0827da09-cef8-4151-9dc0-826cbc12e5c2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                         Civilinė byla Nr. 2-9499-937/2015Proceso Nr. 2-68-3-02996-2015-3             Procesinio sprendimo kategorija: 128.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų J.

A., P. A., G. A. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje notarė I. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikmę turintį faktÄ , kad L. A., miręs 2007-10-13, faktiniu valdymu priėmė P. A., mirusio 1996-11-03, palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti.

Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ praÅ¡o nustatyti, siekdami gauti papildomÄ paveldėjimo teises liudijimÄ L. A. įpėdiniams dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡duoti. PareiÅ¡kėjai pareiÅ¡kime nurodo, jog pareiÅ¡kėjams po L. A. mirties tapo žinoma, kad P. A., miręs 1996-11-03, Skiemonių žemėtvarkos skyriui buvo pateikęs praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo iki P. A. mirties nebuvo priimtas. Nurodo, jog P. A. iki mirties gyveno ir savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sÅ«naus L. A. nuosavybės teise valdomoje buto dalyje. Nurodo, jog L. A. buvo vienintelis P. A. įpėdinis pagal įstatymÄ , neturėjo jokio nekilnojamojo turto, iÅ¡skyrus asmeninius ir namų apyvokos daiktus jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), todėl, kiek žinoma pareiÅ¡kėjams, L.

A. po jo tėvo P. A. mirties priėmė palikimÄ pradėjęs turtÄ valdyti, t.y. įpėdiniu tapo faktiÅ¡kai valdydamas turtÄ . Nurodo, jog į notarÄ su pareiÅ¡kimu nesikreipė, kadangi manė, jog nėra privalomai registruoto paveldimo turto ir paveldėjimo teisės liudijimas L. A. nebuvo reikalingas. Nurodo, jog L. A. (duomenys neskelbtini) mirė. PareiÅ¡kėjai paveldėjo L. A. turtÄ , į kurį nėra įtrauktos turtinės teisės į P. A. nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame praÅ¡o bylÄ iÅ¡spręsti teismo nuožiÅ«ra. Per teismo nustatytÄ terminÄ gautas suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimas, kuriame nurodo, jog dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo neprieÅ¡tarauja. PareiÅ¡kimas tenkintinas.Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Vadovaudamasis Å¡ia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymÄ , nuostatomis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-03 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.).IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 1996-11-03 mirė P. A. (b.l. 6).

IÅ¡ byloje esančio 1964-12-30 gimimo įraÅ¡o Nr. 4771 matyti, jog P. A. buvo L. A. tėvas (b.l. 7). IÅ¡ byloje esančio mirties liudijimo matyti, jog L. A. (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 3). IÅ¡ byloje esančių gimimo liudijimų matyti, jog pareiÅ¡kėjai P. A. ir J. A. yra mirusiojo L. A. vaikai (b.l. 11, 12), o pareiÅ¡kėja G. A. yra mirusiojo P. A. žmona. PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikmę turintį faktÄ , kad L. A., miręs 2007-10-12, faktiniu valdymu priėmė P. A., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti.IÅ¡ byloje esančio 2015-02-09 iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ Testamentų registro matyti, jog registre nėra registruotų palikimo priėmimo faktų po P. A. mirties ar P. A. sudarytų testamentų (b.l. 21).Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria.

Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d., 1964 m.

LR CK, galiojusio iki 2001-06-30, 587 straipsnis). Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjų reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ ir į tai, kad P. A. mirė 1996-11-03, Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. LR CK, galiojusio iki 2001-06-30, 587 straipsnis). Aplinkybę, jog po P. A. mirties atsiradęs palikimas nebuvo priimtas patvirtina ir Nacionalinė žemės tarnyba savo atsiliepime (b.l. 60-63). PareiÅ¡kėjai, pagrįsdami aplinkybę, jog L. A., po savo tėvo P. A. priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai ji valdyti, nurodo, jog P. A. iki mirties gyveno ir savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio dalis priklausė jo sÅ«nui L.

A., po jo mirties bute liko kilnojamieji daiktai, kuriuos, pareiÅ¡kėjų teigimu, po jo mirties užvaldė jo sÅ«nus L. A.. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog L. A. buvo vienintelis P. A. įpėdinis, todėl dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo į notarÄ nesikreipė. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai taip pat patvirtina, jog P. A. mirties momentu neturėjo jokio registruose privalomai registruotino turto, kas lėmė, jog L. A. į notarÄ nesikreipė. FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, 1964 m. LR CK, galiojusio iki 2001-06-30, 587 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad L. A. po P. A. mirties paveldėtÄ turtÄ prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, L. A. turėjo teisę paveldėti mirusiojo P. A. turtÄ pagal įstatymÄ , kadangi jis buvo laikomas įpėdiniu pagal įstatymÄ (1964 m.

LR CK, galiojusio iki 2001-06-30, 573 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu, laikomi priėmusiais visÄ palikimÄ (1964 m. LR CK, galiojusio iki 2001-06-30, 587 straipsnis). Todėl darytina iÅ¡vada, kad L. A. po P. A. mirties faktinio valdymo bÅ«du priėmė visÄ P. A. palikimÄ . Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiÅ¡kėjų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ paveldėtÄ turtÄ po L.

A. mirties. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: Tenkinti pareiÅ¡kėjų J. A., P. A., G. A. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo tėvo P. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)), priėmė visÄ P. A. palikimÄ .Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po L.

A. mirties paveldėjimo, siekiant atkurti nuosavybes teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Sprendimui įsiteisėjus, praneÅ¡imÄ apie šį sprendimÄ ir jo kopijÄ iÅ¡siųsti Testamentų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Tilto g. 17/4, Vilnius).Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                                  Erika Zablockaja