Legislator Case Law & Legislation
082b11eb-d7c6-4966-b8a3-65a935cb26b1 AI generated

082b11eb-d7c6-4966-b8a3-65a935cb26b1 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 082b11eb-d7c6-4966-b8a3-65a935cb26b1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti atsakovų M. K. ir G. K. statomo statinio – stoginės, esančios sklype (duomenys neskelbtini), Å¡alia sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, statybÄ neteisėta; įpareigoti atsakovus M. K. ir G. K. nugriauti pradėtÄ statyti statinį- stoginę, esančiÄ sklype (duomenys neskelbtini), Å¡alia sklypo (duomenys neskelbtini) ribos;3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (146-149 b.l.).IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė ir teismo posėdyje ji bei jos atstovė paaiÅ¡kino, kad 2012-04-16 ieÅ¡kovė pastebėjo, kad prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ribos pradėtas statyti statinys atsakovams priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini).

Legislator headnote

AI generated

082b11eb-d7c6-4966-b8a3-65a935cb26b1 · Kauno apylinkės teismas: Atsiliepime į pradinį ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti (43-45 b.l.). Nurodo, kad pagal ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ 2012-05-07 atliko faktinių duomenų patikrinimÄ vietoje ir nustatė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), prie ribos su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), pradėta statyti stoginė. Patikrinimo metu statytojas M. K. pareigÅ«nams pateikė 2005-06-05 statybos leidimÄ Nr.38-3GR390-370, 2005 metų gyvenamojo namo rekonstravimo projektÄ , kuriame numatyta stoginės statyba, projekto sudėtyje buvo 2005 metų A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                            Civilinė byla Nr.2-1740-329/2013;proceso Nr.2-05-3-08885-2012-4;procesinio sprendimo kategorija:29.1.; 30.1.; 30.2.; 99.3.; 99.5; 99.7; 99.9.; 113.1.; 114.11.; 116.1. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 25 d.

Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Å eÅ¡kuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei D. Ž. ir jos atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, atsakovams M. K., G. K. ir jų atstovui advokatui ArÅ«nui Virkučiui, nedalyvaujant tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. Ž. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams M.

K., G. K., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl statybos pripažinimo neteisėta ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir n u s t a t ė : ieškovė, galutinai sutikslinusi savo reikalavimus, prašo :

1) pripažinti atsakovų M. K. ir G. K. statomo statinio – stoginės, esančios sklype (duomenys neskelbtini), Å¡alia sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, statybÄ neteisėta;

2) įpareigoti atsakovus M. K. ir G. K. nugriauti pradėtÄ statyti statinį- stoginę, esančiÄ sklype (duomenys neskelbtini), Å¡alia sklypo (duomenys neskelbtini) ribos;3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (146-149 b.l.).IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė ir teismo posėdyje ji bei jos atstovė paaiÅ¡kino, kad 2012-04-16 ieÅ¡kovė pastebėjo, kad prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ribos pradėtas statyti statinys atsakovams priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini).

Kadangi pradėtas statyti statinys buvo prie pat sklypo ribos, o atsakovai nebuvo prašę jos sutikimo, todėl ji kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyrių dėl neteisėtai statomo statinio. 2012-05-28 raÅ¡tu ji buvo informuota, kad savavaliÅ¡kos statybos faktas nėra nustatytas, nes statytojas M. K. pateikė 2005-07-05 statybos leidimÄ Nr.38-3GR390-370 ir 2005 m. gyvenamojo namo rekonstravimo projektÄ , kuriame numatyta stoginės statyba Å¡alia ieÅ¡kovės sklypo ribos adresu (duomenys neskelbtini), o prie projekto yra 2005 m.

A. S. R. raÅ¡ytinis sutikimas statyti stoginę prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Tačiau ieÅ¡kovė mano, kad tokia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos iÅ¡vada yra teisiÅ¡kai nepagrįsta, kadangi gautoje iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos projektinėje dokumentacijoje matyti, jog stoginės statyba pradiniame projekte nebuvo numatyta, todėl ir leidimas jai statyti 2005-07-05 nebuvo iÅ¡duotas. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovų pateiktame į bylÄ projekte, kuriame numatyta stoginės statyba ir kurio vienas lapas 2005-11-21 suderintas su Urbanistikos skyriaus vyr.specialistu A.

K., net jei ir pripažinus, kad toks derinimas buvo, jis prilyginamas raÅ¡tiÅ¡kam valstybės tarnautojo pritarimui ir remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 15 p., galiojo tik 3 metus, todėl 2012 m. pavasarį atsakovų statoma stoginė buvo jau nebegaliojant minėtam pritarimui. Kadangi atsakovų statomas statinys iki ieÅ¡kovės sklypo ribos yra mažesnis negu 3 metrai, todėl mažinant šį atstumÄ , remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga.

Pagrindiniai reikalavimai“ turėjo bÅ«ti gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raÅ¡tu. IeÅ¡kovė nurodo, kad jos brolis A. S. R. niekada nebuvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininku, jam priklausė tik dalis Å¡iame sklype esančių pastatų, o žemės sklypo savininkais leidimo iÅ¡davimo metu, t.y. 2005 metais, buvo ieÅ¡kovė ir A. S. R. Todėl atsakovams buvo privalomas ne A. S. R., o ieÅ¡kovės ir A. S. R. sutikimas atsakovams statyti stoginę prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. IeÅ¡kovė teigia, kad pagal stoginės statymo metu galiojančius Statybos įstatymo 23 str. ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ reikalavimus yra privalomas gretimų žemės sklypų savininkų raÅ¡ytiniai sutikimai, kai neiÅ¡laikomi teisės aktuose nustatyti atstumai iki žemės sklypo ribos.

Todėl mano, kad atsakovų pradėta statyba pažeidžia imperatyvius nurodytų teisės normų reikalavimus, o ieÅ¡kovei nesutinkant atstumo mažinimui, atsakovų vykdoma statinio statyba remiantis CK 4.103 str. 1 d. pripažintina neteisėta ir remiantis minėto straipsnio 3 d., turi bÅ«ti nugriauta.     Atsakovai į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsiliepimo nepateikė. Atsiliepime į pradinį ieÅ¡kinį atsakovai prašė jo netenkinti (60-63 b.l.).Atsakovai ir jų atstovas teismo posėdyje prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti ir paaiÅ¡kino, kad atsakovai 2004-11-22 įsigijo žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su Å«kio pastatais adresu (duomenys neskelbtini). 2005 metais buvo paruoÅ¡tas namo rekonstrukcijos projektas, o 2005-07-05 atsakovai gavo leidimÄ Nr.38-3GR390-370 gyvenamojo namo rekonstrukcijai, tuo pačiu ir stoginei metalinio garažo vietoje.

Nurodo, kad iki stoginės statybos pradžios 2011 m. spalio mėnesį, įgytame sklype pietinėje dalyje stovėjo metalinis garažas prie ribos su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) greta A. S. R. priklausančio pastato – garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovai teigia, kad derinant stoginės projektÄ jie kreipėsi į kaimyniniame sklype gyvenančius A. S. R., A. S. R. ir M. R. sutikimo įrengti stoginę vietoje metalinio garažo. Nurodo, kad visi trys davė žodinį sutikimÄ , o A.

S. R., kaip savininkas garažo, prie kurio atsakovai ketino statyti stoginę, davė raÅ¡ytinį sutikimÄ . Kad ieÅ¡kovė 2005 m. buvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė, atsakovai teigia nežinoję, pasitikėję kaimynystėje gyvenančiais ieÅ¡kovės broliais ir motina. Atsakovai nurodo, kad 2011 m. balandžio mėnesį jie nugriovė metalinį garaÅ¾Ä , 2011 m. spalio mėnesį sutvarkė gruntÄ , iÅ¡lygino žemes, liejo stulpelius, klojo trinkeles. Apie tai, kad atsakovai ruoÅ¡iasi statyti stoginę jie ieÅ¡kovei pasakė 2011 m. liepos mėnesį, o 2011 m. spalio mėnesį atsakovas M.

K. aprodė ieÅ¡kovei statybvietę, paaiÅ¡kino, kur bus statoma stoginė, kur nubėgs vanduo nuo jos. Nurodo, kad ieÅ¡kovė neprieÅ¡taravo stoginės statybai, davė žodinį sutikimÄ statyti stoginę prie savo sklypo ribos. 2012 m. pavasarį tęsiant stoginės statybÄ , ieÅ¡kovė pranešė, kad pakeitė nuomonę ir kad nesutinka, jog atsakovai statytų stoginę. Mano, kad ieÅ¡kovės atsisakymas duoti sutikimÄ po pusmečio kai buvo jį davusi žodžiu, yra nepagrįstas, ieÅ¡kovė nenuginčijo 2005-07-05 statybos leidimo, pagal kurį buvo statoma stoginė; taigi leidimas yra galiojantis, stoginė yra gyvenamojo namo priestatas, todėl naujo leidimo ar jo papildymo stoginės statybai nereikėjo, ieÅ¡kovė nenurodė aplinkybių kuo pažeidžiamos jos teisės stoginės statyba, todėl mano, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas.                Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė.

Atsiliepime į pradinį ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti (43-45 b.l.). Nurodo, kad pagal ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ 2012-05-07 atliko faktinių duomenų patikrinimÄ vietoje ir nustatė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), prie ribos su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), pradėta statyti stoginė. Patikrinimo metu statytojas M. K. pareigÅ«nams pateikė 2005-06-05 statybos leidimÄ Nr.38-3GR390-370, 2005 metų gyvenamojo namo rekonstravimo projektÄ , kuriame numatyta stoginės statyba, projekto sudėtyje buvo 2005 metų A.

S. R. raÅ¡ytinis sutikimas statyti stoginę prie pastarajam priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini) ribos. Todėl patikrinimo metu nebuvo nustatytas savavaliÅ¡kos statybos faktas, apie tai buvo informuota ieÅ¡kovė. Kadangi ieÅ¡kovė neskundė 2012-05-28 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos jai adresuoto raÅ¡to, o taip pat nenuginčijo 2005-06-05 statybos leidimo, todėl mano, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (161 b.l.), iki teismo posėdžio pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti nedalyvaujant atstovui ir nurodė, kad palaiko 2012-07-19 atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus (176 b.l.).Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį teigė, kad patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ palieka spręsti teismui (162-164 b.l.).

Nurodė, kad atsakovų sklype adresu (duomenys neskelbtini) statoma stoginė pagal Statybos techninį reglamentÄ STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ yra I grupės nesudėtingas inžinerinis statinys; stoginės sÄ voka apibrėžiama kaip stogas ant stulpų (gali bÅ«ti su galinėmis sienomis ar be jų) žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės, kuris gali bÅ«ti atskiras statinys ar priestatas prie kito pastato. Atsakovų statomos stoginės atveju remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ nėra privalomas raÅ¡ytinis pritarimas statinio projektui, tačiau yra privalomas gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai.

Todėl mano, kad atsakovams neįrodžius, kad jie turėjo gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkų, tame tarpe ir ieÅ¡kovės, sutikimÄ , ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti tenkinamas. Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (159 b.l.), iki teismo posėdžio pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti nedalyvaujant atstovui ir nurodė, kad palaiko 2013-01-08 atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus (171 b.l.).

Ieškinys tenkintinas visiškai.Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė D. Ž. nuo 2007-05-17 yra viso žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė (10-12, 181-182 b.l.). Nuo 2002-01-10 iki 2007-05-17 minėto žemės sklypo savininke ji buvo kartu su A. S. R. (10-12 b.l.).Šiame žemės sklype esančių statinių bendrasavininkė ieškovė yra kartu su A. S. R., kuris 2012-0719 mirė (13-17, 183-186, 74 b.l.). Nustatyta, kad atsakovai M. K. ir G. K. nuo 2004-11-22 yra savininkai žemės sklypo ir jame esančių statinių (duomenys neskelbtini) (118-120 b.l.).Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. birželio mėnesį atsakovų užsakymu buvo parengtas jiems priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas, o 2005 m. liepos 5 d.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos leidimų ir infrastruktÅ«ros skyrius iÅ¡davė Statybos leidimÄ Nr.38-3GR390-370 statytojams M. K. ir G. K. gyvenamojo namo rekonstravimui (duomenys neskelbtini) (2012-11-08 Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikto (118 b.l.) ir prijungto prie nagrinėjamos bylos gyvenamojo namo rekonstravimo techninio projekto 1 lapas).IeÅ¡kovė remdamasi Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktu gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo techniniu projektu ir CK 4.103 str. praÅ¡o pripažinti atsakovų statomo statinio – stoginės, esančios sklype (duomenys neskelbtini) Å¡alia sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, statybÄ neteisėta, kadangi atsakovai pažeisdami Statybos įstatymo 23 str., Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“, Statybos techninio reglamento STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga.

