Legislator Case Law & Legislation
083e0dc6-08a8-4dd3-b315-c8a011f66ecf AI generated

083e0dc6-08a8-4dd3-b315-c8a011f66ecf · Kauno apygardos teismas

Case Number 083e0dc6-08a8-4dd3-b315-c8a011f66ecf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

V., D. M. ir V. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14364-713/2013 pagal ieÅ¡kovės G. U. ieÅ¡kinį atsakovams J. V., D. M. ir V. M. dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, tretieji asmenys: S. M. ir A. A., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė Kauno apylinkės teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 58–63), kuriuo prašė įpareigoti atsakovus su nepilnamečiais vaikais (trečiaisiais asmenimis) ir turtu per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡sikelti iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančių ir jos naudojimuisi paskirtų 226,16 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) g. 25, (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., patalpų:

Legislator headnote

AI generated

083e0dc6-08a8-4dd3-b315-c8a011f66ecf · Kauno apygardos teismas: A..2. Teismas, iÅ¡nagrinėjo iÅ¡keldinimo klausimÄ iÅ¡imtinai prievolės pažeidimo aspektu, o aplinkybių, jog Å¡iame turte gyvena ir turi bÅ«ti iÅ¡keldinti du nepilnamečiai vaikai, visiÅ¡kai netyrė ir nenagrinėjo, t. y. teismas neanalizavo ir nepasisakė, ar patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡keldinimo, nebus pažeisti Å¡ių nepilnamečių interesai (vaiko teisė turėti bÅ«stÄ ), nesiaiÅ¡kino realių iÅ¡keldinamų tėvų galimybių aprÅ«pinti savo vaikus gyvenamuoju bÅ«stu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-974-254/2014;proceso Nr. 2-28-3-01136-2013-2;procesinio dokumento kategorijos: 30.10; 121.14; 121.18. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: AuÅ¡ros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolitos Cirulienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų J.

V., D. M. ir V. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14364-713/2013 pagal ieÅ¡kovės G. U. ieÅ¡kinį atsakovams J. V., D. M. ir V. M. dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, tretieji asmenys: S. M. ir A. A., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė Kauno apylinkės teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 58–63), kuriuo prašė įpareigoti atsakovus su nepilnamečiais vaikais (trečiaisiais asmenimis) ir turtu per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡sikelti iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančių ir jos naudojimuisi paskirtų 226,16 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) g. 25, (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., patalpų:

R-l (1/2 nuo7.14 kv. m.) - 3.57 kv. m. (ūkio patalpa) + R-5 (1/2 nuo 10.79 kv. m.) - 5.39 kv. m. (koridorius) + R-2 (14.76 kv. m.) (sandėlis) + R-7 (13.12 kv. m.) (ūkio virtuvė) (šios patalpos pusrūsio) (t. 1, b. l. 27) + 1-12 (1/2 nuo 6.65 kv. m.) - 3.33 kv. m. (koridorius) + 1-13 (1/2 nuo 6,24 kv. m.) - 3.12 kv. m. (koridorius) + visų pirmo aukšto patalpų 1-1 (12.77 kv. m.) (koridorius) + 1-2 (16,28 kv. m.) (kambarys) +1-3 (17.40 kv. m.) (kambarys) +1-4 (9,25 kv. m.) (kambarys) +1-5.(10.34 kv. m.) (virtuvė) + 1-14 (2.74 kv. m.) (vonia) (t. 1, b. l.

28) bei jos naudojimuisi paskirto ūkio pastato 3Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato 4Ilm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir jas palaisvinti, netrukdant ieškovei naudotis jai paskirtu turtu - gyvenamojo namo patalpomis, ūkio pastatu 3I1p, ūkio pastatu 4I1m, lA kitų statinių - kiemo statinių, bei 0,2049 ha bendro ploto žemės sklypo 711 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“, bei 627 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“, esančių (duomenys neskelbtini) g. 25, (duomenys neskelbtini) k., Kauno r.Ieškovė ir atsakovas J.

