Legislator Case Law & Legislation
A-552-2419-12 AI generated

A-552-2419-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number A-552-2419-12
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl įsakymo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

A-552-2419-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl įsakymo panaikinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A552 -2419/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02144-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui V. K., jo atstovei Neringai Adomaitienei,

atsakovo atstovei Jovitai Gedgaudaitei-Fiodorovienei

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus apskrities VPK) viršininko 2011 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. 10-TE-382 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam policininkui V. K.“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas nurodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK VTV MK) vyresniuoju patruliu. Vilniaus apskrities VPK viršininko 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 10-TE-382 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas - už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 16, 75 punktų ir Vilniaus apskrities VPK viršininko 2010 m. rugpjūčio 31d.

įsakymu Nr. 10-N-60 patvirtinto Nurodymo dėl policijos pareigūnų veiksmų stabdant ar tikrinant transporto priemones (toliau – ir Nurodymas) 1.31 punkto reikalavimų pažeidimą. Pareiškėjo nuomone, tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai. Nurodymo 1.31 punkte nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK struktūrinių padalinių pareigūnas, sustabdęs ar priėjęs prie stovinčios transporto priemonės, privalo nedelsiant radijo ryšio kanalu VIIOAUTOTIK informuoti Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių (toliau - ir Vilniaus apskrities VPK OVS) apie stabdomos ar stovinčios transporto priemonės modelį, valstybinį numerį, vietą, kurioje stabdoma ar stovi transporto priemonė, patrulio (pareigūno) radijo ryšio šaukinį, stabdomos ar stovinčios transporto priemonės tikrinimo priežastį.

Instrukcijos 75 punkte numatyta, kad į patrulinį automobilį pažeidėją ir kitus asmenis galima pasikviesti, kai: juos reikia nuvežti į sveikatos priežiūros įstaigą, policijos įstaigą ar seniūnijos patalpas; reikia įforminti eismo įvykio dokumentus; asmenį reikia supažindinti su matavimo prietaiso (-ų) rodmenimis; reikia įforminti teisės pažeidimo dokumentus. Instrukcijos 16 punkte nustatyta, kad patrulio vyresnysis atsako už tikslų nustatytos tarnybos tvarkos ir užduočių vykdymą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, nurodyta, kad 2011 m. vasario 5 d. nuo 08.00 val. iki 20.00 val.

Vilniaus apskrities VPK VTV MK pareigūnai, t. y. pareiškėjas (patrulio vyresnysis) ir V. Rusakas, dirbę tarnybiniu automobiliu Mitsubishi L200 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šaukinys Galvė-41), 13.39 val. privažiavo ir sustojo šalia pastato, esančio Žiedų g. 12, Vilniuje. Pareiškėjas, išlipęs iš minėto tarnybinio automobilio, kurį vairavo V. Rusakas, priėjo prie automobilio Nissan Primera (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. V., tačiau apie tai, kaip to reikalaujama Nurodymo 1.31 punkte, nepranešė Vilniaus apskrities VPK OVS.

Be to, pareiškėjas pakvietė A. V. į tarnybinį policijos automobilį nesant pagrindų, numatytų Instrukcijos 75 punkte. Šios aplinkybės tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotos remiantis A. V. ir A. Ž. (A. V. draugės) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau pareiškėjas 2011 m. vasario 5 d. automobilio Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nestabdė, o apie visus sustabdytus automobilius pareiškėjas Vilniaus apskrities VPK OVS pranešė. Pareiškėjas ir V. Rusakas 2011 m. vasario 5 d. apie 13.30 val. buvo sustoję Žiedų gatvėje, šalia pastato Nr. 12, kur pastebėjo apsvaigusį asmenį.

Pareigūnai paleido šį asmenį, prisistačius jį pažįstančiam ir galinčiam parvesti namo asmeniui. Prie jokio automobilio pareiškėjas nebuvo priėjęs, su automobilio Nissan Primera vairuotoju A. V. nebendravo ir nekvietė jo į tarnybinį automobilį. A. Ž. ir A. V. pareiškėjas nėra matęs ir su jais nėra bendravęs. Ikiteisminio tyrimo metu, pateikus pareiškėjo fotonuotrauką, minėti asmenys pareiškėjo neatpažino. Akistatos metu šie asmenys patvirtino, kad neatpažįsta pareiškėjo. Tarnybinio patikrinimo išvada grindžiama tik prielaidomis.

Pareiškėjo kaltė šiuo atveju nėra įrodyta. Atsakovui Vilniaus apskrities VPK nepateikus pareiškėjo kaltės įrodymų, visos abejonės turi būti aiškinamos pareiškėjo naudai.

Atsakovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 30-33) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriui 2011 m. vasario 7 d. buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl A. Ž. 2011 m. vasario 6 d. prašyme (reg. Nr. 10-AP-121) nurodytų aplinkybių, kurios gali būti susijusios su neteisėtais Vilniaus apskrities VPK VTV MK policijos pareigūnų veiksmais 2011 m. vasario 5 d. apie 13.40 val. Vilniuje, prie Žemosios ir Žiedų gatvių kampo. Patikrinimo metu, remiantis Vilniaus apskrities VPK Vieningos policijos pajėgų valdymo sistemos duomenimis, buvo nustatyta, kad 2011 m. vasario 5 d. 13.48 val. Žiedų g. 12, Vilniuje, Vilniaus apskrities VPK VTV MK patrulis privažiavo prie automobilio Nissan Primera (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio nurodytoje vietoje, ir paprašė automobilio vairuotojo A. V. pateikti dokumentus bei pakvietė jį į policijos automobilį. Patrulio pareigūnai V. K. ir V. R. radijo ryšiu Vilniaus apskrities VPK OVS nepranešė apie automobilio Nissan Primera (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą bei vairuotojui taikytas poveikio priemones. Vilniaus apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje dėl A. Ž. prašyme nurodytų aplinkybių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00204-11 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalį. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikalstamumo tyrimo skyriaus prokuroras 2011 m. birželio 27 d. nutraukė ikiteisminį tyrimą, kadangi nepavyko surinkti pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų V. K. ir V. R. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje. Tačiau tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju V. K., būdamas patrulio vyresniuoju, pažeidė Nurodymo 1.31 punkto reikalavimus. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos nuostatomis. Skundžiamas Vilniaus apskrities VPK viršininko 2011 m. liepos 29 d. įsakymas Nr. 10-TE-382, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, priimtas įvertinus visas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 7 d. sprendimu (b. l. 130-134) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Instrukcijos, galiojusios iki 2011 m. rugsėjo 1 d., 75 punkte nustatyta, kad pažeidėją ir kitus su pažeidimu susijusius asmenis į patrulinį automobilį galima pakviesti tik tais atvejais, kai reikia įforminti teisės pažeidimo dokumentus, vairuotojo neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui patikrinti, supažindinti su kitų matavimo prietaisų rodmenimis. Pagal Instrukcijos 16 punktą (2005 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. 5-V-201 redakcija), patruliui, kurį sudaro du ir daugiau pareigūnų, vadovauja vyresnysis pareigūnas, kurį skiria pamainos tarnybą organizuojantis pareigūnas. Patrulio vyresnysis atsako už tikslų nustatytos tvarkos ir užduočių vykdymą, patikėtų priemonių naudojimą. Vilniaus apskrities VPK viršininko 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 10-N-60 patvirtinto Nurodymo 1.31 punktas įpareigoja Vilniaus apskrities VPK struktūrinių padalinių policijos pareigūnus, sustabdžiusius ar priėjusius prie stovinčios transporto priemonės, nedelsiant radijo ryšio kanalu VIIOAUTOTIK informuoti Vilniaus apskrities VPK OVS apie stabdomos ar stovinčios transporto priemonės modelį, valstybinį numerį, vietą, kurioje stabdoma ar stovi transporto priemonė, patrulio (pareigūno) radijo ryšio šaukinį, stabdomos ar stovinčios transporto priemonės tikrinimo priežastį.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. vasario 5 d., nuo 8.00 val. iki 20.00 val. 4 policijos komisariato teritorijoje patruliavo pareiškėjas kartu su pareigūnu V. Rusaku, vairavusiu tarnybinį automobilį. VPK Vieningoje policijos pajėgų valdymo sistemoje užfiksuota, kad tarnybinis automobilis apie 13.38 val. buvo ties Žiedų g., kur stovėjo iki 13.48 val.; 13.39.04 val. buvo atidaromos priekinės keleivio pusės durelės, 13.39.57 val. buvo atidaromos priekinės keleivio pusės ir galinės keleivio pusės durelės, 13.45.39 val. buvo atidaromos galinės keleivio pusės durelės, 13.47.02 val. buvo atidaromos galinės keleivio pusės durelės, 13.47.46 val. buvo atidaromos galinės keleivio pusės durelės (b. 1. 83-86).

A. V., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad apie 13.40 val. Žiedų g. iš policijos automobilio išlipęs policijos pareigūnas priėjo prie A. V. ir paprašė jį sėsti į tarnybinį automobilį, kur, A. V. teigimu, pareikalavo kyšio. Kadangi A. V. neturėjo nurodytos sumos su savimi, nuėjo iki savo automobilio ir, paėmęs pinigų, grįžo prie policijos pareigūnų automobilio (b. 1. 69- 70). Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareigūnų kaltę.

Tačiau minėti A. V. parodymai patvirtina Vieningoje policijos pajėgų valdymo sistemoje užfiksuotą informaciją apie pareigūnų tarnybinio automobilio judėjimą, sustojimą bei duomenis apie automobilio durelių atidarymą bei uždarymą. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. V. patvirtino minėtas aplinkybes. Analogiškus parodymus teismo posėdžio metu davė ir A. Ž. (b. 1. 124-125). Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginys, kad A. Ž. ir A. V. siekia jį sukompromituoti, nėra pagrįstas. Liudytojai pareiškėjo iki nagrinėjamo įvykio nepažinojo.

Todėl, nesant jokių duomenų, patvirtinančių, kad šie liudytojai yra neigiamai nusiteikę pareiškėjo ar kitų pareigūnų atžvilgiu, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti jų nuosekliais parodymais. Pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai apie apsvaigusio asmens pastebėjimą nėra pagrįsti jokiais kitais objektyviais duomenimis. Be to, pareiškėjas nebuvo nurodęs tokių aplinkybių teikdamas paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, jau nutraukus ikiteisminį tyrimą (b. 1. 91). Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai ir visapusiškai.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra įvertinti pareiškėjo ir kitų asmenų paaiškinimai bei kiti įrodymai (b. 1. 35-97). Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, kaip policijos patrulio vyresnysis, savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. priėjęs prie automobilio, kurį vairavo A. V., apie tai nedelsdamas nepranešė Vilniaus apskrities VPK OVS, vairuotoją pakvietė į tarnybinį automobilį nesant atitinkamiems pagrindams ir tokiu būdu pažeidė Instrukcijos 16, 75 punktų bei Nurodymo 1.3.1 punkto reikalavimus.

Teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, nepažeidė tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrų, neviršijo savo kompetencijos. Todėl skundžiamą įsakymą, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, teismas laikė pagrįstu ir teisėtu.

III. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti.

Apeliacinį skundą (b. l. 140-143) grindžia tuo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai. A. V., duodamas parodymus, nurodė, jog jis buvo pakviestas į pareigūnų automobilį dėl to, kad nesustojo prie geležinkelio pervažos. Šis A. V. teiginys neatitinka tikrovės, kadangi iš vietos, kurioje stovėjo pareigūnai, vykdydami Kaliningrado tranzito per Lietuvą stebėjimo programą (stebėdami, ar nėra neteisėtų traukinių sustojimų), matoma tik geležinkelio atkarpa. Pervažos, prie kurios A. V., jo teigimu, nesustojo, iš šios vietos nematyti, kadangi ją iš dešinės pusės užstoja kalnas.

Tarnybinio automobilio stovėjimo vieta užfiksuota Vieningoje policijos pajėgų valdymo sistemoje (toliau - ir VPPVS). Minėta aplinkybė turėjo būti tiriama, kadangi ji paneigia A. V. duotus parodymus. Nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo vertinamas VPPVS užfiksuotas tarnybinio automobilio greitis. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pateikti VPPVS duomenys patvirtina, kad tarnybinis automobilis važiavo itin lėtai. Ši aplinkybė paneigia prielaidą, kad buvo siekiama sustabdyti transporto priemonę ir nubausti jos vairuotoją už Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Be to, VPPVS duomenys, kuriais rėmėsi teismas, kelia pagrįstų abejonių. VPPVS duomenimis, 13:39:04 val. buvo atidaromos tarnybinio automobilio priekinės keleivio pusės durelės, tačiau automobilis sustojo tik 13:39:10 val. Nors tos pačios durelės pagal VPPVS duomenis vis dar yra atidarytos, tačiau 13:39:57 val. vėl fiksuotas priekinių keleivio pusės durelių atidarymas. Nei tarnybinio patikrinimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu šie neatitikimai nebuvo išaiškinti ir pašalinti. Atpažinimo iš nuotraukų bei akistatos metu A.

Ž. ir A. V. neatpažino pareiškėjo ir kartu su juo patruliavusio pareigūno V. R.. A. V. duotų parodymų teisingumas kelia pagrįstų abejonių. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, A. V., paklaustas, ar buvo anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, atsakė, kad niekada nebuvo baustas. Tačiau byloje yra duomenų, kad A. V. buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus 2002 m. lapkričio 14 d., 2003 m. lapkričio 12 d., 2006 m. vasario 6 d. ir 2006 m. spalio 2 d. Teismo posėdžio metu liudytojas A.

V. nurodė susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvusiais VPPVS duomenimis. Tai patvirtina, kad apie tarnybinio automobilio stovėjimo vietą, laiką, judėjimo trajektoriją ir kitas detales jis sužinojo būtent iš šių dokumentų. Tiek teismui paduotame skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas ir liudytojas V. Rusakas buvo nurodę, kad būtent 2011 metų žiemą jie Žiedų g. šalia pastato Nr. 12 pastebėjo neblaivų asmenį, kurį įsisodinę į tarnybinį automobilį ketino pristatyti į policijos įstaigą, tačiau priėjęs kitas asmuo prisistatė kaimynu ir pasisiūlė palydėti jį namo.

Tačiau įvykio datos jie tiksliai negalėjo nurodyti, kadangi šis įvykis nebuvo pažymėtas jų tarnybinėse knygelėse ir po jo praėjo daug laiko. Byloje surinkti įrodymai nėra neginčytini, o tarnybinio patikrinimo išvada grindžiama prielaidomis. Pareiškėjo kaltė ir neteisėti veiksmai šiuo atveju nėra įrodyti.

Atsakovas Vilniaus apskrities AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 147-148) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Savo prašymą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo įsakymo, kuriuo policijos pareigūnas buvo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir jam skirta tarnybinė nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinis skundas nėra grindžiamas kokiais nors argumentais, susijusiais su tarnybinio patikrinimo atlikimo bei tarnybinės nuobaudos paskyrimo procedūrų pažeidimais. Tokių pažeidimų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Apeliantas iš esmės nesutinka su tarnybinio patikrinimo metu surinktų bei byloje patikrintų įrodymų viseto vertinimu, teigia, kad jokio tarnybinio nusižengimo nepadarė, Įsakymas grindžiamas prielaidomis, o jo kaltė nėra įrodyta. Atsakovas, kurio poziciją iš esmės palaikė ir pirmosios instancijos teismas, mano, jog V. K. kaltė įrodyta ir jam pagrįstai skirta tarnybinė nuobauda.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo veiksmais 2011 m. vasario 5 d. 13.39 – 13.48 val. patruliuojant tarnybiniu automobiliu Vilniaus m. Žiedų g., ir byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pareiškėjo veiksmus pagrįstai ir teisėtai įvertino, kaip tarnybinio nusižengimo padarymą. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir nustatė faktines aplinkybes, nepašalino byloje esančių prieštaravimų bei netinkamai įvertino įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės.

Pareiškėjo elgesys, pažeidžiantis Instrukcijos 16, 75 punktų bei Nurodymo 1.3.1 punkto reikalavimus , yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie apibendrinti Išvadoje. Pareiškėjo argumentus, kad netirta aplinkybė, ar iš tarnybinio automobilio stovėjimo veitos matoma geležinkelio pervaža, neatsižvelgta į automobilio mažą judėjimo greitį ir pan., teisėjų kolegija laiko pareiškėjo pasirinkta gynybine pozicija. Pažymėtina, kad pareiškėjas nėra nubaustas už neteisėtą automobilio sustabdymą ar administracinio teisės pažeidimo neįforminimą nustatyta tvarka, todėl aplinkybės, susijusios su galimai automobilio vairuotojo padarytais pažeidimais, kertant geležinkelio pervažą, nėra įrodinėjimo dalykas šioje byloje. Tuo tarpu Išvadoje nurodytas tarnybinis nusižengimas, įrodytas tiek liudytojų A. V. bei A. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir betarpiškai juos apklausiant pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek ir duomenimis iš Vieningos policijos pajėgų valdymo sistemos, kitais rašytiniais įrodymais, kurie iš esmės atitinka tarpusavyje ir vieni kitus papildo. V. K. nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai turėtų pagrindą apkalbėti jį, o ankstesnės A. V. administracinės nuobaudos neturi teisinės reikšmės šioje byloje ir nėra susijusios priežastiniu ryšiu nei su pareiškėju, nei su jo kolega, patruliavusiu tuo pačiu automobiliu. Apelianto nurodyti netikslumai, padaryti Vieningai policijos pajėgų valdymo sistemai fiksuojant automobilio judėjimo greitį bei durelių atidarymo laikus, yra susiję su duomenų perdavimo ir fiksavimo VPPVS ypatumais ir nepaneigia šių duomenų teisingumo. Paminėtų įrodymų visuma duoda pakankamą pagrindą padaryti išvadą, kad V. K. padarė tarnybinį nusižengimą ir yra teisėtai už jį nubaustas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius