082c1bbf-0894-4fd0-b329-16caa99a2ce7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                                                                                                                       Administracinė byla Nr. I-932-562/2012                                                                                                                      Proceso Nr. 3-61-3-01631-2011-8                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 74. (S)                         VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                                     SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 16 d.VilniusVilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Violetos Balčytienės ir ArÅ«no Dirvono, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant atsakovų atstovei Viktorijai GrigaliÅ«naitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

S. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus kalėjimo, ir atsakovui LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. S. (toliau - pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1-5) kurį patikslino ( b.l. 40-41) praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, pareiÅ¡kėjui priteisti 15000 Lt neturtinę žalÄ ;

įpareigoti LukiÅ¡kių Tardymo izoliatorių – kalėjimo administracijÄ nepažeidinėti numatyto naujai priimto įstatymo dėl skiriamo ploto vienam asmeniui. Skunde nurodė, kad PareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2008-04-11 iki 2009-03-20 keturis kartus buvo kalinamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau –LTIK, LukiÅ¡kių TI-K). Kamerose, kurių plotas apie 7 m2, buvo kalinamas su 3-7 asmenimis, taip pažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimus. Duomenų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes bei tikslias kalinimo LTIK datas, pareiÅ¡kėjas pateikti negali, kadangi atsakovas tokios informacijos nesuteikia.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jį laikant perpildytose kamerose buvo pažeistas Sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtintos Higienos normos HN 76:1999 ,,Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“ 6.15 punktas. Dėl nežmoniÅ¡kų, antisanitarinių ir žiaurių sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, pareiÅ¡kėjas patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikata, buvo sutrikdytas visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, bendravimo galimybės. Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti atlyginama pagal Civilinio kodekso 6.271 ir 6.250 str. nuostatas.

Skunde pažymėjo, kad asmens, kalinčio nepriimtinomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ ne kartÄ yra pripažinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. administracinės bylos Nr. A143-1966/2008 ir Nr. A438-121/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pažymi, kad buvo etapuojamas iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ Å¡ių metų spalio-lapkričio mėnesiais, užtikrinant jo dalyvavimÄ Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Tuo metu buvo laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 8 dienas, aiÅ¡kiai pažeidžiant aukščiau minėtÄ teisinį aktÄ .Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau –LTIK, LukiÅ¡kių TI-K) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 10-11) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LTIK buvo laikomas: nuo 2008-04-11 iki 2008-04-12 kameroje Nr. 106 (plotas – 7,38 m2), nuo 2008-04-12 iki 2008-04-18 kameroje Nr. 263 (plotas – 7,99 m2), nuo 2008-05-16 iki 2008-05-17 kameroje Nr. 124 (plotas – 7,31 m2), nuo 2008-05-17 iki 2008-05-22 kameroje Nr. 265 (plotas – 7,87 m2), nuo 2008-05-22 iki 2008-05-28 kameroje Nr. 318 (7,87 m2), nuo 2008-06-06 iki 2008-06-11 kameroje Nr. 318 (7,87 m2).

Atsakovas pažymi, kad PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kelis kartus po trumpÄ laiko tarpÄ , atvykdavo tik tyrimo veiksmams atlikti. A. S. per jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį bei vėliau ( nuo jo buvimo įstaigoje iki skundo teismui pateikimo praėjo treji metai) niekada dėl laikymo sÄ lygų, sveikatos ar kitokių problemų į administracijÄ nesikreipė. Atsakovės atsiliepime taip pat pažymima, kad dėl intensyvaus asmenų judėjimo LukiÅ¡kių TI-K negali pateikti duomenų apie asmenis, kurie galėjo bÅ«ti laikomi kamerose kartu su A.

S.. Tačiau nurodė, kad esant galimybei, siekiant pagerinti asmenų laikymo sÄ lygas, kalinamieji visada yra perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat nurodė, kad PareiÅ¡kėjo reikalavimai atlyginti neturtinę žalÄ yra nepagrįsti, kadangi pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Vadinasi, nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė ar neveikė, bet ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo PareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

PareiÅ¡kėjas nenurodė ir nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp galimai patirtos žalos ir LukiÅ¡kių TI-K administracijos ar pareigÅ«nų veiksmų.     Trečiasis sunteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į patikslintÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 45-48) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, susipažinęs su pareiÅ¡kėjo A.

S. skundu dėl neturtinės žalos priteisimo, mano, kad jis nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas skundžia teismui, kad jo laisvė, LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, laikotarpyje nuo 2008 m. balandžio 11 d. iki 2009 m. kovo 20 d. buvo apribota pažeidžiant galiojusius teisės aktus, kadangi LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas perpildytose kamerose dėl ko, pasak pareiÅ¡kėjo, patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 12 500 Lt suma. Tai pat nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir pan.

PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad jis laisvės atėmimo vietoje buvo laikomas netinkamomis gyvenimo sÄ lygomis, trÅ«ko teisės aktais nustatyto gyvenamojo ploto, dėl ko patyrė įvairių neigiamų iÅ¡gyvenimų. PaaiÅ¡kina, kad pataisos įstaigos yra valstybės institucijos, atliekančios teismų sprendimų vykdymo funkcijas ir užtikrinančios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems ar suimtiesiems. Kalėjimų departamentas organizuoja kardomosios priemonės suėmimo, teismų nuosprendžiais paskirtų kriminalinių bausmių vykdymÄ bei įgyvendina bausmių vykdymo politikÄ .

Skunde nėra nurodyta, kokiais konkrečiais Kalėjimų departamento veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, taip pat nėra nurodyta jokio priežastinio ryÅ¡io tarp tariamos žalos ir Kalėjimų departamento veiksmų. Ginčas dėl tinkamų buitinių sÄ lygų laisvės atėmimo vietose užtikrinimo ir žalos atlyginimo tiesiogiai nėra susijęs su Kalėjimų departamento veiksmais bei teisėmis ir pareigomis.Vertinant pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad minėtame skunde teismui pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nurodė tik vienÄ esminį nusiskundimÄ -gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ , daugiau jokių nusiskundimų ir pretenzijų nereiÅ¡kė, taigi iÅ¡ to galima spręsti, kad kalinimo sÄ lygos iÅ¡ esmės buvo patenkinamos ir negalėjo sukelti žymių nepatogumų.

Nori atkreipti dėmesį į tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, pareiškėjas buvo suimtasis, o tai reiškia, kad jis kalėjo Lukiškių TI-K periodiškai, todėl tikėtina, kad kamerose, kuriose, kaip nurodo pareiškėjas, jam truko teisės aktuose nustatyto gyvenamojo ploto, buvo kalinamas ne ištisai, t.y. periodiškai su pertraukomis ir nors Higienos normoje HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra‘‘, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d.

įsakymu Nr. 461 buvo nustatyta, jog gyvenamasis plotas asmeniui negali būti mažesnis kaip 5 kv. m., tačiau Lukiškių TI-K, buvo perpildytas, įstaigos administracija negalėjo įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų esančių įstaigoje skaičiaus. Šiuo metu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN:2010 „Laisvės atėmimo vietos:bendrieji sveikatos saugos reikalavimai‘‘ patvirtinimo‘‘ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietosrbendrieji sveikatos saugos reikalavimai‘‘.

Vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriuje (3,6 kv. m. (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus)) yra nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo‘‘. Taigi Å¡iuo metu, minėtu teisės aktu nustatyta, kad suimtiesiems laikomiems LukiÅ¡kių TI-K turi tekti ne mažiau, kaip 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto, iÅ¡ to seka, kad suteikiant tokį plotÄ suimtajam, jam užtikrinamos visos Higienos normoje nustatytos sÄ lygos.

Atsižvelgiant į ankstesnį ir dabartinį ginčui aktualų teisinį reglamentavimÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , kad suimtajam suteikiant 3,6 kv. m., t. y. mažiau nei 5 kv. m. gyvenamojo ploto, galima užtikrinti normalias ir higienos reikalavimus atitinkančias sÄ lygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VI knygos XXII skyriaus pirmo skirsnio nuostatas, pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigÅ«nų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltė.

PareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas Å¡ias aplinkybes įrodyti, tačiau pareiÅ¡kėjas, jokių įrodymų, kuriuos bÅ«tų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytÄ neturtinę žalÄ , nepateikė jokių medicininių dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadas dėl pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimų priežasčių. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimÄ Nr. 932, valstybei bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja valstybės institucijos, dėl kurių arba dėl kurių pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

CK 6.271 str. nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 - 6.249 str. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nėra pakankama nustatyti, kad Kalėjimų departamento ar LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Taip pat bÅ«tina nustatyti, kokios LukiÅ¡kių TI-K veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir, kaip Å ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti Å¡ios veikos neteisėtumÄ . Nagrinėjamo ginčo atveju nėra nustatyta ir konstatuota atsakovo atstovo neteisėti aktai, neteisėtas veikimas ar neveikimas, kuris sÄ lygojo tariamos neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymÄ . PareiÅ¡kėjas nenurodo, kokių konkrečių neteisėtų veiksmų buvo imtasi, kalbant apie valstybės atstovÄ , ar nuo kokių teisėtų veiksmų buvo atsisakyta jo atžvilgiu, neužtikrinat jam tinkamas gyvenimo sÄ lygas jau ne kartÄ minėtoje įstaigoje.

PaaiÅ¡kina, kad laisvės atėmimo vietų perpildymas yra gerai žinoma problema, kuri pagal esamas galimybes ir valstybės finansines iÅ¡gales yra sprendžiama. Å ioje byloje aktualu tai, kad siekiant pagerinti įkalintų asmenų gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 patvirtino Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijÄ ir jos įgyvendinimo priemonių 2009 - 2017 metų planÄ . Å ios strategijos vienas iÅ¡ pagrindinių tikslų yra - per trumpiausiÄ laikÄ ir kuo mažesnėmis iÅ¡laidomis modernizuoti laisvės atėmimo vietas.

Priemonių plane numatyta iki 2017 metų Vilniuje pastatyti naujÄ tardymo izoliatorių - pataisos namus, taigi įgyvendinus Å¡iÄ priemonę tardymo izoliatorių perpildymo problema turėtų bÅ«ti iÅ¡spręsta, pagerės juose laikomų suimtųjų gyvenimo sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas tik praėjus nemažam laiko tarpui, po to, kuomet jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K, kreipėsi į teismÄ siekdamas apginti savo tariamai pažeistas teises, o tai gali liudyti, jog jis nepatyrė stiprių neigiamų iÅ¡gyvenimų arba tie neigiami iÅ¡gyvenimai praėjus ilgam laikui galutinai iÅ¡blėso, ir pareiÅ¡kėjas tiesiog nusprendė galimai pasipelnyti, reikalaudamas jo naudai priteisti neturtinę žalÄ .

IÅ¡ jo skundo teismui matyti, kad pareiÅ¡kėjas daugiausia remiasi abstrakčiais teiginiais, o nesistengia pagrįsti ir konkrečiai įvardinti valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . Atsakydami į pareiÅ¡kėjo teiginius dėl neturtinės žalos padarymo, atkreipia dėmesį, kad neigiamas poveikis asmeniui turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki. Be to, bÅ«tina atsižvelgti į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. Jis minėtoje įstaigose buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, todėl mano, jog jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Dar kartÄ atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta didelė neturtinė žala, nes tokios žalos faktas nėra patvirtintas neginčijimais įrodymais. PareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiÅ¡kė. Taip pat svarbu įvertinti tai, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi dėl laikotarpyje nuo 2008 m. balandžio 11 d. iki 2009 m. kovo 20 d. tariamai jo atžvilgiu padarytų pažeidimų. SkundÄ teismui dėl žalos priteisimo pareiÅ¡kėjas pateikė 2011 m. liepos 13 d., todėl teismo praÅ¡o daliai pareiÅ¡kėjo reikalavimų taikyti CK 1.125 str. 8 d., kurioje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1027/2011).

Taip pat paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas konkrečiai dėl netinkamų laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų į Kalėjimų departamentÄ ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, Kalėjimų departamentas su tuo susijusios informacijos nerinko ir nenagrinėjo, be to informacijos susijusios su konkrečių suimtųjų laikymų laisvės atėmimo vietose Kalėjimų departamentas nekaupia.          Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.        PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti 15000 Lt neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina tuo pagrindu, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas perpildytose kamerose, laikomas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis sÄ lygomis (b. l. 1-5, 40-41).      Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis.

Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų (Institucijų) darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.       PareiÅ¡kėjo kalinimo 2008-04-12 – 2008-06-11 metu galiojusios Higienos normos HN 76:1999 redakcijos 2 lentelėje (6.15 p.) buvo nustatyta, jog kalėjimo kameros ir tardymo izoliatoriaus kameros plotas vienam žmogui turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 5 m2.

Todėl toks reikalavimas, įtvirtintas galiojusiuose teisės aktuose, buvo privalomas vykdyti LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kalinčių asmenų atžvilgiu. Nagrinėjamo ginčo atveju pateikti duomenys patvirtina, kad nebuvo visÄ laikÄ tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Pažymėtina, kad atsakovo duomenimis laikotarpiu nuo 2009-03-18 iki 2009-03-20 pareiÅ¡kėjo A. S. LukiÅ¡kių TI-K nebuvo, kadangi tuo laikotarpiu jis buvo PravieniÅ¡kių PN-AK 2-oje valdyboje (b.l. 58-59).

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo reikalavimai priteisti už minėtÄ (2009-03-18 iki 2009-03-20) laikotarpį neturtinės žalos atlyginimÄ yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai‘‘ patvirtinimo‘‘ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos bendrieji sveikatos saugos reikalavimai‘‘, reglamentuojančios laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ .

Pagal normos 6 p. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kameros tipo patalpų plotas tenkantis vienam asmeniui normoje nėra nurodytas. Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.           Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas LTIK buvo laikomas: nuo 2008-04-11 iki 2008-04-12 kameroje Nr. 106 (plotas – 7,38 m2), nuo 2008-04-12 iki 2008-04-18 kameroje Nr. 263 (plotas – 7,99 m2), nuo 2008-05-16 iki 2008-05-17 kameroje Nr. 124 (plotas – 7,31 m2), nuo 2008-05-17 iki 2008-05-22 kameroje Nr. 265 (plotas – 7,87 m2), nuo 2008-05-22 iki 2008-05-28 kameroje Nr. 318 (7,87 m2), nuo 2008-06-06 iki 2008-06-11 kameroje Nr. 318 (7,87 m2) (b.l.6,12,13).

A. S. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K 2008-04-11 ir buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 106, plotas -7,38 m2 (ryte - 4 , vakare - 2 asmenys kameroje); 2008-04-12 perkeltas į kamerÄ Nr. 263, plotas - 7,83 m2 (ryte - 2 , vakare - 3 asmenys kameroje); 2008-04-13 kamera Nr. 263 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje);2008-04-14 kamera Nr. 263 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); -2008-04-15 kamera Nr. 263 (ryte-3, vakare -2 asmenys kameroje); 2008-04-16 kamera Nr. 263 (ryte -1, vakare - 2 asmenys kameroje);2008-04-17 kamera Nr. 263 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2008-04-18 kamera Nr. 263 (ryte - 3, vakare - iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių PN-AK 1-Ä jÄ valdybÄ );2008-05-16 atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK 1-ios valdybos ir buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 124, plotas - 7,31 m2 (vakare - 3 asmenys kameroje); 2008-05-17 perkeltas į kamerÄ Nr. 265, plotas - 7,87 m2 (ryte - 2 , vakare - 3 asmenys kameroje);2008-05-18 kamera Nr. 265 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2008-05-19 kamera Nr. 265 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje);2008-05-20 kamera Nr. 265 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje);2008-05-21 kamera Nr. 265 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje);2008-05-22 perkeltas į kamerÄ Nr. 318, plotas - 7,81 m2 (ryte - 3 , vakare - 5 asmenys kameroje);2008-05-23 kamera Nr. 318 (ryte - 5, vakare - 6 asmenys kameroje);2008-05-24 kamera Nr. 318 (ryte - 5, vakare - 6 asmenys kameroje);2008-05-25 kamera Nr. 318 (ryte - 5, vakare - 6 asmenys kameroje);2008-05-26 kamera Nr. 318 (ryte - 5, vakare - 6 asmenys kameroje);2008-05-27 kamera Nr. 318 (ryte - 5, vakare - 6 asmenys kameroje);2008-05-28 kamera Nr. 318 (ryte - 5, vakare - iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių PN-AK 1-ajÄ valdybÄ );2008-06-06 atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK 1 -ios valdybos ir buvo patalpintas į kamerÄ Nr, 318, plotas - 7,81 m2 (vakare - 5 asmenys kameroje); 2008-06-07 kamera Nr. 318 (ryte - 5, vakare - 6 asmenys kameroje); 2008-06-08 kamera Nr. 318 (ryte - 5, vakare - 6 asmenys kameroje); 2008-06-09 kamera Nr. 318 (ryte - 5, vakare - 4 asmenys kameroje); 2008-06-10 kamera Nr. 318 (ryte-4, vakare- 5 asmenys kameroje);2008-06-11 kamera Nr. 318 (ryte - 6, vakare - iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių PN-AK 1-Ä jÄ valdybÄ ) (b.l. 58-59).          Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu, kaip vienÄ iÅ¡ motyvų atmesti skundÄ , nurodė, kad nuo buvimo tardymo izoliatoriuje ir iki skundo teismui padavimo dienos praėjo 3 metai.