Pagrindiniai reikalavimai“ reikalavimus vykdo statybÄ , neturėdami jos kaip gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) savininkės raÅ¡ytinio sutikimo kai neiÅ¡laikytas atstumas iki gretimo sklypo ribos.Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutinka, teigdami, kad stoginė yra jų gyvenamojo namo priestatas ir jos statybÄ vykdo turėdami 2005-07-05 statybos leidimÄ , kuris nėra nuginčytas ir galioja; kad stoginė statoma buvusio metalinio garažo vietoje, kurį jie nugriovė; kad ieÅ¡kovė stoginės statybai davė žodinį sutikimÄ .

Savo prieÅ¡taravimus grindžia į bylÄ pateiktais įrodymais : 2005 m. liepos 5 d. Statybos leidimu Nr.38-3GR390-370; 2005 m. spalio mėnesio atlikto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projekto korektÅ«ros techniniu projektu (99-110, 144 b.l.); 2005 m. rugsėjo 7 d. A. S. R., kuris buvo garažo savininku sklype (duomenys neskelbtini), prie kurio atsakovai stato stoginę, raÅ¡ytiniu sutikimu (98 b.l.) bei ieÅ¡kovės žodiniu sutikimu, duotu 2011 m.liepos mėnesį, kurį įrodinėja liudytojų G.

K. bei H. O. parodymais.      Nustatyta, kad statybos leidimas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimui atsakovams buvo iÅ¡duotas 2005 m. liepos 5 d. (2012-11-08 Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikto (118 b.l.) ir prijungto prie nagrinėjamos bylos gyvenamojo namo rekonstravimo techninio projekto 1 lapas). Duomenų, kad atsakovams bÅ«tų iÅ¡duotas kitas, t.y. 2005-06-05, statybos leidimas, byloje nėra (19 b.l.). Todėl trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime, o taip pat kituose raÅ¡tuose pateikti duomenys apie 2005-06-05 statybos leidimÄ Nr.38-3GR390-370, iÅ¡duotÄ atsakovams ir kurį patikrinimo metu jie pateikė pareigÅ«nams, neatitinka tikrovės. IÅ¡ pateiktos į bylÄ techninio projekto dokumentacijos matyti, kad 2005-07-05 Statybos leidimas Nr.38-3GR390-370 statytojams M.

K. ir G. K. gyvenamojo namo rekonstravimui (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡duotas pagal 2005 metų birželio mėnesį UAB „Santakos architektÅ«ros studija“ parengtÄ techninį projektÄ , projekto vadovas A. G. (2012-11-08 Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikto (118 b.l.) ir prijungto prie nagrinėjamos bylos gyvenamojo namo rekonstravimo techninis projektas). PraÅ¡yme iÅ¡duoti statybos leidimÄ atsakovai nurodė, kad praÅ¡o iÅ¡duoti leidimÄ gyvenamojo namo rekonstravimui ir telefono įvado iÅ¡saugojimui. 2005-07-05 statybos leidimas Nr.38-3GR390-370 atsakovams nesuteikė teisės statyti nagrinėjamos bylos ginčo statinį – stoginę. 2005 m. birželio mėnesį paruoÅ¡tame techniniame projekte, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas 2005-07-05 statybos leidimas, taip pat nebuvo suprojektuotas ginčo statinys – stoginė (2012-11-08 Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikto (118 b.l.) ir prijungto prie nagrinėjamos bylos gyvenamojo namo rekonstravimo techninio projekto 53, 59, 60 lapai).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovai pateikė 2005 m. spalio mėnesį UAB „Santakos architektÅ«ros studija“ parengtÄ techninį projektÄ , projekto vadovas A. G. (96-110 b.l.). IÅ¡ Å¡iame projekte esančio paaiÅ¡kinimo (97 b.l.) matyti, kad po statybos leidimo iÅ¡davimo buvo atlikta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projekto korektÅ«ra : buvo numatyta ir suprojektuota stoginės, kuri projekto korektÅ«roje įvardijama pavėsine-garažu, statyba (100-101, 106-110 b.l.). Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė teismui duomenis (141 b.l.), kad po 2005-07-05 statybos leidimo iÅ¡davimo atlikta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projekto korektÅ«ra nebuvo pateikta Kauno miesto savivaldybės administracijai ir todėl iki Å¡iol nėra įregistruota žyma apie dalinį projekto pakeitimÄ statybos leidime ir statybos leidimų registracijos žurnale (laikmenoje), kaip to Å¡iuo atveju reikalavo statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ nuostatos.

Atsakovai Å¡ių trečiojo asmens duomenų nenuginčijo. Todėl vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad stoginės statybÄ jie vykdo turėdami Å¡iai statybai 2005-07-05 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr.38-3GR390-370. Atsakovai teigia, kad stoginė yra gyvenamojo namo priestatas, kad ji statoma vietoje nugriauto metalinio garažo ir jos statyba apima gyvenamojo namo rekonstravimÄ . Tačiau teismas Å¡ias atsakovų nurodytas aplinkybes taip pat atmeta kaip nepagrįstas.

IÅ¡ 2005 m. birželio mėnesį paruoÅ¡to techninio projekto, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas 2005-07-05 statybos leidimas, ir 2005 m. spalio mėnesį atliktos Å¡io projekto korektÅ«ros, matyti, kad 2005 m. spalio mėnesį suprojektuotos stoginės statybos vieta ne visiÅ¡kai sutampa su buvusio metalinio garažo buvimo vieta : stoginė užima kur kas didesnį plotÄ prie ieÅ¡kovei priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, metalinis garažas nesiekė gyvenamojo namo (144 b.l. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikto ir prijungto prie nagrinėjamos bylos gyvenamojo namo rekonstravimo techninio projekto 36, 51, 52 b.l.).

Atsakovai teismo posėdyje patvirtino, kad 2011 m. pavasarį jie visiÅ¡kai iÅ¡ardė metalinį garaÅ¾Ä , iÅ¡stumdė žemes, iÅ¡lygino gruntÄ ir 2011 m. spalio-lapkričio mėnesį pradėjo stoginės statybÄ . Å ios aplinkybės, o taip pat ir 2005 m. spalio mėnesį atlikta projekto korektÅ«ra leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad stoginės statyba remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 17 p. nuostatomis yra nauja statyba, o ne buvusio metalinio garažo ar gyvenamojo namo rekonstravimas. 2005 m. spalio mėnesio projekto korektÅ«ros aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad ginčo statinys yra pristatomas prie esamo gyvenamojo namo (101 b.l.), o sklypo plano brėžinyje Nr.SP-2 sutartiniuose žymėjimuose statiniai nurodomi kaip atskiri: (1) rekonstruojamas pastatas ir (3) pavėsinė-garažas (110, 144 b.l.).

Taigi, remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį", nuostatomis, apibrėžiančiomis priestato sÄ vokÄ kaip „prie esamo pastato pristatytas statinys,susietas su juo funkcionaliai ir tiesioginiu įėjimu iÅ¡ pastato į priestatÄ : gyvenamojo namo Å¡altos pagalbinės patalpos, pastatytos jo „šiltų“ atitvarų iÅ¡orinėje pusėje. Su negyvenamaisiais pastatais sublokuoti statiniai, kurie turi bent vienÄ bendrÄ sienÄ ir yra tos pačios paskirties, yra negyvenamojo pastato priestatai, nors juose ir nebÅ«tų įėjimų iÅ¡ vieno į kitÄ ", darytina iÅ¡vada, kad pagal pateiktÄ projekto korektÅ«rÄ , pristatoma prie gyvenamojo namo stoginė (pavėsinė – garažas) negali bÅ«ti laikoma jo priestatu, nes nėra su namu susieta funkcionaliai ir nėra susieta tiesioginiu įėjimu iÅ¡ pastato į priestatÄ .

Stoginė laikytina atskiru statiniu.Remiantis Statybos įstatymo 2 str. 6 p. ir 9 p. bei statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Ne sudėtingi statiniai" nuostatomi ginčo statinys stoginė priskirtinas prie I grupės nesudėtingo inžinerinio statinio.LR statybos įstatymo 23 str. numato, jog leidimas vykdyti naujo statinio statybÄ , statinio rekonstravimÄ privalomas, iÅ¡skyrus nesudėtingus statinius, kurių sÄ raÅ¡Ä tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.Pagal ginčo statinio projektavimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, o taip pat pagal Å¡io statinio statybos metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Ne sudėtingi statiniai" nuostatas, I grupės nesudėtingiems statiniams taikomos LR statybos įstatyme numatytos iÅ¡imtys - I grupės nesudėtingiems statiniams, iÅ¡skyrus statomus kultÅ«ros vertybių ir saugomose teritorijose, neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas, taip pat nenumatytas bÅ«tinumas gauti raÅ¡tiÅ¡kÄ valstybės tarnautojo pritarimÄ .

Stoginės statybos metu galiojantis statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 "StatybÄ leidžiantys dokumentai" 11 priedo 3 p. numato, kad minimalus atstumas nuo inžinierinių statinių iki žemės sklypo ribos turi bÅ«ti 3 metrai. Stoginės projektavimo metu galiojęs statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ numatė, kad minimalus atstumas nuo inžinerinių statinių (iÅ¡skyrus iÅ¡vardytus lentelės 12-15 punktuose) iki kaimyninio sklypo ribos turi bÅ«ti 1 m.Mažinant pastatų atstumÄ iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi bÅ«ti iÅ¡laikomi gaisrinės saugos reikalavimai, numatyti statybos techniniame reglamente STR 2.01.04:2004 "Gaisrinė sauga.

Pagrindiniai reikalavimai", ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimas raÅ¡tu, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose. Taigi minėtuose statybos techniniuose reglamentuose nustatyti minimalÅ«s atstumai nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninio sklypo ribos ir įtvirtinta galimybė Å¡iuos atstumus sumažinti iki 1 m (ar blokuoti pastatus ant sklypų ribos), tik turint raÅ¡ytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimÄ (raÅ¡ytinį susitarimÄ ).Statybos techninio reglamento STR l.07.01:2010 "StatybÄ leidžiantys dokumentai", 6 priedas reglamentuoja atvejus, kada yra privalomi raÅ¡ytiniai pritarimai statinio projektui.

Tais atvejais, kai statomas I grupės nesudėtingas statinys nuosavame žemės sklype ir ne kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje ar kultÅ«ros paveldo vietovėje raÅ¡ytinis pritarimas statinio projektui nėra privalomas. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 "StatybÄ leidžiantys dokumentai" 33 p. numato, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto kaip statybÄ leidžiančius dokumentus privaloma turėti raÅ¡ytinius sutikimus (susitarimus) besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų - kai statinį numatoma statyti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose.

Atvejai, kai bÅ«tina gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinius sutikimus, detalizuojami minėto Reglamento 11 priede. Å io reglamento 11 priedo 4 p. numatyta, kad raÅ¡ytiniai gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai privalomi statant stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumÄ horizontalioje plokÅ¡tumoje nuo labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usių konstrukcijų).

Taigi, pagal stoginės statybos metu galiojančius teisės aktus, raÅ¡ytinis pritarimas I grupės nesudėtingo inžinerinio statinio projektui nėra privalomas, tačiau visais atvejais yra privalomi gretimų žemės sklypų savininkų raÅ¡ytiniai sutikimai, kai neiÅ¡laikomi teisės aktuose nustatyti atstumai iki žemės sklypo ribos. Statybos įstatymo 23 straipsnis taip pat numato, kad kai statybÄ leidžiantys dokumentai yra neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo savininkų ir valdytojų sutikimus, statybÄ leidžiantys dokumentai yra Å¡ių sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytiniai sutikimai.

Taigi, remiantis aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimais norint statyti statinį Å¡alia gretimo sklypo ribos neiÅ¡laikant minimalių nustatytų atstumų, kurie pagal statinio rūšį yra nuo 1 metro iki 3 metrų, bÅ«tina gauti gretimo žemės sklypo savininko raÅ¡ytinį sutikimÄ . Atsakovai prieÅ¡taraudami ieÅ¡kiniui savo argumentus grindžia 2005 m. gautu raÅ¡ytiniu A. S. R. sutikimu ir 2011 metų vasarÄ gautu žodiniu ieÅ¡kovės sutikimu. Tačiau kaip mayti iÅ¡ bylos duomenų (10-12 b.l.) A.

S. R. niekada nebuvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininku. Stoginės projektavimo metu žemės sklypo savininkais buvo A. S. R. ir ieÅ¡kovė D. Ž., o stoginės statybos metu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vienintelė savininkė yra ieÅ¡kovė. Todėl stoginės projektavimo metu, nors Å¡iuo atveju kaip jau minėta projektas ir nebuvo bÅ«tinas, A. S. R. ir ieÅ¡kovės D. Ž., o stoginės statybos metu – tik ieÅ¡kovės raÅ¡ytinis sutikimas buvo privalomas, norint atsakovams pradėti statybÄ nesilaikant atstumo iki kaimyninio sklypo ribos.

Todėl prie 2005 m. spalio mėnesį parengto atsakovams priklausančio gyvenamojo namo rekonstravimo projekto korektÅ«ros techninio projekto esantis 2005 m. raÅ¡ytinis A. S. R. sutikimas nesukuria atsakovams jokių teisinių pasekmių, jis nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas. IeÅ¡kovė neigia davusi atsakovams sutikimÄ statyti stoginę prie jai priklausančio sklypo ribos. Atsakovai ieÅ¡kovės duotÄ sutikimÄ Ä¯rodinėja liudytojų G. K. bei H. O. parodymais. Tačiau teismas nesivadovauja minėtų liudytojų parodymais, kadangi liudytojai aiÅ¡kino aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kovės žodiu iÅ¡reikÅ¡tu sutikimu statyti stoginę, o Å¡iuo nagrinėjamu atveju Statybos įsatymo 23 str. reikalauja raÅ¡ytinio gretimo sklypo savininko sutikimo, todėl esminė ginčo aplinkybė buvo ar ne ieÅ¡kovės raÅ¡ytinis sutikimas liudytojų parodymais nepatvirtintas.STR 1.01.07:2002 ir STR 1.07.01:2010 įtvirtinta statytojo pareiga laikytis nustatytų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos ir kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) teisė sutikti arba nesutikti, kad Å¡ie atstumai bÅ«tų mažesni.

StatybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai bÅ«tų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl Å¡ie reikalavimai negali bÅ«ti vertinami kaip formalus teisės bÅ«ti statytoju kaip vienos iÅ¡ nuosavybės teisės įgyvendinimo formų ribojimas. Aukščiau nurodytos teisės aktų normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobÅ«džio ir turi tam tikrus vieÅ¡uosius tikslus.

Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad Å¡ie atstumai galėtų bÅ«ti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiÅ«ra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimÄ statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrÄ jÄ taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti, Statytojas privalo užtikrinti imperatvviųjų teisės aktų reikalavimų laikymÄ si (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

Todėl remiantis kasacinio teismo formuojama praktika atsakovai, nesilaikydami nustatytų atstumų privalėjo įsitikinti, kas yra gretimo sklypo savininkai ir gauti jų raÅ¡ytinius sutikimus. Atsakovai, derindami jiems priklausančio gyvenamojo namo rekonstravimo projektÄ ir siekdami gauti gretimo sklypo savininkų sutikimÄ , kaip pakankamai apdairÅ«s ir rÅ«pestingi, turėjo žinoti gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) savininkus, kadangi sklypas yra įregistruotas VÄ® Registrų centre nuo 1995 metų, o jo savininkai D.

Ž. ir A. S. R. projekto rengimo metu (2005 m.) buvo registruoti nuo 2002 metų (10-12 b.l.). Todėl teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas. Taigi, teismas, remdamasis išdėstymais motyvais, konstatuoja, kad atsakovų pradėta statyti stoginė statoma pažeidžiant imperatyviuosius normatyvinio statybos techninio dokumento (STR 1.07.01:2010 ir STR 1.01.07:2010 ir LR Statybos įstatymo 23 str.) reikalavimus ir ieškovei šio teisės akto garantuojamas teises.

Todėl Å¡is pažeidimas, vadovaujantis CK 4.103 straipsnio 1 dalimi, yra teisinis pagrindas kvalifikuoti statybÄ neteisėta. Pripažinus stoginės statybÄ neteisėta, yra pagrindas taikyti CK 4.1 03 straipsnio 3 dalyje ir Statybos įsatymo 28 str. nustatytas sankcijas, kadangi ieÅ¡kovė, bÅ«dama gretimo žemės sklypo savininkė, kategoriÅ¡kai atsisako duoti sutikimÄ atstumo sumažinimui. Todėl atsakovų vykdoma stoginės statyba adresu (duomenys neskelbtini) pripažintina neteisėta ir pradėta statyti stoginė nugriautina.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatavęs bÅ«tinumÄ suvienodinti kasacinio teismo praktikÄ dėl įrodinėjimo dalyko bylose, kuriose kaimyninių sklypų savininkai nesutaria dėl statybų viename iÅ¡ sklypų, iÅ¡aiÅ¡kino, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiÅ¡kiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes Å¡ių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu, o taip pat jis neturi pareigos kontroliuoti už statybos priežiÅ«rÄ atsakingų valstybės institucijų veiklos ir ginčyti visų jų priimamų aktų, siekdamas apginti savo pažeistas teises, kurias jis turi galimybę apginti kitomis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

Todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ atmestini kaip nepagrįsti atsakovų argumentai, kad ieÅ¡kovė nenurodė aplinkybių ir motyvų, kuo yra pažeidžiamos jos teisės dėl stoginės statybos, kokias neigiamas pasekmes jai sukelia ir kad ieÅ¡kinys atmestinas tuo pagrindu, kad nenuginčyti administraciniai aktai – 2005-07-05 statybos leidimas (prijungto prie bylos techninio projekto 1 lapas), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atliko faktinių duomenų patikrinimÄ vietoje aktas (49-51 b.l.), 2012-05-28 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raÅ¡to Nr.(15.2)-2A-7840 (25 b.l.).

Taigi, remiantis iÅ¡dėstytų motyvų visuma, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra pagrįstas įrodymais, teisėtas, todėl tenkintinas visiÅ¡kai (CK 4.103 str., CPK 178 str.). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1, 2 d.). IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas: 284 Lt sumokėto žyminio mokesčio (7 b.l.) ir 2000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (6, 8, 9, 175 b.l.).IeÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti atstovavimo iÅ¡laidų suma, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl Å¡is ieÅ¡kovės praÅ¡ymas tenkintinas pilnai.Taigi, ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės naudai priteistina iÅ¡ kiekvieno po 142 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio ir po 1000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, o taip pat iÅ¡ atsakovų priteistina valstybės naudai iÅ¡ kiekvieno po 32,45 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu - CPK 96 str.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str., teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Pripažinti atsakovų M.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) statomo statinio - stoginės (pavėsinės-garažo), esančio sklype (duomenys neskelbtini) Å¡alia sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, statybÄ neteisėta.Ä®pareigoti atsakovus M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) per 2 (du) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pradėtÄ statyti statinį- stoginę (pavėsinę-garaÅ¾Ä ), esantį sklype (duomenys neskelbtini) Å¡alia sklypo (duomenys neskelbtini) ribos.Priteisti iÅ¡ atsakovų M.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ kiekvieno po 142 Lt (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt du litus) sumokėto žyminio mokesčio ir po 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) atstovavimo iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovų M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstyvės naudai iÅ¡ kiekvieno po 32,45 Lt (trisdeÅ¡imt du litus 45 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sÄ skaitos Nr.LT247300010112394300 AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                         Virginija Šeškuvienė