2022-12-07 Nr. AB-30058-3-64-3-01239-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-968-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01239-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1, 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui S. A. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo S. A. (toliau – ir atsakovas) 60 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas patikslintame prašyme nurodė, kad atsakovas bylai aktualiu laikotarpiu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini) (gyvenamųjų patalpų nuosavybės teisė neįregistruota), todėl atsakovui kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava atsakovui skaičiuojama vadovaujantis 2017 m. birželio 22 d. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-595 pavirtintais Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Pareiškėjas Centras yra Radviliškio rajono ir kitų savivaldybių įsteigta įstaiga, ji yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas.

3. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. spalio 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Centro prašymą.

5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog patalpos, kuriose atsakovas buvo deklaravęs gyvenamąją vietą bylai aktualiu laikotarpiu, nustatyta tvarka nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre arba yra nebaigta jų statyba, priešingai, pateikti įrodymai, jog šių patalpų savininkas yra Radviliškio rajono savivaldybės administracija. Teismas taip pat nurodė, kad, remiantis Nuostatų 12.2 punktu, pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama ne su asmens gyvenamosios vietos deklaravimu, o su jo gyvenimo Nuostatų 12.2 punkte nurodytose gyvenamosios paskirties patalpose faktu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vertino, kad atsakovas nelaikytinas rinkliavos mokėtoju Nuostatų 12.2 punkto prasme. Teismas nurodė, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog atsakovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą Radviliškio rajono savivaldybei priklausančiose patalpose, ir darė išvadą, jog jis privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagal Nuostatų 12.1 punktą, kuriame numatyta, jog savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai moka pastoviąją vietinės rinkliavos dalį. Teismas pažymėjo, kad buvo įpareigojęs pareiškėją pateikti įrodymus, jog tokia nuomos sutartis buvo sudaryta, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti, buvo pakeistas prašymo pagrindas. Teismas vertino, jog tarp atsakovo ir Radviliškio rajono savivaldybės nebuvo sudaryta nuomos sutartis. Teismas konstatavo, kad, nesant sudarytos nuomos sutarties, vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turi mokėti patalpų savininkas, o ne šiose patalpose gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo, ir atmetė pareiškėjo prašymą.

6. Teismas nurodė, kad, atmetus pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo S. A. 60,00 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nėra pagrindo tenkinti prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 7. Apeliaciniame skunde Centras prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai.

8. Centras nurodo, kad jis kildina atsakovo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš Nuostatų 12.2 punkto, pagal kurį vietinę rinkliavą moka gyvenamosios paskirties patalpų (individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, vienas iš gyventojų (jei šios patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba).

9. Centras nurodo, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 1 dalies 8 punkto, šio straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.16 straipsnio 1 dalies sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, deklaruota asmens gyvenamoji vieta yra jo gyvenamoji vieta, t. y. fizinio asmens faktinio gyvenimo vieta. Priešingas aiškinimas lemtų tai, kad asmenys, kurie nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos, būtų įtraukiami į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (pavyzdžiui, benamiai). Tai, kad asmuo savo gyvenamąją vietą gali deklaruoti tik būste arba gyvenamojoje patalpoje, patvirtina valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. v-24 patvirtintos Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių nuostatos (16.1 p., 17.8 p.).

10. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, jog ginčo laikotarpiu atsakovas buvo deklaravęs gyvenamąją vietą prašyme priteisti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nurodytu adresu. Tokie duomenys laikytini teisingais ir patvirtinančiais asmens faktinio gyvenimo vietą tol, kol nėra nuginčyti arba kol pats asmuo nepaneigia tokios prezumpcijos, pateikdamas kitokius duomenis, patvirtinančius faktą, jog asmuo negyvena deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kad gyvena kitur ir toje vietoje moka vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

11. Remdamasis išdėstytais argumentais, pareiškėjas vertino, kad teismas nepagrįstai nelaikė atsakovo vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų 12.2 punkto prasme.

12. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimo, kuriuo netenkintas Centro prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

14. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą nustatęs, kad gyvenamosios patalpos, kuriose buvo deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta, nuosavybės teise priklauso Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, todėl atsakovas nelaikytinas rinkliavos mokėtoju Nuostatų 12.2 punkto prasme. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad Nuostatų 12.2 punkte vietinės rinkliavos mokėtojui nustatyta pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama ne su vietinės rinkliavos mokėtojo gyvenamosios vietos deklaravimu, o su vietinės rinkliavos mokėtojo gyvenimo Nuostatų 12.2 punkte nurodytose gyvenamosios paskirties patalpose faktu. Teismas taip pat nurodė, kad, remiantis Nuostatų 12.1 punktu, atsakovas galėtų būti laikomas rinkliavos mokėtoju kaip patalpų nuomininkas, tačiau pareiškėjas neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti patalpų nuomos sutartį, todėl teismas konstatavo, kad patalpų nuomos faktas taip pat nėra įrodytas.

15. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta nėra jo faktinio gyvenimo vieta. Pareiškėjas, laikydamasis pozicijos, kad deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta yra jo faktinė gyvenamoji vieta, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas įrodymų, paneigiančių Gyventojų registro duomenis apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą.

16. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčijo teismo nustatytų aplinkybių ir padarytos išvados, kad atsakovas nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Rinkliavų įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję teisės aktai – nagrinėjamu atveju Nuostatai.

19. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava suprantama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

20. LVAT praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Pagal bendrą taisyklę, atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2670-442/2017). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos teisės pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą valdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020).

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovo pareiga sumokėti vietinės rinkliavos įsiskolinimą nustatyta Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 patvirtintuose Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad rinkliava atsakovui skaičiuojama, vadovaujantis Nuostatų 12.2 punktu.

22. Nuostatų 10 punkte nustatyta, kad taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios. Nuostatų 12.2 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2017 m, liepos 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d.) buvo nustatyta, kad pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys, t. y. gyvenamosios paskirties patalpų (individualių namų), esančių Savivaldybės teritorijoje, vienam iš gyventojų (jei šios patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba). Nuostatų 12.2 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) nustatyta, kad pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys gyvenamosios paskirties patalpų, esančių Savivaldybės teritorijoje, vienas iš gyventojų (jei šios patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba arba gyventojas lieka deklaruotas po savininko mirties).

23. Iš aptarto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad, pagal Nuostatų 12.2 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2017 m, liepos 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d.), vietinės rinkliavos mokėtoju laikytinas asmuo, gyvenantis gyvenamosios paskirties patalpose, esančiose savivaldybės teritorijoje, kurios atitinka vieną iš dviejų alternatyvių sąlygų: 1) šios patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre; 2) nebaigta jų statyba. Nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusioje Nuostatų 12.2 punkto redakcijoje papildomai numatytas dar vienas atvejis – gyventojas lieka deklaruotas po gyvenamosios paskirties patalpų savininko mirties.

24. Nors pareiškėjas savo patikslintame prašyme pirmosios instancijos teismui nurodė, kad atsakovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą patalpose, kurių nuosavybės teisė neįregistruota, į bylą paties pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina priešingą aplinkybę. Byloje esantis Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė yra įregistruota Radviliškio rajono savivaldybės vardu, buto baigtumas – 100 proc. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtos patalpos neatitinka nei vienos iš Nuostatų 12.2 punkte įtvirtintų sąlygų.

25. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovo.

26. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos tokios kategorijos bylose (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1425-1062/2019), todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis