl užvažiavimo ant šaligatvio nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys, nėra pagrindas visus F. S. parodymus laikyti neatitinkančiais tikrovės. Pažymėtina, jog teismas vadovavosi tik ta jų dalimi, kuri atitinka kitus teismo aptartus įrodymus. pažymėtina, jog F.

S. nurodė, jog autobusas posÅ«kyje artėjo link troleibuso ir tai neprietarauja S. G. parodymams, kad autobusas siekė jÄ aplenkti posÅ«kyje. Å ias aplinkybes patvirtina ir apgadinimų lokalizacija. Kaip matyti iÅ¡ nuotraukų ir anksčiau aptartų raÅ¡ytinių aktų, nulaužtas ir sugadintas troleibuso kairės pusės veidrodis, o autobuso apgadinimai - braukiamo pobÅ«džio ir yra ties vidurinėmis autobuso durimis, braukimo kryptis – link autobuso galo, yra smailėjantys. Tai ne tik patvirtina aplinkybę, kad autobusas lenkė troleibusÄ , buvo iÅ¡ dalies pravažiavęs troleibuso priekį, tačiau ir patvirtina tÄ aplinkybę, kad tai ne troleibusas atsitrenkė ir braukė, o prieÅ¡ingai, autobusas važiuodamas, lenkdamas, užkabino (kliudė) troleibuso veidrodėlį, kurį nulaužė bei padarė braukiamo pobÅ«džio autobuso apgadinimus.

Tai, kad troleibusÄ kliudė autobusas, patvirtina ir eismo įvykio vietos schema, iÅ¡ kurios matyti, jog juostos, kuria važiavo troleibusas, plotis yra 3,8 m. Priekinis ratas nuo Å¡aligatvio nutolęs 1m. atstumus, o į vertinus tai, kad troleibuso plotis yra 2,5m., darytina kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, jog troleibuso priekinė dalis nebuvo kirtusi savo eismo uostos ir ji negali bÅ«ti įvažiavusi į kitÄ eismo juostÄ , kaip skunde teigė apeliantė. AukÅ¡tesnysis teismas taip pat laiko nepagrįstais skundo argumentus dėl liudytojos F.

S. suinteresuotumo dėl to, jog ji važiavo troleibusu bei dėl to, jog ji parodė iniciatyvÄ liudyti bei dėl jos santykių su apeliantės atstovu. Pažymėtina, jog tai, kad liudytoja pati rodė iniciatyvÄ liudyti parodo liudytojos neÅ¡aliÅ¡kumÄ , suinteresuotumÄ nustatyti tiesÄ , nes ji nei vieno troleibuso vairuotojo nepažinojo, tačiau nuo pat pradžių jai autobuso važiavimas atrodė pavojingas. Jai, kaip neÅ¡aliÅ¡kam asmeniui, atrodė pavojingas ne troleibuso važiavimas, o prieÅ¡ingai, autobuso važiavimas.

Tai, kad ji nėra vairuotoja, neneigia jos nurodytų aplinkybių, o tai, kad ji yra anksčiau susitikusi su apeliantės atstovu kitoje byloje, aplinkybė iÅ¡aiÅ¡kėjo tik teisme, kai dar savo noru ir iniciatyva liudytoja buvo paraÅ¡iusi paaiÅ¡kinimÄ policijoje. Be to, ankstesnis susitikimas su apeliantės gynėju buvo dėl kitų reikalų ,dėl kitų asmenų ir įvykių, todėl tai negali bÅ«ti Å¡aliÅ¡kumo požymiu vertinant liudytojos parodymus. Ä®vertinus aptartų duomenų visumÄ , konstatuojama, jog teismas įrodymus vertino nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino visumÄ Ä¯rodymų, pagrįstai juos gretindamas ir lygindamas su kitais įrodymais, todėl teismo iÅ¡vados dėl to, jog R.

L. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, bÅ«tent 9 p. reikalavimus, ir dėl to įvykio eismo įvykis, buvo apgadintos dvi transporto priemonės, laikomos pagrįstomis ir teisėtomis. R. L. veikoje pagrįstai nustatyti LR ATPK 127 str. 2d. numatyto pažeidimo požymiai, todėl nuobauda pagal šį straipsnį jai skirta pagrįstai ir teisėtai. Duomenų, kad S. G. bÅ«tų pažeidusi kelių eismo taisyklių reikalavimus, nėra, todėl tenkinti skundo reikalavimÄ perduoti bylÄ tirti įgaliotai institucijai, nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog teisingas faktinių aplinkybių nustatymas priklauso ir nuo pareiÅ¡kėjos vairuotos transporto priemonės padėties. Dėl Å¡ių aplinkybių yra įtvirtinti eismo įvykio dalyvių reikalavimai apsaugoti įvykio vietÄ , nepasiÅ¡alinti iÅ¡ jos. Å iuo atveju pasiÅ¡alindama iÅ¡ eismo įvykio vietos pareiÅ¡kėja iÅ¡ dalies prisiėmė rizikÄ ir dėl faktinių aplinkybių nustatymo teisingumo. Be to, pažymėtina, jog nuobauda už šį pažeidimÄ iÅ¡ esmės neturėjo įtakos galutinės subendrintos nuobaudos dydžiui, o pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos yra savarankiÅ¡kas pažeidimas.PareiÅ¡kėja tai pat nesutinka su tuo, kad ji pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

AukÅ¡tesnysis teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡is skundo argumentas nepagrįstas, teismo iÅ¡vados dėl R. L. kaltės pažeidus KET 231.1p., reikalavimus ir tyčia pasiÅ¡alinus iÅ¡ eismo įvykio vietos, pagrįstos iÅ¡samia surinktų duomenų analize, atitinka faktines aplinkybes, todėl yra teisėtos ir pagrįstos. Pažymėtina, jog LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Ä®rodinėjant šį administracinį teisės pažeidimÄ bÅ«tina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su Å¡iuo įvykiu susijęs, bei kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (nutartis Nr. N-444-2387/2010) yra nurodęs, jog atsakomybės priemonių taikymui pagal LR ATPK 130 str. 1d. pakanka nustatyti, kad asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iÅ¡ karto policijai apie eismo įvykį nepranešė ir nėra bÅ«tina nustatyti, jog asmens tikslas buvo iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R.

L. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia, suvokusi, jog sukėlė eismo įvykį. Apie tai, kad smÅ«gis ir garsas buvo didelis, parodė tiek vairuotoja S. G. tiek ir liudytoja S. S., kurios parodymais, dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, teismas pagrįstai tikėjo bei jais vadovavosi. IÅ¡ fotonuotraukų matyti, jog braukimo žymė ant autobuso Å¡ono tęsiasi nuo reklaminės iÅ¡kabos iki autobuso durų, nors langas ir nesudužęs, neiÅ¡muÅ¡tas, tačiau pati žymė, jos ilgis, vertinant kartu su liudytojų parodymais apie girdėtÄ garsÄ bei tai, kad buvo sudaužytas veidrodis ir dėl to troleibuso vairuotoja negalėjo tęsti marÅ¡ruto, patvirtina, jog kontaktas buvo stiprus, tęstinio pobÅ«džio ir apeliantė jo negalėjo nepajusti.

Pažymėtina, jog liudytoja F. S. nurodė, jog ji jautė smÅ«gį ir girdėjo garsÄ sėdėdama beveik troleibuso viduryje, t.y. nuo kontakto bÅ«dama nutolusi nemažu atstumu, ir tai vertinat su aptartomis aplinkybėmis patvirtina, jog kontaktas negalėjo bÅ«ti nejuntamas. Esant Å¡ioms aplinkybėms, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog teismo iÅ¡vados, kad R. L. pažeidė KET 231.1 p. reikalavimus ir po eismo įvykio nesustojo, bei iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, pagrįstos ir teisėtos.

Å ių duomenų visuma patvirtina, kad R. L. žinodama kelių eismo taisykles, suvokdama, kad įvyko eismo įvykis ir žinodama, kad tokioje situacijoje privalu sustoti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, t.y. užpildyti deklaracijÄ arba iÅ¡kviesti policijÄ , Å¡ios pareigos nevykdė, t.y. tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, todėl jos veika pagal LR ATPK 130 str. 1d. kvalifikuota teisingai. Skunde taip pat teigiama, jog skirta per griežta administracinė nuobauda. Teismas pareiÅ¡kėjos manymu, galėjo pritaikyti LR ATPK 301 straipsnio nuostatas ir skirti Å¡velnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudÄ .

Å ie skundo argumentai pagrįsti, todėl Å¡ioje dalyje skundas tenkinamas.  Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos suÅ¡velninimo yra ne kartÄ konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

LR ATPK 130 str. 1d. numatyta minimali sankcija- 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuti transporto priemones atėmimu 3 metams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendžia, kad Å¡iuo atveju veikos faktinis pavojingumas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakteristika, asmenybė bei galimos pasekmės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbinei veiklai bei pragyvenimo Å¡altiniui, sudaro faktinių aplinkybių visumÄ , leidžiančių teigti, kad LR ATPK 130 str. 1d. sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos skyrimas Å¡iuo atveju akivaizdžiai pažeistų teisingumo ir protingumo kriterijus bei bÅ«tų akivaizdžiai per griežta priemonė LR ATPK 20 str. numatytiems tikslams pasiekti.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad faktinė LR ATPK 130 str. 1d. numatytu pažeidimu padaryta materialinė žala nėra didelė. IÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini)“ kalkuliacijos Nr. 02 matyti, jog žala padaryta tik už 65,91 Lt, todėl tai mažina faktinį veikos pavojingumÄ . R. L. yra iÅ¡situokusi, augina du nepilnamečius vaikus, iÅ¡ buvusio sutuoktinio materialinės paramos negauna, nes jis pats yra neįgalus, jo darbingumas tik 30 proc., todėl pažeidėjos gaunamos uždarbis, kuris Å¡iuo atveju iÅ¡imtinai susijęs su tiesioginiu teisės vairuoti transporto priemones naudojimu, yra vienintelis pažeidėjos ir jos dviejų nepilnamečių vaikų pragyvenimo Å¡altinis.

Tokiu bÅ«du teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas R. L. reikÅ¡tų besÄ lyginį Å¡eimos pragyvenimo Å¡altinio praradimÄ ir tai teismo nuomone reikÅ¡tų akivaizdžiai neproporcingÄ poveikį nubaudimo prasme tiek ir auklėjimo prasme. Be to, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, tai taip pat reikÅ¡tų ir teisingumo principo pažeidimÄ . Taip pat įvertintina ir tai, kad R. L. asmenybė charakterizuojama teigiamai, byloje nėra duomenų, kad . L. bÅ«tų teista, administracine tvarka bausta tik kartÄ 2007m., bauda sumokėta po trijų dienų nuo pažeidimo, todėl baustumas seniai iÅ¡nykęs. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Å ių aplinkybių visuma, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, net ir atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės nepripažino, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, jog sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas akivaizdžiai pažeistų teisingumo bei proporcingumo reikalavimus bei bÅ«tų aiÅ¡kiai per griežta priemonė siekiant LR ATPK 20 str. tikslų, todėl taikytinos LR ATPK 301 straipsnio nuostatos ir R. L. už LR ATPK 130 str. 1d. numatyto pažeidimo padarymÄ skirtina Å¡velnesnė nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda- minimali piniginė bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu minimalios piniginės baudos paskyrimas Å¡uo atveju bus pakankama priemonė siekiant prevencinių tikslų, o taip pat nubausti pažeidėjÄ bei užtikrinti teisingumo principÄ . Atsižvelgiant į tai, kad už LR ATPK 130 str. 1d. numatytos veikos padarymÄ skiriama nauja nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2d. reikalavimais turi bÅ«ti keičiama ir galutinė subendrinta nuobauda. Dėl iÅ¡dėstytų argumentų daroma iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , pripažindamas R.

L. kalta padarius LR ATPK 127 str. 2d. ir 130 str. 1d. numatytus pažeidimus. Nutarimas keistinas dėl neteisingai įvertinų aplinkybių skiriant nuobaudÄ už LR ATPK 130 str. 1d. numatytÄ pažeidimÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėja n u t a r i a : R. L. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies;              Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutarimÄ dalyje dėl nuobaudos skyrimo už LR ATPK 130 str. 1d. numatytÄ pažeidimÄ , bei dalyje dėl galutinės subendrintos nuobaudos skyrimo panaikinti;                     R.

L. už LR ATPK 130 str. 1d. numatyto pažeidimo padarymÄ skirti 3000 Lt (trijų tÅ«kstančių litų) dydžio baudÄ be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo(LR ATPK 301 str.).              Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2d., Å¡iÄ nuobaudÄ subendrinti su nuobauda, skirta Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutarimu už LR ATPK 127 str. 2d. numatyto pažeidimo padarymÄ , ir skirti galutinę subendrintÄ nuobaudÄ - 3000 Lt (trijų tÅ«kstančių litų) dydžio baudÄ .

 Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                                                          Regina Cemnolonskienė Â