2019-10-23 Nr. AB-20267-3-61-3-01786-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-5407-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01786-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. H. K. M. B. N. (S. H. K. M. B. N.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. H. K. M. B. N. (S. H. K. M. B. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. H. K. M. B. N. (S. H. K. M. B. N.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. (15-01) 31-00280/171-289 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinę nacionalinę vizą Indijos Respublikos piliečiui S. H. K. M. B. N.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui nacionalinę Lietuvos Respublikos vizą; 4) priteisti pareiškėjui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) kreipėsi tuo pagrindu, kad studijuoja Lietuvoje, leidimas laikinai gyventi jam reikalingas tikslu tęsti studijas. Atsakovas skundžiamu Sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas yra padaręs 12 administracinių pažeidimų (Kelių eismo taisyklių pažeidimų), susijusių su greičio viršijimu. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu vienų iš pavojingiausių administracinių nusižengimų (nustatyto greičio viršijimas), keliančių realią grėsmę eismo saugumui darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę, akivaizdžiai rodo, kad asmuo nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas nesutiko su atsakovo nuomone, kad pažeidimai nėra atsitiktiniai ir atkreipė dėmesį į tai, kad jie padaryti per trumpą laikotarpį, t. y. per vieną mėnesį, 2018 m. rudenį (spalio 2 d. – lapkričio 2 d.) ir 2018 m. vasario 4 d. Iš to galima daryti išvadą, kad pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai buvo atsitiktiniai dėl pareiškėjo suintensyvėjusio studijų laiko. Atsakovo atliekamas galimos grėsmės prognozavimas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Pareiškėjo asmenybė nėra konfliktiška, jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – studijos, o ne nusižengimų darymas.

Be to, pareiškėjas yra sumokėjęs baudas už padarytus nusižengimus, tai patvirtina, jog jis gerbia ir laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, atsakingai žiūri į jam paskirtas nuobaudas ir supranta savo elgesio pasekmes, vykdo jam skirtas nuobaudas. Šiuo metu pareiškėjas neturi automobilio, kurį naudotis pasiėmė draugas ir jį eksploatuoja kitoje valstybėje, o pareiškėjas naudojasi viešuoju transportu, todėl mano, jog nėra realaus ar akivaizdaus pavojaus, kad pareiškėjas ateityje galėtų kelti kokią nors realią ar akivaizdžią grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Pareiškėjas paaiškino, kad nebuvo sumokėjęs vienos baudos už administracinį nusižengimą dėl to, kad per trumpą laiką teko sumokėti kelias nuobaudas už administracinius nusižengimus ir vienos nuobaudos nepastebėjo. Pareiškėjas neturėjo jokių tyčinių ketinimų nemokėti baudos ir ją yra visiškai sumokėjęs. Dėl tokio apsirikimo nėra proporcinga ir teisinga neišduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kreipdamasis į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi ir vizos išdavimo pareiškėjas teigė pateikęs visus reikalingus dokumentus, įskaitant ir dokumentus, pagrindžiančius jo atvykimą mokslo (studijų) tikslu.

Atsakovas pretenzijų dėl dokumentų trūkumų, kokybės neišsakė. Todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė išduoti vizą taikydamas Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punktą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių pareiškėjui gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, ir vadovaudamasis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d.

įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – ir Aprašas) 71 punktu, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas), išsiuntė paklausimą Nr. (15/4-4) 10K-12463, ar pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. 2019 m. balandžio 4 d. buvo gauta Policijos departamento išvada Nr. 5-S-3269, kurioje konstatuojama, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir įvertinęs visus surinktus duomenis, priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

Sprendime konstatuota, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu vienų iš pavojingiausių administracinių nusižengimų (nustatyto greičio viršijimas), keliančių realią grėsmę eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei bei turtui darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę, akivaizdžiai rodo, kad asmuo nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, nenori suprasti savo veiksmų pavojingumo (viršijus saugų greitį labai padidėja avarijų rizika, sunkių sužalojimų ar net žūties tikimybė eismo nelaimės atveju), neatsakingai naudojasi padidinto pavojaus šaltiniu (automobiliu) ir ignoruoja nustatytas saugaus elgesio taisykles.

