2020-03-04 Nr. AB-4802-3-62-3-00240-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2020-03-04 Nr. AB-4802-3-62-3-00240-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Full text
Administracinės byla Nr
Administracinė byla Nr. A-218-556/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00240-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. sausio 17 d. buvo kalinamas LAVL nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, patyrė fizines ir dvasines kančias. Tvirtino, kad 2018 m. sausio 15 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) buvo etapuotas į LAVL apie 12.00 val., į LAVL atvyko apie 15.35 val., jam nebuvo išduotas sausas maisto davinys. Atvykęs į LAVL, tikėjosi gauti pietus, tačiau pareigūnai jam paaiškino, kad pietūs nepriklauso, todėl nuo 6.00 val. ryto iki 18.00 val. vakaro negavo maisto, nebuvo sudaryta galimybė atsigerti vandens. Pareiškėjas nurodė, kad LAVL kratos metu iš jo buvo paimti asmeniniai rūbai ir vietoj jų išduota pižama, kuri buvo per maža, suplyšusi, purvina, nuo jos sklido prakaito kvapas. Išduota striukė buvo per didelė. Prašė pareigūnų išduoti jam jo orumo nežeminančius drabužius, tačiau buvo paaiškinta, kad kitų rūbų nėra, todėl buvo pažemintas pareiškėjo orumas, jis patyrė nepatogumų, išgyvenimų, fizinių kančių, patyčių.
3. Pareiškėjas tvirtino, jog išduotas minkštasis inventorius skleidė pelėsio, drėgmės kvapą, nebuvo dezinfekuotas. Patalynė buvo pageltusi, atrodė, kaip neskalbta. Prašė LAVL ūkio darbuotoją pakeisti patalynę į švarią, tačiau pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas. Kameroje Nr. 303 nebuvo pakabų, spintos rūbams susidėti, todėl striukę turėjo laikyti ant žemės. Nebuvo stalo, todėl valgė maistą laikydamas ant kelių. Sanitariniame mazge nebuvo kabliuko rankšluosčiui pakabinti, todėl jį kabino ant sanitarinio mazgo durų rankenos. Nebuvo veidrodžio, lentynos higienos reikmenims laikyti, nebuvo skysto muilo dozatorių, unitazas buvo apdergtas, nebuvo valomas, priemonės jo valymui nebuvo išduotos, ventiliacija neveikė, todėl kameroje sklido smarvė. Dušai buvo antisanitarinės būklės, apdergti, grindys nevalytos, slidžios. Nebuvo skysto muilo dozatoriaus, muilo, nebuvo pakabų rūbams kabinti, todėl rūbus ir priemones teko dėti ant grindų. Dušuose trūko vietos, bėgo vėsus vanduo. Pareiškėjas tvirtino, kad kameroje nebuvo LAVL vidaus tvarkos taisyklių, jam nebuvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, nebuvo LAVL dienotvarkės. Per visą ginčo laikotarpį pareiškėjas nebuvo išvestas pasivaikščioti gryname ore, taip pat jam nebuvo suteikta teisė paskambinti šeimos nariams, draugams. Tokios kalinimo sąlygos sukėlė pareiškėjui nežmoniškas fizines bei vidines dvasines kančias, išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimus, emocinę bei dvasinę depresiją, buvo pažemintas jo žmogiškasis orumas, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 1 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.
4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko.
5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas į LAVL atvyko 2018 m. sausio 15 d. apie 15.10 val. iš Lukiškių TI-K. Pareiškėjui sausą davinį turėjo išduoti Lukiškių TI-K. LAVL pacientai yra maitinami pagal LAVL direktoriaus patvirtintą dienotvarkę, kurioje nurodyta, kad LAVL 6, 11, 12 ir 13 korpusuose pietūs yra nuo 12.30 val. iki 13.15 val., vakarienė – nuo 17.30 val. iki 18.00 val. Atvykęs į LAVL, pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į pareigūnus bei Priėmimo skyriaus medikus dėl galimybės atsigerti bei gauti sausą davinį, tačiau to nepadarė. Vakarienę pareiškėjas valgė Vidaus ligų skyriuje nuo 17.30 val. iki 18.00 val. Atvykęs į LAVL, kiekvienas pacientas gauna atmintinę, kurioje atspausdintos LAVL vidaus tvarkos taisyklės, pacientų teisės ir pareigos, kita pacientui naudinga informacija. Pareiškėjui tokia atmintinė buvo įteikta 2018 m. sausio 15 d. LAVL gydomuosiuose skyriuose yra informaciniai stendai, kuriuose iškabinta nuteistiesiems aktuali informacija.
6. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad pacientams išduodami drabužiai yra kokybiški, standartinių dydžių, todėl jie gali pasirinkti sau tinkamo dydžio drabužius. Pareiškėjui buvo išduotas ligoninės patalynės komplektas, drabužiai – pižama ir striukė. Minkštasis inventorius (pagalvės, antklodės) dezinfekuojamas dezinfekavimo kameroje, jis keičiamas kartą per savaitę. Čiužiniai apvilkti iš nepralaidaus skysčiui, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio, todėl dezinfekcijos kameroje nėra dezinfekuojami. LAVL reguliariai vykdo minkštojo inventoriaus ir drabužių pirkimus, todėl ligoninėje šio inventoriaus yra pakankamai. Susidėvėjęs minkštasis inventorius, drabužiai nurašomi kaip netinkami naudoti. Pareiškėjui išduoti drabužiai ir minkštasis inventorius atitiko higienos reikalavimus. Pareiškėjas Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelėje pasirašė, kad rūbus ir patalynę gavo, pareiškėjo atsisakymo priimti išduodamus drabužius ir patalynę, reikštas pretenzijas dėl netinkamo drabužių dydžio neužfiksuota. Vidaus ligų skyriaus kameroje Nr. 303 įrengtos dvi lovos, dvi spintelės, praustuvė, kabykla drabužiams kabinti, taburetės skiriamos pagal faktinį pacientų skaičių. Šios kameros sanitarinio mazgo kabinoje yra veidrodis, lentynėlė higienos reikmenims susidėti, praustuvė, sėdimas klozetas, kabliukai rankšluosčiui kabinti. Dušo patalpoje įrengtas veidrodis, lentynėlė higienos reikmenims susidėti, kabyklos rankšluosčiams ir drabužiams kabinti, taburetė, grindų grotelės. Teisės aktai nereglamentuoja minimalaus dušo ploto, išskyrus asmenims su negalia skirtų sanitarinių patalpų įrengimą. Pareiškėjas dėl higienos priemonių išdavimo nesikreipė, todėl jo pretenzijos dėl muilo nebuvimo nepagrįstos. Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 303 įrengta dviejų tipų mechaninė patalpų vėdinimo sistema: oro pritekėjimo – gyvenamojoje patalpoje ir oro šalinimo – sanitarinio mazgo kabinoje. Šioje kabinoje oras šalinamas natūraliai per oro šalinimo vėdinimo sistemos angą bei ištraukiant orą įjungus vėdinimo sistemos siurblius. Vidaus ligų skyriaus budinčių pareigūnų poste įrengtas įjungimo ir išjungimo valdymo pultas, taip pat oro ištraukimo siurbliai įsijungia automatiškai nustatytais intervalais.
7. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad dušo patalpoje įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema, ji yra veikianti. Pacientams užtikrinama galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Ginčui aktualiu laiku Vidaus ligų skyriaus duše karšto vandens tiekimas buvo užtikrintas, techninių gedimų nenustatyta, jokių skundų negauta. Kameros valomos pačių pacientų, išskyrus pacientus, kuriems nustatytas gulimas režimas. Pagal pacientų prašymus jiems išduodamas valymo inventorius. Nuteistieji vedami pasivaikščioti į pasivaikščiojimų kiemelius kasdien darbotvarkėje nustatytu laiku. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas išeiti pasivaikščioti atsisakė. Pareiškėjas neprašė pasinaudoti telefonu. LAVL vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė žalos atsiradimo fakto. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių. LAVL pažymėjo, kad prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra nepagrįsta.
II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo R. J. skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo R. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo LAVL sąlygas. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
9. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas LAVL laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. sausio 17 d. netinkamomis, kankinančiomis, žmogaus orumą žeminančiomis, pažeidžiančiomis tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus sąlygomis.
10. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į LAVL atvyko 2018 m. sausio 15 d., šioje gydymo įstaigoje pareiškėjas buvo gydomas iki 2018 m. sausio 17 d. Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 303 (b. l. 48, 53–54).
11. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas nustatė, kad pareiškėjui gydantis LAVL gyvenamojoje patalpoje nebuvo stalo, dušinėje nebuvo muilo ir plaukų prausiklių dozatorių, taip pat byloje nepaneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jam 2018 m. sausio 16 d. nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore.
12. Įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs, kad byloje nustatyti pažeidimai būtų turėję įtakos pareiškėjo sveikatai, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas LAVL pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, atsižvelgdamas į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl vertino, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
13. Remiantis išdėstytais argumentais, pripažinta, kad pareiškėjo teisė į teisės aktų nustatytas tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas kaip nepagrįstas.
III. 14. Pareiškėjas R. J. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliaciniame skunde pareiškėjas kartoja argumentus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad išvykstant iš Lukiškių TI-K negavo jokio sauso davinio ir už jį nepasirašė. Dėl netinkamos patalynės, čiužinio, pagalvės, antklodės bei išduotų rūbų pažymi, kad skundai buvo teikiami žodžiu, todėl nebuvo registruoti. Pareiškėjo manymu, LAVL nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjui iš tikrųjų buvo išduota atmintinė. Nors ant sienų buvo informaciniai stendai, pareiškėjas negalėjo perskaityti, kas parašyta, nes jam nebuvo suteikta galimybė sustoti. Pareiškėjas pabrėžia, jog iš karšto vandens čiaupo bėgo tik vėsus vanduo ir LAVL nepateikė duomenų, kurie paneigtų šį pareiškėjo teiginį. Pareiškėją buvo atsisakyta išvesti pasivaikščioti, jis neatsisakė eiti pasivaikščioti. Be to, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė paskambinti savo šeimos nariams, pažįstamiems. Pareiškėjas nurodo, kad Suimtojo / nuteistojo materialinio buitinio aprūpinimo kortelėje negalėjo parašyti jokių priekaištų, nes joje pasirašė prieš išduodant čiužinį, pagalvę, antklodę, patalynę bei rūbus. Anot pareiškėjo, ta aplinkybė, kad teisės aktai nereglamentuoja ventiliacijos įrengimo tualete, nereiškia, jog tokia ventiliacija negali būti įrengta. LAVL neįrodė, kad įjungus oro vėdinimo siurblius, jie veikė.
16. Pareiškėjas akcentuoja, jog LAVL teigiant apie neteisėtų veiksmų nebuvimą, ji turi tai aiškiai bei tiksliai pagrįsti. Pareiškėjo teigimu, jo apeliacinio skundo argumentus patvirtina ir tai, jog tuo pačiu laikotarpiu kartu su juo kameroje buvęs nuteistasis E. Š. (E. Š.) dėl analogiškų pažeidimų taip pat kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-345-189/2018 už draudimą vieną kartą apsipirkti Lukiškių TI-K parduotuvėje buvo priteista 50 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat pareiškėjas nurodo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) Kasperovičiui iš Anykščių rajono policijos komisariato areštinės už laikymą orumą žeminančiomis sąlygomis (7 dienas) priteisė 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (EŽTT 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimas byloje Kasperovičius prieš Lietuvą).
17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
18. LAVL pažymi, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir atsakovo pateiktus argumentus ir įrodymus, sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis ir teismų praktika. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Nei skunde, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Šiuo atveju nėra duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį pareiškėjui R. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės už kalinimą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. sausio 17 d.
20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. nustatęs, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. sausio 17 d. gydantis LAVL, gyvenamojoje patalpoje nebuvo stalo, dušinėje nebuvo muilo ir plaukų prausiklių dozatorių, taip pat kad byloje nepaneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jam 2018 m. sausio 16 d. nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo LAVL sąlygas. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstomis ir įrodytomis kitų pareiškėjo pretenzijų dėl kalinimo sąlygų (nesuteikto maitinimo, vėsaus vandens dušinėje, mažo dušinės ploto, ventiliacijos nebuvimo sanitariniame mazge, netvarkingų gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų, netinkamų rūbų, patalynės ir minkštojo inventoriaus, nesupažindinimo su LVAL vidaus tvarkos taisyklėmis ir dienotvarke, nesudarymo galimybės paskambinti) bei nenustatė pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nebuvo tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais.
21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1350-502/2016; 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2006-624/2017; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018 ir kt.).
23. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjo argumentai dėl jo netinkamo maitinimo, vedimo pasivaikščioti, nesupažindinimo su LAVL vidaus tvarkos taisyklėmis ir dienotvarke, galimybės paskambinti, netvarkingų drabužių ir minkštojo inventoriaus, netvarkingų ir apleistų kamerų ir dušų pripažinti nepagrįstais ir neįrodytais.
24. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.
25. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo LAVL sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Be to, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.
26. Pareiškėjo teigimu, jo apeliacinio skundo argumentus turėtų patvirtinti tai, jog tuo pačiu laikotarpiu kartu su juo kameroje buvęs nuteistasis E. Š. (E. Š.) dėl analogiškų pažeidimų taip pat kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo nurodytą informaciją Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A-2321-520/2019) pareiškėjo E. Š. apeliacinį skundą atmetė, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo E. Š. skundą buvo tenkinęs iš dalies, t. y. pripažinęs, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo LAVL sąlygas, o reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais atmetęs. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo argumentai iš esmės atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus administracinėje byloje Nr. A-2321-520/2019, kurioje buvo vertinamos kalinimo sąlygos LAVL tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir nagrinėjamoje byloje, ir skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais.
27. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, pažymi, jog pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
28. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą).
29. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-345-189/2018, kurioje dėl draudimo vieną kartą apsipirkti Lukiškių TI-K parduotuvėje buvo pripažinta, kad šis pažeidimas nuteistajam sukėlė neigiamas pasekmes bei dvasinius išgyvenimus ir už tai jam priteista 50 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat pareiškėjas nurodo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas Kasperovičiui iš Anykščių rajono policijos komisariato areštinės už laikymą orumą žeminančiomis sąlygomis (7 dienas) priteisė 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (EŽTT 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimas byloje Kasperovičius prieš Lietuvą). Pareiškėjo teigimu, jo prašoma priteisti suma (1 000 Eur) minėtų bylų atžvilgiu yra aiškiai pagrįsta.
30. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2007 m. spalio 24 d. nutarimas), taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika taikant įstatymus kitose administracinėse bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės visiškai identiškos, sprendžiant ginčą buvo taikyta ir aiškinta ta pati (tos pačios įstatymo redakcijos) įstatymo norma. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju teisės norma yra taikoma konkrečių faktinių bylos aplinkybių ir iškeltų reikalavimų kontekste.
31. Nustatyta, kad dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-0345-189/2018 buvo paduotas apeliacinis skundas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1194-662/2019 nustatęs, jog buvo pažeista nuteistojo subjektinė teisė dėl galimybės apsipirkti prieš ilgalaikį pasimatymą, kadangi nebuvo įskaityti pinigai į sąskaitą, paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo šiam asmeniui buvo priteistas 50 Eur neturtinės žalos atlyginimas. 2012 m. lapkričio 20 d. EŽTT paskelbė sprendimą byloje Kasperovičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 54872/08), kuriuo nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio (kankinimo uždraudimas) pažeidimą dėl žeminančių orumą pareiškėjo laikymo sąlygų Anykščių rajono policijos komisariato areštinėje (7 dienas areštinės kamera neatitiko minimalių higienos normų, įrengimo bei eksploatavimo taisyklių reikalavimų (joje nebuvo įrengtas tualetas, praustuvas, kamera buvo be lango, o ventiliacija ir apšvietimas buvo blogas).
32. Palyginus EŽTT 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartimi bylose nustatytas faktines aplinkybes, kurios buvo reikšmingos sprendžiant prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir šioje byloje nustatytas faktines aplinkybės, darytina išvada, jog jos nėra tapačios.
33. Neatmestina, jog LAVL pareigūnų veiksmai (neveikimas) pareiškėjui galėjo sukelti tam tikrus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais, nes neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra nesudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
34. Įvertinus LAVL pareigūnų veiksmus (neveikimą), kurie buvo trumpalaikio ir vienkartinio pobūdžio (2 paras pareiškėjui būnant LAVL gyvenamojoje patalpoje nebuvo stalo, dušinėje nebuvo muilo ir plaukų prausiklių dozatorių ir vieną kartą pareiškėjas nebuvo išvestas pasivaikščioti), šiais veiksmais sukeltas pasekmes, tai, kad pareiškėjas nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, jog šiais veiksmais jam buvo padaryta ilgalaikė, neatitaisoma žala ar žalingas poveikis pareiškėjo sveikatai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
35. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos įrodymus, tinkamai vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
36. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Gintaras Kryževičius
Arūnas Sutkevičius