Todėl nagrinėjamu atveju aktualus tampa teisės normų, reglamentuojančių ieÅ¡kinio senatį, taikymas. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 1.125 straipsnio 8 punktÄ Å¾ala, padaryta asmeniui neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginama bendraisiais pagrindais, nagrinėjant tokius ginčus taikytinos ir ieÅ¡kininę senatį reglamentuojančios normos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 18 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustato sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .         Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjas savo reikalavimus grindžia dėl pažeistos subjektinės teisės bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5 m2 kameros ploto, laikotarpiu nuo 2008-04-11 iki 2008-04-18, nuo 2008-05-16 iki 2008-05-28, nuo 2008-06-06 iki 2008-06-11, nuo 2009-03-18 iki 2009-03-20 (b.l. 6). Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisė į ieÅ¡kinį( skundÄ ) atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Nagrinėjamu atveju teisių pažeidimo pobÅ«dis sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia sutampa su pažeidimo diena. Atsižvelgiant į tai, bei CK 1.127 str.5d. nuostatas, kad jei pažeidimas yra tęstinis, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda tÄ Â kiekvienÄ dienÄ , todėl už laikotarpį nuo 2008-04-11 iki 2008-04-18 ieÅ¡kinio senaties termino eigos pabaiga -2011-04-18, už laikotarpį 2008-05-16 iki 2008-05-28 ieÅ¡kinio senaties termino eigos pabaiga -2011-05-28, už laikotarpį nuo 2008-06-06 iki 2008-06-11 ieÅ¡kinio senaties termino eigos pabaiga -2011-06-11, už laikotarpį nuo 2009-03-18 iki 2009-03-20 ieÅ¡kinio senaties termino eigos pabaiga 2012-03-20.

PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2011-07-28 (b.l.1), t.y. praleidęs CK 1.125 straipsnio 8 punkte nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ už pažeidimus padarytus laikotarpiu 2008-04-11 - 2008-04-18, 2008-05-16 -2008-05-28, 2008-06-06 - 2008-06-11. Pagrindas ginti pažeistas teises pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui yra pripažinimas, kad teisė kreiptis per įstatymo nustatytÄ terminÄ nebuvo įgyvendinta dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kreipėsi į teismÄ praėjus trims metams, nes „neturėjo informacijos kur kreiptis, bibliotekoje nebuvo tokių duomenų ir administracija nesuteikė tokių duomenų“. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas senaties termino praleidimo nesieja su konkrečiais laikotarpiais ir konkrečiomis priežastimis. Todėl bendro pobÅ«džio teiginiai dėl pareiÅ¡kėjo galimybių negali bÅ«ti pripažinti svarbia senaties termino praleidimo priežastimi. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, kai ginčo Å¡alis ieÅ¡kinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį (nagrinėjamu atveju-skundÄ ) atmesti.

Byloje nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo Å¡alis reikalauja ieÅ¡kinio senatį taikyti, pareiÅ¡kėjo reikalavimai priteisti žalos atlyginimÄ už 2008-04-11 - 2008-04-18, 2008-05-16 -2008-05-28, 2008-06-06 - 2008-06-11 laikotarpius yra atmestini. Atsakovo duomenimis laikotarpiu nuo 2009-03-18 iki 2009-03-20 pareiÅ¡kėjo A. S. LukiÅ¡kių TI-K nebuvo, kadangi tuo laikotarpiu jis buvo PravieniÅ¡kių PN-AK 2-oje valdyboje ( b.l. 58-59). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo reikalavimai priteisti už minėtÄ (2009-03-18 iki 2009-03-20) laikotarpį neturtinės žalos atlyginimÄ taip pat yra nepagrįsti, todėl yra atmestini.

         Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui 2011-11-02 atvykus iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ios valdybos, jis buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 109, plotas - 7,31 m2 (kurioje buvo - 4 asmenys kameroje), tÄ pačiÄ dienÄ t.y. 2011-11-02 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 317, plotas-7,61 m2 ( kurioje buvo -1 asmuo kameroje); 2011-11-03 kamera Nr. 317 (ryte - 1, vakare - 3 asmenys kameroje); 2011-11-04 kamera Nr. 317 (ryte - 3, vakare - iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių PN-AK 2-Ä jÄ valdybÄ ); 2011-11-11 atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ios valdybos ir buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 114, plotas - 7,31 m2 (vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-11-12 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 268, plotas - 7,30 m2 (ryte - 2, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-11-13 kamera Nr. 268 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); -2011-11-14 kamera Nr. 268 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-11-15 kamera Nr. 268 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-11-16 kamera Nr. 268 (ryte - 4, vakare - iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių PN-AK 2-Ä jÄ valdybÄ ); 2011-11-30 atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ios valdybos ir buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 113, plotas - 6,43 m2 (vakare -1 asmuo kameroje);2011-12-01 kamera Nr. 113 (ryte- 1, vakare- 1 asmuo kameroje); 2011-12-02 kamera Nr. 113 (ryte - 1, vakare - iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių PN-AK 2-Ä jÄ valdybÄ ) (b.l. 58-59).        Nagrinėjamo ginčo atveju pateikti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo 2011-11-02-2011-11-04; 2011-11-11 - 2011-11-16 nebuvo tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio, t.y. 3,6 m2 gyvenamojo ploto kameroje LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

        Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių dėl kamerų stygiaus pareiÅ¡kėjo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ nustatytus reikalavimus, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui. Nagrinėjamu atveju, apibendrinus teisinį reglamentavimÄ bei byloje esančius duomenis apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu 2011-11-04; 2011-11-11 - 2011-11-16 kalint LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, buvo pažeista jo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. byloje aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

        Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pastebėtina, jog administracinių teismų praktikoje (bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Kartu pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).            Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie nagrinėjamo laikotarpio savo sveikatos bÅ«klę, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti dėl teisės į nustatyto dydžio gyvenamojo ploto suteikimÄ kamerose neįgyvendinimo įtakos sveikatos bÅ«klei.

Nagrinėjamu atveju taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs skundus dėl netinkamų laikymo sÄ lygų (b.l.59). Atsižvelgiant į tai, bei byloje nustatytas aplinkybes taikytinų teisės aktų bei suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) kontekste, pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės – bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau kaip 3.6 m2 ploto, pažeidimo trukmę, taip pat įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimali mėnesinė alga -800 Lt.; vidutinis darbo užmokestis-2108 Lt.), teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 500 Lt.

         Teismo iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu pareiÅ¡kėjo reikalavimas Å¡ioje dalyje tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui 500 Lt iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo (CK 6.271 str., 6.250 str.).          PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o įpareigoti LukiÅ¡kių Tardymo izoliatorių – kalėjimo administracijÄ nepažeidinėti numatyto naujai priimto įstatymo dėl skiriamo ploto vienam asmeniui. Vertinant Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ , pažymėtina, kad atsakovo duomenimis pareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu atlieka jam paskirtÄ bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti Å¡io pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo dėl įpareigojimų nustatymo, todėl skundas Å¡ioje dalyje yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str.1p.).     Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1p., 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,        n u s p r e n d ė          PareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies         Priteisti A.

S. naudai 500 (penkis Å¡imtus) Lt neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo.          Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atmesti.         Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .          Teisėjai                                                               Rosita Patackienė                                                                                                               Violeta Balčytienė                                                                                                               ArÅ«nas DirvonaS