Pareiškėjo padarytų nusižengimų visuma ir pakartotinumas rodo, kad jie nėra atsitiktiniai, todėl sudaro realios bei akivaizdžios grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei tikimybę ateityje. Pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai yra padaryti ne Vilniaus mieste, kur pareiškėjas deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete (toliau – ir VGTU), o Alytaus, Varėnos, Pasvalio ir Kauno rajonuose, beveik visi pažeidimai yra padaryti nakties metu (nuo 20 val. vakaro iki 6 val. ryto), todėl pareiškėjo teiginiai, jog pažeidimai yra sąlygoti suintensyvėjusio studijų laiko, nepagrįsti.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis nebeturi automobilio, todėl negalės daryti naujų administracinių nusižengimų, nepaneigia Migracijos departamento ir Policijos departamento padarytos išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Kadangi Migracijos departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, jis neatitinka 2016 m. kovo 9 d. E. P. ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016 3 23, p. 1–52) (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos atvykimo sąlygos (negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų).

Pareiškėjas dėl leidimo laikinai gyventi kreipėsi antrą kartą. Pirmas leidimas laikinai gyventi šiam užsieniečiui buvo išduotas studijų pagrindu. Turimais duomenimis, pareiškėjas yra VGTU Tarptautinių studijų centro antrosios pakopos nuolatinių studijų II kurso studentas, studijų programos trukmė 2 metai ir šių studijų paskutinė diena yra 2019 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikoje nėra susiklostę pareiškėjo šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra duomenų, kad jis nuo 2018 m. spalio 9 d. realiai vykdytų individualią veiklą, o uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Airarat“ dirba tik nuo 2019 m. kovo 8 d. pagal terminuotą darbo sutartį.

Įvertinus pareiškėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laiką (pirmas leidimas laikinai gyventi išduotas 2018 m. birželio 15 d.), esamus ekonominius ir socialinius ryšius (šiuo metu jis yra UAB „Airarat“ darbuotojas ir VGTU studentas), kurie nors ir nėra ilgalaikiai, padarytų teisės pažeidimų pavojingumo pobūdį ir mastą (užsienietis buvo nubaustas už administracinius nusižengimus), buvo pagrindas konstatuoti, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi ir pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos laikytini proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, pasiekti.

Todėl pareiškėjui suteiktas terminas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Be to, pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, tačiau įvertinus pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, kurie nors ir nėra ilgalaikiai, buvo nuspręsta neuždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu pareiškėjo S. H. K. M. B. N. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 15 d. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2019 m. balandžio 1 d. 2019 m. kovo 18 d. pareiškėjas, ketindamas studijuoti VGTU Tarptautinių studijų centre antrosios pakopos nuolatinių studijų Mechanikos inžinerijos programą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė galiojantį kelionės dokumentą, leidimą laikinai gyventi (galiojo iki 2019 m. balandžio 1 d.), VGTU tarpininkavimo raštą, įsakymo dėl priėmimo į antrosios pakopos studijas kopiją ir kitus dokumentus. Atsakovas dėl informacijos pateikimo kreipėsi į Policijos departamentą, kuris 2019 m. balandžio 4 d. pateikė išvadą Nr. 5-S-3269 dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, kurioje pažymėjo, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamentas įvertinęs gautą medžiagą, skundžiamu 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. (15-01) 31-00280/171-289 atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir daugkartinę nacionalinę vizą. Tokio atsisakymo teisiniai pagrindai numatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 11 punktuose.

8. Teismas aptarė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, 26 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 1 dalies 1 bei 11 punktų, 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Aprašo 71 punkto bei 77 punktų nuostatas.

9. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, nes į bylą yra pateikti duomenys, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei – pareiškėjas per pastaruosius metus padarė dvylika administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais: 1) 2018 m. spalio 3 d. padarė tris administracinius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 3 dalį, nes vairuodamas automobilį viršijo leistiną 70 km/val. greitį 25 km/val. (važiavo 95 km/val. greičiu; pažeidimo laikas: 1 val. 3 min., vieta:

Alytaus r.), ir du kartus viršijo leistiną 90 km/val. greitį 25 km/val. (važiavo 115 km/val. greičiu; pažeidimų laikas: 2 val. 7 min. ir 2 val. 18 min., vieta: Alytaus ir Varėnos r.). Paskirtos 15 Eur, 30 Eur, 30 Eur baudos sumokėtos; 2) 2018 m. spalio 5 d. padarė du administracinius nusižengimus pagal ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 3 dalį, nes vairuodamas automobilį viršijo leistiną 90 km/val. greitį 28 km/val. (važiavo 118 km/val. greičiu; pažeidimo laikas: 4 val. 2 min., vieta: Alytaus r.) ir, vairuodamas automobilį mieste, viršijo leistiną 50 km/val. greitį 25 km/val. (važiavo 75 km/val. greičiu; pažeidimo laikas: 5 val. 16 min.; vieta:

Vilnius). Paskirtos 30 Eur ir 30 Eur baudos sumokėtos; 3) 2018 m. spalio 15 d. padarė du administracinius nusižengimus pagal ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 4 dalį, nes vairuodamas automobilį viršijo leistiną 70 km/val. greitį 38 km/val. (važiavo 108 km/val. greičiu; pažeidimo laikas: 1 val. 36 min; vieta: Varėnos r.) ir viršijo leistiną 90 km/val. greitį 35 km/val. (važiavo 125 km/val. greičiu; pažeidimo laikas: 2 val. 10 min.; vieta: Alytaus r.). Pareiškėjas neneigė, kad prašymo nagrinėjimo Migracijos departamente metu paskirta 60 Eur bauda nebuvo sumokėta, nurodydamas, jog jos laiku nesumokėjo per klaidą.

Už antrąjį nusižengimą paskirta 120 Eur bauda sumokėta; 4) 2018 m. lapkričio 2 d. padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 4 dalį, nes vairuodamas automobilį viršijo leistiną 90 km/val. greitį 45 km/val. (važiavo 135 km/val. greičiu; pažeidimo laikas: 13 val. 47 min; vieta: Varėnos r.). Paskirta bauda 60 Eur sumokėta. Be to, 2019 m. vasario 27 d. pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tris 2018 m. vasario 4 d. padarytus administracinius nusižengimus, iš kurių vienas – šiurkštus administracinis nusižengimas: du administracinius nusižengimus pagal ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 4 dalį, nes vairuodamas automobilį viršijo leistiną 90 km/val. greitį 31 km/val. (važiavo 121 km/val. greičiu; pažeidimo laikas: 2 val. 11 min; vieta:

Kauno m. sav.), viršijo leistiną 70 km/val. greitį 35 km/val. (važiavo 105 km/val. greičiu; pažeidimo laikas: 20 val. 13 min; vieta: Pasvalio r. sav.) ir vieną šiurkštų administracinį nusižengimą pagal ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 6 dalį, nes vairuodamas automobilį viršijo leistiną 70 km/val. greitį 64 km/val. (važiavo 134 km/val. greičiu; pažeidimo laikas: 23 val. 1 min; vieta: Vilniaus r. sav.). Policijos departamentas, remiantis Aprašo 13.4 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad užsienietis gali būti vertinamas, kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis sistemingai daro tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus arba per metus padarė ne mažiau kaip du administracinius teisės pažeidimus, iš kurių bent vienas yra šiurkštus administracinis teisės pažeidimas, priėmė išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Šią išvadą Migracijos departamentas padarė atsižvelgdamas į Policijos departamento 2019 m. balandžio 4 d. pateiktą išvadą Nr. 5-S-3269 dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Teismo vertinimu, pareiškėjo padaryti administraciniai teisės pažeidimai parodo jo nenorą laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų ir taisyklių, nepagarbą visuomenei.

10. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius, kad Sprendimas jam sukelia rimtas pasekmes, nes pareiškėjas studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete, sprendė, kad pareiškėjo interesai nėra svarbesni už interesą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, todėl aplinkybės dėl mokslo Sprendimo išvadų nepanaikina. Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas vienos jam paskirtos baudos nebuvo sumokėjęs, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą taikyti ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pinigines prievoles jau yra įvykdęs, pareiškėjo padėties nekeičia, nes lieka galioti kitas atsisakymo išduoti leidimą teisinis pagrindas – nustatyta, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

11. Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, sprendė, kad ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

12. Teismas konstatavo, kad atsakovas, įvertinęs padarytų administracinių pažeidimų kiekį, pažeidimų darymo sistemingumą, pareiškėjo baudų sumokėjimą (prašymo nagrinėjimo metu viena bauda buvo nesumokėta) ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą pareiškėjo veiksmus įvertinti, kaip keliančius grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (Aprašo 13.4 p.) ir tais pagrindais atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi bei daugkartinę nacionalinę vizą. Todėl skundžiamas atsakovo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. (15-01) 31-00280/171-289 teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo skundą teismas atmetė ir nepriteisė jam teismo išlaidų.