V. yra brolis ir sesuo. Å alių motina S. V. surašė testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ , įskaitant namÄ , garaÅ¾Ä , Å«kinį pastatÄ ir žemės sklypÄ , esančius Kauno r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 25, lygiomis dalimis paliko ieÅ¡kovei ir atsakovui J. V.. Teismo sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka namų valda įregistruota vieÅ¡ajame registre. Atsakovas naudojasi jam priklausančia namo dalimi; į ieÅ¡kovei priklausančiÄ dalį įleido gyventi savo dukrÄ atsakovę D.

M. su jos Å¡eima: dviem nepilnamečiais (trečiaisiais asmenimis) ir vienu pilnamečiu vaiku (atsakovu V. M.). Atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. 16-23, (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. (t. 1, b. l. 68), tačiau, atsakovės teigimu, ji negali gyventi bute, nes jame gyvena jos buvęs sutuoktinis su drauge. IeÅ¡kovė, iki ieÅ¡kinio padavimo teismui, 2013 m. gegužės 22 d. iÅ¡siuntė apeliantui raÅ¡tÄ â€“ įspėjimÄ dėl patalpų patuÅ¡tinimo (t. 1, b. l. 24), tačiau geruoju to padaryta nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: iškeldino atsakovus su nepilnamečiais vaikais ir visa manta iš ieškovei priklausančių ir jos naudojimui paskirtų 226,16 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo 1A2p, esančio (duomenys neskelbtini) g. 25, (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patalpų: R-l (1/2 nuo 7.14 kv. m) - 3.57 kv. m. (ūkio patalpa) + R-5 (1/2 nuo 10.79 kv. m.) - 5.39 kv. m. (koridorius) + R-2 (14.76 kv. m.) (sandėlis) + R-7 (13.12 kv. m.) (ūkio virtuvė) + 1-12 (1/2 nuo 6.65 kv. m.) - 3.33 kv. m. (koridorius) + 1-13 (1/2 nuo 6,24 kv. m.) - 3.12 kv. m. (koridorius) + visų pirmo aukšto patalpų 1-1 (12.77 kv. m.) (koridorius) + 1-2 (16,28 kv. m.) (kambarys) +1-3 (17.40 kv. m.) (kambarys) +1-4 (9,25 kv. m.) (kambarys) +1-5 (10.34 kv. m.) (virtuvė) + 1-14 (2.74 kv. m.) (vonia);

Å«kio pastato 3Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Å«kio pastato 4Ilm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); nurodė patalpas palaisvinti ir netrukdyti ieÅ¡kovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamojo namo 1A2p, Å«kio pastatų 3Ilp ir 4Ilm patalpomis, ½ dalimi kitų statinių - kiemo statinių bei 0,2049 ha bendro ploto žemės sklypo 711 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“, bei 627 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“, esančių (duomenys neskelbtini) g. 25, (duomenys neskelbtini) k., Kauno r.; teismo sprendimo vykdymÄ atidėjo dviems mėnesiams.Byloje iÅ¡vadÄ teikė Kauno r. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, kuris sutiko, jog savininko teisės turi bÅ«ti ginamos ir sutiko su ieÅ¡kinio reikalavimu įpareigoti atsakovus su nepilnamečiais vaikais iÅ¡sikelti per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Atsakovei nesusiradus kur gyventi, Kauno r. savivaldybė apgyvendintų Socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centre ir suteiktų apgyvendinimo paslaugas iki 6 mėnesių ar ilgiau (t. 1, b. l. 80, 128-129). Teismas, konstatavęs, jog byloje nepateikta duomenų, kad apeliantai kartu su trečiaisiais asmenimis turi teisinį pagrindÄ gyventi ginčo patalpose, kurios nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei, vadovaudamasis daiktinės teisės normomis (CK 4.93 straipsnis, CK 4.95 straipsnis), juos iÅ¡ patalpų iÅ¡keldino.

Pirmiausia yra tėvų pareiga pasirÅ«pinti savo vaikų gerove, o jiems neiÅ¡galint, tÄ padaryti padeda valstybė per savo institucijas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla yra nagrinėjama ir sprendimas įsiteisės (jeigu nebus skundžiamas apeliacine tvarka) žiemos metu; į tai, kad atsakovė D. M. iÅ¡ gyvenamųjų patalpų turi iÅ¡sikraustyti su dviem nepilnamečiais vaikais ir Å¡altuoju metų periodu iÅ¡sikraustymas yra apsunkintas; atsakovei reikia surasti bÅ«stÄ , į kurį galėtų iÅ¡sikraustyti, laikė, kas yra tikslinga teismo sprendimo vykdymÄ atidėti dviejų mėnesių terminui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovai (toliau apeliantai) apeliaciniu skundu praÅ¡o 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo Å¡iais motyvais:1. Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Apeliantai, vadovaudamiesi Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, praÅ¡o panaikinti sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, o tai draudžia CPK 266 straipsnis.

Tuo metu, kuomet buvo nagrinėjama byla, ginčo name gyveno A. A., kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ . Jis, kaip atsakovės D. M. sugyventinis, turi teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtini (CPK 37 straipsnio 1 dalis ir 38 straipsnis). Reikalavimas turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas ir dėl Å¡io asmens iÅ¡keldinimo. Be to, negali bÅ«ti iÅ¡keldinamas trečiasis asmuo A. M., nes toks asmuo neegzistuoja, nes atsakovės D. M. dukra yra trečiasis asmuo A. A.. Todėl ginčo patalpose lieka gyventi A. A. ir A.

A..2. Teismas, iÅ¡nagrinėjo iÅ¡keldinimo klausimÄ iÅ¡imtinai prievolės pažeidimo aspektu, o aplinkybių, jog Å¡iame turte gyvena ir turi bÅ«ti iÅ¡keldinti du nepilnamečiai vaikai, visiÅ¡kai netyrė ir nenagrinėjo, t. y. teismas neanalizavo ir nepasisakė, ar patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡keldinimo, nebus pažeisti Å¡ių nepilnamečių interesai (vaiko teisė turėti bÅ«stÄ ), nesiaiÅ¡kino realių iÅ¡keldinamų tėvų galimybių aprÅ«pinti savo vaikus gyvenamuoju bÅ«stu.

Apeliantei D. M. su 2 nepilnamečiais vaikais apsigyvenus Krizių centre, nebus suteiktas apgyvendinimas pilnamečiui apeliantui V. M. ir sugyventiniui A. A.. Teismas pažeidė apelianto V. M. teises, nes pastarajam proceso metu buvo 19 metų, tačiau jis mokosi dieniniame skyriuje ir yra suvaržytos jo teisės dirbti, užsidirbti ir sukurti savo gerbÅ«vį.3. Vaikai turi teisę gyventi kartu su tėvais (CK 3.161 str. 3 d.). Teismas neteisingai aiÅ¡kino Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 punktÄ . Nei vienas vaikas negali bÅ«ti paliktas be gyvenamojo bÅ«sto.

Apsigyvendama be teisinio pagrindo ginčo patalpose, vaikų teises apeliantė D. M., kaip jų įstatyminė atstovė, gynė neteisėtais bÅ«dais, tačiau jos neteisėtas veiksmas negali bÅ«ti pasekme nepilnamečiams vaikams, kurie netektų teisės į minimalias bÅ«sto sÄ lygas. Jei negalima ieÅ¡kovės patalpų nuoma, tai turi bÅ«ti svarstomi kitokie teisės į bÅ«stÄ Ä¯gyvendinimo teisėti bÅ«dai.4. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai ieÅ¡kovei priklausančiame turte gyvena seniai, apeliantė D.

M. yra vaiko auginio atostogose, jos pajamos nedidelės, sÅ«nus V. M. mokosi dieniniame skyriuje, norėdamas įsigyti iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡laikomas D. M. ir A. M. lėšomis, todėl teismas turėjo sprendimo vykdymÄ atidėti 36 mėnesiams, t. y. 3 metams, nes tada pasikeistų apeliantų turtinė padėtis.5. Teismas vertino abiejų Å¡alių pasisakymus nesilaikydamas teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. IeÅ¡kovės atstovės pateiktas argumentas, kad ieÅ¡kovės namuose gyvena anÅ«kas su Å¡eima, kitas anÅ«kas su besilaukiančia mergina traktuojamas priimtina norma, t. y. trijų asmenų bute gyvena 8 asmenys, tačiau ieÅ¡kovės atstovė tÄ pačiÄ normÄ skirtingai pritaiko D.

