2022-12-14 Nr. AB-31042-3-61-3-00809-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-679-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00809-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 5.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė: panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2021 m. vasario 19 d. sprendimą „Dėl likviduojamos partijos Tvarka ir teisingumas pervestų aukų daliai politinės partijos „Laisvė ir teisingumas“ keltų kandidatų“ (toliau – ir Sprendimas) 2 punkto dalį dėl pareiškėjo pripažinimo, kad jis politinei kampanijai finansuoti priėmė ir panaudojo nepriimtinas aukas; panaikinti Sprendimo 4 punkto 4.1 papunktį dėl įpareigojimo pareiškėją pervesti į valstybės biudžetą 1 400 Eur; priteisti visas bylinėjimo išlaidas pareiškėjo naudai.

2. VRK Sprendimu įpareigojo pareiškėją per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pervesti į valstybės biudžetą 1 400 Eur sumą, lygią gautai ir priimtai aukai iš likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. sausio 28 d. VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrius (toliau – ir Kontrolės skyrius), išnagrinėjęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ nario skundą, paruošė pažymą Nr. 3-20 (1.2), kurioje konstatavo, jog pareiškėjas ir kiti keturi savarankiškai rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą kampanijoje dalyvavę kandidatai gavo nepriimtinas aukas ir jas panaudojo rinkimų kampanijai. VRK, atsižvelgdama į Kontrolės skyriaus pažymą, Sprendimu pripažino, kad pareiškėjas, kandidatas Sėlos rytinėje rinkimų apygardoje Nr. 50, politinei kampanijai finansuoti priėmė ir panaudojo nepriimtinas aukas. Tuo pačiu Sprendimu įpareigojo pareiškėją gautus kaip auką 1 400 Eur pervesti per 20 darbo dienų į valstybės biudžetą.

4. Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir Finansavimo įstatymas) 8 straipsnis numato kitų (ne partijų) savarankiškų politinės kampanijos dalyvių finansavimo šaltinių baigtinį sąrašą ir, vienas iš jų, paminėtas 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte – politinių partijų aukos, o Finansavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje išvardinti asmenys, turintys teisę aukoti politinės kampanijos dalyviams, tarp jų yra politinės partijos. Todėl partijos „Tvarka ir teisingumas“, turinčios likviduojamos partijos statusą, veiksmas paaukoti savarankiškos politinės kampanijos dalyviui, pareiškėjui, 1 400 Eur neprieštaravo Finansavimo įstatymui ir Politinių partijų įstatymui.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2021 m. sausio 24 d. auditoriaus, tikrinusio savarankiško politinės kampanijos dalyvio Sėlos rytinėje rinkimų apygardoje Nr. 50 pareiškėjo finansavimą ataskaitos priedo pirmos lentelės 4 punkte nurodoma, kad, priimant aukas, nenustatyta Finansavimo įstatymo pažeidimų.

6. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.476 straipsnį auka laikoma turto ar neturtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Šiuo atveju partija „Tvarka ir teisingumas“ parėmė pareiškėjo siekį tapti Lietuvos Respublikos Seimo nariu.

7. Pareiškėjas skunde taip pat pažymėjo, kad likvidatorius turi juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas ir jam mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos CK VII skyriaus nuostatos (CK 2.110 str.). Pripažinti juridinių asmenų organų sprendimus negaliojančiais galima teismo tvarka (CK 2.82 str.). Kreditorius turi teisę teisme ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (CK 6.66 str.). Pareiškėjo manymu, juridinių asmenų organų sprendimų panaikinimas yra civilinės teisės dalykas ir jų negaliojimo pagrindus nustato CK, todėl, tik nuginčijus šiuos sandorius teisme, galima teigti, jog likviduojama partija „Tvarka ir teisingumas“ negalėjo aukoti pareiškėjo politinei kampanijai.

8. Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais. Pažymėjo, kad buvo partijos narys ir dalyvavo 2020 m. birželio 6 d. partijos „Tvarka ir teisingumas“ kongrese.

9. Atsakovas VRK pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti.

10. Pažymėjo, kad Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog politinės partijos turtas ir lėšos negali būti skirstomi jos nariams. Sprendimo 1 punkte konstatuota, kad likviduojama partija „Tvarka ir teisingumas“, 2020 m. rugpjūčio 4-6 d., pervedusi lėšas savarankiškiems 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinės kampanijos dalyviams, partijos „Laisvė ir teisingumas“ vienmandatėse rinkimų apygardose keltiems kandidatams, buvusiems partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariams, tame tarpe ir pareiškėjui, pažeidė Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalį. Kadangi likviduojamos politinės partijos lėšų aukojimas kandidatų politinėms kampanijoms nėra susijęs su politinės partijos veiklos nutraukimu ir nebuvo numatytas Sprendime likviduoti partiją „Tvarka ir teisingumas“, laikytina, kad dalis partijos „Tvarka ir teisingumas“ turto, pažeidžiant Politinės partijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, buvo paskirstyta buvusiems partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariams.

11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad sandorių, juridinio asmens organų panaikinimas yra civilinės teisės dalykas ir jų negaliojimo pagrindus nustato CK, todėl, tik nuginčijus šiuos sandorius teisme, galima teigti, jog partija „Tvarka ir teisingumas“ negalėjo aukoti pareiškėjo politinei kampanijai, nes kandidatų finansavimas nepatenka į CK reguliavimo sritį, be to, VRK kontroliuoja kaip politinės partijos laikosi Politinių partijų įstatymo reikalavimų. Šiuo atveju VRK pagal jai teisės aktais suteiktą kompetenciją nustatė, kad likviduojama politinė partija „Tvarka ir teisingumas“, pažeisdama Politinių partijų įstatymo reikalavimus, skirstė lėšas buvusiems partijos nariams.

12. Taip pat atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jo finansavimas 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinės kampanijos metu buvo patikrintas nepriklausomo auditoriaus, kuris pažeidimų dėl Finansavimo įstatymo nenustatė, kadangi auditoriai nėra įgalioti konstatuoti Finansavimo įstatymo pažeidimų. Pažymėjo, kad pagal suformuluotą techninę užduotį auditorius gautas aukas tikrina tik ribota apimtimi – ar yra aukas pagrindžiantys dokumentai ir ar jos gautos iš teisėtų finansavimo šaltinių pagal Finansavimo įstatymo 7 ir 8 straipsnius. Minėtas įstatymas leidžia priimti aukas iš politinių partijų, tačiau jame nėra reglamentuotas likviduojamos politinės partijos statusas.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjo R. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo dalies, kuriuo pareiškėjas įpareigotas per 20 darbo dienų nuo Sprendimo priėmimo dienos pervesti į valstybės biudžetą 1 400 Eur sumą, lygią gautai ir priimtai aukai iš likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Byloje nustatyta, kad 2021 m. sausio 28 d. VRK Kontrolės skyrius, išnagrinėjęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ nario skundą, paruošė pažymą Nr. 3-20 (1.2), kurioje konstatavo, jog pareiškėjas ir kiti keturi savarankiškai rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą kampanijoje dalyvavę kandidatai gavo nepriimtinas aukas ir jas panaudojo rinkimų kampanijai. VRK, atsižvelgdama į Kontrolės skyriaus pažymą, Sprendimu pripažino, kad pareiškėjas, kandidatas Sėlos rytinėje rinkimų apygardoje Nr. 50, politinei kampanijai finansuoti priėmė ir panaudojo nepriimtinas aukas, įpareigojo pareiškėją gautus kaip auką 1 400 Eur pervesti per 20 darbo dienų į valstybės biudžetą.

16. Aptaręs Politinių partijų įstatymo (1 d., 17 str., 19 str. 10 d., 22 str. 2 d., 24 str. 1 d.) ir Finansavimo įstatymo (8 str. 1 d., 13 str. 2 d., 12 str. 2 d., 23 str. 1 d. 1 ir 2 p., 23 str. 2 d.) aktualias bylai nuostatas, teismas nurodė, kad politinės partijos turtas ir lėšos negali būti skirstomi jos nariams (Politinių partijų įstatymo 22 str. 2 d.). Tačiau teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, to neginčija ir pareiškėjas, kad likviduojama partija „Tvarka ir teisingumas“ 2020 m. rugpjūčio 4 ir 6 dienomis savarankiškam politinės kampanijos dalyviui – pareiškėjui, Sėlos rytinėje rinkimų apygardoje Nr. 50, registruotam kandidatui pervedė 1 400 Eur.

17. Pareiškėjo įsitikinimu, partijos „Tvarka ir teisingumas“, turinčios likviduojamos partijos statusą, veiksmas paaukoti savarankiškos politinės kampanijos dalyviui, pareiškėjui, 1 400 Eur neprieštaravo Finansavimo įstatymui ir Politinių partijų įstatymui, aukos gavimo metu jis nebuvo partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariu.

18. Teismas pažymėjo, kad, iš į bylą pateikto likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ likvidavimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo „Dėl politinės partijos Laisvė ir teisingumas kandidatų parėmimo“ matyti, jog sprendimas paremti 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimų politinės kampanijos dalyvius, tame ir tarpe ir pareiškėją, buvo priimtas remiantis 2020 m. birželio 6 d. pasirašytu politinių partijų „Tvarka ir teisingumas“, „Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)“ ir visuomeninio politinio judėjimo „Pirmyn, Lietuva“ susitarimu „Dėl teisinio ir politinio partijų susijungimo“ (toliau – ir Susitarimas). Minėto Susitarimo paskutiniame punkte teigiama, kad „po partijų ir visuomeninio susijungimo likę veikiantys juridiniai asmenys visokeriopai rems partijos „Laisvė ir teisingumas“ politinę ir visuomeninę veiklą, visomis išgalėmis prisidės, kad partija savo idėjas skleistų kuo didesniam ratui žmonių“.

19. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog Susitarimas sudarytas 2020 m. birželio 6 d., vėliau tą pačią dieną įvyko partijos „Tvarka ir teisingumas“ XVIII kongresas, kuriame buvo priimtas sprendimas nutraukti partijos veiklą ir ją likviduoti. 2020 m. rugpjūčio 4-6 d. partija „Tvarka ir teisingumas“ pervedė lėšas savarankiškiems 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinės kampanijos dalyviams, partijos „Laisvė ir teisingumas“ vienmandatėse rinkimų apygardose keltiems kandidatams, buvusiems partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariams. Byloje esančio 2021 m. vasario 19 d. VRK posėdžio protokolo Nr. P-5 duomenimis po partijos likvidavimo visi kandidatai perėjo į kitą partiją, liko tik likvidacinė komisija.

20. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ likvidavimo komisijos sprendime „Dėl politinės partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatų parėmimo“ remiamasi Susitarimu, kuris priimtas, kai asmenys, kuriems 2020 m. rugpjūčio 4-6 d. bendrai pervesta 16 100 Eur, buvo partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariais. Lėšos buvo pervestos ir pareiškėjui, kuris buvo partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys, jis teismo posėdžio metu patvirtino dalyvavęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ tarybos posėdyje, kuriame buvo patvirtinta XVII kongreso darbotvarkė, taip pat dalyvavo ir pačiame kongrese, kuriame priimtas sprendimas likviduoti politinę partiją. Atsižvelgęs į nurodytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad jau Susitarimo pasirašymo metu buvo pradedamos skirstyti partijos lėšos, kadangi, įgyvendinus Susitarimo 11 punktą, buvo priimtas partijos likvidavimo komisijos sprendimas, kuriuo paskirstyti 16 100 Eur, buvusiems penkiems partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariams. Tai, jog lėšų skirstymo užbaigimo metu, lėšų gavėjas – pareiškėjas, jau nebuvo partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariu, neturi teisinės reikšmės, kadangi lėšų skirstymo faktas buvo pradėtas 2020 m. birželio 6 d. Susitarimo pasirašymo metu, kuomet pareiškėjas buvo partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys.

21. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad likviduojama partija „Tvarka ir teisingumas“, 2020 m. rugpjūčio 4-6 dienomis, pervedusi lėšas 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinės kampanijos dalyviui, pareiškėjui, pažeidė Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies draudimą politinės partijos turtą ir lėšas skirstyti jos nariams ir pareiškėjas šių lėšų priimti negalėjo, nes žinojo apie partijos likvidavimą. Konstatavus, kad pareiškėjas partijos „Tvarka ir teisingumas“ lėšų priimti neturėjo teisinio pagrindo, pagal Finansavimo įstatymo 13 straipsnio 12 dalį VRK turėjo teisėtą pagrindą priimti sprendimą įpareigoti politinės kampanijos dalyvį panaudotų lėšų ar nepiniginės aukos dydžio sumą per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą.

22. Teismas pažymėjo ir tai, kad pagal likviduojamo viešojo juridinio asmens teisinį statusą galimybė disponuoti lėšomis yra apribota teisės aktais. Politinių partijų įstatymas tiesiogiai nedraudžia likviduojamai politinei partijai aukoti iškeltų kandidatų ir kandidatų sąrašų ar referendumo politinėms kampanijoms, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punktą likviduojama politinė partija negali kelti kandidatų į Seimo narius. Taigi, likviduojamai politinei partijai yra apribota teisė disponuoti lėšomis, kadangi likviduojamą teisinį statusą turintis juridinis asmuo pirmiausia turi atsiskaityti su kreditoriais, laikantis CK 2.113 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, net ir pripažinus, kad partija lėšų neskirstė savo nariams, tame tarpe ir pareiškėjui, o jas aukojo iškeltiems kandidatams ir kandidatų sąrašų ar referendumo politinėms kampanijoms pagal Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalį partija dėl savo specifinio teisinio statuso, t. y. dėl to, jog yra likviduojama, negalėjo formaliai remtis Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalimi ir aukoti iškeltiems kandidatams ir kandidatų sąrašų ar referendumo politinėms kampanijoms.

23. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad sandorių ir juridinių organų sprendimų panaikinimas yra civilinės teisės dalykas ir jų negaliojimo pagrindus nustato CK, todėl, tik juos nuginčijus teisme Actio pauliana, galima teigti, jog partija negalėjo aukoti partijos „Laisvė ir teisingumas“ savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams. Teismas pažymėjo, kad pagal Politinių partijų įstatymo 24 straipsnio 1 dalį politinių partijų finansavimą pagal kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja VRK ir kitos institucijos. VRK kontroliuoja, kaip politinės partijos laikosi Politinių partijų įstatymo reikalavimų (24 str. 2 d. 3 p.). Politinių partijų įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad VRK atsakinga už nuolatinį informacijos apie politinių partijų finansavimo pažeidimus pateikimą laiku Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Apžvelgęs nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas priėjo prie išvados, kad VRK turėjo teisę įvertinti, ar partija nepažeidė Politinių partijų įstatymo.

24. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, ginčo sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Sprendimą gavo laiku, jį apskundė nustatyta tvarka ir terminais. Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas laikė, kad Sprendimas dėl įpareigojimo pareiškėją per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pervesti į valstybės biudžetą 1 400 Eur sumą, lygią gautai ir priimtai aukai iš likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“, atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

25. Teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis ginčo klausimą reglamentuojančiais teisės aktais, padarė išvadą, kad VRK teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė, o Sprendimo dalis, kuria pareiškėjas įpareigotas pervesti į valstybės biudžetą 1 400 Eur sumą, lygią gautai ir priimtai aukai iš likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti Sprendimo 2 ir 4 dalies, vadovaujantis išdėstytais ar kitais argumentais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimo 2 punkto dalį ir 4 punkto 4.3 papunktį.

27. Pareiškėjas akcentuoja, kad ginčo esmę sudaro klausimas, ar likviduojama partija „Tvarka ir teisingumas“ turėjo teisę paremti savarankišką partijos „Laisvė ir teisingumas“ politinės kampanijos į Lietuvos Respublikos Seimą kandidatą R. B., pervesdama į jo rinkimų sąskaitą 1 400 Eur auką. 2002 m. birželio 6 d. buvo pasirašytas politinių partijų Susitarimas dėl teisinio ir politinio partijų susijungimo, kurio paskutiniame punkte nurodoma, jog po partijų ir visuomeninio judėjimo susijungimo likę veikiantys juridiniai asmenys visakeriopai rems partijos politinę ir visuomeninę veiklą, visomis išgalėmis prisidės, kad partija savo idėjas skleistų kuo didesniam žmonių ratui. Remdamasi minėtu Susitarimu, likviduojama partija „Tvarka ir teisingumas“ pervedė pareiškėjui, savarankiškam politinės partijos dalyviui, 1 400 Eur auką rinkimų į Seimą kampanijai paremti. Šis veiksmas neprieštaravo Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 4 daliai ar Finansavimo įstatymo 13 straipsnio 2 daliai.

28. Teismas, remdamasis faktu, kad pareiškėjas dalyvavo 2020 m. gegužės 27 d. partijos „Tvarka ir teisingumas“ tarybos posėdyje, kuriame buvo patvirtinta kongreso darbotvarkė, numatanti partijos likvidavimą, padarė išvadą, jog pareiškėjas turėjo žinoti, kad įstatymas draudžia partijos turtą ir lėšas skirstyti partijos nariams, ir todėl pareiškėjas pažeidė Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas teigia, kad dalyvavimas partijos „Tvarka ir teisingumas“ posėdyje neįrodo jo veiksmų neteisėtumo. Priešingai, pareiškėjas, žinodamas apie partijų susitarimą, buvo įsitikinęs, jog likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ auka skirta teisėtai.

29. Pareiškėjas paaiškina, kad iš likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ gavo auką, kuri buvo registruota, patikrinta ir panaudota jo rinkiminei kampanijai pagal Finansavimo įstatymo reikalavimus.

30. Taigi, nebuvo galima daryti išvados, kad likviduojama partija „Tvarka ir teisingumas“ skirstė partijos lėšas savo nariams. Partija šias lėšas aukojo, nes pagal Politinių partijų ir Finansavimo įstatymus likviduojamai partijai tai neuždrausta, jei nepažeidžiamas CK 2.111 straipsnis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo dalies, kuriuo pareiškėjas įpareigotas per 20 darbo dienų nuo Sprendimo priėmimo dienos pervesti į valstybės biudžetą 1 400 Eur sumą, lygią gautai ir priimtai aukai iš likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad iš likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ gavo auką, kuri buvo registruota, patikrinta ir panaudota jo rinkiminei kampanijai pagal Finansavimo įstatymo reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, nebuvo galima daryti išvados, kad likviduojama partija „Tvarka ir teisingumas“ skirstė partijos lėšas savo nariams. Partija šias lėšas aukojo, nes pagal Politinių partijų ir Finansavimo įstatymus likviduojamai partijai tai neuždrausta, jei nepažeidžiamas CK 2.111 straipsnis.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-89-815/2022, vadovaudamasis Politinių partijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 22 straipsnio 4 dalimi, Finansavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi bei 13 straipsnio 2 dalimi, išaiškino, kad Politinių partijų įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas kartu reiškia, kad likviduojama partija, negalinti tęsti ir vykdyti veiklos siekiant valdžios, t. y. nebegalinti remti savo partijos narių, negali remti ir jokių kitų kandidatų, nes taip nebūtų tenkinami jos narių politiniai interesai.

35. Atsižvelgiant į tai, kad politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ turi likviduojamo viešojo juridinio asmens teisinį statusą ir jos galimybė disponuoti lėšomis yra apribota teisės aktais, todėl ir nagrinėjamu atveju dėl savo specifinio teisinio statuso partija „Tvarka ir teisingumas“ negalėjo remtis Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalimi ir aukoti iškeltiems kandidatams ir kandidatų sąrašų ar referendumo politinėms kampanijoms.

36. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nebuvo remiamas pagal Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalį, o gavo likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ turto dalį (Politinių partijų įstatymo 22 str. 2 d.).

37. Kadangi pareiškėjas 1 400 Eur sumą gavo iš likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“, todėl yra pagrindas išvadai, jog buvo pažeistos Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias politinės partijos turtas ir lėšos negali būti skirstomi jos nariams, be kita ko, ir buvusiems nariams, nesantiems partijos kreditoriais (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-89-815/2022). Be kita ko, byloje duomenų, kad pareiškėjas buvo partijos „Tvarka ir teisingumas“ kreditorius, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas netinkamai aiškina Finansavimo įstatymo ir Politinių partijų įstatymo nuostatas, pareiškėjo pateiktas teisės aiškinimas nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamus teismo ir VRK sprendimus.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius