2017-07-27 Nr. AB-14490-3-61-3-03987-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1217-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03987-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. PK-354 „Dėl nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) (b. l. 8–11).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Departamentas neatskleidė tarnybinio nusižengimo sudėties elementų: objekto, objektyviųjų požymių, subjekto bei subjektyviųjų požymių. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad būtina nustatyti ne tik netinkamą pareigų atlikimą, bet ir tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Paaiškino, kad darbe paprastai niekada nesinaudoja mobiliuoju telefonu, bet 2015 m. balandžio 14 d. juo teko pasinaudoti, nes pareiškėjo draugė (pareiškėjo vaiko mama) stipriai sirgo, o pareiškėjas jai telefonu suteikė pagalbą patarimais (suteikė informaciją apie medikamentų naudojimą ir jų paskirtį). Pareiškėjo nuomone, tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas į šias aplinkybes turėjo atsižvelgti. Be to, pareiškėjas nurodė, kad naudojimasis telefonu netrukdė atlikti tiesioginių funkcijų, nes patekimo į saugomą objektą kontrolė buvo vykdoma efektyviai ir sklandžiai. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad nuo 15.50 val. iki 18.40 val. neatsistojo ir nepasisveikino su ateinančiais lankytojais, darbuotojais ir kitais asmenimis, todėl, kad juos tą dieną jau buvo susitikęs ir vieną kartą jau buvo pasisveikinęs, atsistodamas. Siekdamas objektyvumo, Departamentas, pasak pareiškėjo, turėjo vertinti visą pareiškėjo budėjimo tą dieną laikotarpį. Pažymėjo, kad nuolatinis asmenų srautas lemia, kad vienam pareigūnui kartais tampa sudėtinga objektyviai suderinti dvi funkcijas – asmenų sutikimą atsistojus ir pasisveikinimą bei tinkamos leidimų kontrolės ir fizinės objekto apsaugos užtikrinimą.

Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–20).

Atsakovas paaiškino, kad 2015 m. balandžio 14 d. prieš darbą pareiškėjas buvo instruktuotas, bet sąmoningai (tyčia) nesilaikė reikalavimų, vykdant saugomo objekto apsaugą, atsistoti ir stovint tiesiai pasitikti atėjusį lankytoją, darbuotoją arba kitą asmenį bei neužsiminėti veikla, tiesiogiai nesusijusia su apsaugos funkcijų vykdymu. Pareiškėjas nuo 15.50 val. iki 17.18 val. ir nuo 18.23 val. iki 18.40 val. beveik nuolat naudojosi mobiliuoju telefonu arba išeidavo į holą, palikdamas atidarytus vartelius. Per šį laikotarpį per posto teritoriją įėjo ir išėjo apie 50 žmonių, į kuriuos pareiškėjas nekreipė jokio dėmesio. Taigi, pareiškėjas negalėjo įsitikinti, kad atėjęs asmuo naudojasi savo elektroniniu leidimu, kurio duomenys pasirodydavo poste esančiame monitoriuje, į kurį pareiškėjas nežiūrėdavo. Be to, pasitaikė atvejų, kai asmenys išeidavo pro pareiškėjo atidarytus vartelius, nepridėdami elektroninių leidimų, todėl pareiškėjas negalėjo tinkamai įsitikinti, jog praeinantys asmenys turėjo leidimą būti objekte, t. y. negalėjo užtikrinti leidimų sistemos kontrolės. Departamentas nurodė, kad Pastatų apsaugos skyriaus pareigūnų darbo specifika yra būti budriems ir nuolat stebėti aplinką, o pareiškėjas daugiau nei valandą naudojosi mobiliuoju telefonu. Be to, pareiškėjas yra statutinis valstybės pareigūnas, o statutiniams pareigūnams yra keliami griežtesni nepriekaištingo elgesio standartai, kurių minėti pareigūnai įsipareigoja laikytis duodami priesaiką. Pareiškėjui skirta švelniausia nuobauda – pastaba.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 125–140).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai aprašė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir sprendė, ar buvo teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui skirtą nuobaudą (pastabą). Teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad pažeidė vidaus tarnybos tvarkos dokumentą – Pastatų apsaugos skyriaus darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2015 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. V-111, 9.2.1 punkto, 11.4 punkto ir 32.4 punkto nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas posėdyje peržiūrėjo vaizdo įrašą ir konstatavo, kad pareiškėjas ne visada atsistodavo, pasitikdamas atėjusius lankytojus, darbuotojus ar kitus asmenis. Be to, beveik visą vaizdo įrašo laikotarpį naudojosi mobiliuoju telefonu. Teismo vertinimu, sergantį žmogų konsultuoti ir psichologiškai palaikyti užtektų tikrai mažiau laiko. Padaryti pažeidimai yra formalūs, t. y. nereikalaujama, kad kiltų kokios nors pasekmės, todėl pareiškėjo teiginiai apie nekilusias neigiamas pasekmes nėra aktualūs. Teismas konstatavo, kad paskirta švelniausia nuobauda atitinka padarytus pažeidimus.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas negali būti laikomas pagrįstu, todėl negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą Departamento direktoriaus įsakymą paliko nepakeistu.

III. Pareiškėjas S. V. (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Departamento direktoriaus Įsakymą panaikinti (b. l. 144–148). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Nuobauda paskirta remiantis vaizdo įrašu, kuris neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, nes vaizdo įrašas yra neoriginalus, redaguotas ir nepakankamai kokybiškas. Apsaugos poste, kuriame tuo metu buvo pareiškėjas, yra daugiau kamerų, tačiau kažkodėl buvo pasirinkti tik dviejų kamerų įrašai. Apelianto nuomone, toks įrodymas yra nepatikimas ir nepakankamas, o visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurio atsakomybės klausimas sprendžiamas, naudai.

2. Nėra jokių pareiškėjo kaltės objektyvių įrodymų, o nesant kaltės negalima ir atsakomybė.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad telefonu pareiškėjas naudojosi ne be reikalo, o dėl sergančios draugės, taip pat nepagrįstai nevertino viso jo budėjimo 2015 m. balandžio 14 d. laikotarpio.

4. Pasitikimas atsistojus ir pasisveikinimas taikomas tik pirmą kartą pro apsaugos postą praeinančių asmenų atžvilgiu.

5. Pareiškėjas paskambinti poilsio laiku negalėjo, nes poilsio laikas pradėtas suteikti tik nuo 2016 m. kovo 30 d.

Departamentas atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 153–158). Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai Departamentas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Vaizdo įrašas yra originalus. Apsaugos poste, kuriame dirbo pareiškėjas, buvo tik 2 kameros. Naudojama skaitmeninė video apsaugos sistema vaizdo įrašymo metu *.flm formatu įrašo tik tuos vaizdus, kuriame yra pasikeitimų (judesių), todėl peržiūrint įrašytą vaizdą laikas gali būti su pertrūkiais. Kameros surūšiuojamos pagal datą ir laiką ir rodomos pakaitomis, po vieną įvairios trukmės bylą. Programos lange rodoma įvykio data bei laikas. Vėliau nufilmuotas vaizdas konvertuojamas į *.avi bylą, sujungiant į vientisą vaizdą. Peržiūrint konvertuotą bylą, įvykio data bei laikas nerodomi. Kartu su vientisu įrašu teismui buvo pateiktas taip pat ir įrašas, kuriame atsispindi įvykio data, laikas ir kt. Vaizdo įrašai nėra retušuoti, juose užfiksuotas įvykis tikras. Pareiškėjas taip pat neneigia, kad vaizdo įraše yra užfiksuotas jis.

2. Pertrauka pareiškėjui buvo suteikta 2015 m. balandžio 14 d. nuo 17.19 val. iki 18.19 val., tačiau duoti patarimus draugei pareiškėjas nusprendė ne pertraukos metu, o savo tiesioginių apsaugos funkcijų vykdymo metu.

3. Jei pareigūnas negali atlikti apsaugos funkcijų, jis nedelsdamas privalo apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą, kuris į apsaugos postą būtų atsiuntęs kitą pareigūną, tačiau pareiškėjas apie negalėjimą laikinai vykdyti savo funkcijų vadovui nepranešė.

4. Pareiškėjo elgesys, kai nepaisoma teisės aktų reikalavimų, akivaizdžiai žemina Departamento autoritetą, prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš Departamento pareigūnų. Be to, tokiu savo elgesiu pareiškėjas kitiems skyriaus pareigūnams pademonstravo atsainų požiūrį į nustatytos drausmės ir parengties palaikymą Departamente.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje tarnybinis ginčas kilęs dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. PK-354 skirti pastabą S. V., Pastatų apsaugos skyriaus specialistui, už Pastatų apsaugos skyriaus darbo aprašo 9.2.1, 11.4 ir 32.4 punktų reikalavimų pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Nuobauda paskirta vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgus į Teisės ir vidaus tyrimų skyriaus 2015 m. birželio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-7. Pareiškėjas minėtą įsakymą prašė panaikinti.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, sprendime konstatavęs, kad bylos įrodymai (teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas) patvirtina, jog S. V. pažeidė Pastatų apsaugos skyriaus darbo aprašo (toliau – ir Darbo aprašas) 9.2.1, 11.4 ir 32.4 punktuose nustatytus reikalavimus.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjo nuomone, nuobauda jam paskirta remiantis vaizdo įrašu, kuris neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (teismui pateiktas vaizdo įrašas yra neoriginalus, redaguotas ir nepakankamai kokybiškas).

Byla apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėjama pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Pastatų apsaugos skyriaus specialisto pareigybės aprašymo (patvirtinto 2014 m. gegužės 14 d. Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-153) 4 punkte nurodyta, kad pastatų apsaugos skyriaus specialisto pareigybė reikalinga vykdyti saugomo objekto arba jo dalies apsaugą. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas specialioje veiklos srityje – saugomų objektų apsaugos (5 d.).

Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pastatų apsaugos skyriaus darbo tvarkos aprašo (patvirtinto Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus 2015 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. V-111) 9.2.1 punkte nustatyta, kad dirbant apsaugos poste arba atliekant kitas darbines funkcijas saugomame objekte, jo teritorijoje, Skyriaus pareigūnas turi atsistoti ir stovint tiesiai pasitikti atėjusį lankytoją, darbuotoją ar kitą pašalinį asmenį. Pagal Darbo aprašo 11.4 punktą skyriaus Pastatų apsaugos skyriaus darbuotojams draudžiama darbo apsaugos poste metu skaityti laikraščius, leidinius, žaisti žaidimus naudojant elektroninius ar kitokius prietaisus, be reikalo naudotis mobiliuoju telefonu. O šio teisės akto 32.4 punkte skyriaus pareigūnui, vykdančiam fizinę saugomų objektų apsaugą įtvirtintas reikalavimas vengti veiksmų, trukdančių vykdyti fizinę apsaugą. Darbo metu pareigūnas negali turėti ir naudotis prietaisais, įrenginiais, nesusijusiais su apsaugos funkcijų vykdymu, ir (ar) vykdyti su tiesioginėmis funkcijomis nesusijusią veiklą. Šios nuostatos netaikomos poilsio ar pertraukų metu.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas - šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Iš šio apibrėžimo matyti, kad priešinga vidaus tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dvejomis formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas ir pasyviai, t. y. neveikimu, pareigūnui neatliekant pareigų.

Iš byloje nagrinėjamos tarnybinės nuobaudos pobūdžio matyti, kad pareiškėjas yra kaltinamas tarnybinį nusižengimą padaręs neveikimu. Teisės teorijoje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai, nulemia ir įrodinėjimo dalyką – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių.

Pagal Vadovybės apsaugos departamento Pastatų apsaugos skyriaus „900“ apsaugos posto darbo instrukciją (patvirtintą Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-181) „900“ apsaugos poste dirbančio pareigūno užduotis – vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo rūmų apsaugą, vadovaujantis Vadovybės apsaugos įstatymu, Pastatų apsaugos skyriaus nuostatais, bendrąja darbo instrukcija, Seimo rūmų vidaus tvarką reglamentuojančiais dokumentais ir Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus įsakymais (1 p.). Šios Instrukcijos 14.1 punkte nurodyta, kad tikrinant leidimą ar jam prilygintą dokumentą, apsaugos poste dirbantis pareigūnas privalo vizualiai nustatyti mažiausiai tris požymius, patvirtinančius, kad dokumentas tikras, patikrinti dokumento galiojimo laiką, palyginti asmens veidą su jo atvaizdu dokumente, perskaityti asmens vardą ir pavardę. Kai yra naudojamas elektroninis leidimas stebima, ar leidimas galiojantis ir ar pagal duomenis, parodytus monitoriaus ekrane jį pateikė leidimo savininkas.

Bylos duomenimis (Vadovybės apsaugos departamento Teisės ir vidaus tyrimų skyriaus 2015 m. birželio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-7) nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 14 d. nuo 15.50 val. iki 18.40 val. vykdė pareigas „900“ apsaugos poste. Peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr. „342/2“ matyti, kad jis 2015 m. balandžio 14 d. buvo darytas nuo 15.50 val. iki 18.40 val. „900“ apsaugos poste. Vaizdo įraše užfiksuota, kad pareiškėjas didžiąją laiko dalį naudojosi mobiliuoju telefonu, 51 kartą per šį laiką per apsaugos postą praeinant tiek saugomame objekte dirbančiam, tiek kitam atvykusiam asmeniui (svečiui) pareiškėjas neatsistodavo, tik trumpam pakeldavo galvą arba visai nesureaguodavo. Dar 81 asmeniui praeinant pro pareiškėją, jis naudojosi mobiliuoju telefonu tik trumpai žvilgtelėdamas į praeinančius asmenis arba visai į juos nekreipdamas dėmesio. Mobilųjį telefoną pareiškėjas iš esmės padėdavo į šoną tik tuomet, kai reikėdavo atlikti į saugomą objektą atėjusių svečių daiktų patikrą. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas kelis kartus buvo išėjęs į holą, palikdamas atvirus vartelius, pro kuriuos praeidavo asmenys.

Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, kad vaizdo įrašas negali būti laikomas leistina ir patikima įrodinėjimo priemone, kadangi, pareiškėjo nuomone, jis neatitinka kokybės reikalavimų, yra sumontuotas, kai kuriose vietose stringa ir pan., teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.). Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais <...> daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrašais (2 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vykdydamas pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 2 d. posėdžio protokolinę nutartį, Vadovybės apsaugos departamentas pateikė vientisą vaizdo įrašą bei papildomai pateikė Lietuvos Respublikos Seimo rūmų apsaugos poste „900“ įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų (nukreiptų į apsaugos postą) vaizdo įrašo originalą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2016 m. balandžio 7 d., pateiktas vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas. Apeliantas neneigė, kad vaizdo įraše yra užfiksuotas būtent jis, taip pat ir tai, kaip jis naudojosi mobiliuoju telefonu ir ne visada atsistodavo bei tiesiai stovėdamas pasitikdavo atėjusius į Seimą asmenis. Šių faktinių aplinkybių S. V. neneigė nei tarnybinio patikrinimo metu (2015 m. gegužės 26 d. tarnybiniame pranešime direktoriui R. M. paaiškindamas, kad mobiliuoju telefonu naudojosi, nes stipriai sirgo jo draugė, kuriai jis stengėsi suteikti pagalbą patarimais, domėjosi jos sveikata ir pan.; taip pat pripažino neatsistodavęs prieš tuos asmenis, kuriuos jau ne kartą tą dieną teko atsistojus pasitikti, pasisveikinti ir atlikti kitas darbo instrukcijoje numatytas funkcijas), nei pateiktuose dokumentuose teismui ar duodamas paaiškinimus teismo posėdžiuose.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir materialiosios teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad: 1) Darbo tvarkos aprašo 9.2.1 p. nėra nurodyta jokių išimčių ar aplinkybių, kada pareigūnas galėtų nesilaikyti šioje normoje įtvirtintų reikalavimų, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis neatsistodavo tik tuomet, kai asmenys jau ne pirmą kartą praeidavo pro apsaugos postą, nes, pasak apeliantą, tokia yra nusistovėjusi praktika ir elementarios elgesio normos, atmestini kaip nepagrįsti; 2) pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad 2015 m. balandžio 14 d., kuomet jis dirbo apsaugos poste, buvo būtinybė naudotis mobiliuoju telefonu ir dar tokį ilgą laiką, t. y. byloje nėra duomenų, nei patvirtinančių pareiškėjo draugės sunkią ligą, nei apelianto turimas medicinos žinias apie medikamentus ir pan. Pagal Darbo tvarkos aprašo 32.8 punktą prieš darbo pradžią ir darbo metu privaloma nedelsiant informuoti tiesioginį vadovą apie negalėjimą atlikti apsaugos funkcijų pablogėjus sveikatos būklei ar esant kitiems sutrikimams (priežastims). Apeliantas į tiesioginį vadovą apie negalėjimą atlikti savo funkcijų dėl anksčiau minėtų aplinkybių, nesikreipė.

Taigi, pareiškėjo tinkamas pareigų neatlikimas (neveikimas), teisėjų kolegijos vertinimu, buvo sąmoningas ir valingas poelgis, nesusijęs su objektyviomis, nuo jo valios nepriklausančiomis priežastimis. Aplinkybės, kurios kliudė pareiškėjui tinkamai atlikti savo funkcijas pagal Darbo tvarkos aprašo 9.2.1, 11.4 ir 32.4 punktuose nustatytus reikalavimus, byloje nenustatytos, todėl teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo teiginius, kad atsakovas nagrinėjamu atveju nenustatė jo kaltės ir jos neįrodė. Pareiškėjo padaryti pažeidimai yra formalūs, nereikalaujantys būtinų pasekmių, todėl apelianto argumentai, kad dėl jam priskirtų funkcijų ne visiškai tinkamo atlikimo jokios pasekmės nekilo, byloje nėra reikšmingi. Pareiškėjui paskirta nuobauda – pastaba, yra švelniausia nuobaudos rūšis, ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes laikytina proporcinga bei pagrįsta.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažįsta teisėtu ir pagrįstu, todėl pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė