082da02a-4efa-4de8-be42-04cc0b4fc899 · Klaipėdos apygardos teismas

c.b.                                                                                                        Civilinė byla Nr. e2A-39-460/2017 (Proceso Nr. 2-10-3-00674-2015-1) Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.3; 2.5.4; 3.3.1.18 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. sausio 16 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

L. (apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. L. ieÅ¡kinį atsakovams D. L., M. B., A. L. ir Palangos miesto trečiojo notaro biuro notarei S. Ž. dėl paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo dalies ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas 2015-08-24 kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams D. L., M. B., A. L. ir Palangos miesto trečiojo notaro biuro notarei S. Ž. dėl paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo dalies ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, praÅ¡o:

1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovai M. B. ir D. L. atsakovo A. L. nuosavybėn pardavė negyvenamÄ sias patalpas – kÅ«rybines dirbtuves, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), ir taikyti restitucijÄ , įpareigoti atsakovus M. B. ir D. L. grÄ Å¾inti atsakovui A. L. parduotų negyvenamųjų patalpų – kÅ«rybinių dirbtuvių, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kainÄ sudarančias pinigines lėšas, įpareigoti atsakovÄ A.

L. grÄ Å¾inti atsakovų M. B. ir D. L., ieÅ¡kovo A. L. nuosavybėn negyvenamÄ sias patalpas – kÅ«rybines dirbtuves, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini);2) panaikinti 2015-06-04 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo, kurio notarinio registro numeris 1577, dalį, kuria atsakovė M. B. paveldėjo pagal testamentÄ 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – kÅ«rybinių dirbtuvių, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 227,08 kv. m, esančių (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad atsakovė M.

B. pagal 2015-06-04 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ , kurio notarinio registro numeris 1577, paveldėjo 7/16 dalis negyvenamosios patalpos – kÅ«rybinių dirbtuvių, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 227,08 kv. m, esančių (duomenys neskelbtini);3) panaikinti 2015-06-04 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo, kurio notarinio registro numeris 1577, dalį, kuria atsakovas D. L. paveldėjo pagal testamentÄ 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – kÅ«rybinių dirbtuvių, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 227,08 kv. m, esančių (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad atsakovas D.

L. pagal 2015-06-04 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ , kurio notarinio registro numeris 1577, paveldėjo 7/16 dalis negyvenamosios patalpos – kÅ«rybinių dirbtuvių, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 227,08 kv. m, esančių (duomenys neskelbtini);4) pripažinti ieÅ¡kovui A. L. nuosavybės teisę į 1/8 dalį negyvenamųjų patalpų – kÅ«rybinių dirbtuvių, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 227,08 kv. m, esančių (duomenys neskelbtini);5) priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo A.

L. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ir visas teismo iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovo senelių J. L. ir E. L. užsakymu 1991 metais projektuotojas G. P. L. parengė kÅ«rybinių dirbtuvių (duomenys neskelbtini), priestato rekonstrukcijos projektÄ . Parengto projekto pagrindu Palangos miesto savivaldybės administracija 1992-02-17 iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr.

5. IeÅ¡kovo senelių J. L. ir E. L. jėgomis ir lėšomis prie buto esantis priestatas buvo rekonstruotas ir įrengtas pagal parengto projekto reikalavimus, tačiau seneliams esant gyviems, priestato užbaigimo ir rekonstrukcijos registravimo teisinės procedÅ«ros nebuvo baigtos. (duomenys neskelbtini) mirus pareiÅ¡kėjo senelei, o 2008 m. tėvui, CK 5.12 str. pagrindu ieÅ¡kovas įgijo teisę į 1/4 dalį viso senelei priklausiusio turto. Kadangi priestato rekonstrukcijos procedÅ«ros nebuvo užbaigtos, Nekilnojamojo turto registre esant registruotam tik butui su kÅ«rybinėmis dirbtuvėmis (be priestato), (duomenys neskelbtini) mirus ieÅ¡kovo senelei E. L., paveldėtojams pagal įstatymÄ ieÅ¡kovui, atsakovams M.

B., D. L. ir sutuoktiniui J. L. nebuvo iÅ¡duoti paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimai į paveldimas priestato dalis. 2010-05-12 paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymÄ Nr. 2-1523 buvo realizuota ieÅ¡kovo teisė į 1/8 dalį buto su kÅ«rybinėmis dirbtuvėmis. Po pareiÅ¡kėjo senelio J. L. mirties jo turtÄ pagal testamentÄ paveldėjo D. L. ir M. B.. Nekilnojamojo turto registre pagal 2010-07-12 paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimÄ Nr. 1114 buvo registruotos M. B. vardu 7/16 dalys buto, D.

L. vardu – 7/16 dalys buto, ieÅ¡kovo 1/8 dalis buto. PareiÅ¡kėjui tapus 1/8 dalies buto su kÅ«rybinėmis dirbtuvėmis savininku, tarp jo atstovės pagal įstatymÄ mamos R. L. ir atsakovų D. L. ir M. B. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl priestato, esančio prie buto su kÅ«rybinėmis dirbtuvėmis, teisinių statybos užbaigimo procedÅ«rų užbaigimo ir priestato pardavimo. Tam 2011-11-15 buvo iÅ¡duotas įgaliojimas Nr. 2438 V. G., 2012-07-29 tarp ieÅ¡kovo, atstovaujamo atstovės pagal įstatymÄ mamos R.

L., atsakovų D. L. bei M. B. iÅ¡ vienos pusės ir atsakovo A. L. buvo sudaryta preliminarioji avanso sutartis dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kuria bÅ«simieji pardavėjai įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2013-01-30 parduoti pirkėjui atsakovui A. L. nebaigtÄ Ä¯rengti priestatÄ kotedÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), už ne mažesnę nei 120 000 Lt kainÄ . Preliminariosios avanso sutarties dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pagrindu atsakovas A. L. sumokėjo atsakovams D.

L. ir M. B. 3 000 Lt dydžio avansÄ . Å ia sutartimi buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovui, atstovaujamam atstovės pagal įstatymÄ mamos R. L., tenkančiÄ kainÄ /sumÄ už parduodamo turto dalį, kuriÄ sudarys 50 000 Lt, sumokės atsakovai D. L. ir M. B.. Kadangi iki nurodytoje preliminariojoje sutartyje nustatytos priestato pardavimo atsakovui A. L. datos pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, 2013-01-30 tarp bÅ«simų pardavėjų, t. y. ieÅ¡kovo, atstovaujamo atstovės pagal įstatymÄ mamos R.

L., D. L. ir M. B., ir atsakovo A. L. buvo pasiraÅ¡yta nauja (analogiÅ¡ka) preliminarioji avanso sutartis dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo¸ kuria įsipareigojimų dėl priestato pardavimo tomis pat sÄ lygomis įvykdymas buvo pratęstas iki 2013-06-01. IeÅ¡kovo žiniomis, D. L. ir M. B. po 2013-06-01 panaikino įgaliojimÄ V. G. ir patys ėmėsi užbaigti priestato rekonstrukcijos teisinės registracijos procedÅ«ras. Tuo tikslu pareiÅ¡kėjo interesams atstovavusi mama R. L. M. B. praÅ¡ymu, be mokėjimų grynaisiais pinigais, bankiniu pavedimu jai sumokėjo ne mažiau 320,00 Eur.

PareiÅ¡kėjas pagrįstai tikėjosi, kad užbaigus priestato rekonstrukcijos teisinės registracijos procedÅ«ras, bus realizuota teisė į 1/4 dalį palikimo, likusio po pareiÅ¡kėjo senelės mirties. Tačiau D. L. ir M. B., užbaigę priestato rekonstrukcijos teisinės registracijos procedÅ«ras, kreipėsi į Palangos miesto trečiojo notaro biuro notarę S. Ž., nuo kurios nuslėpus faktÄ , kad paveldėjimo teisė į 1/8 dalį priestato atsiranda ir pareiÅ¡kėjui, jiems 2015-06-04 buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas Nr. 1577, kurio pagrindu M.

B. ir D. L. kiekvienam buvo įregistruota teisė į 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – kÅ«rybinių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo žiniomis, nedelsiant po to tarp D. L. ir M. B. bei A. L. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria negyvenamosios patalpos – kÅ«rybinės dirbtuvės buvo perleistos A. L. nuosavybėn. 2014 m. Nekilnojamojo turto registre įregistravus priestatÄ , užbaigtÄ rekonstruoti ir įrengti tiek J. L., tiek E. L. esant gyviems, pažeidžiant ieÅ¡kovo teisę paveldėti po senelės E. L. mirties likusiÄ turto dalį pagal įstatymÄ , į 2015-06-04 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ Nr. 1577 kaip atsakovų M.

B. ir D. L. paveldėtas pagal testamentÄ turtas buvo įraÅ¡ytas turtas, kurio Å¡ie asmenys nepaveldėjo ir neturėjo teisės paveldėti. Po ieÅ¡kovo senelės E. L. mirties likus keturiems paveldėtojams pagal įstatymÄ (dviem vaikams, anÅ«kui, paveldinčiam mirusio vaiko dalį, ir sutuoktiniui), visi paveldėtojai įgijo teisę į lygias palikimo dalis, t. y. po 1/4 dalį (CK 5.13 str.). Paveldėtojai įgijo teisę paveldėti priestato dalis, lygias paveldėto buto dalims, kiekvienas po 1/8 priestato dalį.

