081fcf6a-16fb-417b-8159-e6ae9d20ebc0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-907/20132-55-3-02411-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 126.1; 126.2. (S)    LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Algirdo GailiÅ«no, Donato Å erno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pramogų pasaulis“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M.

P. pareiÅ¡kimÄ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pramogų pasaulis“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė M. P. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama iÅ¡kelti atsakovui UAB „Pramogų pasaulis“ bankroto bylÄ , dėl įmonės bankroto administratoriaus paskyrimo kreiptis į Vyriausybės įgaliotÄ institucijÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2011 m. balandžio 22 d. dirbo atsakovo įmonėje barmene.

IeÅ¡kovė nėra pasiraÅ¡iusi darbo sutarties su atsakovu, tačiau tarp Å¡alių buvo sutarta, kad darbuotojai bus mokamas valandinis darbo užmokestis apie 5 Lt už vienÄ valandÄ . Apie tai, kad darbo santykiai su atsakovu pasibaigė, ieÅ¡kovė nieko nežinojo, nors Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai jau buvo praneÅ¡ta apie darbo santykių su ieÅ¡kove pasibaigimÄ nuo 2011 m. balandžio 22 d. IeÅ¡kovės preliminariu skaičiavimu, ji per kalendorinį mėnesį turėjo gauti apie 900 Lt darbo užmokestį.

IeÅ¡kovei taip pat nebuvo iÅ¡mokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Tikslios darbo užmokesčio sumos ieÅ¡kovė teismui negali nurodyti, kadangi neturi nei darbo sutarties, nei kitų dokumentų, kurie pagelbėtų apskaičiuojant darbo užmokestį. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog ji kreipėsi į darbdavį su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti jai priklausantį darbo užmokestį, tačiau atsakovas jokių mokėjimų neatliko. IeÅ¡kovė teigia, jog atsakovo įsiskolinimas ieÅ¡kovei sudaro 2 014,33 Lt (Ä®monių bankroto įstatymo 4 str. 1 p., 6 str. 2 p., 9 str. 1 p.).Atsakovas UAB „Pramogų pasaulis“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir atsisakyti kelti bankroto bylÄ .

Nurodė, jog už ieÅ¡kovės pareiÅ¡kime nurodomÄ darbo santykių laikotarpį kaip įsiskolinimÄ , esantį pagrindu Ä®monių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktu kelti bankroto bylÄ , atsakovas yra su ieÅ¡kovę atsiskaitęs, nėra darbo užmokesčio ar su darbo santykiais susijusių įsiskolinimų, todėl ieÅ¡kovė, neturėdama teisės, nėra atsakovo kreditorė ir pareiÅ¡kimas iÅ¡kelti bankroto bylÄ yra nepagrįstas. Nuo Å¡alių darbo santykių pabaigos 2011 m. balandžio 22 d. iki ieÅ¡kovės kreipimosi su 2012 m. spalio 12 d. pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo praėjo 18 mėnesių ir per visÄ laikotarpį ieÅ¡kovė nėra kėlusi klausimo dėl tariamos skolos buvimo.

Darbo santykiai tarp Å¡alių pasibaigė 2011 m. balandžio 22 d., nes atsakovas neteko teisės naudotis prekybos centro „Mega“ patalpomis nuo 2011 m. balandžio 30 d., atitinkamai neliko ir darbo vietos (Ä®monių bankroto įstatymo 3 str. 1 d. 2 p., 4 str. 1 d. 1 p., 5 str. 1 d. 1 p.). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Pramogų pasaulis“ ir paskyrė įmonės administratoriumi UAB „Bankrotas LT“.

Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus dokumentus, padarė iÅ¡vadÄ , jog jie nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas yra atsiskaitęs su atleidžiama iÅ¡ darbo darbuotoja, todėl konstatavo, kad ieÅ¡kovė turi teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ .Teismas, įvertinęs atsakovo 2009 metų balansÄ , Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos raÅ¡tus, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, taigi įmonė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla ir skirtinas administratorius (Ä®monių bankroto įstatymo 9 str. 5 d. 1 p., 10 str. 4 d. 1 p.).Ä®vertinęs Ä®monių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos nurodytas bankroto administratorių kandidatÅ«ras, aplinkybę, jog tik administratorius UAB „Bankrotas LT“ sutiko administruoti atsakovÄ bei tik Å¡is administratorius pateikė teismui visus reikiamus dokumentus, atsakovo bankroto administratoriumi skyrė UAB „Bankrotas LT“.

III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Pramogų pasaulis“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsisakyti kelti apeliantui bankroto bylÄ . Apeliantas atskirÄ jį skundÄ grindžia tuo, kad ieÅ¡kovė, nebÅ«dama apelianto kreditore, nes su ja yra atsiskaityta, neturėjo teisės kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Pirmosios instancijos teismas, apelianto manymu, netinkamai įvertino apelianto argumentus, nurodytus atsiliepime į ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ , dėl ko nepagrįstai taikė Ä®monių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punktÄ ir pripažino sÄ lygos iÅ¡kelti bankroto bylÄ egzistavimÄ .

IeÅ¡kovė pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodė vien savo prielaidomis ir subjektyviu vertinimu grindžiamas tariamo įsiskolinimo sumas. Jeigu skola ieÅ¡kovei ir egzistuoja, ginčas visų pirmÄ turėtų bÅ«ti iÅ¡spręstas ieÅ¡kovei pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį apeliantui dėl skolos priteisimo. Å ioje civilinėje byloje bÅ«tų iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡ki analizuojamos bei vertinamos faktinės aplinkybės, susijusios su tariama darbo užmokesčio skola. Tik esant teismo sprendimui galima bÅ«tų pagrįstai spręsti ar ieÅ¡kovė turi reikalavimo teisę į apeliantÄ .

Tuo tarpu skundžiama nutartis įtvirtina situacijÄ , kai apeliantui pirmiausia iÅ¡keliama bankroto byla, remiantis vien prielaida apie tariamai egzistuojančiÄ skolÄ ieÅ¡kovei, o po to jau bankroto byloje turėtų bÅ«ti sprendžiamas ieÅ¡kovės reikalavimo pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju galima situacija, kai pagal darbuotojo pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , bankroto proceso metu paaiÅ¡kės, jog darbuotojas apskritai neturi reikalavimo teisės ir jo finansinis reikalavimas negali bÅ«ti tvirtinamas.Atsiliepimu į apelianto atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė M.

P. praÅ¡o apelianto skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. IeÅ¡kovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, tinkamai įvertino visas nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes, paties apelianto pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus. Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pats apeliantas pripažino, kad įmonė jau seniai veiklos nevykdo, kas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimui.

Tikslaus apelianto darbo užmokesčio įsiskolinimo dydžio ieÅ¡kovė nurodyti negalėjo dėl paties apelianto nebendradarbiavimo. Apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, nurodytus atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bei atskirajame skunde. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teisėjų kolegija pažymi, kad bankrotas yra vienas iÅ¡ rinkos ekonomikos įrankių, kuriuo, paÅ¡alinant iÅ¡ rinkos nemokius subjektus, siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumÄ .

Tačiau, pradedant bankroto procesÄ , yra labai svarbu nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar įmonė yra iÅ¡ tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti iÅ¡saugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-842/2008; 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1031/2008).Bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus;

2) įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (Ä®BÄ® 9 str. 7 d.). Remiantis Ä®BÄ® 3 straipsnio 2 punktu, 4 straipsnio 1 punktu bei 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo į teismÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis įmonės darbuotojai. Remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintų bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų aiÅ¡kinimu, vėlavimo iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimÄ faktas yra savarankiÅ¡ka sÄ lyga, kuriÄ nustatęs teismas turi iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo.

Be to, Å¡i bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja iÅ¡mokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa Å¡ių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (Ä®BÄ® 35 str. 1 d.). Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tik formalus vėlavimo iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimÄ konstatavimas negali bÅ«ti pakankamas bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindas.

Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumÄ , teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vėlavimÄ iÅ¡mokėti darbuotojams atlyginimÄ kaip savarankiÅ¡kÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindÄ vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo bÅ«klę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminÄ , įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės bÅ«klės kitimo perspektyvÄ ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-561/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-517/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606/2009, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-467/2009; 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1173/2010).

Taigi nors pagal teismų praktikoje suformuotas teisės taikymo taisykles vėlavimo iÅ¡mokėti darbuotojams atlyginimus faktas savaime nesudaro pagrindo iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , o bÅ«tina Å¡iÄ aplinkybę vertinti neatsietai nuo įmonės nemokumo, tačiau Å¡is faktas, atsižvelgiant į darbuotojams nesumokėtų sumų dydžius, praleistus terminus joms sumokėti, turi esminę reikÅ¡mę sprendžiant dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo tokiai įmonei (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1793/2012).Nagrinėjamu atveju su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos apeliantui iÅ¡kėlimo į pirmosios instancijos teismÄ kreipėsi buvusi apelianto darbuotoja.

Apeliantas atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ esmės grindžias vien ta aplinkybe, kad ieÅ¡kovė, kaip buvusi įmonės darbuotoja, neturėjo teisės inicijuoti bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, nes su ieÅ¡kove yra visiÅ¡kai atsiskaityta. Pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apie įmonės turtinę padėtį, skolų dydį bei mokumÄ , apeliantas atskirajame skunde neginčija ir dėl jų nepasisako, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo neperžengdama atskirojo skundo ribų (CPK 320 str., 338 str.).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateiktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, kaip buvusi įmonės darbuotoja, su kuria įmonė atleidžiant jÄ iÅ¡ darbo pilnai neatsiskaitė, turėjo teisę inicijuoti bankroto bylos apeliantui iÅ¡kėlimÄ .

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Å¡ia teismo iÅ¡vada.Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2011; kt.).

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012; kt.).Apeliantas, siekdamas paneigti ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes apie darbo užmokesčio skolos jai egzistavimÄ , pirmosios instancijos teismui pateikė darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo žiniaraÅ¡tį Nr. 2011_02 DUZ 11-02, avanso iÅ¡mokėjimo žiniaraÅ¡tį Nr. 2011_02, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius Nr. 2011_02, Nr. 2011_03, Nr. 2011_04, darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2011 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesius (b. l. 39-46).

Iš darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio Nr. 2011_02 DUZ 11-02 ir avanso išmokėjimo žiniaraščio Nr. 2011_02, ant kurių yra ieškovės parašai, matyti, kad ieškovei už 2011 m. vasario mėnesį buvo išmokėtas 200 Lt dydžio avansas ir 324,37 Lt dydžio darbo užmokestis. Kada šios sumos buvo išmokėtos ieškovei nėra aišku, nes šiuose apelianto pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta jų surašymo ir ieškovės pasirašymo data, nėra nurodyta kas šiuos pinigus išmokėjo, kas patikrino, taip pat nėra nei įmonės finansininkės, nei įmonės vadovo parašų.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuose dokumentuose yra ieÅ¡kovės paraÅ¡as bei nėra jokių pastabų, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad yra labiau tikėtina, jog už 2011 m. vasario mėnesį su ieÅ¡kove buvo atsiskaityta. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai Nr. 2011_03 ir Nr. 2011_04 patvirtina, kad ieÅ¡kovei už 2011 m .kovo mėnesį buvo priskaičiuota 625,65 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, o už 2011 m. balandžio mėnesį – 531,32 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio.

Jokių įrodymų (darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo žiniaraščių, apelianto atsiskaitomųjų sÄ skaitų iÅ¡rašų ar pan.), patvirtinančių, jog minėtos sumos buvo iÅ¡mokėtos ieÅ¡kovei, apeliantas teismui nepateikė. Kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui jokių papildomų įrodymų, galinčių patvirtinti, jog su ieÅ¡kove buvo visiÅ¡kai atsiskaityta, apeliantas taip pat nepateikė (CPK 314 str.). Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas neįrodė, jog atleidžiant ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo su ja buvo tinkamai atsiskaityta (CPK 178 str., 185 str.).

Kadangi su ieÅ¡kove nebuvo atsiskaityta, ji laikytina apelianto kreditore, turinčia teisę inicijuoti bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimÄ (Ä®BÄ® 3 str. 2 p., 4 str. 1 p., 5 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija pažymi, kad tuomet, kai atsakovas ginčija pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodytÄ Ä¯siskolinimÄ arba jo įvykdymo terminÄ , Å¡is įsiskolinimas neįskaičiuojamas į bendrÄ pradelstų įsipareigojimų masę. Nagrinėjamu atveju apeliantas su ieÅ¡kovės nurodyta įsiskolinimo suma nesutinka, todėl ji neįskaičiuotina į įmonės pradelstų įsipareigojimų sumÄ .

Tačiau net ir neskaičiuojant Å¡ios sumos, apelianto pirmosios instancijos teismo nustatytų pardelstų įsipareigojimų suma virÅ¡ija pusę į jo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Kaip anksčiau minėta, apeliantas pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl įmonės mokumo, atskiruoju skundu neginčijo.Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įmonių bankroto procesÄ reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                          Algirdas GailiÅ«nas                                                                                        Donatas Å ernas                                                                                                            Dalia Vasarienė