III. 13. Pareiškėjas S. H. K. M. B. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

14. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Nors teismas nurodė, kad atsakovas įvertino pareiškėją charakterizuojančias savybes, kitas aplinkybes, matyti, kad tai atliko tik formaliai ir nesigilino į pareiškėjo asmenybę, jo realiai keliamą ar nekeliamą pavojų. Pareiškėjas Lietuvoje gyveno metus, ir per beveik visą laikotarpį nebuvo padaręs jokių pažeidimų, o administraciniai nusižengimai išsidėstę per trumpą laiko tarpą – tris mėnesius, ir rodo ne nuolatinį nusižengimų pobūdį, o atsitiktinumą. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino šių aplinkybių, taip pat ir neįvertino bendro pareiškėjo asmenybės ir jo pavojingumo konteksto.

15. Pareiškėjo nuomone, Policijos departamentas išvadoje formaliai aprašo pareiškėjo nusižengimus ir tik iš šių formalių duomenų daro išvadą apie jo neva pavojingumą viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Pareiškėjo įsitikinimu, tokia išvada nėra privaloma, imperatyvi, nes joje neįmanoma iš arti ir betarpiškai įvertinti padarytų pažeidimų motyvų, pažeidėjo charakteristikos, t. y. objektyviai ir nešališkai nustatyti, ar pareiškėjo neva keliamas pavojus yra tikras. Teismui detaliau nepasisakius dėl pareiškėjo asmenybės, jo realaus pavojingumo, iš esmės nebuvo atsakyta į pareiškėjo pradinio skundo argumentus, kuriais buvo prašoma naikinti Migracijos departamento sprendimą, kadangi būtent ir buvo motyvuojama, kad pareiškėjo asmuo nėra pavojingas ir šią savybę bylą nagrinėjantis teismas turi aiškintis individualiai, detaliai, betarpiškai, o ne formaliai pasitikėti išvada. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime stinga motyvų šiuo klausimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas turi būti patenkintas.

16. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo interesai nėra svarbesni už interesą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, aplinkybės dėl mokslo Sprendimo išvadų nepanaikina, o prašymo nagrinėjimo metu viena bauda buvo nesumokėta. Pareiškėjo nuomone, tokie motyvai yra formalūs. Nors prašymo nagrinėjimo metu bauda nebuvo sumokėta, teismas turėjo įvertinti tai, kad pareiškėjas apie prievolę ją sumokėti dar nebuvo asmeniškai informuotas ir nežinojo apie jos dydį, o sužinojęs, nedelsdamas apmokėjo, tai patvirtina, jog jis linkęs laikytis teisės aktų reikalavimų, nes visas baudas sąžiningai apmokėjo, jokių įsiskolinimų biudžetui bylos nagrinėjimo metu neturėjo. Nors pareiškėjo interesai ir nėra svarbesni nei visuomenės, jam taikomos priemonės turi būti proporcingos padarytiems pažeidimams ir nepažeisti jo teisės likti Lietuvoje labiau, nei tai būtų teisinga atsižvelgiant į atsitiktinį nusižengimų pobūdį. Pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai, dirba, kitų nusižengimų nebuvo padaręs, todėl objektyviai nebuvo pagrindo taikyti tokią griežtą priemonę – atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi ir nacionalinę vizą.

17. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Atsakovas atsiliepime iš esmės pakartoja faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su Sprendimo priėmimu. Atsakovas pažymi, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą pagal kompetenciją atlieka Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi, privalo kreiptis į Policijos departamentą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybą – šios institucijos pagal kompetenciją įvertina, ar nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus Policijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.

Nagrinėjamu atveju Policijos departamento išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjas per metus laiko padarė net 12 administracinių nusižengimų, susijusių su nustatyto greičio viršijimu, taigi, tai nėra atsitiktiniai, o sistemingi pareiškėjo veiksmai, o paskirtų bausmių (baudų) tikslas – paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir sulaikytų jį nuo naujų nusikaltimų darymo – nepasiektas, todėl pagrįstai galima manyti, kad jo elgesys ateityje nesikeis ir jis gali daryti naujus administracinius nusižengimus.

Pareiškėjo argumentai, kad jo nusižengimai padaryti atsitiktinai per 3 mėnesių laikotarpį, laikytini nesvarbiais, kadangi vertinami pastarųjų metų duomenys. 2018 m. vasario 4 d. pareiškėjas padarė 3 administracinius nusižengimus, iš kurių yra vienas šiurkštus, nes viršijo nustatytą greitį net 64 km/val. Visi pareiškėjo padaryti nusižengimai yra susiję su nustatyto greičio viršijimu, taigi šie pareiškėjo veiksmai yra sistemingi ir yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo elgesys kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.

Pareiškėjo padarytų pažeidimų sistemiškumas ir pakartotinumas neigiamai apibūdina pareiškėjo asmenybę, rodo, kad jis ignoruoja nustatytas elgesio normas, jų negerbia, nėra linkęs laikytis imperatyvių įstatymo nuostatų. Atsakovas nesutinka, kad formaliai buvo įvertinti jo, kaip studento, interesai. Dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjas kreipėsi antrą kartą. Pirmas leidimas laikinai gyventi jam buvo išduotas studijų pagrindu. Turimais duomenimis, pareiškėjas yra VGTU Tarptautinių studijų centro antrosios pakopos nuolatinių studijų II kurso studentas, studijų programos trukmė 2 metai ir šių studijų paskutinė diena yra 2019 m. liepos 15 d., t. y., pareiškėjo studijos Lietuvos Respublikoje yra pabaigtos.

Kadangi pareiškėjo elgesys kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, yra pagrindas ne tik atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, bet ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Tačiau, įvertinus pareiškėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laiką (pirmas leidimas laikinai gyventi išduotas 2018 m. birželio 15 d.), esamus ekonominius ir socialinius ryšius, kurie nors ir nėra ilgalaikiai, padarytų teisės pažeidimų pavojingumo pobūdį ir mastą, buvo pagrindas konstatuoti, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi ir pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos nelaikytini proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką – pasiekti.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui buvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. (15-01) 31-00280/171-289, kuriuo atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir daugkartinę nacionalinę vizą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 11 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. dėl to, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai ir pareiškėjas sprendimo priėmimo metu nebuvo sumokėjęs jam paskirtos 60 Eur baudos už padarytą administracinį nusižengimą.

20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina esant pagrindą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi bei daugkartinę nacionalinę vizą. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms ir motyvams jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

22. Atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai yra išdėstyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (1 p.); jis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (11 p.).

23. Atsakovas, ginčijamu Sprendimu atsisakydamas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, rėmėsi šiais Įstatymo pagrindais. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui 2018 m. lapkričio 2 d. buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai už 8 laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. jo padarytus administracinius nusižengimus pagal ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 3 ir 4 dalis, taip pat pareiškėjui 2019 m. vasario 27 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tris 2018 m. vasario 4 d. padarytus administracinius nusižengimus: du pagal ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 4 dalį bei vieną šiurkštų administracinį nusižengimą pagal ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 6 dalį, nes vairuodamas automobilį pareiškėjas viršijo leistiną 70 km / val. greitį 64 km. / val. (važiavo 134 km / val. greičiu).

24. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija), užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Šio straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija) įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines bylos aplinkybes (nutarties 9 p.) sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, pagrįstai sprendė esant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai sistemingi, pakartotiniai (o ne atsitiktiniai, kaip jis teigia) pažymėtina, kad pareiškėjas buvo baustas net už tris pažeidimus, padarytus tą pačią dieną (2018 m. spalio 3 d.). Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus ir nevertino pareiškėjo charakteristikos, ar jo keliamas pavojus realus ir tikras. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog aplinkybės, kad dėl pažeidimo nebuvo sužaloti jokie asmenys ar apgadintas turtas, taip pat kad skirtos baudos buvo sumokėtos, neturi reikšmės aiškinant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą sąvoką „gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai“, kadangi, kaip minėta, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis, t. y. nukreiptas į ateitį, vertinimas, tam tikros situacijos prognozavimas yra neišvengiamas (žr., pvz., 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2672-756/2017). Nors nagrinėjamu atveju konkreti žala asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui nebuvo padaryta, tai nepanaikina pareiškėjo daromų administracinių nusižengimų pavojingumo, ir nustatytų bylos faktinių aplinkybių kontekste neleidžia pareiškėjo situacijos vertinti kitaip, nei skundžiamame Sprendime įvertino atsakovas bei pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinis nusižengimas – greičio viršijimas, laikomas keliančiu realią grėsmę viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar gyvybei bei turtui (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5130-492/2017 ).