Taigi realizuojant ieÅ¡kovo teisę paveldėti mirusios E. L. turto dalį pagal įstatymÄ , ieÅ¡kovas turėjo paveldėti 1/8 buto dalį ir 1/8 priestato dalį. Realizuojant atsakovų M. B. ir D. L. teisę paveldėti mirusios E. L. turto dalį pagal įstatymÄ ir mirusio J. L. turto dalį pagal testamentÄ , atsakovai M. B. ir D. L. kiekvienas turėjo paveldėti po 7/16 buto dalis ir 7/16 priestato dalis. Tačiau 2015-06-04 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijime Nr. 1577 nustatyta, kad atsakovai M.

B. ir D. L., mirus J. L., paveldėjo po 1/2 dalį viso priestato, t. y. turto dalį, kurios atsakovai M. B. ir D. L. nepaveldėjo ir negalėjo paveldėti. Taigi į 2015-06-04 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ Nr. 1577 buvo įraÅ¡yti neteisingi duomenys apie atsakovų M. B. ir D. L. paveldimo turto dalis ir Å¡ios 2015-06-04 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo Nr. 1577 dalys panaikintinos. Atsakovai M. B. ir D. L. suprato ir žinojo, kad ieÅ¡kovas turi teisę į rekonstruojamo priestato dalį, rekonstrukcijos užbaigimo proceso metu buvo reikalingi ieÅ¡kovo sutikimai, derinimai, kuriuos ieÅ¡kovas atsakovų M.

B. ir D. L. praÅ¡ymu teikė. Be to, atsakovė M. B. praÅ¡ydavo ieÅ¡kovo atstovės pagal įstatymÄ mamos R. L. pinigų dalies rekonstrukcijos užbaigimo teisinio įforminimo iÅ¡laidoms kompensuoti ir Å¡iuos pinigus gaudavo. Nuslėpę ir pažeisdami ieÅ¡kovo teisę į nuosavybę, atsakovai M. B. ir D. L. disponavo faktiÅ¡kai ieÅ¡kovui priklausančiu turtu ir trečiojo asmens nuosavybėn be ieÅ¡kovo sutikimo ir leidimo perleido jam priklausantį nekilnojamÄ jį daiktÄ . Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirkimo–pardavimo sutartis, apie kuriÄ Nekilnojamojo turto registrui pateiktas 2015-06-29 notaro praneÅ¡imas, sudaryta tarp atsakovų M.

B. ir D. L. ir atsakovo A. L., yra negaliojanti, vadovaujantis CK 1.80 str. normomis, kaip sandoris, prieÅ¡taraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo valia parduoti jam nuosavybės teisėmis turinčiÄ priklausyti priestato dalį A. L., juo labiau sÄ lygomis, nurodytomis praÅ¡omoje pripažinti negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartyje, iÅ¡reikÅ¡ta nebuvo. IeÅ¡kovo, atstovaujamo atstovės pagal įstatymÄ mamos R. L., valia parduoti jam turinčiÄ priklausyti priestato (nurodoma visa perleidžiama A.

L. priestato dalis, 81,88 kv.

m) dalį buvo iÅ¡reikÅ¡ta 2012-07-29 ir 2013-01-30 preliminariosiose avanso sutartyse dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kuriose buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovo gautinÄ pardavimo kainos dalį sudarys ne mažesnė nei 50 000 Lt kainos dalis. Tačiau, kaip patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys, atsakovui A. L. buvo parduota ne 81,88 kv. m priestato dalis, o visas priestatas, kurio plotas 227,08 kv. m, vos už 10 000 Eur kainÄ . IeÅ¡kovui priklausanti priestato dalis buvo parduota be jo sutikimo ir jam nežinant, dėl ko toks pirkimo–pardavimo sandoris, kaip prieÅ¡taraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms ir pažeidžiantis ieÅ¡kovo teises, pripažintinas negaliojančiu ir taikytina restitucija.2.

Atsakovas A. L. atsiliepime nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o A. L. ieÅ¡kinį dėl paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo dalies ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis atmesti. IÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo A. L. naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-08-05 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones –negyvenamųjų patalpų – kÅ«rybinių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių A.

L., areÅ¡tÄ . Nurodo, kad 2015-06-29 pirkimo–pardavimo sutartimi D. L. ir M. B. nuosavybės teise priklausantį 227,08 kv. m ploto negyvenamoji patalpa – kÅ«rybinės dirbtuvės (nuo Rl-1 iki Rl-5, nuo 1A-1 iki 1A-13), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lP2p, adresu (duomenys neskelbtini), parduota jam už 34 754,40 Eur (ekvivalentas litais – 120 000 Lt). Å iÄ sumÄ sumokėjo dalimis: davė 4100 Lt (1187,44 Eur) rankpinigių, atliko du pervedimus po 16 000 Eur – vienÄ M.

B., kitÄ â€“ D. L., abiem pardavėjams dar sumokėjo po 783 Eur, iÅ¡ viso sumokėjo 34 754,40 Eur. Pardavėjai M. B. ir D. L. jam jokių pretenzijų neturi. Palangos miesto trečiojo notaro biuro notarė S. Ž., patvirtinusi 2015-06-29 sutartį, vadovavosi pardavėjų nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais, kuriuose nurodytas nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2015-06-04 Paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas Nr. 1577. Minėtoje sutartyje taip pat nurodyta, jog kÅ«rybinės dirbtuvės įregistruotos (naujas daiktas suformuotas) 2014-06-23, įregistravimo pagrindas: nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2014-06-30;

Pažyma apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto, 2014-10-10, Nr. PASS-30-141010-00497. Sutarties 5.1.7 punkte nurodyta, jog pardavėjai patvirtina, kad nėra jokių asmenų ar institucijų, be kurių sandorio ar sutikimo, ar įgalinimų pardavėjai pagal galiojančius įstatymus (teisės aktus) neturėtų teisės sudaryti Å¡io sandorio ar sudarydami šį sandorį pažeistų trečiųjų asmenų teises; 5.2.3 punkte analogiÅ¡kai nurodyta, jog pirkėjas patvirtina, kad nėra jokių institucijų ar asmenų, be kurių sutikimo ar įgalinimų pirkėjas pagal galiojančius įstatymus (teisės aktus) neturėtų teisės sudaryti Å¡io sandorio ar sudarydamas šį sandorį pažeistų trečiųjų asmenų teises.

Taigi jis sÄ Å¾iningai įsigijo minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ kÅ«rybines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2012-07-29 ir 2013-01-30 preliminariųjų sutarčių pagrindu nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, todėl jokie įsipareigojimai, numatyti tose sutartyse (ieÅ¡kovo minimas M. B. ir D. L. įsipareigojimas sumokėti R.

L. 50 000 Lt), neturėjo bÅ«ti įvykdyti. Be to, atsakovas nurodė, kad siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtÄ naujÄ daiktÄ , turi bÅ«ti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma daiktas turi bÅ«ti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalies normÄ savavaliÅ¡kai arba nesavavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus statomu ar pastatytu statiniu draudžiama naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ar pan.).

Naujo statinio statytoju gali bÅ«ti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybÄ ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat turi statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir žemės sklypÄ , kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. IeÅ¡kovo teismui pateiktoje 2014 m. sausio 17 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymoje apie statinio statybÄ be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-30-140117-00016 nurodyta, jog pagal 1991 m. parengtÄ statinio – kÅ«rybinių dirbtuvių, adresu (duomenys neskelbtini), priestato projektÄ statytojui J.

L. 1992 m. vasario 17 d. Palangos miesto savivaldybės administracija iÅ¡davė statybÄ leidžiantį dokumentÄ Nr.

5. Ginčo patalpos – 227,08 kv. m bendro ploto nebaigta statyti (75 proc.) negyvenamoji patalpa – kÅ«rybinės dirbtuvės, nuo R1-1 iki Rl-5, nuo 1A-1 iki 1A-13, vieÅ¡ajame registre yra įregistruotos 2014-06-23, įregistravimo pagrindas – 2014-06-30 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2014-10-10 pažyma apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-30-141010-00497. 2015-07-02 Registrų centro iÅ¡raÅ¡e nurodyta, jog duomenys patikslinti J. L. ir D. L., M. B. užsakymu. Taigi minėtuose dokumentuose kaip statytojas nurodytas J.

L.. Taigi jam turėjo bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytÄ naujÄ statinį. J. L. (duomenys neskelbtini) mirus, pagal jo suraÅ¡ytÄ testamentÄ visas jam priklausantis turtas lygiomis dalimis atiteko D. L. ir M. B., todėl teisėtai ir pagrįstai Å¡ie atsakovai paveldėjo po 1/2 dalį ginčo patalpos. Statytojo J. L. užsakymu buvo parengtas projektas ir iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas kÅ«rybinių dirbtuvių priestatui statyti. 2015-07-02 Registrų centro iÅ¡raÅ¡e nurodyta, jog priestato statybos pradžios metai 1982, rekonstravimo pradžios metai 1991, rekonstravimo pabaigos metai – 2012.

Taigi J. L. pastatė minėtÄ priestatÄ ir pradėjo jo rekonstrukcijÄ , o atsakovai M. B. ir D. L. rekonstrukcijÄ užbaigė (75 proc. baigtumas) ir atliko buto priestato teisinę registracijÄ . Å iam priestatui suteiktas unikalus numeris. IeÅ¡kovas negali bÅ«ti laikomas statytoju Statybos įstatymo prasme ir neįgijo nuosavybės teisių CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu, nes neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų statytojui visumos. Paveldėjęs savo senelės E. L. buto su kÅ«rybinėmis dirbtuvėmis dalį, jis neįgijo teisės į kÅ«rybinių dirbtuvių priestatÄ .

Be to, ieÅ¡kovas neteisingai nurodė, kad atsakovai, nuslėpę nuo notarės aplinkybę, kad 2010-05-12 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ Nr. 2-1523 pagrindu ieÅ¡kovui turi bÅ«ti įregistruota nuosavybės teisė į 1/8 dalį ginčo priestato, įregistravę savo nuosavybės teises į visÄ priestatÄ , nedelsiant sudarė priestato pirkimo–pardavimo sutartį, kuria visÄ priestatÄ už kelis kartus didesnę kainÄ (formaliai nurodyta 10 000 Eur kaina) perleido atsakovo A. L. nuosavybėn. 2015-07-02 Registrų centro iÅ¡raÅ¡e nurodyta ginčo priestato kaina – 35 300 Eur, 2015-06-29 pirkimo–pardavimo sutartimi priestatas parduotas už 34 754,40 Eur.

Taigi, pardavimo kaina labai panaÅ¡i į Registrų centro iÅ¡raÅ¡e nurodytÄ vidutinę Å¡io daikto rinkos vertę. Nurodė, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai praÅ¡o pripažinti 2015-06-29 pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio normomis, nes Å¡is sandoris prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, kadangi nėra nuostatų, kurios įpareigotų Å¡alis laikytis tam tikrų kainos nustatymo kriterijų. Pirkimo–pardavimo sutartis yra dviÅ¡alis sandoris, kurį sudarantys asmenys nustato kainÄ savo nuožiÅ«ra (CK 6.156 straipsnio 4 dalis, 6.313 straipsnio 1 dalis, 6.397 straipsnio 1 dalis).

Antra, 2015-06-04 Paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas, 2015-07-02 Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina atsakovų nuosavybės teisę į ginčo turtÄ ir teisę šį turtÄ parduoti. Nenustačius, kad pirkimo–pardavimo kainos dydžiui yra keliami imperatyvÅ«s reikalavimai, taip pat ieÅ¡kovui nepaneigus, kad atsakovai M. B. ir D. L. buvo parduodamo daikto teisėti savininkai, nėra teisinio pagrindo pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia pagal CK 1.80 str. nuostatas.

Neteisingas ieÅ¡kovo teiginys, jog priestatas užbaigtas rekonstruoti ir įrengti J. L. ir E. L. esant gyviems. IeÅ¡kovo teiginius paneigia ir 2011-11-15 įgaliojimas, iÅ¡duotas dėl ginčo priestato statybos, rekonstrukcijos, su tuo susijusios dokumentacijos parengimo, atliekamų darbų kontrolės ir priežiÅ«ros ir t. t. J. L. turėjo bÅ«ti įregistruota nuosavybės teisė į ginčo priestatÄ , tačiau nespėjus to padaryti iki L. L. mirties, ginčo pastatÄ pagal testamentÄ teisėtai paveldėjo atsakovai M.

B. ir D. L. lygiomis dalimis.3. Atsakovai M. B. ir D. L. teismui pateikė analogiÅ¡kus atsiliepimus, jais prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad priestato projektas rengtas ne bendru ieÅ¡kovo senelių J. L. ir E. L. užsakymu, o bÅ«tent tik senelio J. L. iniciatyva ir užsakymu, priestato darbai buvo vykdomi bÅ«tent ieÅ¡kovo senelio J. L. asmeninėmis lėšomis ir darbu, darbai nebuvo baigti iki ieÅ¡kovo senelio J. L. mirties (duomenys neskelbtini).

Pagal VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡Ä , priestatas, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2014-06-23 kaip atskiras daiktas – negyvenamoji patalpa – kÅ«rybinės dirbtuvės, suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo priestatas negali bÅ«ti laikomas statinio – buto rekonstrukcija, nes priestatas statytas kaip atskiras daiktas, jam suteiktas atskiras unikalus numeris ir adresas, taip pat atsižvelgiant į Statybos įstatymo nuostatÄ , jog rekonstravimas yra esamo statinio iÅ¡orės matmenų pakeitimas.

Pastatyto priestato konstrukcija neturėjo įtakos buto iÅ¡orei, laikančiosioms konstrukcijoms. Todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog jam turėjo priklausyti dalis priestato, kuris VÄ® Registrų centre įregistruotas 2014-06-23 kaip atskiras daiktas. IeÅ¡kovo tėvui A. L., atsakovų D. L. ir M. B. broliui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), buvo paliktas 0,0600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2009-02-05 paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 2-443 perėjo ieÅ¡kovui.

Nurodyto nekilnojamojo turto dalis atsakovams D. L. ir M. B. nebuvo palikta, todėl J. L. iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ 2008-02-04 testamentu, notarinio reg. Nr. 2-505, atsakovams D. L. ir M. B. paliko po 1/2 dalį testatoriui priklausančio viso kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko jis besusidėtų jo mirties dienÄ , taip pat turtines teises, kurių gali atsirasti po testatoriaus mirties. Priestato darbai, gavus 1992-02-17 statybos leidimÄ Nr. 5, pradėti 1992-09-15 ir iki J. L. mirties (duomenys neskelbtini) nebuvo baigti, kÄ patvirtina ir VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡as apie 75 proc. darbų baigtumÄ .

Po ieÅ¡kovo senelės E. L. (duomenys neskelbtini) mirties priestato darbai buvo atlikti iÅ¡ dalies, o kita statybos darbų dalis atlikta po E. L. mirties J. L., po to D. L. ir M. B. darbus baigė jau po J. L. mirties 2012 m. Pagal CK 5.19 str. kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visÄ savo turtÄ arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymÄ , taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Testamentas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriame iÅ¡reiÅ¡kiamas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo.

J. L. 2008-02-04 pareiÅ¡kimu, notarinio reg. Nr. 2-504, mirus E. L., pagal įstatymÄ priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai valdydamas turtÄ , taip pat paveldėjo pagal įstatymÄ mirusiosios turtines teises ir pareigas. Pagal pareiÅ¡kimÄ J. L. paveldėjo ir sutuoktinės bÅ«simas teises į priestatÄ , kuris dar nebuvo sukurtas ir įregistruotas vieÅ¡ame registre. Taigi priestato vieninteliu savininku buvo tik J. L. ir testamentu iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priestatÄ , kuris teisiÅ¡kai įregistruotas tik 2014-06-23, teisėtai po 1/2 dalį paliko atsakovams D.

L. ir M. B., kurie 2015-06-04 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimu, notarinio reg. Nr. 1577, teisėtai paveldėjo prie buto esantį priestatÄ . Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog buvo iÅ¡ esmės pažeistos ieÅ¡kovo teisės, nes E. L. mirties metu toks daiktas kaip priestatas iÅ¡ viso nebuvo sukurtas. Pagal 2013-01-30 tarp bÅ«simų pardavėjų ieÅ¡kovo, atstovaujamo atstovės pagal įstatymÄ mamos R. L., D. L. ir M. B. iÅ¡ vienos pusės ir atsakovo A. L. buvo pasiraÅ¡yta preliminarioji avanso sutartis dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kuria įsipareigojimų dėl priestato pardavimo įvykdymas buvo pratęstas iki 2013-06-01, buvo nustatyta 50 000 Lt kaina, kuriÄ ieÅ¡kovui, atstovaujamam atstovės pagal įstatymÄ mamos R.

L., už tenkančiÄ parduodamo turto dalį sumokės atsakovai D. L. ir M. B.. Tačiau pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis iki nustatyto termino sudaryta nebuvo, todėl prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė. Atsakovams D. L. ir M. B. nekilo pareiga pagal 2013-01-30 preliminariÄ jÄ avanso sutartį dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo mokėti 50 000 Lt sumÄ , kuri turėjo bÅ«ti įvykdyta iki 2013-06-30. Be to, atsakovai D. L. ir M. B. už parduotÄ priestatÄ pagal 2015-06-29 pirkimo–pardavimo sutartį gavo 34 754,40 Eur, tai yra Å¡alių preliminariosiose sutartyse aptartÄ kainÄ , kurios likusi suma, t. y. 32 000 eurų, buvo pervesta lygiomis dalimis kiekvienam iÅ¡ pardavėjų.

Atsakovai sudarydami 2015-06-29 pirkimo–pardavimo sutartį kreipėsi į notarÄ . Sudarant 2015-06-29 pirkimo–pardavimo sutartį, notaras patikrino ir įvertino sandorio teisėtumÄ ir nematydamas tam teisinių kliūčių sandorį patvirtino, jo pagrindu atsakovai D. L. ir M. B., bÅ«dami teisėti turto – priestato savininkai, teisėtai turtÄ pardavė atsakovui A. L.. Jei sandoris bÅ«tų prieÅ¡taravęs imperatyviosioms įstatymo normoms, tai apie tokio sandorio negalimumÄ notaras bÅ«tų pranešęs ir tokio sandorio bÅ«tų netvirtinęs. Tačiau įvertinęs turto įgijimo pagrindÄ , nematė kliūčių tokį sandorį sudaryti. 2015-06-04 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas ir Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as apie įregistruotÄ priestatÄ patvirtina, jog atsakovai D.

L. ir M. B. buvo teisėti parduodamo turto savininkai. Todėl ieÅ¡kovui nepaneigus, kad atsakovai D. L. ir M. B. buvo parduodamo turto savininkais, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad 2015-06-29 pirkimo–pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu. Taigi, nepagrįsti ir ieÅ¡kovo teiginiai, kad atsakovai nuslėpė nuo notarės S. Ž. apie ieÅ¡kovo teisę į 1/8 dalį priestato ir kad buvo iÅ¡ esmės pažeistos ieÅ¡kovo teisės. Atsakovai taip pat abejoja, ar asmuo, kuris nėra įpėdinis, turi teisę ginčyti įpėdinio paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Palikėjo teisės ir pareigos įpėdiniui gali pereiti pagal įstatymÄ arba (ir) testamentÄ (CK 5.1 straipsnio 1 dalis, 5.5 straipsnis). Paveldėjimo teisė reiÅ¡kia, kad palikėjo turtas pereis bÅ«tent jo nurodytiems įpėdiniams (paliekant turtÄ testamentu) arba, jeigu palikėjas neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios – įpėdiniams, kurie numatyti įstatyme. Å ioje byloje paveldėjimo objektas yra priestatas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2014-06-23 kaip atskiras daiktas – negyvenamoji patalpa kÅ«rybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Todėl ieÅ¡kovo A. L. teisė ginčyti paveldėjimo teisės liudijimÄ bus aiÅ¡kinama nuosavybės teisės reglamentavimo aspektu. Atsakovai paveldėjo palikėjo turtÄ ir šį faktÄ patvirtina 2015-06-04 iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai. Taigi paveldėjimo pagrindu atsiradusi įpėdinių M. B. ir D. L. nuosavybė yra konstituciÅ¡kai saugoma, todėl jų nuosavybė gali bÅ«ti paneigta tokio subjekto, kurio turtinės teisės yra pažeistos, t. y. asmens, kuris turi materialiÄ jÄ teisę paveldėti palikėjo turtÄ (jo dalį).

Å is subjektas įpėdinio nuosavybės teises gali nuginčyti tik įstatymo nustatytu pagrindu. Pagal teismų praktikÄ , asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui. Juo gali bÅ«ti įpėdinis tiek pagal įstatymÄ , tiek pagal testamentÄ . Pagal CK 5.8 str., asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo.

Å iÄ Ä¯statymo normÄ aiÅ¡kinant su kitomis CK normomis, pvz., 5.1 str. 1 d., 5.2, 5.5, 5.9, 5.17 str. 1 d. ir kt., darytina iÅ¡vada, kad pagal CK 5.8 str. teisę ginčyti iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ turi tik įpėdinis (tiek pagal įstatymÄ , tiek pagal testamentÄ ). IeÅ¡kovas, ginčydamas paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimus, gana formaliai ir deklaratyviai nurodė faktinius bei teisinius argumentus, įrodinėdamas savo teisę paveldėti tariamai jam priklausančiÄ 1/8 dalį priestato.

IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas bendraisiais sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagrindais. CK 1.78 str. 4 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikÅ¡ti tik įstatymo nurodyti asmenys. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nėra įpėdinis, kadangi jo teisė paveldėti pagal įstatymÄ pasibaigė paveldėjus dalį realiai buvusio (sukurto) turto – 1/8 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuris liko po E. L. mirties (2007-05-22). Daugiau jokio kito turto, į kurio dalį galėjo pretenduoti ieÅ¡kovas, nebuvo ir nėra.

Šį faktÄ dar kartÄ patvirtina ir 2008-02-04 J. L. raÅ¡ytas pareiÅ¡kimas Palangos miesto pirmojo notaro biuro notarei A. BluÅ¡kienei apie turtÄ , kuris liko po sutuoktinės mirties, t. y. butÄ (duomenys neskelbtini). Atskiras turto vienetas – priestatas tik buvo pradėtas statyti ir neužbaigtas dėl lėšų stygiaus ir Å¡is statybos procesas užsitęsė ilgiau nei 26 metus ir yra neužbaigtas iki Å¡iol (statybos baigtumas tik 75 procentai). Priestato statybos procese po 2007-05-22 toliau dalyvavo J. L., M.

L. bei D. L., kurie bendrai statė bei įrenginėjo anksčiau nurodytas patalpas. Senelis J. L. 2008-02-04 testamentu iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ nuÅ¡alinti pastarÄ jį nuo galimybės paveldėti turto dalį, likusiÄ po jo mirties, todėl jis neturi teisės ginčyti iÅ¡duotų paveldėjimo teisės liudijimų CK 5.8 str. pagrindu. Kita vertus, tik asmens, materialiosios teisės pagrindu turinčio subjektinę teisę, Å¡i pažeista teisė gali bÅ«ti teismo ginama. IeÅ¡kovas neįrodė, kad jo subjektinė teisė yra pažeista, todėl ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas, nes jis neturi teisės ginčyti atsakovams iÅ¡duotų paveldėjimo teisės liudijimų.

IeÅ¡kinys atmestinas ir tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovas net bÅ«damas tinkamu subjektu ginčyti paveldėjimo teisės liudijimus yra praleidęs 1 metų terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.8 str.). Pagal CK 5.8 str., palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovo močiutė E. L. mirė (duomenys neskelbtini), todėl palikimo atsiradimo diena laikytina 2007-05-22, nuo jos pradedamas skaičiuoti ieÅ¡kinio senaties terminas. Ä®vertinant Å¡iÄ aplinkybę, numatytas 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminas pareikÅ¡ti tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinį baigėsi 2008-05-23.

IeÅ¡kovas į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2015-08-20, t. y. praėjus 8 metams, siekdamas tariamai apginti savo subjektinę teisę paveldėti, o tai prieÅ¡tarauja ir CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. IeÅ¡kinio senaties terminas negali bÅ«ti atnaujintas, kadangi yra suėjęs galutinis ir naikinamasis terminas, t. y. 3 metai nuo palikimo atsiradimo dienos – 2010-05-23 (CK 5.63 str. 4 d.). Jokių svarbių argumentų, dėl ko buvo praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, ieÅ¡kinyje nėra, tačiau bÅ«tina įvertinti tai, kad pats ieÅ¡kovas procesiniame dokumente nurodo, kad jam buvo žinoma apie tai, kad iki E. L. mirties momento visi priestato rekonstrukcijos (statybos) darbai buvo užbaigti.

Todėl po 2007-05-22 turėjo pareigÄ imtis aktyvių veiksmų tam, kad realizuotų savo teises į iÅ¡likusį ir nepaveldėtÄ turtÄ , t. y. priestatÄ . Tačiau įvyko prieÅ¡ingai – A. L. kartu su savo atstove pagal įstatymÄ stebėjo ir laukė, kol bus atsakovų kartu su J. L. pabaigtas statyti statinys ir pasinaudojęs palankiu momentu pareiÅ¡kė pretenzijÄ Ä¯ tam tikrÄ turto dalį. Visuma A. L. atliktų veiksmų dar kartÄ patvirtina, kad jis nesÄ Å¾iningai naudojasi jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir piktnaudžiauja procesu, t. y. reiÅ¡kia nepagrįstÄ ieÅ¡kinį bei kitokiu bÅ«du nepagrįstai suvaržo sÄ Å¾iningo įgijėjo A.

L. turtines teises pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu. Todėl vadovaujantis CPK 95 str. 2 d. ieÅ¡kovui skirtina įstatyme numatyto dydžio bauda. Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovas reikalavimÄ dėl paveldėto turto pareiÅ¡kė pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Aplinkybių, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų sustabdytas, pratęstas arba nutrauktas, nenustatyta.4. Atsakovė notarė S. Ž. atsiliepime teismui su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

L. atsakovės naudai visas Å¡ioje byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nurodė, kad ji nepagrįstai įtraukta kaip atsakovė, jos procesinė padėtis turėtų bÅ«ti trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų (CPK 47 str. 1 d.). Vien aplinkybė, jog notarė vykdė jai Lietuvos Respublikos notariato įstatymo pavestas valstybines funkcijas bei pareigas, be kita ko, nekvestionuojant, ar jos Å¡iuo atveju buvo atliktos tinkamai, nesuteikia teisės ieÅ¡kovui Å¡ioje civilinėje byloje jÄ traukti atsakove, t. y. notarė pagal ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamus reikalavimus neatsako, todėl prašė ieÅ¡kovo, vadovaujantis CPK 45 str. nuostatomis, paÅ¡alinti notarę iÅ¡ atsakovų, pakeičiant jos procesinę padėtį į trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų (CPK 47 str. 1 d.).

Atsiliepime nurodoma, kad 2015 m. birželio 4 d. į notarę kreipėsi atsakovai D. L. bei M. B. nurodydami, jog pageidauja paveldėti papildomai atsiradusį jų tėvui J. L. nuosavybės teise priklausantį turtÄ , t. y. minėtÄ priestatÄ . Notarei 2015 m. birželio 4 d. patikrinus VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės informacijÄ , buvo nustatyta, jog: 1) 2014 m. birželio 30 d. priestatui buvo suformuota nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla; 2) 2014 m. spalio 10 d. dėl priestato iÅ¡duota pažyma apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto; 3) 2015 m. balandžio 20 d. suformuotas naujas daikto (priestato) registravimas; 4) 2015 m. balandžio 21 d. nuosavybės teisė į priestatÄ Ä¯registruota J.

L. vardu. IÅ¡ surinktos informacijos visumos buvo preliminariai nustatyta, jog priestatas asmeninės nuosavybės teise yra įregistruotas J. L. vardu, todėl teisė paveldėti papildomÄ dalį turto galimai atsirado tik besikreipusiems įpėdiniams pagal testamentÄ . Notarei buvo žinoma, kad butas santuokos metu buvo įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o po J. ir E. L. mirties atitinkamomis dalimis buvo paveldėtas jų įpėdinių pagal įstatymÄ ir testamentÄ . Atsižvelgdama į tai, notarė ėmėsi papildomų veiksmų tam, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų, ar minėtas priestatas taip pat nebuvo įgytas santuokos metu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių J. ir E. L. nuosavybė.

Tuo tikslu notarė ėmėsi vertinti 2010 m. balandžio mėnesio 16 d. Palangos miesto pirmojo notaro biuro iÅ¡duotÄ nuosavybės teisės liudijimÄ , notarinio registro Nr. 9-1150, kuriuo paliudyta, jog mirusiai (duomenys neskelbtini) E. L. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis pergyvenusio sutuoktinio vardu įsigyto bendro turto, įgyto gyvenant susituokus su J. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Minėtame nuosavybės teisės liudijime pažymėta, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , kurio nuosavybės teisė nustatoma E. L., pagal šį liudijimÄ sudaro Nekilnojamojo turto registre registruotas turtas – butas.

Jokio kito registruotino ir (ar) neregistruotino kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto ir (ar) turtinių teisių, kurios bÅ«tų įgytos E. L. gyvenant susituokus su J. L. ir priklausytų E. L. nuosavybės teise, minėtame nuosavybės teisės liudijime nustatyta nebuvo. Notarė taip pat įvertino 2010 m. balandžio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , notarinio registro Nr. 2-1152, kuriuo patvirtinta, kad pilietės E. L., mirusios (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį turto paveldi jos sutuoktinis J.

L., priėmęs palikimÄ , bet (duomenys neskelbtini) miręs, neįforminęs savo nuosavybės teisių. Minėtame paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymÄ nustatyta, jog paveldimÄ turtÄ , dėl kurio iÅ¡duotas Å¡is liudijimas, sudaro Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas – butas. Jokio kito registruotino ir (ar) neregistruotino kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto ir (ar) turtinių teisių, kurios bÅ«tų paveldimos J. L. kaip įgytos gyvenant susituokus su E. L. ir priklausytų E. L. nuosavybės teise, minėtame paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymÄ nustatyta nebuvo.

Pagal teismų praktikÄ sutuoktinių turto teisinis režimas gali bÅ«ti nustatytas jų susitarimu arba pagal įstatymÄ . Ä®statymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir tokia teisinė turto padėtis iÅ¡lieka, kol turtas nėra padalytas arba Å¡i nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du. CK 3.100 str. 1 p. įtvirtintas pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti – vieno iÅ¡ sutuoktinių mirtis.

Å is juridiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktas nulemia santuokos pasibaigimÄ , kartu pasibaigia ir santuokos pagrindu susiformavę turtiniai santykiai. Pergyvenusysis sutuoktinis turi teisę ne ginčo tvarka praÅ¡yti notarÄ , kurio veiklos teritorijoje atsiranda mirusiojo sutuoktinio turto paveldėjimas, iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ jam tenkančiÄ dalį bendrame turte (Notariato įstatymo 26, 28, 52 str.). Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas pergyvenusiojo sutuoktinio vardu, Å¡iam sutinkant gali bÅ«ti iÅ¡duotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas (Notariato įstatymo 52 str. 2 d.).

Å iuo veiksmu pergyvenusysis sutuoktinis apgina savo nuosavybės teises po sutuoktinio mirties, t. y. notaro iÅ¡duotu liudijimu patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusio bendro turto dalis, tenkanti jam, ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui. Tai aktualu, kai palikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi kartu su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (CK 5.13 str.). Butui esant registruotam tik J. L. vardu, jam neprieÅ¡taraujant, po E. L. mirties buvo iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas, nustatantis E. L. priklausančio turto dalį, kartu ir patį turtÄ .

Å i aplinkybė yra reikÅ¡minga tuo, jog vėliau atsiradus papildomo turto, kuris nebuvo įgytas sutuoktinių santuokos metu, o dėl to atitinkamai neįtrauktas į E. L. nuosavybės teisės liudijimÄ , vėliau jis negali bÅ«ti pripažįstamas to sutuoktinio, kuriam yra iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas (Å¡iuo atveju E. L.) turtu, prieÅ¡ tai neįrodžius, jog Å¡is turtas iÅ¡ tiesų buvo įgytas dar santuokos metu. Tokiu atveju bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija nebėra taikoma.

Be to, pagal Notariato įstatymo 51 str. 1 d. notarai, tvirtindami sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikÅ¡mės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai. CK 4.262 str. nustato, jog įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Å iuo atveju notarei nebuvo jokio pagrindo abejoti, ar vieÅ¡ame registre nurodyti duomenys apie J.

L. nuosavybės teise registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ yra teisingi. Tas pats pasakytina ir apie jau minėtus Palangos miesto pirmojo notaro biuro iÅ¡duotus nuosavybės teisės liudijimÄ bei paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ . Ginčijamo liudijimo iÅ¡davimo metu galiojusi Notariato įstatymo 26 str. 2 d. redakcija (kuri yra analogiÅ¡ka ir Å¡iuo metu galiojančiai) nustatė, jog pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki Å¡ie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais.

Kadangi notarei pateikti dokumentai buvo iÅ¡duoti kitos notarės, tai nesudarė jokio pagrindo atsakovei nei abejoti dėl juose nurodytų faktų tikrumo, nei kelti jų teisėtumo klausimo. Minėtuose dokumentuose užfiksuoti faktai apie E. L. bei J. L. nuosavybės bei turtinių teisių turinį buvo pakankami, kad notarė atliktų atsakovų D. L. bei M. B. praÅ¡omÄ notarinį veiksmÄ , t. y. iÅ¡duotų paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ Ä¯ turtÄ , papildomai atsiradusį po J. L. mirties.

IeÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės apie V. G. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ bei dvi preliminariÄ sias priestato pirkimo–pardavimo sutartis, kurių Å¡alimi buvo ir pats ieÅ¡kovas, notarei nebuvo nieko žinoma, kadangi ieÅ¡kovo Å¡iuo ieÅ¡kiniu ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis buvo patvirtinta notarine tvarka ne preliminariųjų sutarčių pagrindu. Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo konkrečiu atveju notarė neturėjo jokių prielaidų net suabejoti, jog minėtas ginčo turtas galėtų ar turėtų bÅ«ti laikomas velionių J. ir E. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytu turtu.

Kita vertus, net jei tokia informacija notarei tuo metu ir bÅ«tų buvusi žinoma, tokie įpėdinių tarpusavio susitarimai dėl priestato turtinio režimo nustatymo, nesant tam atskiro juridinio pagrindo, t. y. teismo sprendimo, kuriame bÅ«tų konstatuota, jog ginčo priestatas buvo įgytas / sukurtas J. ir E. L. santuokos metu ir dėl to laikomas jų bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, negali keisti po J. L. mirties papildomai atsiradusio paveldimo turto teisinio režimo. Be to, pagal pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.7 p. pardavėjai, t. y. atsakovai D.

L. ir M. B., patvirtino, kad nėra jokių asmenų ar institucijų, be kurių sandorio ar sutikimo, ar įgalinimų pardavėjai pagal galiojančius įstatymus (teisės aktus) neturėtų teisės sudaryti Å¡io sandorio ar sudarydami šį sandorį pažeistų trečiųjų asmenų teises. Tai reiÅ¡kia, jog jau po ginčijamo liudijimo iÅ¡davimo sudarydami pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjai ir toliau manė, jog nuosavybės teisės į ginčo priestatÄ priklauso tik jiems ir jokių trečiųjų asmenų nuosavybės teisės tokiu sandoriu nėra pažeidžiamos.

Ieškovas pareikštu ieškiniu įrodinėdamas, jog ginčo turtas buvo įgytas (sukurtas) jo senelių J. ir E. L. santuokos metu ir iš bendrų lėšų, nepateikia teismui jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, nors ši pareiga pagal CPK 178 str. nuostatas tenka būtent ieškovui. Dėl 2015 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atsiliepime nurodoma, kad po J. L. mirties papildomai atsiradęs turtas – priestatas yra laikytinas J.

L. asmenine nuosavybe, į kuriÄ turtines teises paveldėjimo pagal testamentÄ pagrindu įgijo atsakovai D. L. bei M. B., o ieÅ¡kovas, prieÅ¡ingai, nei teigia, jokių turtinių teisių į minėtÄ turtÄ neįgijo, todėl ieÅ¡kovui nesant ginčo priestato bendraturčiu, jis atitinkamai neturi teisės reikÅ¡ti reikalavimo dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Atsižvelgiant į tai, Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas. Tačiau, jeigu teismas tenkintų ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl ginčijamo liudijimo dalių pripažinimo negaliojančiomis ir pripažintų ieÅ¡kovui nuosavybės (paveldėjimo) teisę į 1/8 dalį priestato, turėtų atsižvelgti į tai, jog net ir pripažinus ieÅ¡kovo nuosavybės (ar paveldėjimo) teisę į 1/8 dalį priestato, tai atitinkamai sudarytų tik 1/8 dalį ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties teisių ir pareigų, o tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti pripažinti visÄ pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, o tik pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl jam tariamai nuosavybės teise priklausančios 1/8 priestato dalies nuosavybės teisių perleidimo.

Pagal CK 1.96 str. sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidÄ , kad sandoris bÅ«tų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. Atsižvelgiant į atsakovo A. L. atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , jog nei jis, nei atsakovai D. L. bei M. B. vieni kitiems jokių pretenzijų dėl sudaryto sandorio neturi, galima daryti prielaidÄ , jog minėtas sandoris bÅ«tų buvęs sudarytas ir neįtraukiant ieÅ¡kovo ginčijamos sandorio dalies.

Net jei ieškovas būtų nesutikęs parduoti jam tariamai priklausančios 1/8 dalies priestato pirkėjui A. L., tai nebūtų trukdę kitiems dviem bendraturčiams parduoti kiekvienam iš jų po 7/16 dalis priklausančio minėto priestato. Ieškovas tokiu atveju, prieš sudarant ginčo sandorį, būtų galėjęs nebent siekti pasinaudoti savo, kaip bendraturčio, pirmenybės teise įsigyti parduodamo turto dalį, kaip tai numato CK 4.79 str. nuostatos. Tačiau iš pareikšto ieškinio reikalavimų turinio matyti, jog ieškovas ieškiniu nereikalauja, jog jam būtų perkeltos pirkėjo A.

L. teisės ir pareigos (CK 4.79 str. 3 d.). Jeigu teismas tenkintų ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti visÄ pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia arba atsižvelgęs į notarės paaiÅ¡kinimus pripažintų negaliojančia tik tÄ sutarties dalį, kuria buvo perleista ieÅ¡kovui tariamai priklausanti 1/8 dalis priestato, toliau turėtų bÅ«ti sprendžiamas restitucijos taikymo klausimas (CK 1.80 str. 2 d.). IeÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra dėl visos pirkimo–pardavimo sutarties, t. y. praÅ¡o įpareigoti atsakovus D.

L. ir M. B. grÄ Å¾inti A. L. sumokėtas pinigines lėšas, o pastarÄ jį įpareigoti grÄ Å¾inti atsakovams ir ieÅ¡kovui nuosavybėn priestatÄ . Toks reikalavimas yra nepagrįstas. CK 6.145 str. 2 d. nustatyta, jog restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas A. L. yra laikomas sÄ Å¾iningu įgijėju, kol neįrodyta prieÅ¡ingai, o ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nenurodo, jog jo reikalavimas dėl 1/8 dalies priestato grÄ Å¾inimo natÅ«ra bÅ«tų siejamas bÅ«tent su jo noru (siekiu) šį turtÄ fiziÅ¡kai valdyti ar naudoti pagal jo tiesioginę funkcinę paskirtį, manytina, jog Å¡iuo atveju restitucijos taikymas natÅ«ra bÅ«tų neprotingas, nepateisinamas ir sukeltų Å¡alims didelių nepatogumų.

Notarės nuomone, pareikÅ¡to ieÅ¡kinio tenkinimo atveju restitucija turėtų bÅ«ti atliekama atsakovÄ A. L. įpareigojant sumokėti ieÅ¡kovui 1/8 dalį priestato vertės, nurodytos pirkimo–pardavimo sutartyje, atitinkančiÄ sumÄ pinigais, o atsakovus D. L. ir M. B. atitinkamai įpareigojant grÄ Å¾inti A. L. už 1/8 dalį priestato gautÄ kainos dalį.

5. Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nusprendė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. L. atsakovams: D. L. 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) atstovavimo iÅ¡laidų, M. B. 1050 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkiasdeÅ¡imt eurų) atstovavimo iÅ¡laidų, A. L. 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) atstovavimo iÅ¡laidų, atsakovei S. Ž. 689,70 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus 70 ct) atstovavimo iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. L. 596 Eur (penkis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimui įsiteisėjus nutarė panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Palangos miesto apylinkės teismo 2015-08-05 nutartimi, t. y. negyvenamosios patalpos – kÅ«rybinių dirbtuvių, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), areÅ¡tÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esminę reikÅ¡mę turi tai, kad: priestatas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas suformuotas jau mirus J. L. sutuoktinei E. L., t. y. bendrajai sutuoktinių nuosavybei jau pasibaigus, nes, kaip nurodo priimtame sprendime teismas, vadovaujantis CK 3.100 str. 1 d., bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iÅ¡ sutuoktinių, tai reiÅ¡kia, kad po vieno sutuoktinio mirties įgytas kito sutuoktinio turtas bus laikomas asmenine jo nuosavybe, jei Å¡is faktas nenuginčijamas.

Teismas sprendė, kad priestato nuosavybės teisėms J. L. vardu esant registruotoms jau po E. L. mirties, pagal vieÅ¡uosius duomenis Å¡is turtas laikytinas įgytu ne santuokoje, t. y. laikytinas asmenine J. L. nuosavybe. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė savarankiÅ¡ko reikalavimo dėl ginčo turto priestato pripažinimo bendrÄ ja jungtine E. L. ir J. L. nuosavybe, neginčijo VÄ® Registrų centre įregistruoto fakto, kad priestatas yra asmeninė J. L. nuosavybė, dėl ko vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, draudžiančiu teismui iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio ribų, ieÅ¡kovo reikalavimai dėl paveldėjimo teisės dokumentų ginčijimo, nesant nuginčytoms asmeninėms J.

L. nuosavybės teisėms ir konstatuotoms bendrosios jungtinės E. L. ir J. L. nuosavybės teisėms į priestatÄ , nelaikytini teisėtai. Teismo nuomone, nesant teisinių pagrindų konstatuoti ieÅ¡kovo teises į priestato dalį, taip pat nesant pagrindų atsakovÄ A. L. pripažinti buvus nesÄ Å¾ininga sandorio Å¡alimi, nepagrįstu ir atmestinu laikytinas ir ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti negaliojančia 2015-06-29 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1777.

6. Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-07-27 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad priestato nuosavybės teisėms J. L. vardu esant registruotoms jau po E. L. mirties, pagal vieÅ¡uosius duomenis, Å¡is turtas laikytinas įgytu ne santuokoje, t. y. laikytinas asmenine J. L. nuosavybe, teismas netinkamai taikė CK 4.47 str. 1 d., 3.100 str. normas, nukrypo nuo teismų formuojamos vienodos teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Teigia, kad CK 3.100 str. 1 d. nustatoma, kad bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia mirus vienam iÅ¡ sutuoktinių, todėl, kaip teisingai sprendime nurodo teismas, po vieno sutuoktinio mirties tik kito sutuoktinio įgytas turtas bus laikomas asmenine nuosavybe. Tačiau priestatas ir teisės į jį J. L. nebuvo įgytos, priestatas, kaip nekilnojamasis daiktas, buvo sukurtas ir buvo naudojamas esant gyviems tiek J. L., tiek Liukaitienei. Taigi, konstatuodamas J. L. asmeninės nuosavybės teisių į priestatÄ atsiradimo momentÄ ir pagrindus, teismas pažeidė CK reglamentavimÄ , nustatantį nuosavybės teisės atsiradimo momentÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė nuosavybės teisių įgijimo pirminiu ir iÅ¡vestiniu bÅ«du aspektus.

Vadovaujantis CK 4.47 str., 1 d. 1 p., 2 p., 4 p. normomis, pagrindai įgyti nuosavybės teises, be kita ko, yra sandoriai, paveldėjimas, taip pat naujo daikto pagaminimas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir teisės doktrinoje yra iÅ¡skiriami pirminis ir iÅ¡vestinis (sutartinis) nuosavybės teisės įgijimo bÅ«dai. Pirmuoju atveju įgįjėjo teisės į daiktÄ atsiranda pirmÄ kartÄ arba nepriklausomai nuo ankstesnių teisių į jį. IÅ¡vestiniu nuosavybės teisės įgijimo bÅ«du yra laikomas toks bÅ«das, kai naujojo savininko nuosavybės teisė remiasi ankstesnio savininko teise ir yra iÅ¡vesta iÅ¡ jo teisės. Prie pirmojo (pirminio) nuosavybės teisės įgijimo bÅ«do priskiriamas naujo daikto sukÅ«rimas – naujų pastatų statyba.

Teigia, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad priestatas tokios apimties, kokios jis buvo registravimo Nekilnojamojo turto kadastre momentu 2015-04-20, buvo pastatytas jau 1992 metais ir nuo to momento buvo naudojamas E. L. ir J. L. pajamoms gauti (pvz., vasaros sezono metu priestate įrengti kambariai nuomojami poilsiautojams). Å iÄ priestato pastatymo jau 1992 m. aplinkybę nagrinėtoje byloje, be ieÅ¡kovo, patvirtino ir kaip liudytojai apklausti V. G. bei G. Å ., Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės neginčijo ir atsakovai M.

B. bei D. L.. Tai patvirtina, kad priestatÄ pastačius dar 15 metų iki E. L. mirties, E. L. įgijo nuosavybės teises į priestatÄ , atitinkamai ir ieÅ¡kovas įgijo teisę į priestato dalį kaip E. L. palikimo, paveldimo pagal įstatymÄ , dalį. Todėl teismas priimtame sprendime nepagrįstai ir neteisėtai J. L. nuosavybės teisių į priestatÄ atsiradimo momentu laikė priestato ir teisių į jį registravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre momentÄ ir neteisėtai konstatavo, kad J. L. mirties momentu priestatas buvo asmeninė J.

L. nuosavybė, kuri nebuvo nuginčyta. Konstatuodamas, kad ieÅ¡kovas neginčijo VÄ® Registrų centro įregistruoto fakto, kad priestatas yra asmeninė J. L. nuosavybė, ir dėl to neįgijo teisės pareikÅ¡ti reikalavimus dėl paveldėjimo teisės dokumentų ginčijimo, teismas nukrypo nuo teismų formuojamos vienodos teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Teismas konstatuodamas atsakovo A. L. galimÄ sÄ Å¾iningumÄ netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , ir tai turėjo reikÅ¡mės neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui.

7. Atsiliepime atsakovas D. L. su skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog kadangi į negyvenamÄ sias patalpas – kÅ«rybines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė J. L. vardu buvo įregistruota jau po E. L. mirties, pagal vieÅ¡uosius duomenis, teismas pagrįstai vertino, kad Å¡is turtas laikytinas įgytu ne santuokoje, t. y. laikytinas asmenine J. L. nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nors ieÅ¡kovas teigė, jog ginčo turtas buvo bendroji jungtinė E. ir J.

L. nuosavybė, tačiau reikalavimo šį turtÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe nereiÅ¡kė ir neginčijo VÄ® Registrų centre įregistruoto fakto, kad minėtas turtas yra asmeninė J. L. nuosavybė.8. Atsakovas A. L. pateikė atsiliepimÄ , juo praÅ¡o skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog ieÅ¡kovas, paveldėjęs savo senelės E. L. buto su kÅ«rybinėmis dirbtuvėmis dalį, neįgijo teisės į kÅ«rybinių dirbtuvių priestatÄ . Ginčui reikÅ¡mingi faktai (rekonstrukcijos pabaiga ir pastatų bei daiktinių teisių į juos teisinis registravimas) įvyko po ieÅ¡kovo senelės mirties, todėl ginčo pastatas buvo asmeninė J.

L. nuosavybė, kuriÄ jis testamentu paliko dukrai M. B. ir sÅ«nui D. L.. IÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad negyvenamosios patalpos – kÅ«rybinės dirbtuvės (nuo Rl-1 iki R1-5, nuo 1A-1 iki 1A-13), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. L.. Å ios patalpos 2014-06-23 buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas, jam suteiktas unikalus numeris. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad nors ieÅ¡kovas ir teigė, jog ginčo turtas buvo bendroji jungtinė E. ir J.

L. nuosavybė, tačiau nereiÅ¡kė nei reikalavimo turtÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nei ginčijo VÄ® Registrų centre įregistruotÄ faktÄ , jog minėtas turtas yra asmeninė J. L. nuosavybė. 9. Atsakovė Palangos miesto trečiojo notaro biuro notarė S. Ž. su skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog pagal CK 3.100 str. 1 p. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iÅ¡ sutuoktinių. Pagal VÄ® Registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, negyvenamosios patalpos – kÅ«rybinės dirbtuvės (Rl-1 iki Rl-5, nuo 1A-1 iki 1A-13), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), suformuotos kaip atskiras daiktas, nuosavybės teisė J.

L. įregistruota nuo 2015 m. balandžio 21 d., t. y. kai jo sutuoktinė E. L. jau buvo mirusi. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, kas reiškia, jog po sutuoktinio mirties kito sutuoktinio įgytas turtas bus laikomas asmenine jo nuosavybe, jei šis faktas nenuginčijamas. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 11. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Jis gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). IÅ¡ paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimÄ savo nuožiÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiÅ¡kios, proceso dalyviai savo pozicijÄ yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstę procesiniuose dokumentuose.

Nustatytos faktinės aplinkybės 12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovo seneliams E. L. ir J. L. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis daiktas – butas su kÅ«rybinėmis dirbtuvėmis, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 1991 metais, atsižvelgiant į vykdomÄ tautodailinę ieÅ¡kovo senelio J. L. ir ieÅ¡kovo tėvo A. L. veiklÄ , dailininkų ir tautodailininkų kÅ«rybinių-kooperatinių dirbtuvių kooperatyvo „Alka“ narių susirinkimo 1991-11-06 sprendimu buvo nutarta leisti J.

L. ir A. L. statyti priestatÄ prie dirbtuvių, priklausančių J. L., esančių adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 21–24). 1992-02-17 J. L. vardu buvo iÅ¡duotas priestato prie kÅ«rybinių dirbtuvių, adresu (duomenys neskelbtini), statybÄ leidžiantis leidimas (t. 2, b. l. 23). IeÅ¡kovo teigimu, 1991 metais priestato statyba buvo pradėta ir priestatas ieÅ¡kovo senelių J. L. ir E. L. bei ieÅ¡kovo tėvo A. L., nuolat gyvenusio su ieÅ¡kovo seneliais, lėšomis ir jėgomis statyti buvo užbaigtas 1992 metais.

Tačiau neužbaigus priestato vidaus įrengimo, nesutvarkius priestato statybos dokumentacijos, ieškovo seneliams esant gyviems, priestatas ir teisės į jį nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, t. y. nebuvo užbaigtos priestato rekonstrukcijos registravimo teisinės procedūros.13. E. L. (ieškovo močiutė) (duomenys neskelbtini) mirė. Po E. L. mirties palikimo atsiradimo vietai esant priskirtai Palangos miesto pirmojo notaro biuro veiklos teritorijai, (duomenys neskelbtini) paveldėtojams: ieškovui (mirus ieškovo tėvui A.

L.) J. L., M. B. ir D. L. buvo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimai į turto, t. y. buto su kÅ«rybinėmis dirbtuvėmis, esančio (duomenys neskelbtini), likusio po palikėjos E. L. mirties, 1/2 dalį. Priestatui nesant registruotam Nekilnojamojo turto kadastre, atitinkamai ir palikėjos E. L. teisėms į priestatÄ nesant registruotoms Nekilnojamojo turto registre, priestatas nebuvo įtrauktas į turto, likusio po palikėjos E. L. mirties, apimtį ir paveldėjimo teisės dokumentai į 1/2 dalį priestato nė vienam iÅ¡ paveldėtojų pagal įstatymÄ iÅ¡duoti nebuvo.

Kaip ieÅ¡kovui tapo žinoma vėliau, 2008-02-04 ieÅ¡kovo senelis J. L. sudarė testamentÄ Nr. 2-505, kuriuo visÄ jam priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ paliko atsakovams M. B. ir D. L.. (duomenys neskelbtini) mirė ir ieÅ¡kovo senelis J. L.. IeÅ¡kovo senelio J. L. turto paveldėjimo byla buvo pradėta Palangos miesto 3-iajame notarų biure, kur atsakovams M. B. ir D. L. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas į turtÄ , likusį po ieÅ¡kovo senelio J. L. mirties, – 5/8 dalis buto su kÅ«rybinėmis dirbtuvėmis, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas tapo 1/8 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku. Tarp ieÅ¡kovo, atstovaujamo atstovės pagal įstatymÄ mamos R. L., ir atsakovų D. L. ir M. B. buvo sudarytas susitarimas dėl priestato teisinių statybos užbaigimo procedÅ«rų atlikimo ir priestato pardavimo. Tam tikslui ieÅ¡kovas, atstovaujamas atstovės pagal įstatymÄ mamos R. L., ir atsakovai D. L. ir M. B. 2011-11-15 iÅ¡duotu įgaliojimu Nr. 2438 įgaliojo V. G., be kita ko, atstovaujant įgaliotojams užbaigti buto su kÅ«rybinėmis dirbtuvėmis ir priestatu, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos procedÅ«ras ir rekonstruotus nekilnojamuosius daiktus įgaliotojų vardu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Ä®galiotam asmeniui pratęsus buto su kÅ«rybinėmis dirbtuvėmis ir priestatu teisinės registracijos užbaigimo procedÅ«ras, 2012-07-29 tarp ieÅ¡kovo, atstovaujamo atstovės pagal įstatymÄ mamos R. L., atsakovų D. L. bei M. B. ir atsakovo A. L. buvo sudaryta preliminarioji avanso sutartis dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kuria bÅ«simieji pardavėjai įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2013-01-30 parduoti pirkėjui atsakovui A. L. nebaigtÄ Ä¯rengti priestatÄ â€“ kotedÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), už ne mažesnę nei 120 000 Lt kainÄ .

Sudarytos preliminariosios avanso sutarties dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pagrindu atsakovas A. L. sumokėjo atsakovams D. L. ir M. B. 3 000 Lt dydžio avansÄ . Ta pačia sutartimi buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovui, atstovaujamam atstovės pagal įstatymÄ mamos R. L., tenkančiÄ parduodamo turto kainos dalį, kuriÄ sudarys 50 000 Lt, sumokės atsakovai D. L. ir M. B.. Iki anksčiau nurodytoje preliminariojoje sutartyje nustatytos priestato pardavimo atsakovui A. L. datos pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarius, 2013-01-30 tarp ieÅ¡kovo, atstovaujamo atstovės pagal įstatymÄ mamos R.

L., D. L. ir M. B. iÅ¡ vienos pusės ir atsakovo A. L. buvo pasiraÅ¡yta nauja (analogiÅ¡ka) preliminarioji avanso sutartis dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kuria įsipareigojimų dėl priestato pardavimo tomis pačiomis sÄ lygomis įvykdymas buvo pratęstas iki         2013-06-01. Po 2013-06-01 atsakovai D. L. ir M. B. panaikino įgaliojimÄ , iÅ¡duotÄ V. G., ir patys ėmėsi užbaigti priestato rekonstrukcijos teisinės registracijos procedÅ«ras. IeÅ¡kovui 2015 metais tapo žinoma, jog atsakovai M.

B. ir D. L., užbaigę priestato rekonstrukcijos teisinės registracijos procedÅ«ras, 2015-04-20 Nekilnojamojo turto kadastre įregistravo užbaigtÄ stalyti statinį – priestatÄ , o 2015-04-21 Nekilnojamojo turto registre įregistravo tik ieÅ¡kovo senelio J. L. nuosavybės teises į visÄ priestatÄ . Atlikę priestato ir teisių į jį registracijÄ Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, atsakovai M. B. ir D. L. kreipėsi į Palangos miesto trečiojo notaro biuro notarę S. Ž.. Atsakovams M. B. ir D.

L. 2015-06-04 buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas Nr. 1577, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos kiekvieno iÅ¡ atsakovų M. B. ir D. L. nuosavybės teisės į 1/2 dalį 227,08 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos – kÅ«rybinių dirbtuvių, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (priestato). Netrukus po nuosavybės teisių įregistravimo atsakovų M. B. ir D. L. vardu tarp Å¡ių atsakovų ir atsakovo A.

L. buvo sudaryta 2015-06-29 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1777, patvirtinta Palangos miesto trečiojo notaro biuro notarės. Dėl apeliacinio skundo argumentų 14. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovai nuslėpė nuo notarės faktÄ , jog paveldėjimo teisė į 1/8 dalį priestato, pastatyto ieÅ¡kovo senelių jėgomis ir lėšomis, atsirado ir ieÅ¡kovui. Atsakovė notarė S. Ž. nurodė, kad vieÅ¡uosiuose registruose jokių duomenų apie tai, kad turtas – negyvenamosios patalpos – kÅ«rybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nėra.

Å is turtas buvo asmeninė J. L. nuosavybė, nes įgytas po sutuoktinės E. L. mirties, todėl M. B. ir D. L. pateikta informacija nebuvo klaidinama.15. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog, ieÅ¡kovo duomenimis, ginčo objektas buvo pradėtas statyti 1991 metais, faktinė jo statybos pabaiga – 1992 m. Pažymėtina, jog nors ginčo objektas nuo 1991 m. (statybos pradžios) iki 2015-04-20 (priestatas įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre) ir nebuvo civilinių santykių apyvartos objektas (CK 1.98 straipsnio 2 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktas), tačiau jis turėjo tam tikrÄ vertę ir, preliminariai vertinant, buvo sukurtas dar esant gyviems ieÅ¡kovo seneliams.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas J. L. asmeninės nuosavybės teisių į priestatÄ atsiradimo momentÄ ir pagrindus, galbÅ«t pažeidė CK reglamentavimÄ , nustatantį nuosavybės teisės atsiradimo momentÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė nuosavybės teisių įgijimo aspektus (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktai). Kolegijos vertinimu, Å¡ioje civilinėje byloje priimant procesinį sprendimÄ , ypatingai aktualu laikytis chronologinės reikÅ¡mingų įvykių sekos.

Ä®statymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamÄ jį daiktÄ registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ , ne kartÄ yra nurodęs, kad nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamÄ jį daiktÄ atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais, tačiau tokio daikto registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad priestatas faktiškai tokios apimties (ar panašios), kokios jis buvo registravimo Nekilnojamojo turto kadastre momentu 2015-04-20, buvo pastatytas jau 1992 metais, tai laikytina nuosavybės teisių atsiradimo momentu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenustatinėjo, dėl to galbūt nepagrįstai, atsižvelgęs į VĮ Registro centro duomenis, konstatavo, jog negyvenamosios patalpos – kūrybinės dirbtuvės (nuo R1-1 iki R1-5, nuo 1A-1 iki 1A-13), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), suformuotos kaip atskiras daiktas ir asmeninės nuosavybės teise nuo 2015-04-21 priklauso J.

L., nes įregistruotos tada, kai jo sutuoktinė E. L. jau buvo mirusi (CK 3.100 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ pripažintina, kad apylinkės teismas priimtame sprendime galbÅ«t nepagrįstai J. L. nuosavybės teisių į priestatÄ atsiradimo momentu laikė priestato ir teisių į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre momentÄ ir galbÅ«t neteisėtai konstatavo, kad J. L. mirties momentu priestatas buvo asmeninė J. L. nuosavybė.

16. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo tik tai, jog teismo sprendimo priėmimo dienÄ , o tai reiÅ¡kia, jog ir ginčo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo dienÄ , teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog ginčo priestatas asmeninės nuosavybės teise priklausė J. L.. Taigi, apeliantas dėl Å¡ios aplinkybės nuginčijimo turėtų inicijuoti papildomo reikalavimo nagrinėjimÄ ir siekti įrodyti, jog ginčo priestatas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgytas (sukurtas) abiejų jo senelių, t. y. velionių J.

L. ir E. L.. Tik tokiu atveju, jeigu bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog ginčo priestatas iÅ¡ tiesų buvo įgytas (sukurtas) dar 1992 metais ir tai buvo atlikta bendromis sutuoktinių J. ir E. L. lėšomis ir interesais, galbÅ«t bÅ«tų pagrindas iÅ¡vadai, jog ginčo priestatas, nepaisant jo registravimo laiko, turėtų bÅ«ti vertinamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių J. ir E. L. nuosavybė. Kolegija sutinka su notarės nuomone, jog tik tada ieÅ¡kovas įgytų teisę reikalauti, kad bÅ«tų iÅ¡ dalies panaikintas atsakovams iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, o ieÅ¡kovui pripažinta teisė į atitinkamÄ dalį paveldimo turto (ginčo priestato) bei teisė reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl sandorio, kuris galbÅ«t pažeidžia ieÅ¡kovo interesus, pripažinimo negaliojančiu.

Atsižvelgiant į tai, jog į Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo dalykÄ nepateko tokių aplinkybių tyrimas ir vertinimas, t. y. ar ginčo priestatas turi bÅ«ti pripažintas J. ir E. L. bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atitinkamai ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti tikslinamas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal dispozityvumo principÄ (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog apeliacinės instancijos teismo, kaip ir bet kurio kito teisingumÄ vykdančio teismo, pareiga – savarankiÅ¡kai, klausant tik įstatymo kvalifikuoti bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes (Konstitucijos 109 straipsnis).

Dėl to apeliacinės instancijos teismo atliktas faktinių bylos aplinkybių, nurodytų apeliaciniame skunde, savarankiÅ¡kas teisinis kvalifikavimas negali bÅ«ti laikomas apeliacinio skundo ribų peržengimu, net jeigu apeliaciniame skunde Å¡ios faktinės aplinkybės nebuvo kvalifikuotos pagal konkrečiÄ ir tinkamÄ teisės normÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. K. ir kt. v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-423/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v.

V. J., bylos Nr. 3K-3-404/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-248/2016). Kolegijos vertinimu, teismas, Å¡ioje byloje atlikdamas teisinį įvertinimÄ , nepatikslinus ieÅ¡kinio reikalavimų, negali iki galo atlikti savo pareigos ir priimti teisingo procesinio sprendimo (CK 1.138 straipsnis).

17. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ginčo priestatas asmeninės nuosavybės teise priklausė J. L., kitų ieÅ¡kovo reikalavimų, susijusių su 2015-06-04 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimų panaikinimu ir ieÅ¡kovui nuosavybės teisės į 1/8 dalį priestato pripažinimu, atsakovams priklausančių dalių perskirstymu, atsakovo S. L. nesÄ Å¾iningumu, nenagrinėjo tuo aspektu, kad ginčo priestatas iÅ¡ tiesų buvo įgytas (sukurtas) dar 1992 metais (ar panaÅ¡iu metu) ir tai buvo atlikta bendromis sutuoktinių J. ir E. L. lėšomis ir interesais. Aptarti Å¡ie ieÅ¡kovo reikalavimai yra iÅ¡vestiniai, tiesiogiai priklausantys nuo anksčiau nurodytų faktinių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymo – asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės konstatavimo, dėl to apeliacinės instancijos teismas plačiau apie tai nepasisako.

18. Kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju patikslinus ieÅ¡kinį tikslinga iÅ¡ naujo aiÅ¡kintis aptartas aplinkybes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , jeigu dėl tirtinų aplinkybių, reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio yra pagrindas iÅ¡vadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiÅ¡kia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010.), nes tokia padėtis prieÅ¡tarauja tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliacijÄ po to, kai bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėja pirmosios instancijos teismas.

Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atsižvelgiant į tai, kad byla grÄ Å¾inama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais, n u t a r i a : Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.. Kolegijos pirmininkė                                                                                                         AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Kolegijos teisėjai                                                                                                                                    Raimonda Andrulienė                                                                                                    Alvydas Žerlauskas