2026-02-25 Nr. AB-4244-3-61-3-09729-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-662-1047/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09729-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovui valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. M. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Žemės ūkio duomenų centro (toliau – ir Centras, ir ŽŪDC) 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 1S-11856 „Dėl 2023 m. išimtinės paramos pieno gamintojams ekonominiam gyvybingumui išsaugoti“ (toliau – ir Sprendimas, ir Centro sprendimas) ir įpareigoti Centrą iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 30 d. prašymą (toliau – ir Prašymas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 21RE-828 (AG-661/03-2023) (toliau – ir Komisijos sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Ji 2023 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu, kuriame nurodė, jog pieno supirkimo įmonė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Žemaitijos pienas“ (toliau – ir Bendrovė) įtraukė 2022 m. lapkričio mėn. 6 568,83 Eur bakterijų nuoskaitą į 2023 m. gegužės mėn., 2022 m. gruodžio mėn. 3 106,06 Eur bakterijų nuoskaitą įtraukė į 2023 m. balandžio mėn., įvardijant „Priedas pieno kokybei gerinti už ekologišką pieną“, be kita ko, Prašymu ir jo priedais išreikšta pareiškėjos valia netraukti į skaičiuojamą laikotarpį 2022 m. lapkričio–gruodžio mėn. bakterijų nuoskaitų. Atsakovas tai padaryti atsisakė, nurodydamas, kad pareiškėja neatitiko Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 3D-566 patvirtintų 2023 m. išimtinės paramos pieno gamintojams ekonominiam gyvybingumui išsaugoti administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4.4 papunkčio reikalavimo paramai gauti, nes vidutinė 2023 m. balandžio–birželio mėn. natūralaus žalio pieno supirkimo kaina buvo 46 ct, t. y. didesnė nei 45 ct už kilogramą. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių 9 punktu – duomenys vidutinės kainos skaičiavimui imami iš Pieno apskaitos informacinės sistemos (toliau – ir PAIS).

2.2. Atsakovas, apskaičiuodamas paramą, nepagrįstai išimtinai rėmėsi PAIS ir neteisingai apskaičiavo ir nurodė, kad per 2023 m. balandžio–birželio mėn. 126 231,78 Eur faktiškai priskaičiuota pinigų suma už nupirktą pieną padalinama iš per 2023 m. balandžio–birželio mėn. nupirkto faktinio natūralaus žalio pieno kiekio – 271 906 kg, ir gautina vidutinė trijų mėnesių natūralaus pieno kaina – 0,46 Eur/kg. Atsakovas nevertino faktinės ir tikrosios situacijos.

2.3. Pareiškėja kartu su prašymu pateikusi pieno supirkėjo 2023 m. rugpjūčio 30 d. pažymą, kurioje nurodyta, jog už 2023 m. balandžio mėn. parduotą žalią pieną (natūralaus žalio pieno kaina 429,3 Eur/t, papildomai išmokėti 3 106,06 Eur pieno kokybei gerinti už 2022 m. gruodžio mėn. ir 2023 m. gegužės mėn. už parduotą žalią pieną (natūralaus žalio pieno kaina 426,5 Eur/t), taip pat papildomai buvo išmokėti 6 568,83 Eur pieno kokybei gerinti už 2022 m. lapkričio mėn. Pieno supirkėjas 2023 m. rugsėjo 27 d. raštu pažymėjo, jog priedai kokybei gerinti (3 106,06 Eur ir 6 568,83 Eur) išmokėti atitinkamai už 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėn. parduotą žalią pieną.

2.4. Tokiu būdu ir Taisyklių pagrindu apskaičiuota vidutinė pieno pirkimo kaina 2023 m. balandžio–birželio mėn. pardavus/supirkus 271 906 kg žalio pieno gaunama pinigų suma sudaro 116 556,89 Eur, kas reiškia, jog 2023 m. balandžio–birželio mėn. supirkėjas už supirktą natūralų žalią pieną sumokėjo vidutinę pieno pirkimo kainą ne didesnę kaip 45 ct už kg žalio pieno, t. y. pareiškėjos parduoto žalio pieno vidutinė kaina sudarė (vidutinė 3 mėn.) 0,42866 Eur/kg, kas atitinka Taisyklių sąlygas ir teisę į paramą.

2.5. Atsakovas negalėjo piniginių lėšų už 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėn. parduotą pieną priskaičiuoti 2023 m. balandžio–birželio mėn., t. y. mėnesiams už kuriuos skaičiuota parama. Pareiškėja buvo pateikusi ir sąskaitas, iš kurių matyti, jog būtent priedai paskaičiuoti ir priskaičiuoti už 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėn. parduotą žalią pieną.

2.6. Atsakovas nepagrįstai išimtinai taiko Taisyklių 9 punktą (PAIS duomenis) ir nepagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjos parduoto žalio pieno vidutinės kainos 2023 m. balandžio–birželio mėn. natūralaus žalio pieno supirkimo kainos perskaičiavimą ir dėl to pažeidė pareiškėjos turtinius interesus – teisę į 15 925,53 Eur išimtinę paramą, skirtą ekonominiam gyvybingumui išsaugoti. Atsakovas turėjo vadovautis Taisyklių 18–19 punktais, pagal kuriuos gamintojai iki 2023 m. gruodžio 31 d. Centrui gali teikti laisvos formos prašymus dėl paramos skyrimo arba patikslinimo, kartu pateikdami prašymo pagrindimo dokumentus. Pareiškėja būtent tokius veiksmus ir atliko. Atsakovas, gavęs Prašymą, turėjo ir galėjo situaciją įvertinti ne formaliai, bet išsamiai ir objektyviai.

2.7. Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodoma, jog žalio pieno pirkimo kaina – ūkio subjektų (žalio pieno pirkėjo ir žalio pieno pardavėjo) sutarta pinigų suma, mokama už parduodamą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų bazinių pieno sudėties rodiklių žalią pieną, neįskaitant priedų, priemokų ir nuoskaitų. Iš priedo kokybei gerinti išmokėjimo sutarčių Nr. 26-753735 ir Nr. 21-753735 akivaizdžiai matyti (žr. sutarties 2.1 p., pirkėjas moka vienkartinį priedą pieno kokybei gerinti ir atitinkamas sumas 3 106,06 Eur ir 6 568,83 Eur), jog šių sumų paskirtis – bendras indėlis (pirkėjo ir pardavėjo) ir kooperacija gerinant pieno kokybę, kitaip tariant tai abiejų sutarties šalių investicija, bet nėra ir negali būti laikoma žalio pieno pirkimo kaina ar jos dalis. Taigi formalus, neišsamus bei prieštaraujantis teisiniam reguliavimui – neteisingas vidutinės žalio pieno paskaičiavimas į vidutinę žalio pieno kainą įtraukus priedą, kurio paskirtis pieno kokybei gerinti, neteisingai paskaičiavo ir nustatė, jog pareiškėjos vidutinė 2023 m. balandžio–birželio mėn. kaina buvo aukštesnė nei 0,45 Eur/kg. ir dėl to nepagrįstai bei neteisėtai atsisakyta paskaičiuoti (skirti) paramą pagal Taisykles.

2.8. Atsakovas neanalizavo, nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo ir jo prieduose nurodytų faktinių aplinkybių, svarbiausia, jog kokybės priedai buvo išmokėti už 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėn. laikotarpius, taigi tokios išmokos negalėjo būti priskirtos prie 2023 m. balandžio ir gegužės mėn. parduoto žalio pieno vidutinės kainos, ir atitinkamai turėjo vadovaujantis ar/ir motyvuotai atsisakyti taikyti Taisyklių 18 ir 19 punktus. Tuo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatos.

3. Atsakovas Centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Centras, vadovaudamasis Taisyklių 11 punktu, pieno gamintojams, atitinkantiems Taisyklių reikalavimus, apskaičiuoja 2023 m. išimtinę paramą ekonominiam gyvybingumui išsaugoti, duomenis apie apskaičiuotą paramą perduoda Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, ir Agentūra) paramai išmokėti bei savivaldybių administracijoms.

3.2. Pareiškėja Prašymu kreipėsi į Centrą, prašydama apskaičiuoti paramą. Pagal Taisyklių 4.4 punktą jame nurodytiems gamintojams parama skiriama tuo atveju, jei 2023 m. balandžio–birželio mėn. supirkėjai jiems už supirktą natūralų žalią pieną mokėjo ne didesnę kaip 45 ct už kg žalio pieno vidutinę pieno pirkimo kainą. Pagal Taisyklių 9 punktą Taisyklių 4.4 papunktyje nurodyti duomenys apie supirkėjų gamintojams mokėtą pieno kainą imami iš PAIS. PAIS – duomenų apie Lietuvos pieno supirkėjus, gamintojus, supirkto pieno kiekį ir kainą kaupimo, informacijos teikimo ir kitokio tvarkymo sistema, kurios nuostatai patvirtinti žemės ūkio ministro 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 3D-482 „Dėl Pieno apskaitos informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir PAIS Nuostatai). PAIS Nuostatų 18.4.3.3 ir 18.4.3.3 papunkčiuose nurodyta, kad PAIS tvarkomi kiekvieno gamintojo duomenys: iš pieno gamintojo nupirktas pieno kiekis, riebumas, baltymingumas, išmokėta pinigų suma už supirktą pieną ir pieno pirkimo kaina.

3.3. Pieno supirkimo tvarka ir supirkėjų duomenų teikimas apie supirktą pieną reglamentuotas žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 146 patvirtintose Pieno supirkimo taisyklėse (toliau – ir Pieno supirkimo taisyklės) bei žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 3D-603 patvirtintose Duomenų apie žalio pieno supirkimą teikimo ir informacijos viešinimo taisyklėse (toliau – ir Duomenų teikimo taisyklės). Pieno supirkimo taisyklėse nurodyta pieno supirkimo, apskaitos ir atsiskaitymo tvarka, o Duomenų teikimo taisyklėse – duomenų apie supirktą pieną į PAIS teikimo bei informacijos viešinimo tvarka.

3.4. Vadovaujantis Duomenų teikimo taisyklių 8 punktu, žalio pieno pirkėjai, t. y. supirkėjai, iki kiekvieno mėnesio 8 darbo dienos į PAIS pateikia kiekvieno žalio pieno pardavėjo, t. y. pieno gamintojo, duomenis, nurodydami praėjusio ataskaitinio kalendorinio mėnesio: faktinį nupirktą natūralaus žalio pieno kiekį (kg), jo riebumą (proc.) ir baltymingumą (proc.) bei faktinę už nupirktą pieną priskaičiuotą pinigų sumą (Eur) bei kitą informaciją. Pagal Duomenų teikimo taisyklių 9 punktą, duomenys į PAIS suvedami taip, kaip jie nurodyti dokumentuose (žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartyse, pirkimo dokumentuose ir kt.).

3.5. Centras Sprendimu nurodė pareiškėjai negalintis apskaičiuoti paramos, nes pareiškėja neatitinka Taisyklių 4.4 papunkčio reikalavimo paramai gauti, t. y. PAIS duomenimis pareiškėjos vidutinė 2023 m. balandžio–birželio mėn. natūralaus žalio pieno supirkimo kaina buvo 46 ct, t. y. didesnė kaip 45 ct už kilogramą. Atsakovas Sprendime paaiškinęs pareiškėjai, kad, apskaičiuojant vidutinę 2023 m. balandžio–birželio mėn. natūralaus žalio pieno supirkimo kainą, buvo taikoma tokia skaičiavimų eiga: sudedama PAIS esanti nurodytų mėnesių faktinė už nupirktą pieną priskaičiuota pinigų suma (Eur) ir ji dalijama iš PAIS esančio nurodytų mėnesių susumuoto faktinio nupirkto natūralaus žalio pieno kiekio (kg), t. y. pareiškėjos 126 231,78 Eur faktiškai priskaičiuota pinigų suma už nupirktą pieną 2023 m. balandžio–birželio mėn. dalinama iš 271 906 kg – 2023 m. balandžio–birželio mėn. pareiškėjos faktinio nupirkto natūralaus žalio pieno kiekio ir gaunama 0,46 Eur/kg vidutinė trijų mėnesių natūralaus pieno kaina. Todėl pareiškėjos teiginys, kad neteisingai apskaičiuota vidutinė 2023 m. balandžio–birželio mėn. natūralaus žalio pieno supirkimo kaina, yra nepagrįstas.

3.6. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų – 2023 m. balandžio–birželio mėn. PVM sąskaitų-faktūrų nustatyta, kad supirkėjas pateikė į PAIS teisės aktuose numatytus duomenis, kurių pagrindu apskaičiuota vidutinė 2023 m. balandžio–birželio mėnesių pieno kaina – 46 ct/kg. Taip pat supirkėjas, vykdydamas teisės aktų nuostatas, pareiškėjai PVM sąskaitose-faktūrose nurodė vidutinę natūralaus pieno kainą su priedu, t. y. taip, kaip buvo skaičiuojama vidutinė natūralaus pieno kaina už kg ŽŪDC.

3.7. Duomenys apie supirkėjų gamintojams mokėtą pieno kainą imami iš PAIS, o duomenis į PAIS taip, kaip jie nurodyti dokumentuose (žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartyse, pirkimo dokumentuose ir kt.), suveda žalio pieno pirkėjai, t. y. supirkėjai. ŽŪDC, kaip subjektas, kuris apskaičiuoja išimtinę paramą ekonominiam gyvybingumui išsaugoti, savo iniciatyva negali keisti ar nepaisyti PAIS esančių duomenų, nes tokia galimybė teisės aktuose nenumatyta.

3.8. Centras, gavęs pareiškėjos Prašymą, išnagrinėjo jame nurodytas aplinkybes, pateiktų dokumentų informaciją palygino su PAIS esančia informacija ir jokių neatitikimų nenustatė (pareiškėjos prašyme pateikti duomenys sutapo su PAIS duomenimis).

II. 4. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino, panaikino Centro Sprendimą, Komisijos sprendimą ir įpareigojo Centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 30 d. prašymą. Teismas priteisė pareiškėjai iš atsakovo Centro 502,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėja 2022 m. lapkričio mėn. pardavė AB „Žemaitijos pienas“ 72 028 kg pieno (2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita-faktūra, serija PS Nr. 20174039). Šioje sąskaitoje nurodyta 6 568,83 Eur (15 proc.) bakterijų nuoskaita. Pareiškėja 2022 m. gruodžio mėn. AB „Žemaitijos pienas“ pardavė 72 362 kg pieno (2022 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita-faktūra, serija PS Nr. 20176098). Šioje sąskaitoje nurodyta 3 106,06 Eur (15 proc.) bakterijų nuoskaita.

5.2. Pareiškėja su AB „Žemaitijos pienas“ 2023 m. sausio 12 d. sudarė priedo kokybei gerinti išmokėjimo sutartį Nr. 26-753735, pagal kurios 2.1 punktą nustatyta teisė pirkėjui (AB „Žemaitijos pienas“) pieno pirkimo – pardavimo sutarties galiojimo laikotarpiu papildomai prie pagrindinės pieno supirkimo kainos išmokėti pardavėjui (pareiškėjai) 3 106,06 Eur vienkartinį priedą pieno kokybei gerinti. Šios sutarties 2.3 punkte šalys įtvirtino, kad priedas mokamas kartu su pagrindiniu mokėjimu už parduotą pieną pagal pieno pirkimo–pardavimo sąlygas. Tuo pačiu šalys 2023 m. sausio 12 d. sudarė kitą priedo kokybei gerinti išmokėjimo sutartį Nr. 21-753735, kurioje įtvirtino analogiškas sąlygas į nurodytas prieš tai aptartoje sutartyje, t. y. 2.1 punkte nustatyta teisė pirkėjui (AB „Žemaitijos pienas“) pieno pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo laikotarpiu papildomai prie pagrindinės pieno supirkimo kainos išmokėti pardavėjui (pareiškėjai) 6 568,83 Eur vienkartinį priedą pieno kokybei gerinti; 2.3 punkte šalys įtvirtino, kad priedas mokamas kartu su pagrindiniu mokėjimu už parduotą pieną pagal pieno pirkimo–pardavimo sąlygas. Šiose sutartyse įtvirtintus priedus AB „Žemaitijos pienas“ sumokėjo pareiškėjai tokia tvarka: 3 106,06 Eur vienkartinį priedą pieno kokybei gerinti – 2023 m. balandžio mėn. (2023 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita-faktūra, serija PS Nr. 20188403), 6 568,83 Eur vienkartinį priedą pieno kokybei gerinti – 2023 m. gegužės mėn. (2023 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita-faktūra, serija PS Nr. 20191124).

5.3. Pareiškėja Centrui pateikė Prašymą, kuriame nurodė, kad AB „Žemaitijos pienas“ 2022 m. lapkričio mėn. 6 568,83 Eur bakterijų nuoskaitą „Priedas pieno kokybei gerinti už ekologišką pieną“ įtraukė į 2023 m. gegužės mėn., 2022 m. gruodžio mėn. 3 106,06 Eur – į 2023 m. balandžio mėn., todėl minėtu laikotarpiu dirbtinai padidėjo pieno supirkimo kaina. Prašė į tai atsižvelgti apskaičiuojant jai paramos išmoką. Pareiškėja kartu su prašymu pateikė AB „Žemaitijos pienas“ 2023 m. rugpjūčio 30 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėja 2023 m. balandžio mėn. pardavė 91 853 kg natūralaus pieno, už kurį sumokėta 39 435,82 Eur (nat. pieno kaina 429,3 Eur/t). Papildomai išmokėti 3 106,6 Eur pieno kokybei gerinti už 2022 m. gruodžio mėn. bakterijų nuoskaitą, todėl pieno supirkimo kaina padidėjo (463,2 Eur/t). Tuo pačiu nurodyta, kad 2023 m. gegužės mėn. pareiškėja pardavė 96 214 kg natūralaus pieno, už parduotą pieną buvo sumokėti 41 040,09 Eur, papildomai išmokėti 6 568,83 Eur pieno kokybei gerinti už 2022 m. lapkričio mėn. bakterijų nuoskaitą, todėl padidėjo pieno supirkimo kaina (494,8 Eur/t).

5.4. Pareiškėja pateikė 2023 m. rugsėjo 12 d. prašymą AB „Žemaitijos pienas“, kuriame prašė patikslinti PAIS duomenis – už 2022 m. lapkričio mėn. 6 568,83 Eur, 2022 m. gruodžio mėn. 3 106,06 Eur sumomis, atitinkamai įtrauktomis į 2023 m. balandžio ir gegužės mėn.

5.5. AB „Žemaitijos pienas“ 2023 m. rugsėjo 27 d. pažymoje (2023 m. rugpjūčio 30 d. pažymos patikslinime) nurodyta, kad pareiškėja Bendrovei 2023 m. balandžio mėn. pardavė 91 853 kg natūralaus pieno, už kurį jai sumokėti 42 541,88 Eur (be PVM) ir šalių susitarimu išmokėtas 3 106,06 Eur dydžio papildomas priedas pieno kokybei gerinti, atitinkantis nuoskaitos už bakterijas dydį, atskaitytos iš už pareiškėjos 2022 m. gruodžio mėn. Bendrovei parduotą pieną pareiškėjai sumokėtų sumų, taip pat, jog pareiškėja Bendrovei 2023 m. gegužės mėn. pardavė 96 214 kg natūralaus pieno, už kurį pareiškėjai sumokėta 47 608,92 Eur (be PVM) bei šalių susitarimu išmokėtas 6 568,83 Eur dydžio papildomas priedas pieno kokybei gerinti, atitinkantis nuoskaitos už bakterijas dydį, atskaitytos iš pareiškėjai už jos už 2022 m. lapkričio mėn. parduotą pieną sumų.

6. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Taisyklių 4 punktu, 4.4 papunkčiu, 9, 18, 19 punktais, Duomenų teikimo taisyklių 8 punktu, 8.2.4 papunkčiu, 9 punktu. Teismas iš aptarto reglamentavimo nustatė, kad pirkėjas AB „Žemaitijos pienas“, PAIS sistemoje nurodydamas duomenis apie pieno kainą, turėjo nurodyti ją be priemokų ir priedų, tačiau nagrinėjamuoju atveju AB „Žemaitijos pienas“ duomenis apie pareiškėjos parduotą pieną nurodė su 2023 m. balandžio ir gegužės mėn. pareiškėjai išmokėtais papildomais priedais pieno kokybei gerinti. Pagal Duomenų teikimo taisyklių 21 punktą žalio pieno pirkėjai atsako už į PAIS suvestų duomenų teisingumą. Žalio pieno pirkėjai, nesilaikantys šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

7. Teismas taip pat vadovavosi Pieno supirkimo taisyklių 6 punktu, 6.1, 6.4 papunkčiais, Centro sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos žemės ūkio ministro 2022 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 3D-708 patvirtintų Centro nuostatų (toliau – ir Centro nuostatai) 11.3, 11.4, 11.13 papunkčiais. Teismas nurodė, kad Centras, kaip PAIS administruojanti institucija, gavusi pareiškėjos Prašymą ir dokumentus, iš jų galėjo matyti, jog duomenys į PAIS apie pieno kainą už pareiškėjos 2023 m. balandžio–gegužės mėn. pieno pirkėjui parduotą pieną suvesti įskaičius ir pareiškėjai išmokėtus papildomus priedus pieno kokybei gerinti, kas neatitinka Duomenų teikimo taisyklių 8.2.4 papunktyje įtvirtinto reikalavimo, todėl nesutiko nei su atsakovo argumentu, kad, apskaičiuodamas paramą, Centras negali keisti ar nepaisyti PAIS esančių duomenų, nei su argumentu, jog Centras, gavęs pareiškėjos Prašymą, išnagrinėjo jame nurodytas aplinkybes, pateiktų dokumentų informaciją palygino su PAIS esančia informacija ir jokių neatitikimų nenustatė. Pareiškėjos Prašyme pateikti duomenys akivaizdžiai nesutapo su PAIS duomenimis, nes, kaip jau yra nustatyta, į pirkėjo nurodytą pareiškėjos 2023 m. balandžio–gegužės mėn. parduotą pieno kainą įskaičiuoti šiuo laikotarpiu pareiškėjai sumokėti papildomi priedai pieno kokybei gerinti.

8. Teismas priėjo prie išvados, kad Centro sprendimas akivaizdžiai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose įtvirtintų reikalavimų, negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu, todėl naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. kaip priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei jo pagrįstumą. Konstatavus, kad Centro sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose įtvirtintų reikalavimų, taip pat panaikintas Komisijos sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Centro sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Centras įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymą ir įvertinti jame nurodytas aplinkybes, susijusias su pirkėjo AB „Žemaitijos pienas“ PAIS nurodyta pareiškėjos 2023 m. balandžio–gegužės mėn. parduoto pieno kaina.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjos išlaidų už teisinę pagalbą suma (480 Eur), atsižvelgiant bylos sudėtingumą, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2, 8.19 punktuose įtvirtintų maksimalių dydžių, todėl šią sumą priteisė. Tuo pačiu pareiškėjai iš atsakovo priteista pareiškėjos už skundą sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis.

III. 10. Atsakovas Centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti; priteisti iš pareiškėjos atsakovo (apelianto) patirtas bylinėjimosi išlaidas (sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą).

11. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė šiam ginčui aktualias materialiosios teisės normas. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad pirkėjas AB „Žemaitijos pienas“, PAIS sistemoje nurodydamas duomenis apie pieno kainą, turėjo nurodyti ją be priemokų ir priedų.

11.2. Duomenų teikimo taisyklių 8 punkte nustatyta, kad žalio pieno pirkėjai iki kiekvieno mėnesio 8 darbo dienos privalo PAIS teikti kiekvieno žalio pieno pardavėjo duomenis, nurodytus 8.2 papunktyje, tarp jų – faktinį nupirktą natūralaus žalio pieno kiekį (kg), jo riebumą (proc.) ir baltymingumą (proc.) (8.2.2 p.); faktinę už nupirktą pieną priskaičiuotą pinigų sumą (Eur) (8.2.3 p.) bei sutartyje numatytą bazinių pieno sudėties rodiklių pieno pirkimo kainą (neįskaitant sutartyje numatytų priemokų ir priedų (Eur už kg) kiekvienu įskaitiniu laikotarpiu (8.2.4 p.). Duomenų teikimo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad duomenys, nurodyti šių taisyklių 8.2.2–8.2.4 papunkčiuose (sutartyje numatyta bazinių pieno sudėties rodiklių pieno pirkimo kaina, faktinis nupirktas natūralaus žalio pieno kiekis, priskaičiuota suma už nupirktą pieną), į PAIS sistemą suvedami taip, kaip jie nurodyti dokumentuose (žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartyse, pirkimo dokumentuose ir kt.). Žalio pieno pirkėjai atsako už į PAIS suvestų duomenų teisingumą. Žalio pieno pirkėjai, nesilaikantys šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Duomenų teikimo taisyklių 21 p.). Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad į PAIS, neįskaitant sutartyje numatytų priemokų ir priedų (Eur už kg) kiekvienu įskaitiniu laikotarpiu, pateikiami tik duomenys apie sutartyje numatytą bazinių pieno sudėties rodiklių pieno pirkimo kainą, bet ne faktinė už nupirktą pieną priskaičiuota pinigų suma, kuri, vadovaujantis Duomenų teikimo taisyklių 9 punktu, į PAIS suvedama taip, kaip ji nurodyta dokumentuose (žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartyse, pirkimo dokumentuose ir kt.).

11.3. ŽŪDC, gavęs pareiškėjos prašymą, išnagrinėjo jame nurodytas aplinkybes, t. y. prie prašymo pateiktų dokumentų informaciją palygino su PAIS esančia informacija, ir jokių neatitikimų nenustatė (pareiškėjos prašyme pateikti duomenys sutapo su PAIS duomenimis). Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų, t. y. PVM sąskaitų-faktūrų (2023 m. balandžio–birželio mėnesius), nustatyta, kad supirkėjas pateikė į PAIS teisės aktuose numatytus duomenis, kurių pagrindu apskaičiuota vidutinė 2023 m. balandžio–birželio mėnesių pieno pirkimo kaina – 46 ct/kg. Taip pat supirkėjas, vykdydamas teisės aktų nuostatas, pareiškėjai PVM sąskaitose-faktūrose nurodė vidutinę natūralaus pieno kainą su priedu, t. y. taip, kaip buvo skaičiuojama vidutinė natūralaus pieno pirkimo kaina už kg Centro sprendime. Minėtas aplinkybes patvirtina kartu su ŽŪDC atsiliepimu į pareiškėjos skundą pateikti įrodymai (duomenų iš PAIS duomenų bazės ekrano vaizdai apie iš pareiškėjos supirktą faktinį natūralaus žalio pieno kiekį, faktiškai priskaičiuotą pinigų sumą už nupirktą pieną ir paskaičiuotą vidutinę faktiškai supirkto natūralaus žalio pieno kiekio kainą už kg; mėnesinių supirkėjo pateiktų į PAIS ataskaitų ekrano vaizdai apie iš pareiškėjos supirktą faktinį natūralaus žalio pieno kiekį, faktiškai priskaičiuotą pinigų sumą už nupirktą pieną; 2023 m. balandžio– birželio mėn. duomenų iš PVM sąskaitų-faktūrų informacijos palyginimas su duomenimis, esančiais PAIS).

11.4. Pirkėjas AB „Žemaitijos pienas“, teikdamas Duomenų teikimo taisyklių 8.2.4 papunktyje nurodytą informaciją, pateikė teisingus duomenis ir nurodė sutartinę bazinių pieno sudėties rodiklių pieno pirkimo kainą neįskaitant sutartyje numatytų priemokų ir priedų (Eur už kg) – tą patvirtina su atsakovo atsiliepimu į pareiškėjos skundą pateikti mėnesinių supirkėjo pateiktų į PAIS ataskaitų ekrano vaizdai apie iš pareiškėjos supirktą faktinį natūralaus žalio pieno kiekį, faktiškai priskaičiuotą pinigų sumą už nupirktą pieną. Taip pat AB „Žemaitijos pienas“ į PAIS teisingai (kas buvo nustatyta iš gautos 2023 m. balandžio–birželio mėnesių duomenų iš PVM sąskaitų-faktūrų informacijos) pateikė informaciją nurodytą Duomenų teikimo taisyklių 8.2.2 ir 8.2.3 papunkčiuose – faktinį nupirktą natūralaus žalio pieno kiekį (kg), jo riebumą (proc.) ir baltymingumą (proc.) (8.2.2 p.); faktinę už nupirktą pieną priskaičiuotą pinigų sumą (Eur) (8.2.3 p.). Todėl teismo padaryta išvada, kad pirkėjas AB „Žemaitijos pienas“, PAIS sistemoje nurodydamas duomenis apie pieno kainą, turėjo nurodyti ją be priemokų ir priedų, prieštarauja teisiniam reguliavimui ir yra nepagrįsta, kadangi teismas klaidingai interpretavo skirtingas kainas – vidutinę natūralaus žalio pieno pirkimo kainą, kuri buvo imama vadovaujantis Taisyklių 4.4 papunkčiu skaičiuojant paramą, ir sutartinę bazinių pieno sudėties rodiklių pieno pirkimo kainą – kas nėra tapatu.

11.5. Teismas sprendime atmesdamas atsakovo argumentus, jog, apskaičiuodamas paramą, ŽŪDC negali keisti ar nepaisyti PAIS esančių duomenų, nukrypo nuo teisės aktuose įtvirtintų ŽŪDC, kaip PAIS tvarkytojo, teisių ir jas aiškino plečiamai.

11.6. Centro nuostatų 11.3 papunktyje nurodyta, kad atsakovas administruoja trečios informacijos svarbos kategorijos valstybės informacinius išteklius, tarp jų ir Pieno apskaitos informacinę sistemą. Centro nuostatų 11.4 papunktyje papildomai nurodyta, kad ŽŪDC kuria, diegia, plėtoja 11.1–11.3, 11.32–11.34, 11.36 papunkčiuose nurodytus registrus ir informacines sistemas, užtikrina jų informacijos saugą ir funkcionavimą, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia jų duomenis gavėjams ir vykdo kitas teisės aktų pavestas su nurodytais registrais ir informacinėmis sistemomis susijusias funkcijas. Vadovaujantis Pieno supirkimo taisyklių 6.1 papunkčiu, ŽŪDC kuria, įgyvendina, tvarko Pieno apskaitos informacinę sistemą ir į ją suvestus supirkėjų ir gamintojų duomenis. ŽŪDC, kaip PAIS tvarkytojo, teisės ir pareigos yra detalizuotos PAIS Nuostatuose (14 p.). Nei PAIS Nuostatai, nei kiti teisės aktai Centrui nesuteikia teisės savo iniciatyva keisti PAIS esančių duomenų (supirkėjo nurodytos žalio pieno supirkimo kainos), jų nepaisyti, tam tikras sumas įtraukti ar neįtraukti į vidutinės žalio pieno supirkimo kainos apskaičiavimą.

11.7. Tiek teismui pateiktame atsiliepime, tiek ir ginčą nagrinėjant teismo posėdyje, atsakovo atstovės akcentavo, kad Centras negali keisti PAIS esančių duomenų apie žalio pieno supirkimo kainą, jų nepaisyti ar savo iniciatyva perskaičiuoti PAIS nurodytą supirkto žalio pieno kainą, tačiau teismas, nepaisydamas ginčijamo Centro sprendimo priėmimo metu galiojusio teisinio reguliavimo, nepagrįstai konstatavo, jog Centras tokią teisę, kaip PAIS tvarkytojas, turėjo.

11.8. Teismo sprendime klaidingai interpretuojama natūralaus žalio pieno vidutinė pirkimo kaina ir sutartinė bazinių pieno sudėties rodiklių pieno pirkimo kaina, dėl ko padaryta klaidinga išvada dėl duomenų teisingumo PAIS pateikimo ir apskaičiuotos vidutinės natūralaus žalio pieno pirkimo kainos, kuri buvo naudojama administruojant paramą.

11.9. Sutartinė bazinių pieno sudėties rodiklių pieno pirkimo kaina (Eur už kg) PAIS renkama ir kaupiama bei naudojama Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo priežiūros vykdymui ir paramos administravime nebuvo naudojama.

11.10. Pieno supirkimo taisyklių 15.5 papunktyje numatyta, kaip žalio pieno pirkėjai atsiskaito už supirktą pieną, t. y. kas sudaro faktinę už nupirktą pieną priskaičiuotą pinigų sumą (Eur) – už natūralų pieną mokėtina suma įskaitiniu laikotarpiu apskaičiuojama pagal bazinių rodiklių pieno kainą ir kiekį, įvertinant patiekto pieno sudėtį ir kokybę pagal laboratorijos tyrimų duomenis. Gamintojams gali būti mokamos priemokos ar priedai už sutartyje numatytas sąlygas. Tokią informaciją AB „Žemaitijos pienas“ į PAIS ir pateikė, o Centras ją vertino apskaičiuojant vidutinę pieno pirkimo kainą, naudojamą paramos administravimui.

11.11. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų, t. y. PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad Bendrovė 2023 m. balandžio–gegužės mėn. pareiškėjai išmokėjo papildomą priedą kokybei gerinti, kuri atitiko 2022 m. lapkričio–gruodžio mėnesių nuoskaitų sumą. Taip pat išmokėti ir kiti priedai: už lojalumą ekologiško pieno, už ekologišką pieną, papildomas priedas už ekologišką pieną bei už kokybę. Kaip jau pažymėta, į galutinę pieno pirkimo kainą yra įskaičiuojamos visos priemokos ar priedai.

11.12. Pieno supirkimo taisyklės numato nuoskaitų taikymą už kokybės reikalavimų neatitikusio pieno pardavimą. Pieno supirkimo taisyklių 45 punkte numatyta, kad nuoskaitos taikomos už kiekvieną pieno kokybės rodiklį atskirai. Keliems rodikliams neatitinkant reikalavimų, nuoskaitos sumuojamos. Nuoskaitos skaičiuojamos nuo kainos, įskaitant mokamus priedus. Pareiškėja sutiko ir nurodė, kad jos 2022 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais parduotam pienui buvo taikoma nuoskaita, dėl ko šiuo laikotarpiu sumažėjo pieno kaina. AB „Žemaitijos pienas“ 2023 m. balandžio–gegužės mėn. pareiškėjai išmokėjus papildomą priedą kokybei gerinti – 2022 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais parduoto pieno kokybė nepagerėjo, dėl ko negalima traktuoti, kad kokybei skirtas priedas – 2022 m. lapkričio–gruodžio mėn. neišmokėta pinigų suma už parduotą pieną, kadangi nuoskaitos pritaikytos teisingai.

11.13. Centras administruodamas paramą vadovavosi Taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatomis, ir užtikrindamas visų paramos gavėjų lygiateisiškumą – negalėjo išskirti pareiškėjos ir perskaičiuoti paramos pakeičiant PAIS esančius duomenis pagal pareiškėjos pasirinktą vieno iš priedų neįskaičiavimą. Taip pat Centras neturėjo teisės atskiriems pieno gamintojams koreguoti jų kainų, kadangi bendras paramos vokas buvo ribotas, o paramos mechanizmas sumodeliuotas remiantis pateiktais statistiniais duomenimis apie vidutinę 2023 m. balandžio–birželio mėn. žalio pieno pirkimo kainą. Pieno supirkimo taisyklėse yra nurodytas apibrėžimas, kas yra žalias karvių pienas. Vidutinė žalio pieno pirkimo kaina, kuria buvo vadovaujamasi pasirenkant paramos mechanizmą, kas mėnesį teikiama Europos Komisijai, kuri lygina natūralaus žalio pieno kainas tarp valstybių narių, tokių duomenų teikimą įpareigoja 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 bei 2017 m. balandžio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas(ES) 2017/1185, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1307/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 taikymo taisyklės dėl informacijos ir dokumentų teikimo Komisijai ir kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami keli Komisijos reglamentai. Nei Taisyklėse, nei kituose teisės aktuose ŽŪDC nebuvo numatyta funkcija, kuri leistų, atsižvelgiant į kažkokias sąlygas, ŽŪDC vertinti kainos sandarą, nuoskaitas / priedus ir koreguoti vidutinę žalio pieno pirkimo kainą.

11.14. Centras rėmėsi Taisyklių, Duomenų teikimo taisyklių nuostatomis bei PAIS duomenimis, pareiškėjai išsamiai paaiškino, kaip apskaičiavo vidutinę 2023 m. balandžio–birželio mėn. natūralaus žalio pieno supirkimo kainą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose įtvirtintų reikalavimų. Teismas nepagrįstai panaikino Centro Sprendimą ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.

12. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovo 700 Eur išlaidas, patirtas apeliaciniame procese.

13. Pareiškėja atsiliepime nesutinka su apelianto išvada, jog teismas sprendime atmesdamas atsakovo argumentus, jog, apskaičiuodamas paramą, ŽŪDC negali keisti ar nepaisyti PAIS esančių duomenų, nukrypo nuo teisės aktuose įtvirtintų ŽŪDC, kaip PAIS tvarkytojo, teisių ir jas aiškino plečiamai. Pareiškėja kreipėsi į atsakovą, nurodė, jog neteisingai yra paskaičiuota vidutinė kaina, todėl atsakovas turėjo ir privalėjo vadovautis Taisyklių 18 ir 19 punktais. Faktinės aplinkybės buvo akivaizdžios ir aišku, jog negalima sutapatinti piniginių lėšų uždirbtų praeitu laikotarpiu, jas traktuoti kaip gautas duotuoju – paramos teikimo laikotarpiu, be kita ko, akivaizdžiai buvo įvardinta, jog tai lėšos pieno kokybei gerinti, kas netgi negali būti žalio pieno kainos sudėtine dalimi. Kaip matyti iš atsakovo Sprendimo turinio, atsakovas neanalizavo, nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos Prašymo ir jo prieduose nurodytų faktinių aplinkybių, svarbiausia, jog kokybės priedai buvo išmokėti už 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėn. laikotarpius, taigi tokios išmokos negalėjo būti priskirtos prie 2023 m. balandžio ir gegužės mėn. prie parduoto žalio pieno vidutinės kainos, ir atitinkamai turėjo vadovautis ar/ir motyvuotai atsisakyti taikyti Taisyklių 18 ir 19 punktus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš esmės dėl VĮ Žemės ūkio duomenų centro 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 1S-11856 „Dėl 2023 m. išimtinės paramos pieno gamintojams ekonominiam gyvybingumui išsaugoti“ ir reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašė panaikinti Komisijos sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Centro sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Centro sprendimą ir Komisijos sprendimą, nes Centro sprendimas akivaizdžiai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 30 d. prašymą, priteisė pareiškėjai iš atsakovo 502,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16. Centras su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, netinkamai vertino įrodymus. Taip pat atsakovas prašo priteisti jam iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Iš atsakovo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi atsakovo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad atsakovas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas neteisingomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

20. 2023 m. liepos 14 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2023/1465, kuriuo numatoma skubi finansinė parama žemės ūkio sektoriams, patyrusiems konkrečių problemų, darančių poveikį žemės ūkio produktų gamintojų ekonominiam gyvybingumui (toliau – ir Reglamentas), Europos Komisija Lietuvai iš viso skyrė 10 660 962 Eur pagalbos sumą (Reglamento 3 str. 1 d. n p.). Reglamento preambulėje, be kita ko, nurodyta, kad <...> sunkumai yra dar didesni pieno sektoriuje, nes 2022 m. pabaigoje išaugusios kainos pradėjo smarkiai mažėti. Be to, maisto produktų vartotojų kainos daro poveikį kokybiškų produktų paklausai tarp vartotojų, iš kurios tų sektorių ūkininkai gauna didžiąją dalį savo pajamų. Latvijos ir Lietuvos pieno sektoriaus padėtis yra ypač sudėtinga, nes nacionalinės pieno kainos sumažėjo labiau nei kitose valstybėse narėse. <...> (Reglamento preambulės 11 pastraipa); <...> Latvijai ir Lietuvai skiriamomis sumomis reikėtų atsižvelgti į tai, kad šių šalių padėtis pieno sektoriuje yra ypač sudėtinga <...> (Reglamento preambulės 18 pastraipa). Reglamento 1 straipsnio 3 dalis nustato, kad priemonės taikomos remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriais atsižvelgiama į nukentėjusių ūkininkų patirtus ekonominius nuostolius ir užtikrinama, kad išmokos neiškraipytų rinkos arba konkurencijos.

21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdamas į Reglamentą, kuriuo numatoma skubi finansinė parama žemės ūkio sektoriams, patyrusiems konkrečių problemų, darančių poveikį žemės ūkio produktų gamintojų ekonominiam gyvybingumui, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras patvirtino Taisykles.

22. Taisyklių 4.4 punktas nustato, kad parama skiriama gamintojams, kuriems supirkėjai už supirktą natūralų žalią pieną 2023 m. balandžio–birželio mėnesiais mokėjo vidutinę pieno pirkimo kainą ne didesnę kaip 40 ct už kg žalio pieno, išskyrus gamintojus, kurių ūkiai 2023 m. rugpjūčio 1 d. turėjo ekologinio gamybos ūkio sertifikatą žalio pieno gamybai (įskaitant ir ūkius, kurie turėjo pereinamojo laikotarpio į ekologinio ūkio sistemą statusą), ir / arba 2023 m. kovo 1 d. buvo kooperatinės bendrovės (kooperatyvo), kuri yra pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove, vadovaujantis Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 3D-435 „Dėl Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir kuri Centre yra registruota pieno supirkėja, nariais; šiems gamintojams parama skiriama tuo atveju, jei 2023 m. balandžio–birželio mėnesiais supirkėjai jiems už supirktą natūralų žalią pieną mokėjo vidutinę pieno pirkimo kainą ne didesnę kaip 45 ct už kg žalio pieno. Taisyklių 9 punktas nustato, kad Taisyklių 4.4 papunktyje nurodyti duomenys apie supirkėjų gamintojams mokėtą pieno kainą imami iš Pieno apskaitos informacinės sistemos.

23. Taisyklių Aiškinamojo rašto priedo „Derinimo pažyma“ lentelėje nurodyta, kad: i) siekiama paremti labiausiai nukentėjusius pieno ūkius, nes ekonominė padėtis pieno ūkiuose pablogėjo nevienodai (lentelės 2 p.); ii) paramą skirstant pagal parduoto pieno kiekį, daugiau pieno ūkių gautų paramos, kurie investavo į genetiką, pašarus ir t. t., todėl pagamino daugiau kokybiško pieno ir jiems buvo mokama aukštesnė pieno supirkimo kaina, lyginant su ūkiais, kurie laiko pienines karves, tačiau nesistengia gerinti pieno kokybės, didinti produktyvumą ir pieno gamybos efektyvumą (lentelės 3 p.); iii) siekiama paramą pieno ūkiams išmokėti kuo skubiau (lentelės 4 p.); iv) ekologiniams ūkiams Taisyklių 4.4 punkte yra nustatyta aukštesnė (45 ct už kg pieno) kainos riba, kad daugiau šių ūkių gautų paramą (lentelės 5 p.).

24. Pieno supirkimo taisyklių 15.5 punkte nustatyta, kad supirkėjas privalo už supirktą pieną atsiskaityti pagal pieno pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą tvarką. Už natūralų pieną mokėtina suma įskaitiniu laikotarpiu apskaičiuojama pagal bazinių rodiklių pieno kainą ir kiekį, įvertinant patiekto pieno sudėtį ir kokybę pagal laboratorijos tyrimų duomenis. Gamintojams gali būti mokamos priemokos ar priedai už sutartyje numatytas sąlygas.

25. Duomenų teikimo taisyklių 8.2.3 punkte nustatyta, kad žalio pieno pirkėjai iki kiekvieno mėnesio 8 darbo dienos privalo PAIS teikti faktinę už nupirktą pieną priskaičiuotą pinigų sumą (Eur).

26. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai (PAIS duomenų kopijos, 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 20174039, 2022 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 20176098, 2023 m. sausio 12 d. priedo kokybei gerinti išmokėjimo sutartys Nr. 26-753735 ir Nr. 21-753735, 2023 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 20188403, 2023 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 20191124, 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 20193950, 2023 m. rugpjūčio 30 d. AB „Žemaitijos pienas“ pažyma, 2023 m. rugsėjo 27 d. AB „Žemaitijos pienas“ pažyma) patvirtina, kad: i) pareiškėja AB „Žemaitijos pienas“ 2023 m. balandžio mėn. pardavė 91 853 kg natūralaus pieno, už kurį jai sumokėta 42 541,88 Eur (be PVM), įskaičiuojant 2023 m. sausio 12 d. šalių susitarimu nustatytą 3 106,06 Eur dydžio papildomą priedą pieno kokybei gerinti, atitinkantį nuoskaitos už bakterijas dydį, atskaitytą 2022 m. gruodžio mėn.; ii) pareiškėja AB „Žemaitijos pienas“ 2023 m. gegužės mėn. pardavė 96 214 kg natūralaus pieno, už kurį pareiškėjai sumokėta 47 608,92 Eur (be PVM), įskaičiuojant 2023 m. sausio 12 d. šalių susitarimu nustatytą 6 568,83 Eur dydžio papildomą priedą pieno kokybei gerinti, atitinkantį nuoskaitos už bakterijas dydį, atskaitytą 2022 m. lapkričio mėn.; iii) pareiškėja AB „Žemaitijos pienas“ 2023 m. birželio mėn. pardavė 83 839 kg natūralaus pieno, už kurį pareiškėjai sumokėta 36 080,98 Eur (be PVM).

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ginčo situacijai aktualių teisės aktų tikslus (šios nutarties 20 p. ir 23 p.), į nagrinėjamu atveju susiklosčiusios situacijos ypatumus (šios nutarties 26 p.), ir Taisyklių 4.4 punkto nuostatų turinį (parama skiriama gamintojams, kuriems supirkėjai už supirktą natūralų žalią pieną 2023 m. balandžio–birželio mėnesiais mokėjo <...> vidutinę pieno pirkimo kainą ne didesnę kaip 45 ct už kg žalio pieno), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjai pateikus atsakovui paaiškinimus ir įrodymus apie PAIS duomenis (balandžio–gegužės mėnesiais mokamas priedas buvo pagal 2023 m. sausio 12 d. sutartis ir atitinkantis 2022 m. lapkričio ir gruodžio nuoskaitas), byloje nesant įrodymų, kad pareiškėjos, kaip pieno gamintojos, padėtis nėra ypač sudėtinga, nes nacionalinės pieno kainos sumažėjo labiau nei kitose valstybėse narėse, ar kad ji nepatyrė konkrečių problemų, darančių poveikį žemės ūkio produktų gamintojų ekonominiam gyvybingumui, sprendžiant dėl pareiškėjai skirtinos paramos būtina įvertinti realią jos balandžio–birželio mėnesių parduoto pieno kainą, be priedo, mokamo pagal 2023 m. sausio 12 d. sutartis ir atitinkančio 2022 m. lapkričio ir gruodžio nuoskaitas. Priešingas aiškinimas paneigtų teisės aktų tikslus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Taisyklių taikymo prasme neįskaitomas tik šis priedas, nes byloje esančiais įrodymais įrodyta, kad būtent šis priedas buvo mokamas pagal 2023 m. sausio 12 d. sutartis ir atitiko 2022 m. lapkričio ir gruodžio nuoskaitas, o Taisyklių 4.4 punktas nustato vertinti 2023 m. balandžio–birželio mėnesiais pieno gamintojo parduoto pieno vidutinę pirkimo kainą. Toks situacijos vertinimas išreiškia ne atskirų faktinių aplinkybių formalų vertinimą, o teisingą atsižvelgimą į jų visumą, išreiškiančią susiklosčiusių santykių esmę, kuri reguliuojama ginčo teisės aktais, turinčiais šios nutarties 20 ir 23 punktuose įvardintus tikslus.

28. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad palaikant pareiškėjos poziciją netinkamai taikomi ir aiškinami teisės aktai, kurie reglamentuoja pieno kainas, jų suvedimą į PAIS. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija atsakovo minėtų klausimų nesprendžia ir dėl jų nepasisako. Šiuo aspektu šalinti ir atitinkami pirmosios instancijos teismo motyvai. Teisėjų kolegija pasisako tik nagrinėjamos bylos ribose byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu dėl paramos pagal Taisykles skyrimo pareiškėjai – dėl atsakovo atsakymo į pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 30 d. prašymą dėl 2023 m. išimtinės paramos pieno gamintojams ekonominiam gyvybingumui išsaugoti skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Reglamento ir Taisyklių tikslus, priėmimo aplinkybes, byloje susiklosčiusią faktinę situaciją (įrodytas atsitiktinis kito mėnesio nuoskaitą atitinkančio priedo išmokėjimas paramai gauti vertinamuoju laikotarpiu), į tai, kad nėra įrodymų, jog pareiškėjos, kaip pieno gamintojos, padėtis nėra ypač sudėtinga, nes nacionalinės pieno kainos sumažėjo labiau nei kitose valstybėse narėse, ar kad ji nepatyrė konkrečių problemų, darančių poveikį žemės ūkio produktų gamintojų ekonominiam gyvybingumui, daro išvadą, kad atsakovas, spręsdamas dėl paramos skyrimo pareiškėjai, Centro sprendime nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių visumą dėl PAIS duomenų vertinimo (balandžio–gegužės mėnesiais mokamas priedas buvo pagal 2023 m. sausio 12 d. sutartis ir atitinkantis 2022 m. lapkričio ir gruodžio nuoskaitas) ir jos realią padėtį.

29. Dėl Centro įgaliojimų apimties pažymėtina, kad Taisyklės nustato, jog Centras apskaičiuoja paramą gamintojams, atitinkantiems šių Taisyklių 4 punkto reikalavimus, ir per 10 darbo dienų nuo šių taisyklių įsigaliojimo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) perduoda MS Excel formatu Perduodamų duomenų apie 2023 m. ES paramos pieno gamintojams ekonominiam gyvybingumui išsaugoti skyrimą suvestinę (Taisyklių priedas) Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) (Taisyklių 11.1 p.). Skaičiuojant paramą, imamas faktiškai Centre registruotiems pieno supirkėjams parduotas natūralaus riebumo pieno kiekis 2023 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. <...> (Taisyklių 8 p.). Gamintojai iki 2023 m. gruodžio 31 d. Centrui gali teikti laisvos formos prašymus dėl paramos skyrimo arba patikslinimo, kartu pateikdami prašymo pagrindimo dokumentus (Taisyklių 18 p.). Centras per 10 darbo dienų nuo prašymo dėl paramos skyrimo arba patikslinimo gavimo dienos išnagrinėja prašymą, apie priimtą sprendimą informuoja gamintoją ir elektroninius duomenis apie paramos skyrimą arba patikslinimą perduoda Agentūrai (Taisyklių 19 p.).

30. Taigi atmestini Centro argumentai, kad pirmosios instancijos teismas per plačiai aiškino Centro kompetenciją, nes vadovaujantis Taisyklių 4 punktu Centras apskaičiuoja paramą gamintojams, o vadovaujantis Taisyklių 18 ir 19 punktais, Centras nagrinėja prašymus ir priima sprendimus dėl paramos skyrimo arba patikslinimo.

31. Apibendrinant pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Centro sprendimą ir Komisijos sprendimą, nes Centro sprendimas akivaizdžiai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose įtvirtintų reikalavimų, įpareigojo atsakovą VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 30 d. prašymą, priteisė pareiškėjai iš atsakovo 502,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Atsižvelgiant į šioje nutartyje pašalintus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei tinkamai vertino įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis paliktina nepakeista, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

32. Dėl pareiškėjos ir Centro prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas, pažymėtina, kad remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

33. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

34. Teisėjų kolegija kritiškai vertina sąskaitoje už teisines paslaugas įvardintų suteiktų paslaugų nedetalų apibūdinimą, tačiau atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos sumokėtos ir prašomos priteisti apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintos maksimalios priteistinos sumos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, sprendžia, kad pareiškėjai iš atsakovo valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, 700 Eur bylinėjimosi išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir yra proporcinga. Taigi iš viso pareiškėjai I. M. iš atsakovo valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

35. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

36. Žyminio mokesčio sumokėjimui pagrįsti atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė 2025 m. vasario 20 d. banko mokėjimo nurodymą Nr. 44338, kuris patvirtina, kad už apeliacinį skundą buvo sumokėtas 11,25 Eur žyminis mokestis. Pagal ABTĮ 36 straipsnio 2 dalį žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir kiti viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis. Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 38 str. 1 d. 8 p.). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (ABTĮ 38 str. 3 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas už apeliacinį skundą, kuris, vadovaujantis ABTĮ 36 straipsnio 2 dalimi, yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, yra sumokėjęs 11,25 Eur žyminį mokestį, todėl atsakovui valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centrui grąžintina jo sumokėta 11,25 Eur žyminio mokesčio suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai I. M. iš atsakovo valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti atsakovui valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centrui 11,25 Eur (vienuolika eurų dvidešimt penkis centus) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis