0837e17e-c19c-4672-945b-6b95ed4a2698 · Kauno apygardos teismas

                                                                       Administracinė byla Nr. ATP-1035-348/2012                                                                                   Teisminio proceso Nr. 4-05-3-05572-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D.

P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutarties, kuria Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato VieÅ¡osios policijos Žaliakalnio policijos nuovados nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ paliktas nepakeistas, ir n u s t a t ė :              2012 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato VieÅ¡osios policijos Žaliakalnio policijos nuovados tyrėja nuarimu J.

K. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo buvo nutraukta, asmens veikoje nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.             Šį nutarimÄ D. P. apskundė apylinkės teismui.             2012 m. spalio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismas nutartimi atmetė D. P. skundÄ dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo.

Teismas įvertinęs, jog į palėpę patekti galima tik per namo stoge esantį langÄ arba iÅ¡ J. K. nuosavybės teise priklausančio buto, padarė iÅ¡vadÄ , kad J. K. veiksmai atsisakius duoti D. P. raktÄ nuo savo buto, jog pastaroji galėtų naudotis palėpe, nelaikytini savavaldžiavimu pagal LR ATPK 188 straipsnį.             D. P. nesutinka su apylinkės teismo nutartimi ir apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-22 nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ J.

K. atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimÄ , pagal ATPK 188 str. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta tinkamai neįvertinus J. K. faktinių veiksmų. Apeliantės teigimu, ATPK 188 str. noram yra blanketinė, t.y. nukreipianti į kitÄ teisės aktÄ , įtvirtinantį tam tikras subjektines teises bei teisėtus tokių teisių įgyvendinimo bÅ«dus. Tačiau nagrinėjant Å¡ia administracinio teisės pažeidimo bylÄ , teismas bei institucija privalėjo įvertinti J.

K. veiksmus (atsisakymÄ Ä¯leisti jÄ , į visiems gyvenamojo namo bendraturčiams priklausančias pastogės patalpas) atsižvelgiant į LR CK 137 str. 2 d., 3 d., 4.75 str. reikalavimus. Taip pat turėjo bÅ«ti įvertinta ir teismų praktika. Be to, CK 4.83 str. 3 p., įtvirtina, jog butų ir kitų patalpų savininkai, naudodamiesi bendrÄ ja daline nuosavybe, turi teisę reikalauti iÅ¡ kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrÄ sias buto ir kitų patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus.

Nagrinėjamu atveju, ATPK 188 str. taikymo J. K. pagrindas yra LR CK 1.137 str. 2 d., 3 d., 4.75 str. nuostatų nepaisymas. Apeliantės teigimu, neginčytinai yra nustatyta, kad patekti į gyvenamojo namo, E. F. g. 2, pastogės patalpas yra įmanoma tik per J. K. priklausantį butÄ Nr.

2. Taip pat neginčytinai nustatyta, kad ji, mažiausiai vienÄ kartÄ kreipėsi į J. K., praÅ¡ydama suteikti galimybę patekti į pastogės patalpas, tačiau J. K. praleisti jÄ , į visiems gyvenamojo namo bendraturčiams priklausančias pastogės patalpas atsisakė. Å iÄ aplinkybę patvirtina paaiÅ¡kinimas ir teismo posėdžio metu duoti parodymai.              Taip pat skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų, iÅ¡skyrus subjektyvius J.

K. parodymus, kad ji reikalavo pastogės patalpų ar J. K. priklausančio buto raktų. Apeliantė yra įsitikinusi, kad J. K. piktnaudžiavo turima realia, iÅ¡imtine ir vienintele galimybe, per jai priklausantį butÄ pateikti į pastogės patalpÄ , t.y. nesudarė galimybės į jas patekti jai. Apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, taip pat visiÅ¡kai neatsižvelgė į pačios J. K. teismo posėdžio iÅ¡reikÅ¡tÄ nenorÄ laikyti visiems priimtinų bendro gyvenimo taisyklių ir geros moralės principų.             Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.             D.

P. apeliacinis skundas netenkinamas.             ATPK 188 straipsnyje įtvirtinta, kad savavaliÅ¡kas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ piliečiams nuo 100 Lt iki 200 Lt ir baudÄ pareigÅ«nams – nuo 200 Lt iki 500 Lt.             Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai:

a) objektas;

b) objektyvioji pusė;

c) subjektas;

d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi Å¡ie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo.             ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.             Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, teismo išvados dėl ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties.              Iš byloje esančių duomenų matyti, kad butas esantis E. F. g. 2- 2, K., bendros nuosavybės teise priklausė J.

K. motinai R. N. ir A. M. Å .. Tik jos ir bendrai naudojosi virtuvės, vonios ir koridoriaus patalpomis. Vonios patalpose buvo anga su mediniais laiptais, pro kuriÄ buto Nr. 2 bendrasavininkės galėjo patekti į pastogės patalpas. Å iame bute nebuvo bendrų patalpų su pusrÅ«syje esančiais butais Nr. 1 ir Nr. 3, kaip ir nebuvo bendro patekimo į palėpės patalpas, o į butÄ Nr. 2 buvo atskiras įėjimas iÅ¡ lauko pusės.              Taip pat G. L., J. K. bei J. U. paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad pastogės patalpomis niekada nesinaudojo pusrÅ«syje esačių butų Nr. 1 ir Nr. 3 gyventojos, tame tarpe ir D.

P.. 2011-10-28 Nekilnojamo turto Registre buvo įregistruotos namo E. F. g. 2, Kaune, pastogės patalpos: 33/100 patalpos dalis (9,65 kv.m.) D. P., 45/100 patalpos dalis (13,17 kv.m.), J. K. ir 22/100 patalpos dalis (6,44 kv.m.) J. U.. Tačiau dokumentuose nenurodytas bendras patekimas į pastogės patalpas. Naudojimosi pastogės patalpomis tvarka nenustatyta. Į palėpės patalpas galima patekti tik iš J. K. nuosavybės teise priklausančio buto Nr.

2. PusrÅ«syje esantiems butams Nr. l ir Nr. 3 atskiro patekimo į pastogės patalpas niekada nebuvo ir nėra.              Nors apeliaciniame skunde D. P. tvirtina, kad ji, mažiausiai vienÄ kartÄ kreipėsi į J. K., praÅ¡ydama suteikti galimybę patekti į pastogės patalpas, tačiau J. K. praleisti jÄ , į visiems gyvenamojo namo bendraturčiams priklausančias pastogės patalpas atsisakė, tačiau Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų nėra.              J.

U. paaiÅ¡kinimu nustatyta, kad nei ji nei D. P., kuriai priklauso namo, esančio E. F. g. 2, Kaune, 45/100 palėpės dalis (13,17 kv.m.), jai priklausančia palėpės dalimi niekada nesinaudojo, jokių galimybių patekti į jÄ neturi, nes patekimas į palėpę yra tik iÅ¡ buto, esančio E. F. g. 2-2, Kaune, kuris nuosavybės teise priklauso J. K..             Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartoja.             Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Kauno apygardos teismo teisminėmis praktikomis, tačiau nagrinėjamoje byloje esančios faktinės aplinkybės nėra tapačios cituojamose bylose, o precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose.             Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti skundo argumentais nėra pagrindo.                          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartį nepakeistÄ ir D. P. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.             Teisėja                                                                                                                 Svetlana Jurgaitienė