M. situacijai, motyvuodama tuo, kad vaikus turi iÅ¡laikyti tėvai, o ne seneliai, todėl ieÅ¡kovės argumentai, kad jai priklausančioje nuosavybėje gyvena 8 asmenys, turi bÅ«ti atmesti kaip niekiniai.IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ Å¡iai argumentais:1. Teismas jokio reikalavimo dėl A. A. materialiųjų teisių ir pareigų nesprendė, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ pažeidus CPK reikalavimus ir yra pagrindas teismo sprendimÄ naikinti, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.

A. A. nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo apeliantei D. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 16-23, (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. Å iÄ aplinkybę patvirtina prie atsiliepimo pateikiamas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Gyventojų registro tarnybos bei registro iÅ¡raÅ¡as (t. 1, b. l. 68–69). Kadangi, apeliantų teigimu, Å¡iuo metu A. A. gyvena ieÅ¡kovei priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, jam 2014 m. vasario 11 d. iÅ¡siųstas įspėjimas iki 2014 m. vasario 24 d. iÅ¡sikelti iÅ¡ ginčo patalpų.

Neįvykdžius reikalavimo, bus pateiktas ieÅ¡kinys teismui dėl jo iÅ¡keldinimo.2. Apeliantų argumentai, nurodyti 2–3 punktuose neturi jokios reikÅ¡mės. Apeliantai be ieÅ¡kovės leidimo ir teisinio pagrindo naudojasi ieÅ¡kovei priklausančia turto dalimi, o ieÅ¡kovė negali naudotis jai pagal įstatymÄ priklausančiu turtu, todėl pažeidžia ieÅ¡kovės teisę valdyti ir naudoti savo turtÄ . CK 4.39 str. l d. numato nuosavybės teisių apribojimÄ , kad nuosavybės teisė gali bÅ«ti apribojama paties savininko valia, įstatymo ar teismo sprendimu.

Ä®statymas nenumato, kad nuosavybės teisę galėtų apriboti kitas bendraturtis. Atmestinas atsakovų argumentas, kad atsakovų dukra A. M. turi nepilnamečių vaikų ir todėl negali bÅ«ti iÅ¡keldinta iÅ¡ neteisėtai užimtų patalpų. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas nustato, kad visur ir visada pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, o 5 punktas nustato, kad nė vienas vaikas negali bÅ«ti paliktas be gyvenamojo bÅ«sto. Å ios teisės įgyvendinimÄ turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neiÅ¡sigalint – valstybė per savo institucijas, tačiau vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti.

Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti pusiausvyrÄ tarp vaikų interesų gynybos bei bÅ«sto, iÅ¡ kurio reikalaujama iÅ¡sikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų ir parinkti proporcingumo principÄ labiausiai atitinkantį vaiko teisių apsaugos bÅ«dÄ . Apeliantas V. M. yra pilnametis, todėl jam turėtų bÅ«ti suprantama, kad jis neteisėtai naudojasi svetimu turtu, ir tokie jo veiksmai yra nepateisinami nei moralės normomis, nei įstatymais.

Apeliantei D. M. su nepilnamečiais vaikais yra siūloma socialinė parama - laikinas nakvynės suteikimas, minimalių buitinių ir asmens higienos paslaugų organizavimas ir t. t. Savivaldybės biudžetinėje įstaigoje Kauno rajono Socialinių paslaugų centro skyriuje Krizių centre (t. 1, b. l. 80). Apelianto V. M. tėvui A. M. bei motinai D. M. (apeliantei) nuosavybės teise priklauso 2-jų kambarių (55,67 kv. m. bendrojo ploto) butas, esantis (duomenys neskelbtini) g. 16-23, (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. (t. 1, b. l. 69), kuriame apeliantas V.

M. gali gyventi.3. Nepilnametės A. A. ir S. M. turi savo tėvus, kurie privalo jomis pasirÅ«pinti ir Å¡ios teisės perkelti svetimiems asmenims, Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovei, joks įstatymas nenumato, todėl apeliantų reikalavimas atidėti jiems sprendimo vykdymÄ dar 36 mėnesiams, t. y. 3 metams aiÅ¡kiai neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principams (CK 1.5 str.). Kadangi apeliantai pakankamai ilgai naudojasi svetimu turtu, nereaguoja nei į įspėjimus atlaisvinti neteisėtai užimtÄ kito asmens nuosavybę, nei į galimas jiems pasekmes pradėjus ikiteisminį tyrimÄ (b. l. 48), todėl jų reikalavimas dėl iÅ¡keldinimo atidėjimo 36 mėnesiams teismo pagrįstai buvo atmestas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir apeliantas J. V. (brolis ir sesuo) yra namų valdos, esančios Kauno r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 25, bendraturčiai, paveldėję jÄ po savo motinos mirties. IeÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise, paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo pagrindu, priklauso 1024/2049 žemės sklypo ir ½ dalis 226,16 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo lA2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis garažo 2Glp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis Å«kinio pastato 3I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis Å«kinio pastato 4Ilm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis Å«kinio pastato 5Ilm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalis kitų statinių - kiemo statinių (Å¡ulinio, pavėsinės, tvoros, kiemo aikÅ¡telės, lauko tualeto) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Apeliantui asmeninės nuosavybės teise, paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo pagrindu, priklauso kita ½ dalis statinių ir 1025/2049 dalis žemės sklypo (t. 1, b. l. 20-23). Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1093-358/2012 tarp Å¡alių nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu ir žemės sklypu (t. 1, b. l. 14-15, 16-19). Byloje nėra ginčo tarp Å¡alių dėl nekilnojamo turto priklausomybės asmeninės nuosavybės teise ir naudojimosi tvarkos.

Apeliantas J. V. pripažįsta, kad yra užėmęs ir jo šeimos nariai (apeliantai) naudojasi ieškovei priklausančiu turtu (t. 1, b. l. 27–29).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

Byloje nėra ginčo, jog ieškovės nesieja jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai (rašytinė nuomos sutartis) su apeliantais, taigi ieškovės reiškiami reikalavimai kvalifikuotini taikant CK 4.98 straipsnio nuostatas, t. y. kaip negatorinis ieškinys. Šiuo atveju vienas iš ieškovės pasirinktų jos teisių gynimo būdų – apeliantų iškeldinimas iš ieškovei (savininkei) priklausančių patalpų, kurio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas.Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).

Byloje nėra ginčo, jog ieÅ¡kovė yra ginčo turto savininkė, kÄ patvirtina ir aukščiau nurodyti duomenys. Byloje taip pat nėra ginčo, jog apeliantai naudojasi ieÅ¡kovės turtu (įskaitant gyvenamosiomis patalpomis) be jos sutikimo ar leidimo ir vengia įvykdyti ieÅ¡kovės reikalavimÄ iÅ¡sikeldinti iÅ¡ užimamų patalpų, dėl ko nei ji pati, nei jos norimi asmenys (anÅ«kas su Å¡eima) negali jame gyventi, kas neabejotinai rodo ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ . Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju abi aukščiau paminėtos aplinkybės byloje yra įrodytos.

Pati apeliantė pripažįsta (t. 1, b. l. 81-84), kad yra užėmusi ieškovei priskirtas patalpas, tačiau, įvertinusi tai, jog ji jose gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais, mano, kad ji negali būti iškeldinta iš neteisėtai užimtų patalpų, be to teismas, iškeldindamas apeliantus, pažeidė apeliantės nepilnamečių vaikų interesus, taip pat jos pilnamečio sūnaus interesus, kuris mokosi dieniniame skyriuje, kadangi kito būsto apeliantai neturi. Su šiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.Kaip spręstina iš bylos duomenų, po skyrybų apeliantei kartu su buvusiu vyru nuosavybės teise priklauso ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. 16-23, (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. (t. 1, b. l. 68), tačiau, atsakovės teigimu, ji negali jame gyventi, nes ten gyvena jos buvęs sutuoktinis su drauge.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas nustato, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Pirmiau nurodytas faktas kaip tik patvirtina, kad apeliantė arba abu vaikų tėvai turi realias galimybes užtikrinti savo vaikams teisę į gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str.) ir tai priklauso tik nuo jų pačių valios ir noro. Be to, byloje yra duomenys - Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad apeliantei D.

M., nesusiradus kur gyventi, Kauno rajono savivaldybė apgyvendintų Socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centre jai su vaikais bÅ«tų suteiktos apgyvendinimo paslaugos iki 6 mėnesių ar ilgiau (t. 1, b. l. 80, 128-129). Todėl vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali bÅ«ti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į bÅ«stÄ bei jo vystymuisi bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams.

LR nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugÄ , neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Teismas atkreipia dėmesį, kad pati apeliantė nesiima veiksmų, kad savo nepilnamečiams vaikams užtikrintų teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , pvz.: byloje nėra duomenų, jog apeliantė bÅ«tų kreipusis į ieÅ¡kovę dėl nuomos, panaudos sutarčių sudarymo ar ėmėsi kitų priemonių užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus - teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , tokių duomenų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis).

Taigi, kolegija nesutinka, jog bÅ«tent teismas, iÅ¡keldindamas apeliantę, pažeidė jos nepilnamečių vaikų interesus. Nepilnamečių vaikų gyvenimas kartu su apeliante, neapriboja ieÅ¡kovės teisės reikalauti, kad apeliantai iÅ¡sikraustytų iÅ¡ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, nes, kaip minėta, ieÅ¡kovės nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su apeliantais, kurie naudojasi ieÅ¡kovės turtu be jo sutikimo ar leidimo.Be to, apeliantės nuomone, nepilnamečių vaikų prioritetinių interesų apsaugos tikslu, teismas turėtų atidėti sprendimo vykdymÄ 36 mėnesiams (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina tai, kad vaiko teisė turėti gyvenamÄ jÄ patalpÄ gali bÅ«ti teisinėmis priemonėmis ginama ir po teismo sprendimo dėl iÅ¡keldinimo priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendimo dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų vykdymo atidėjimas yra vienas iÅ¡ nepilnamečio vaiko teisės į bÅ«stÄ apsaugos bÅ«dų, taikomų teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1234/2000 m; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2011).

Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimÄ aktualÅ«s yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principai. Å ių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimÄ , bÅ«tų atsižvelgta į abiejų bylos Å¡alių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymÄ bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti Å¡alies, kurios naudai jis priimtas, lÅ«kesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Tam, kad apeliantai su trečiaisiais asmenimis nebÅ«tų iÅ¡keldinti Å¡altuoju metų periodu (sprendimo priėmimo data – 2013 m. gruodžio 30 d.) ir bÅ«tų sudarytos sÄ lygos apeliantei surasti bÅ«stÄ , į kurį galėtų iÅ¡sikraustyti, teismas sprendimo vykdymÄ atidėjo dviems mėnesiams, kuris, kolegijos nuomone, yra visiÅ¡kai pakankamas, ir kartu ypatingai neproporcingai nepažeidžiantis ieÅ¡kovės teisėtų interesų. Tuo labiau, kaip jau minėta, apeliantei D. M. nesusiradus kur gyventi, Kauno rajono savivaldybė apgyvendintų jÄ su vaikais Socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centre ir suteiktų apgyvendinimo paslaugas iki 6 mėnesių ar ilgiau (t. 1, b. l. 80, 128-129).

Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiÅ¡kia nukrypimÄ nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos (teismo sprendimai vykdomi jiems įsiteisėjus, iÅ¡skyrus skubiai vykdytinus sprendimus arba kai skolininkas teismo sprendimÄ Ä¯vykdo savanoriÅ¡kai (CPK 281 str.); paprastai teismo sprendimas vykdomas visas iÅ¡ karto), tai teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti atidedamas tik iÅ¡imtiniais atvejais, kurių aptariamu atveju nenustatyta. Apeliantų praÅ¡omas 3 metų teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo terminas neabejotinai pažeistų ieÅ¡kovės teisėtus lÅ«kesčius ir nepagrįstai nutolintų sprendimo įvykdymÄ , kuomet apeliantai puikiai suvokia ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ , bet nepasirÅ«pina kitu bÅ«stu.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Å¡iuo atveju yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismai nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų, t. y.

į bylÄ nebuvo įtrauktas apeliantės sugyventinis A. A..Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Ä®statymo sÄ vokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2007-01-09 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-159/2007 kt.). Tai reiÅ¡kia, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesÄ asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė Å¡iam asmeniui.Nustatyta, jog ieÅ¡kovei pateikus pradinį ieÅ¡kinį, apeliantas J. V. atsiliepime į ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 39–41), tiek 2013 m. spalio 1 d. parengiamajame teismo posėdyje (t. 1, b. l. 52), kÄ patvirtino ir jo atstovė, nurodė, kad ieÅ¡kovei priklausančioje gyvenamojo namo dalyje apgyvendino savo dukrÄ (apeliantę) D.

M. su jos nepilnametėmis dukromis S. M. ir A. A. (nepilnai 2 metai) bei pilnamečiu jos sÅ«numi (apeliantu) V. M.. Todėl teismas protokoline nutartimi į bylÄ trečiaisiais asmenimis įtraukė Å¡iuos asmenis ir ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 58–63). 2013 m. gruodžio 9 d. parengiamajame teismo posėdyje (t. 1, b. l. 128) apelianto J. V. atstovas taip pat kalbėjo tik apie ginčo patalpose gyvenančiÄ apeliantę D. M. su trimis vaikais. Tiesa, apeliantė savo atsiliepime į ieÅ¡kinį (t. 1, b. l.

85) nurodė, jog ji gyvena su sugyventiniu A. A., kuriems gimė dukra – trečiasis asmuo A. A.. Tačiau byloje iki pat bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dienos jo neprašė įtraukti byloje dalyvaujančiu asmeniu. Pats A. A. savo galimai pažeistų interesų negynė, neprašė įtraukti byloje dalyvaujančiu asmeniu. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad skundžiamame teismo sprendime dėl A. A. teisių ir pareigų nebuvo nuspręsta, atmeta šį apeliacinio skundo argumentÄ kaip nepagrįstÄ .

Kaip nurodo ieÅ¡kovė, apie tai, jog A. A. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose, sužinojusi tik iÅ¡ apeliacinio skundo, todėl iÅ¡siuntė jam įspėjimÄ dėl iÅ¡sikeldinimo geranoriÅ¡kai, kitaip savarankiÅ¡ku ieÅ¡kiniu kreipsis į teismÄ dėl iÅ¡keldinimo priverstine tvarka. Byloje nėra jokių duomenų apie A. A. sÄ sajas su ginčo turtu. Teismui prie ieÅ¡kovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pateiktas Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtinta, jog A. A. nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. (dar iki Å¡ios bylos nagrinėjimo 2013 m. liepos 1 d. pradžios) savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs Kauno r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) 16–23 (t. 2, b. l. 25), t. y. apeliantei D.

M. su buvusiu vyru ½ dalyje jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Å ie kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikti įrodymai prijungiami prie bylos, nes jų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik apeliantams pateikus apeliacinį skundÄ (CPK 314 straipsnis).Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad teismas iÅ¡keldino A. M., nors tokia neegzistuoja, o yra A. A., neturi jokios reikÅ¡mės, nes teismas pagal ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ 2014 m. vasario 18 d. nutartimi (t. 2, b. l. 4–5) iÅ¡taisė šį raÅ¡ymo apsirikimÄ (CPK 276 straipsnio 2 dalis) ir nurodė, jog iÅ¡keldinamoji yra ne A.

M., o A. A., todėl sprendimo rezoliucinės dalies trÅ«kumas, nekeičiantis jo esmės, jau iÅ¡taisytas ir Å¡iuo aspektu teisėjų kolegija daugiau nepasisako. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IÅ¡ bylÄ apeliacinėje instancijoje pralaimėjusių apeliantų – prieÅ¡ingai Å¡aliai – ieÅ¡kovei priteisiamos jos turėtos 1 500 Lt iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis), kurios nevirÅ¡ija Rekomendacijose numatyto dydžio už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovei G.

U. iš kiekvieno apelianto J. V., D. M. ir V. M. po 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Teisėjai:                                                                                                                     Aušra Baubienė Dalė Burdulienė Jolita Cirulienė