Legislator Case Law & Legislation
0827aed2-5911-4dee-b620-7d316853b19f AI generated

0827aed2-5911-4dee-b620-7d316853b19f · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 0827aed2-5911-4dee-b620-7d316853b19f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ž. atstovui advokatui RamÅ«nui Mikulskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių R. V., L. V. ir D. V. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kardiolita“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovėms R. V., L. V. ir D. V. dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sprendimo panaikinimo; tretieji asmenys draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“, veikianti Lietuvoje per „If P&C Insurance AS“ filialÄ , M.

Legislator headnote

AI generated

0827aed2-5911-4dee-b620-7d316853b19f · Vilniaus apygardos teismas: 112,69 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 112, 69 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ieÅ¡kovei L. V. 69,62 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 69,62 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, panaikinti ir Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾inti Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacine tvarka nagrinėti iÅ¡ naujo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-1504-866/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02400-2015-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.2; 2.6.10.5.2.15 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, sekretoriaujant Audingai Petrauskienei, dalyvaujant ieškovei R. V., ieškovės atstovui advokatui M. S., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“ atstovei advokatei Kristinai Pranevičienei, trečiojo asmens M.

Ž. atstovui advokatui RamÅ«nui Mikulskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių R. V., L. V. ir D. V. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kardiolita“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovėms R. V., L. V. ir D. V. dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sprendimo panaikinimo; tretieji asmenys draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“, veikianti Lietuvoje per „If P&C Insurance AS“ filialÄ , M.

Ž.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovės R. V., L. V. ir D. V. (toliau visos kartu – ieÅ¡kovės) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamos priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Kardiolita (toliau – atsakovė) ieÅ¡kovei R. V. (toliau Å¡iame sprendime ir – ieÅ¡kovė) 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 303 748,44 Eur prarastų sutuoktinio gautų pajamų dalies sumÄ , ieÅ¡kovei L. V. - 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir 65 586,76 Eur iÅ¡laikymo, netekus maitintojo, ieÅ¡kovei D.

V. - 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir 106 161,62 Eur iÅ¡laikymo, netekus maitintojo; priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. Nurodė, jog ieškovės R. V. sutuoktinis, L. ir D. V. tėvas M. V. (toliau ir – ieškovės sutuoktinis, mirusysis, pacientas) (duomenys neskelbtini) mirė po UAB „Kardiolita“ klinikose gydytojo M. Ž. nekokybiškai (netinkamai) atliktos planinės operacijos – laparoskopinės varikocelektomijos.

3. IeÅ¡kovės pažymėjo, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – ir komisija) 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 56-110 „Dėl R. V. pareiÅ¡kimo“ (toliau – komisijos sprendimas) konstatavo, jog atsakovei teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas pacientui buvo padaryta žala, ir tenkino dalį pareiÅ¡kėjos R. V. ir jos atstovaujamų dukterų L. V. ir D. V. praÅ¡ymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ â€“ įpareigojo UAB „Kardiolita“ atlyginti pareiÅ¡kėjai R. V. 7000 Eur neturtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjai L. V. – 39 691,66 Eur turtinę ir 7000 Eur neturtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjai D. V. – 64 246,67 Eur turtinę ir 7000 Eur neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovės pažymėjo, kad su komisijos sprendimu nesutinka iÅ¡ dalies, t. y. nesutinka su ieÅ¡kovėms nustatytais mažesniais, nei praÅ¡yta, žalos dydžiais.

4. Atsakovė pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė panaikinti komisijos sprendimÄ . II. Pirmosios, apeliacinės instancijos teismų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinių sprendimų esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – komisijos sprendimÄ pakeitė padidindamas ieÅ¡kovėms D. V. ir L. V. iÅ¡ atsakovės UAB „Kardiolita“ priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 30 000 Eur kiekvienai, kitÄ komisijos sprendimo dalį paliko nepakeistÄ , priteisė ieÅ¡kovėms R. V., D. V. ir L. V. iÅ¡ atsakovės UAB „Kardiolita“ 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo komisijos sprendime priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. KitÄ ieÅ¡kinio dalį ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį teismas atmetė.

6. Teismas, konstatavęs sveikatos priežiÅ«ros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinas sÄ lygas, be kita ko, vertino kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti 303 784,44 Eur prarastų sutuoktinio pajamų dalies sumÄ , t. y. 1/2 jo gauto darbo užmokesčio, skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2045 m. vasario 21 d. (mirusiojo senatvės pensijos). Teismas nurodė, kad toks negautų pajamų skaičiavimas yra hipotetinis ir kelia teorinių abejonių, be to, ieÅ¡kovė gali sudaryti naujÄ santuokÄ . Sutuoktinio teisė į tokiÄ negautų pajamų dalį, kuriÄ nurodo ieÅ¡kovė, nėra tiesiogiai nustatyta įstatyme ir nėra pripažįstama teismų praktikoje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.284 straipsnio nuostatas, teisę į turtinės žalos atlyginimÄ turi toks sutuoktinis, kuris buvo nedarbingas ir mirusiojo iÅ¡laikomas, tačiau ieÅ¡kovė sutuoktinio mirties metu buvo darbinga.

7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal ieÅ¡kovių ir atsakovės apeliacinius skundus, 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ â€“ priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei R. V. 220 362,78 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ir 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 243 362,78 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei D.

V. 112,69 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ir 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 23 112,69 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ieÅ¡kovei L. V. – 69,62 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ir 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 23 069,62 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

KitÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį teisėjų kolegija atmetė.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. liepos 11 d. nutartimi, nutarė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria priteista iÅ¡ atsakovės UAB „Kardiolita“ ieÅ¡kovei R. V. 220 362,78 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 220 362,78 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ieÅ¡kovei D.

V. 112,69 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 112, 69 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ieÅ¡kovei L. V. 69,62 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 69,62 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, panaikinti ir Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾inti Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacine tvarka nagrinėti iÅ¡ naujo.

KitÄ Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį paliko nepakeistÄ .

9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi, nutarė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos ieÅ¡kovėms R. V., L. V. ir D. V. atlyginimo pakeisti. Priteisti L. V. 71 530,75 Eur iÅ¡laikymo, netekus maitintojo, atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 71 530,75 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti D. V. 113 828, 41 Eur iÅ¡laikymo, netekus maitintojo, atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 113 828,41 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovei R. V. turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų priteisimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo panaikinti ir Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teismas k o n s t a t u o j a : III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados Dėl prejudicinę reikšmę turinčių faktų nustatymo 10. CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai), to paties straipsnio 3 punkte nustatyta, jog nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius, kai įsiteisėja. Teisės doktrinoje yra išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės:

1) teismo sprendimo privalomumas;

2) res judicata galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-690/2015).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog <...> teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiÅ¡kia jo privalomumÄ dalyvavusiems byloje asmenims. <...> Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ ; tai reiÅ¡kia, kad Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo procesinis sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Res judicata savybė yra taikoma tik Å¡alims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. <...> Teismo sprendimo prejudicinė galia reiÅ¡kia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių Å¡alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo padarinys – teismo sprendimas gali bÅ«ti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Å io pozityviojo efekto iÅ¡raiÅ¡ka įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad Å¡alis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Taigi, teismo sprendimo prejudicinė galia yra vienas iÅ¡ res judicata principo padarinių, kurio egzistavimo bÅ«tina sÄ lyga – asmens buvimas dalyvaujančiu byloje asmeniu, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (pvz., teismo sprendimai dėl asmens pripažinimo mirusiu ar neveiksniu sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims).

Tačiau pagal bendrÄ jÄ taisyklę asmenys, kurie nebuvo įtraukti į konkrečios bylos nagrinėjimÄ , gali kitose bylose ginčyti teismo nustatytus faktus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-690/2015).

13. Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu konstatavo įrodytas civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygas – gydymo klaida kaip sveikatos priežiÅ«ros įstaigos veikos neteisėtumas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), klaidos ryÅ¡ys su paciento mirtimi (CK 6.247 straipsnis), o atsakovės kaltės prezumpcija nepaneigta (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 11 d. neskundžiama ir galutine nutartimi tokias pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas patvirtino.

14. Nustatyta, jog neturtinės žalos priteisimo klausimas buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi – ieškovių naudai iš atsakovės priteista kiekvienai po 23 000 Eur. 2017 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo iš dalies tenkinti M. V. tėvų S. ir R. V. ir sesers M. V. (S.) civiliniai ieškiniai priteisiant kiekvienam iš tėvų iš viso po 20 000 Eur, o seseriai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

15. Nustatyta, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi priteisęs ieÅ¡kovėms nepilnametėms dukterims L. V. 71 530,75 Eur ir D. V. 113 828,41 Eur turtinės žalos atlyginimÄ vienkartinės iÅ¡mokos bÅ«du vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartyje padarytomis iÅ¡vadomis: 15.1. Kasacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iÅ¡aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės turi teisę į turtinės žalos atlyginimÄ CK 6.284 straipsnio pagrindu; nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo pareiga kildinama iÅ¡ CK 3.155 straipsnio 2 dalies, 3.192 straipsnio, o sutuoktinių teisė į iÅ¡laikymÄ kyla iÅ¡ CK 3.27 straipsnio; apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtÄ turtinę žalÄ dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principÄ , įtvirtintÄ CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas, nustatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalimi; su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis iÅ¡mokomis arba visos žalos dydžio vienkartine iÅ¡moka (CK 6.288 straipsnio 3 dalis), o teismas gali parinkti kitÄ , nei reikalauja ieÅ¡kovės, įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo bÅ«dÄ ; civilinė atsakomybė atlieka kompensacinę funkcijÄ Å¾alÄ patyrusiam asmeniui (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). 15.2.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad M. V. mirties dienÄ teisę į žalos atlyginimÄ turėjo jo sutuoktinė ir dvi nepilnametės dukterys, kurioms priklauso po ¼ dalį mirusiojo pajamų (nutarties 47 punktas); turtinės žalos dydžio apskaičiavimui taikytinas Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, (toliau – ApraÅ¡as) 6.1 papunktis, numatantis, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis (nutarties 51-54 punktai).

Tokiu bÅ«du kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad esant nustatytai aplinkybei, jog M. V. mirė (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis turėjo bÅ«ti skaičiuojamas už tris prieÅ¡ tai ėjusius mėnesius, t. y. už vasario, kovo ir balandžio mėnesius, įskaičiuojant ir UAB „Eurocom“ už vasario mėnesį mirusiojo gautÄ darbo užmokestį (nutarties 55 punktas).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi padarytas išvadas, motyvavo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, dar 2019 m. liepos 11 d. nutartimi nustatė, jog M. V. gautų pajamų dydis turi būti apskaičiuojamas vadovaujantis Aprašo nuostatomis, atkreipiant dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad Aprašo 6.1 punkto nuostatoje vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo būdas, kai asmens pajamos siejamos su gautu vidutiniu darbo užmokesčiu, kurio skaičiuojamasis laikotarpis yra trys kalendoriniai mėnesiai, yra tinkamai atspindintis asmens gautų pajamų dydį ir tokia norma neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar CK nuostatomis (nutarties 53 punktas).

17. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi turtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ grÄ Å¾ino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas) atsižvelgus į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį.

18. Å ioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl patirtos turtinės žalos dydžio nustatymo ieÅ¡kovei, mirusiojo paciento sutuoktinei, kai sveikatos priežiÅ«ros įstaiga (jos darbuotojas) netinkamai suteikė sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. Dėl turtinės žalos atlyginimo bÅ«do ir kriterijų nustatymo 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartyje pažymėjo, jog spręsdamas dėl sutuoktinio teisės į iÅ¡laikymÄ ir tokio iÅ¡laikymo dydžio, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtÄ turtinę žalÄ dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpcijÄ , įtvirtintÄ CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas, nustatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalimi, kurias kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas iÅ¡laikymÄ iÅ¡ savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kurie taip pat turi tam tikrÄ ekonominę vertę; apskaičiuojant apdraustojo sutuoktinio patirtÄ turtinę žalÄ dėl apdraustojo mirties imama 1/2 apdraustojo pajamų, kol neįrodyta kitaip.

20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, jog sutuoktinis yra darbingas, gauna panaÅ¡ias pajamas kaip kad gaudavo mirusysis, neįrodo, kad jis dėl sutuoktinio mirties patyrė mažesnę žalÄ , negu 1/2 mirusiojo sutuoktinio pajamų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-652-916/2015; 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015). Apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtÄ turtinę žalÄ dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į jo gautas pajamas (imama 1/2 Å¡ių pajamų) ir statistinę gyvenimo trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014).

21. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad apskaičiuojant sutuoktinio patirtÄ turtinę žalÄ dėl kito sutuoktinio mirties imama 1/2 dalis apdraustojo pajamų, o esant dar dviem iÅ¡laikytinėms, pajamos dalytinos į keturias dalis (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartie, 47 punktas).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad nustatant asmeniui, turinčiam teisę į dėl sutuoktinio gyvybės atėmimo patirtos žalos atlyginimÄ , mokėtino atlyginimo apimtį, visų pirma reikia įvertinti paties asmens galimybę iÅ¡laikyti save. Dėl to reikia nustatyti asmens sveikatos bÅ«klę, amžių, galimybę užsidirbti, gauti kitų pajamų, jei praÅ¡antis žalos atlyginimo asmuo dirba – jo gaunamas pajamas, kitas svarbias aplinkybes, lemiančias asmens, turinčio teisę į iÅ¡laikymÄ dėl sutuoktinio mirties, žalos atlyginimo apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 43 punktas).

23. Kasacinis teismas pažymėjo, kad civilinė atsakomybė yra kompensacinio pobÅ«džio, jos tikslas – kuo labiau kompensuoti patirtus nukentėjusiojo praradimus, tačiau jos taikymas neturi tapti priemone ieÅ¡kovui nepagrįstai praturtėti. Todėl, įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties 43 punkte nurodytas aplinkybes, nagrinėjant asmens ieÅ¡kinį dėl sutuoktinio gyvybės atėmimu padarytos turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo, visuomet svarstytina galimybė priteisti ne visÄ iÅ¡laikymÄ vienkartine iÅ¡moka (iki pensinio amžiaus ar vidutinės gyvenimo trukmės), o iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis su teise vėliau jį peržiÅ«rėti pasikeitus aplinkybėms.

Nesant galimybės priteisti iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, aplinkybė, kad praÅ¡antis turtinės žalos atlyginimo asmuo, tikėtina, ateityje pats galės save iÅ¡laikyti ar turės galimybę gauti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ kito asmens (pvz., sutuoktinio), gali bÅ«ti pagrindas mažinti priteistinÄ Å¾alos atlyginimÄ (CK 6.251 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 44 punktas).

24. Teismas taip pat nurodė, jog ne mažiau svarbu nustatyti ir mirusiojo galimybę, jei jis bÅ«tų gyvas, teikti nustatyto dydžio iÅ¡laikymÄ . Kasacinis teismas, spręsdamas dėl galimybės asmeniui uždirbti, jei nebÅ«tų sužalota jo sveikata (nagrinėjamu atveju – jei nebÅ«tų gyvybės atėmimo fakto), nurodė, kad gali bÅ«ti įvertintos su konkrečiu nukentėjusiu (mirusiu) asmeniu susijusios aplinkybės (subjektyvios aplinkybės) ir visuomeninių santykių sÄ lygoti pasikeitimai (objektyvios aplinkybės).

Subjektyvios aplinkybės – nukentėjusiojo lytis, amžius, socialinė padėtis, profesija, iki sveikatos sužalojimo (nagrinėjamu atveju – gyvybės atėmimo) buvusi sveikatos bÅ«klė, darbo pobÅ«dis ir jo keliamos rizikos (jei tokių yra), žalingi įpročiai, gyvenimo bÅ«das, asmeninės charakteristikos, galimybės tobulėti ir uždirbti daugiau, kitos reikÅ¡mingos aplinkybės. Objektyvios aplinkybės – galima infliacija, analogiÅ¡kos profesijos ar analogiÅ¡kame sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimų augimas, atlyginimų augimas konkrečioje įmonėje, kurioje iki sužalojimo asmuo dirbo, Å¡alies vidutinio darbo užmokesčio augimas, minimaliosios mėnesinės algos augimas, kitos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės. Vertinant objektyvias aplinkybes, taip pat gali bÅ«ti įvertinta, koks yra asmens iki sužalojimo (nagrinėjamos bylos atveju – iki mirties) gauto darbo užmokesčio santykis su tuo metu buvusiu Å¡alies vidutiniu darbo užmokesčiu ir minimaliÄ ja mėnesine alga (mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 63 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 45 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju, parenkant ieÅ¡kovei mokėtinos turtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ , teismas sprendžia, kad kompensacinės civilinės atsakomybės pobÅ«dį, Å¡alių interesų pusiausvyra geriausiai bÅ«tų pasiekiama priteisiant ieÅ¡kovei žalos atlyginimÄ vienkartine iÅ¡moka. Atsižvelgiant į Å¡io kompensavimo bÅ«do esmę, priteistinos žalos dydis apskaičiuotinas vertinant ilguoju laikotarpiu tikėtinai atsirasiančias aplinkybes.

26. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ (CPK 362 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, jog priteistinos žalos dydis turėtų bÅ«ti apskaičiuojamas vertinant realiai tikėtinai gautinas M. V. pajamas, ieÅ¡kovės galimybę iÅ¡laikyti save pačiÄ ir kitas 2019 m. liepos 11 d. nutartyje nurodytas aplinkybes (Å¡io sprendimo ­­22-24 punktai). Dėl žalos dydžio apskaičiavimo 27. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.288 straipsnio 3 dalyje nustatyti žalos atlyginimo bÅ«dai, priklausomai nuo to, kuris iÅ¡ jų taikomas, lemia skirtingų vertinamųjų kriterijų pasirinkimÄ , atliekant žalos atlyginimo skaičiavimÄ .

Sprendžiant turtinės žalos atlyginimo mokėjimo periodinėmis iÅ¡mokomis klausimÄ , vertinamos realiuoju laikotarpiu egzistuojančios aplinkybės, o sprendžiant Å¡ios žalos atlyginimo mokėjimo vienkartine iÅ¡moka klausimÄ â€“ vertinamos ilguoju laikotarpiu tikėtinai atsirasiančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 53 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 38 punktas).

28. Kasacinis teismas pažymėjo, jog yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, esant pareikÅ¡tam reikalavimui atlyginti negautas pajamas, kai žala padaryta asmens suluoÅ¡inimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu (nagrinėjamos bylos atveju – dėl gyvybės atėmimo), o žalos atlyginimÄ praÅ¡oma priteisti vienkartinės iÅ¡mokos forma, Å¡io materialiojo reikalavimo pagrįstumo įrodinėjimas yra žymiai sudėtingesnis nei tuo atveju, jei žalos atlyginimÄ bÅ«tų praÅ¡oma priteisti periodinėmis iÅ¡mokomis.

Nustatant ateityje atsirasiančius nuostolius, nuostolių įvertinimas turi bÅ«ti grindžiamas pagrįstai tikėtinu specialių ekonominių ir finansinių ar kitų žinių reikalaujančiu ateities prognozavimu. Negautų pajamų dėl prarasto ar sumažėjusio darbingumo (nagrinėjamos bylos atveju – dėl gyvybės atėmimo) apskaičiavimas lemia, kad toks skaičiavimas objektyviai niekada negali bÅ«ti visiÅ¡kai tikslus, neginčijamai atspindintis realybę ateityje. Pagrįstai tikėtinos žalos skaičiavimas grindžiamas tuo, kad visiÅ¡kai tikslaus ateities numatymo negalimumas neturėtų užkirsti kelio nukentėjusiam asmeniui gauti žalos atlyginimÄ ir kartu žalÄ padariusiam asmeniui iÅ¡vengti pareigos kompensuoti nukentėjusio asmens turtinius praradimus.

Priešingu atveju būtų paneigta civilinės atsakomybės kompensacinė funkcija ir konstitucinis visiško žalos atlyginimo principas, neapgintas deliktų teisės saugomas tikrumo interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 69 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 40 punktas).

29. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė informacijÄ apie jos sutuoktinio darbo santykius iki mirties. Nurodo, jog UAB „Telco Consulting Group“ laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2013 m. bendrovė teikė telekomunikacines paslaugas verslo klientams Lietuvoje ir dar 11 Europos Å¡alių, o mirusysis dirbo projektų vadovo pareigose, UAB „Eurocom“ nuo 2011 m. iki 2013 m. teikė telekomunikacines paslaugas, o M. V. nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. dirbo pardavimų ir plėtros vadovo pareigose, o UAB „Gigatelis“ nuo 2011 m. iki 2013 m. teikė tarptautinių pokalbių paslaugas verslo ir privatiems klientams Lietuvoje, o mirusysis Å¡ioje bendrovėje dirbo direktoriumi.

30. Taip pat, ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos specialistės D. M. elektroninį laiÅ¡kÄ (atsakymÄ ) į ieÅ¡kovės atstovo 2019 m. rugsėjo 25 d. raÅ¡tÄ Nr. SD-328, kuriame pažymima, jog negalima pateikti detalių statistinių rodiklių. Nurodoma, jog informacija pagal profesijas yra rengiama kas ketverius metus, paskutinė yra paskelbta 2014 m. informacija. Pateikta paskutinė statistinė informacija apie vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį pagal profesijas: 30.1.

Informacijos ir ryšių ekonominės veiklos įmonių (J sekcija pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių EVRK 2 red., kuriai priskiriama Jūsų nurodyto asmens veikla) profesijų progrupio – Teisės aktų leidėjai, vyresnieji valstybės tarnautojai, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kiti vadovai – (kodas 11 pagal LPK 2012 klasifikatorių, kuriam priskiriami visų įmonių vadovai) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2014 m. buvo 1710,5 EUR. 30.2. Informacijos ir ryšių ekonominės veiklos įmonių Administravimo ir komercijos vadovų (pogrupio kodas 12 pagal LPK 2012, šiam pogrupiui priskiriami pardavimo ir rinkodaros vadovai) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2014 m. buvo 1919,8 EUR. 30.3.

Informacijos ir ryÅ¡ių ekonominės veiklos įmonių Verslo ir administravimo specialistų (pogrupio kodas 24 pagal LPK 2012, Å¡iam pogrupiui priskiriami ir projektų vadovai) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2014 m. buvo 1045,3 EUR. 30.4. Informacijos ir ryÅ¡ių ekonominės veiklos (J sekcija pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių EVRK 2 red.) visų darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje pirmÄ jį 2013 m. ketvirtį buvo 1058,6 EUR, 2018 m.

– 1652 EUR, pirmÄ jį 2019 m. ketvirtį – 2277,3 EUR, antrÄ jį 2019 m. ketvirtį – 2356,6 EUR.

31. Teismas atsižvelgdamas į aplinkybę, jog apskaičiuojant žalos dydį turi vertinti tikėtinai atsirasiančias aplinkybes, pažymi, jog M. V. nuo 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „Eurocom“ jau nebedirbo, todėl Å¡io darbo užmokesčio dydžio apskaičiuodamas tikėtinÄ M. V. darbo užmokestį neįskaičiuotina.

32. UAB „Telco Consulting Group“ dirbdamas projektų vadovo pareigose M. V. uždirbo vidutiniškai 5705,8 Lt (1652,5 Eur) (5 700 Lt (2013 m. vasario mėn.); 5 700 Lt (2013 m. kovo mėn.), 5 717,51 Lt (2013 m. balandžio mėn.); UAB „Gigatelis“ dirbdamas direktoriaus pareigose M. V. vidutiniškai uždirbo 2282,3 Lt (660,9 Eur) (2 280 Lt (2013 m. vasario mėn.), 2 280 Lt (2013 m. kovo mėn.), 2 287 Lt (2013 m. balandžio mėn.). Ieškovės pateikta statistika dėl to paties sektoriaus panašias pareigas einančių asmenų vidutinio darbo užmokesčio neatspindi realios tikėtinai ieškovės sutuoktinio tikėtinai gautinos darbo užmokesčio situacijos.

Pagal statistikÄ , už atitinkamas pareigas UAB „Gigatelis“ ieÅ¡kovės sutuoktinis bÅ«tų gavęs ženkliai mažesnes pajamas (apie 1045,3 Eur). Tuo tarpu, atsižvelgiant į bendrovės vadovo (direktoriaus) kaip bendrovės valdymo organo dualistinį pobÅ«dį, galima teigti, jog vidutiniÅ¡kai tokiame sektoriuje įmonės direktorius gali uždirbti 1710,5 Eur, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog bÅ«tent ieÅ¡kovės sutuoktinis Å¡iÄ sumÄ bÅ«tų uždirbęs (daugiau nei 3 kartus didesnė suma).

33. Be to, pažymėtina, jog statistinė informacija taip pat neatspindi realios gautinos ieÅ¡kovės sutuoktinio darbo užmokesčio sumos, nes Å¡ios sumos yra nurodytos bruto. Tuo tarpu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , sumos, mokėtinos kaip turtinės žalos atlyginimas, turėtų bÅ«ti skaičiuojamos atskaičius valstybei mokėtinus mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015).

34. Taigi, tikėtinai M. V. ateityje bÅ«tų uždirbęs 2313, 4 Eur. Apskaičiuojant ieÅ¡kovei tenkančiÄ dalį, tikėtinai uždirbtina suma yra dalinama iÅ¡ 4, viso 578,35 Eur per mėnesį. Dėl priteistinos turtinės žalos atlyginimo mažinimo 35. Nustatyta, jog Suaugusių psichiatro R. R. 2020 m. vasario 3 d. iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ R. V. asmens istorijos, apie jos psichinę bÅ«klę, diagnozę, eigÄ nurodoma, jog „R. V. psichoemocinė bÅ«sena pakankamai stabili. IÅ¡gyvena stresogeninę situacijÄ (antstoliai, teismai).

Vartoja visgi mažesnę Quetiapino dozę (iki 2 tab/nakčiai). KritiÅ¡ka. IÅ¡lieka ne atsparumas stresogeninėms situacijoms, todėl nutraukti vaistų dar negali. Gydymas tęsiamas. IÅ¡raÅ¡omi vaistai. <...> IÅ¡vada: F41.2 MiÅ¡rus nerimo ir depresinis sutrikimas“. Suaugusių psichiatro Z. S. 2020 m. birželio 30 d. iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ R. V. asmens istorijos, apie jos psichinę bÅ«klę, diagnozę, eigÄ pažymima, jog „atvyko pakartotinai iÅ¡siraÅ¡yti vaistų. Savijauta stabili. Pokalbis. Gydymas tęsiamas.

Dgn.: F41.2 <...>“.

36. Gydytojo J. A. 2020 m. liepos 8 d. iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ D. V. asmens istorijos, apie jos psichinę bÅ«klę, diagnozę, eigÄ nurodoma, jog „2019 m. spalio 2 d., 2019 m. spalio 10 d., 2019 m. spalio 17 d. lankėsi pas vaikų psichiatro konsultacijoms, diagnozė Z00.1 Ä®prastinis vaiko sveikatos iÅ¡tyrimas, F93.8 Kiti emocijų sutrikimai vaikystėje“. Nurodoma, jog „Pakartotinai lankėsi dėl baimių 2019 m. spalio 24 d., 2019 m. lapkričio 6 d., 2019 m. lapkričio 21 d., 2019 m. gruodžio 4 d., 2019 m. gruodžio 18 d., 2020 m. sausio 22 d., 2020 m. kovo 9 d., 2020 m. liepos 1 d. Diagnozė F93.8 Kiti emocijų sutrikimai vaikystėje. <...>“.

37. Medicinos psichologės I. K. 2020 m. liepos 8 d. iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ D. V. asmens istorijos, apie jos psichinę bÅ«klę, diagnozę, eigÄ pažymima, jog „nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. D. V. buvo atvykusi į vienÄ VšĮ Å eÅ¡kinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro medicinos psichologės I. K. konsultacijÄ . Konsultacijoje lankėsi dėl mergaitės padidinto jautrumo, baimių. Konsultacijos metu taikyti žaidimų terapija paremti metodai bei mamos konsultavimas“.

38. Kaip ieÅ¡kovė pažymėjo 2020 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdžio metu, Å¡iais įrodymais ieÅ¡kovė įrodinėja aplinkybę, jog ieÅ¡kovė negali ieÅ¡koti darbo ir dirbti dėl tos priežasties, jog yra psichologiÅ¡kai nepasiruoÅ¡usi, negali pakelti streso, yra neatsigavusi po sutuoktinio mirties. IeÅ¡kovė negalimumÄ dirbti įrodinėja ir aplinkybe, jog ieÅ¡kovės duktė D. V. yra prisiriÅ¡usi prie mamos, turi psichologinių sunkumų – mirties baimę, jautrumÄ .

39. Teismų informacinės sistemos Liteko iÅ¡raÅ¡o apie asmens darbovietę, gautas iÅ¡ valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, ieÅ¡kovė R. V. nuo 2011 m. birželio 13 d. iki 2014 m. balandžio 26 d. buvo vaiko priežiÅ«ros arba tėvystės atostogose, nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. liepos 14 d. buvo drausta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, bei nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. dirbo AB „Lietuvos paÅ¡tas“. IeÅ¡kovė nėra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, anot ieÅ¡kovės ji negali to padaryti, nes Užimtumo tarnyba jai siÅ«lo darbÄ .

40. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė nepateikė duomenų apie objektyvų negalimumÄ dirbti (netektÄ darbingumÄ , susirgimus), ieÅ¡kovės pateikti medicininiai iÅ¡raÅ¡ai apie jos pačios sveikatÄ , ar apie dukters D. V. sveikatÄ liudija, kad abi ieÅ¡kovės patyrė sunkius iÅ¡gyvenimus po sutuoktinio/tėvo netekties, tačiau tai neįrodo ieÅ¡kovės objektyvaus negalėjimo užsidirbti, iÅ¡laikyti save ir prisidėti prie dukterų iÅ¡laikymo. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu yra 41 metų amžiaus, taigi, darbingo amžiaus, todėl objektyviai turi galimybę įsidarbinti ir dirbti.

41. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, jog D. V. mokosi antroje klasėje, lanko popamokinius dailės, anglų kalbos užsiėmimus, todėl nuolatinė motinos priežiÅ«ra jai nėra reikalinga. Teismo vertinimu, iÅ¡ turimų duomenų bei pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų galima prieiti prie iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovė nededa pakankamai pastangų grįžimui į darbo rinkÄ . Teismas pažymi, jog vertinant nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė turėtų galimybę dėti pastangas darbo paieÅ¡koms ar darbui (taip pat rinktis alternatyvius darbo bÅ«dus, pavyzdžiui, dirbti ne visÄ darbo dienÄ , nuotoliniu bÅ«du ar kt.).

42. Taip pat, bylos medžiagÄ sudaro 2019 m. rugsėjo 6 d. antstolės A. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 3, kuriame užfiksuota, jog ieÅ¡kovės R. V. Facebook paskyroje yra skelbimai apie galimai vykdomÄ individualiÄ veiklÄ ir parduodamus vainikus per paskutinius dvejus metus. Atsakovė tokiu bÅ«du įrodinėja ieÅ¡kovės galimybę pačiai save iÅ¡laikyti. IeÅ¡kovė 2020 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog turi pomėgį pinti vainikus, individualia veikla neužsiima.

Å iuo atveju, vertindamas atsakovės pateiktus duomenis teismas sprendžia, jog įrodymai yra nepakankami, kad įrodytų nuolatines ieÅ¡kovės pajamas ir nuolatinę veiklÄ , kurios pagrindu ieÅ¡kovė galėtų save iÅ¡laikyti. IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, jog tikėtina, kad ieÅ¡kovė gauna tam tikras pajamas ir tai parodo ieÅ¡kovės galimybę dėti pastangas pačiai save iÅ¡laikyti, tačiau tokie įrodymai nėra pakankami prieiti prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė jau Å¡iuo metu save pakankamai finansiÅ¡kai iÅ¡laiko.

43. Taip pat ieÅ¡kovė teikdama į bylÄ 2020 m. gegužės 22 d. UAB „ROSK Consulting“ atliktÄ Nepriklausomo auditoriaus iÅ¡vadÄ dėl finansinių ataskaitų santraukos apie atsakovės finansinę bÅ«klę, nurodo, jog atsakovės turtinė padėtis yra labai gera. IÅ¡vadoje nurodoma, jog per 2019 m. metų veiklos laikotarpį bendrovės pagrindinės veiklos pajamos sudarė 11 908 562 eurų, o grynasis pelnas 2019 m. sudarė – 1805 519 eurų. Todėl vertindamas minėtos iÅ¡vados duomenis teismas prieina prie iÅ¡vados, jog atsakovė 2019 m. veikė pelningai.

44. Tuo tarpu, atsakovės atstovė Kristina Pranevičienė 2020 m. rugpjūčio 3 d. į bylÄ pateikė UAB „Kardiolita“ finansų vadovo L. B. pažymÄ Nr. 20200803-1, kurioje nurodoma, jog atsakovė susidÅ«rė su finansiniais sunkumais, kuriuos sukėlė Lietuvos Respublikos teritorijoje įvestas karantinas, bendrovės veikla buvo sustojusi ir buvo teikiama tik bÅ«tinoji medicininė pagalba. Nurodoma, jog karantino laikotarpiu, įvertinus valstybės skirtÄ paramÄ karantino padariniams suÅ¡velninti, atsakovė patyrė 22 000 Eur nuostolių, pajamos smuko iki 70 proc. biudžetuoto pajamų lygio, skolos tiekėjams ir valstybės biudžetui iÅ¡augo iki 500 000 Eur.

Nurodoma, jog net ir tokioje situacijoje bendrovė neatleido 450 savo darbuotojų. Todėl pažymima, jog 2020 m. liepos 31 d. iÅ¡mokėjus žalos iÅ¡mokÄ mirusiojo dukterims L. ir D. V., kuri siekė 135 787, 35 Eur, bendrovė susiduria su apyvartinio kapitalo trÅ«kumu ir vienkartinis likusios žalos iÅ¡mokėjimas mirusiojo sutuoktinei (ieÅ¡kovei) reikÅ¡tų neproporcingÄ Ä¯sipareigojimų vėlavimÄ Å¾ymiai didesnei kreditorių daliai, tarp jų bendrovės darbuotojams, valstybei bei tiekėjams.

45. Teismas pažymi, jog toks atsakovės teikiamas įrodymas vertintinas kaip nepakankamas siekiant įrodyti blogÄ atsakovės turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis). Teismas vertina, jog atsakovės veikla 2019 m. buvo pelninga, atsižvelgiant į Å¡io sprendimo 36 punkte aptariamÄ Ä¯rodymÄ atsakovės pajamos tikėtinai sumažėjo, tačiau teismo vertinimu, atsakovės finansinė padėtis vadovaujantis minėtu įrodymu nėra iÅ¡ esmės pasikeitusi, dėl ko atsakovė negalėtų atlyginti dėl jos neteisėtų veiksmų kilusios žalos.

46. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties 44 punktÄ , CK 6.251 straipsnio 2 dalį, CK 1.5 straipsnį, sprendžia, jog ieÅ¡kovė turi visas galimybes ieÅ¡kotis darbo ir pati save iÅ¡laikyti, yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos sutrikimų, kurie objektyviai neleistų jai dalyvauti darbinėje veikloje, jos vaikams nereikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, vertina, jog galimai ateityje ieÅ¡kovė turės galimybę gauti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ kito asmens, todėl mažina priteistinos žalos dydį iki 400 Eur per mėnesį.

47. CK 6.288 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Laikytina, jog pagrindas žalos atlyginimui atsirado (duomenys neskelbtini) mirus ieškovės sutuoktiniui M. V.. Taigi, žalos dydis skaičiuotinas nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki mirusiojo pensinio amžiaus, t. y. 2045 m. vasario 21 d. teismo skaičiavimu, viso 369 mėnesiai.

48. Nustatyta, jog vadovaujantis ieÅ¡kovės ir atsakovės 2013 m. liepos 12 d. susitarimu Nr. BRT-13-72 atsakovė ieÅ¡kovei kas mėnesį nuo 2013 m. liepos 12 d. iki 2015 m. gruodžio 12 d. mokėjo periodinę 2000 Lt (579,24 Eur) dydžio iÅ¡mokÄ , viso 17 377,20 Eur. Taigi, viso priteistinos žalos dydį sudaro 130 222,8 Eur (369 mėn. x 400 Eur – 17 377,20 Eur). Dėl procesinių palÅ«kanų dydžio 49. PalÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis).

PalÅ«kanos gali bÅ«ti mokėjimo, kitaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dar vadinamos pelno, ir kompensuojamosios. Kompensuojamosios palÅ«kanos atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, atlyginimo už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.210, 6.261 straipsniai) funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017, 24 punktas). Kompensuojamosioms palÅ«kanoms priskiriamos ir vadinamosios procesinės palÅ«kanos, t. y.

įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanos, kurias skolininkas privalo mokėti už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos skirtos bÅ«simiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ . Per bylinėjimosi laikÄ skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iÅ¡ to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palÅ«kanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).

50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra įtvirtinta, jog procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017, 29 punktas). Teismas praktikoje pažymi, jog kadangi procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai nustatyti įstatymu, skaičiavimo pradžia negali būti siejama su kokiais nors kitokiais juridiniais faktais, pavyzdžiui, dokumentų išrašymo ar pateikimo teismui data (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018, 29 punktas).

51. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , procesinių palÅ«kanų skaičiavimas negali bÅ«ti siejamas su kitais juridiniais faktais, todėl atmestinas atsakovės praÅ¡ymas dėl procesinių palÅ«kanų skaičiavimo nuo nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo. IÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistinos 5 procentų procesinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos (130 222,8 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo momento (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 52. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys, dalyje dėl patirtos turtinės žalos dydžio nustatymo ieÅ¡kovei, mirusiojo paciento sutuoktinei, kai sveikatos priežiÅ«ros įstaiga (jos darbuotojas) netinkamai suteikė sveikatos priežiÅ«ros paslaugas tenkintinas iÅ¡ dalies.

53. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė R. V. pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 868,86 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ byloje, 600 Eur už VšĮ „Paramos vaikams“ centro atliktÄ vaikų psichologinės bÅ«senos įvertinimÄ , ir 9,77 EUR už medicininių dokumentų iÅ¡rašų darymÄ VšĮ „Antakalnio poliklinikoje“.

Teismas sprendžia, jog 2017 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo pagrįstai iÅ¡spręstas klausimas dėl dalies bylinėjimosi iÅ¡laidų (1478,63 Eur) ieÅ¡kovei priteisimo. 54. 2019 m. spalio 10 d. praÅ¡ymu ieÅ¡kovės atstovas prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios sudaro 30 Eur už AB „SEB“ banko iÅ¡raÅ¡o gavimÄ , 5,59 Eur už iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ VšĮ „ŠeÅ¡kinės poliklinika“ gavimÄ . Viso 35,59 Eur, teismas laiko Å¡ias iÅ¡laidas pagrįstomis bei susijusiomis su bylos nagrinėjimu. 55. 2020 m. liepos 21 d. praÅ¡ymu ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti jos naudai 1000 Eur už pasiruoÅ¡imÄ ir atstovavimÄ Vilniaus apygardos teisme 2020 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje (c. b. e2-1504-866/2020) (sÄ skaita Nr. MS-76/2020).

56. MaksimalÅ«s priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžiai yra nustatyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių priteistinų dydžių (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, jog už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, priteistina suma sudaro – 0,1.

Teismo paskaičiavimu, pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ , už atstovavimÄ 2020 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 49 min. yra priteistina 250,8 Eur suma. IeÅ¡kovės atstovui nedetalizavus pasiruoÅ¡imo teismo posėdžiui trukmės, teismas sprendžia, jog pasiruoÅ¡imas bylos nagrinėjimui teismo posėdyje vidutiniÅ¡kai trunka 1 val., todėl ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos virÅ¡ijant Rekomendacijose numatytÄ dydį iki 388,9 Eur. IeÅ¡kovės ieÅ¡kiniu iÅ¡ viso prašė priteisti 775 496,82 Eur žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kinio tenkintÄ dalį (50 %) ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 951,56 Eur suma.

57. Proporcingai atmestų reikalavimų sumai (50 %) iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai yra priteistinos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. 2019 m. birželio 3 d. praÅ¡ymu atsakovė prašė priteisti 7260 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (4 235 Eur sumÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019 už kasacinio skundo parengimÄ , 35 val. teisinių konsultacijų, susipažinimÄ su bylos medžiaga bei 3025 Eur sumÄ už atsiliepimo parengimÄ Ä¯ kasacinį skundÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019).

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.12 ir 8.14 punktus, bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos iki 2910,9 Eur už kasacinį skundÄ ir 1649,51 Eur už atsiliepimÄ Ä¯ kasacinį skundÄ , viso 4560,41 Eur. 58. 2020 m. balandžio 20 d. praÅ¡ymu atsakovė prašė priteisti civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-687/2020 už kasacinio skundo parengimÄ patirtas 2420 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas pagrįstai sprendžia, jog Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistinos. 59. 2020 m. rugpjūčio 3 d. praÅ¡ymu atsakovė praÅ¡o priteisti 1210 Eur – už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų teismui parengimÄ , pasirengimÄ bylos nagrinėjimui teismo posėdyje bei atsakovo atstovavimÄ nagrinėjant bylÄ teismo posėdyje Vilniaus apygardos teismo civ. byloje Nr. e2-1504-866/2020.

Kaip minėta, už atstovavimÄ 2020 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje maksimali priteistina suma sudaro 250,8 Eur. Atsakovės atstovei nedetalizavus pasiruoÅ¡imo teismo posėdžiui trukmės, teismas sprendžia, jog pasiruoÅ¡imas bylos nagrinėjimui teismo posėdyje vidutiniÅ¡kai trunka 1 val. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktÄ už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai priteistina suma sudaro – 0,4, taigi, maksimaliai 552,4 Eur, todėl atsakovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos iki 941,3 Eur.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kinio atmestÄ dalį (50 %) atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 3960,85 Eur.

60. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patyrė 15,46 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 1 d. pažyma). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieškovės R. V. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“, juridinio asmens kodas 126118245, ieškovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 130 222,8 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“, juridinio asmens kodas 126118245, ieškovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 951,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“, juridinio asmens kodas 126118245 naudai 3960,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“ juridinio asmens kodas 126118245 ir ieškovės R.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,46 Eur (keturiolika Eur 16 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (po 7,73 Eur). Å i valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja Asta Pikelienė