27. Pažymėtina, kad atsakovui nėra suteikta kompetencija spręsti dėl administracinės atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimus taikymo, todėl, gavęs atitinkamus duomenis iš Policijos departamento, atsakovas neturėjo pareigos ir kompetencijos atlikti savarankišką pareiškėjui inkriminuojamų administracinių nusižengimų tyrimą, taip pat priežasčių abejoti Policijos departamento pateikta informacija, kurią paneigiančių konkrečių, objektyvių duomenų pareiškėjas nepateikė ir teismui. Šiuo atveju atsakovas gavo Policijos departamento 2019 m. balandžio 4 d. išvadą Nr. 5-S-3269 (I t., b. l. 70-71), kurioje pateikiami duomenys apie anksčiau minėtus pareiškėjo 2018 metais padarytus administracinius teisės pažeidimus ir konstatuojama, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui. Aptartos faktinės aplinkybės leidžia pritarti atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadoms apie pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, t. y. savarankiško pagrindo atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi egzistavimą. Tokio teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia ir pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjas šiuo metu automobilio neturi, kad bylos nagrinėjimo metu sumokėjo jam paskirtas baudas už padarytus administracinius nusižengimus. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad, pareiškėjui sistemingai pažeidinėjant nustatytą kelių eismo tvarką Lietuvos Respublikoje, yra pagrindas neigiamai vertinti jo asmenybę, nes toks elgesys rodo pareiškėjo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų, ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, todėl išvada dėl užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei buvo padaryta pagrįstai.

28. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas formaliai vertino jo situaciją, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslas – mokymasis VGTU, jis dirba UAB „Airarat“, teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad skundžiamas atsakovas Sprendimas priimtas 2019 m. balandžio 29 d., jame įvertintos visos minėtos aplinkybės, susiję su pareiškėjo darbine veikla, jo mokymusi, įvertinti pateikti duomenys apie tai, kad pareiškėjas yra VGTU Tarptautinių studijų centro antrosios pakopos nuolatinių studijų II kurso studentas, studijų programos trukmė 2 metai ir šių studijų paskutinė diena yra 2019 m. liepos 15 d. ir, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei ekonominius bei socialinius ryšius, priimtas proporcingas sprendimas neišsiųsti pareiškėjo iš Lietuvos Respublikos pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktą, neuždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, o perduoti pareiškėjo bylą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui spręsti jo grąžinimo į užsienio valstybę klausimą Įstatymo nustatyta tvarka.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato savarankišką pagrindą atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, jei užsienietis nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl baudų vyksta ginčas). Bylos medžiaga patvirtina, kad Sprendimo priėmimo metu, pagal atsakovo turėtus duomenis (I t., b. l. 66) pareiškėjas nebuvo sumokėjęs 60 Eur baudos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1334 nuo 2019 m. sausio 1 d. nustatytas bazinės socialinės išmokos dydis – 38 Eur. Nors pareiškėjas teigia, kad minėtos baudos nesumokėjo per klaidą, ją sumokėjo bylos nagrinėjimo metu, iš pareiškėjo pateikto įmokos mokėjimo kvito (I t., b. l. 8) negalima nustatyti, kada minėta bauda buvo sumokėta. Taigi pareiškėjo pateikti įrodymai nepaneigia fakto, kad Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nebuvo sumokėjęs baudos, o aplinkybės, dėl kurių bauda nebuvo sumokėta, arba tai, kad bauda buvo sumokėta jau po skundžiamo atsakovo Sprendimo priėmimo, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo netaikyti savarankiško atsisakymo išduoti ar pratęsti leidimą laikinai gyventi pagrindo, numatyto Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkte.

30. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas teisės normomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjui taikytos priemonės proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams ir nevaržo pareiškėjo teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. H. K. M. B. N. (S. H. K. M. B. N.), apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė