2020-05-22 Nr. DBT-81-2-50-3-01673-2019-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-52/2020

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01673-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2020 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Virgilijaus Grabinsko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ramūno Gadliausko,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Utenos komunalininkas“ ieškinį atsakovei J. S. dėl skolos priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 211,18 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį, 235,95 Eur išlaidų už teisines paslaugas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys, 6.261 straipsnis).

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su Utenos rajono savivaldybės administracija 2007 m. gruodžio 13 d. pasirašė Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo sutartį Nr. S3-386 (toliau ir – 2007 m. gruodžio 13 d. sutartis), o 2011 m. gruodžio 15 d. – papildomą susitarimą prie 2007 m. gruodžio 13 d. sutarties Nr. S3-386 – Nr. S3-125 (toliau ir – 2011 m. papildomas susitarimas). Pagal 2007 m. gruodžio 13 d. sutarties 4.1. punktą, ieškovė yra įpareigota rinkti komunalines atliekas iš Utenos miesto ir rajono administracinėje teritorijoje esančių daugiabučių bendrijų, daugiabučių ir individualių namų gyventojų, įmonių, įstaigų, organizacijų (įskaitant ir iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio objekto, adresu (duomenys neskelbtini)), ir išvežti jas į Utenos regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną.

Atsakovei kilo pareiga atsiskaityti už suteiktas komunalines paslaugas. Ieškovė, vadovaudamasi 2007 m. gruodžio 13 d. sutartimi, 2011 m. papildomu susitarimu, 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 384 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“, Utenos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-352 „Dėl Utenos rajono savivaldybės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo, įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio Utenos rajono savivaldybėje nustatymo ir nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų nesinaudojančių nekilnojamuoju turtu deklaravimo tvarkos aprašo bei kompensacijų taikymo už komunalinių atliekų tvarkymą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir – 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. TS-352), atsakovei išrašė bei apmokėjimui pateikė atitinkamas PVM sąskaitas – faktūras, bendrai 211,18 Eur sumai.

Atsakovė liko skolinga už objektui, adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas, bei laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. birželio mėn. išrašytas bei apmokėjimui pateiktas PVM sąskaitas – faktūras. Kaip pažymima ieškinyje, atsakovė vengia atsiskaityti, į priminimus nereaguoja, skolinio įsipareigojimo dydis yra 211,18 Eur.

Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nutartyje nurodo, kad atsakovės iš ieškovės reikalaujama įmoka už komunalinių atliekų tvarkymą buvo patvirtinta 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-352 ir Utenos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. TS-98 „Dėl įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio Utenos rajono savivaldybėje nustatymo“ (toliau ir – 2018 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. TS-98). Šiais sprendimais ieškovė rėmėsi skaičiuodama mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą dydį atsakovei už jai nuosavybės teise priklausančius pastatus. Teismo vertinimu, yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovės reikalaujamas mokestis yra ne sutartinio pobūdžio, t. y. jis nėra siejamas su atlygiu už teikiamas paslaugas, ir yra kildinamas ne iš šalių sudarytos sutarties, bet reikalaujamas kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, kurių surinkimą administruoti yra pavesta ieškovei. Pagal savo prigimtį ir pobūdį, yra pagrindas ieškovės iš atsakovės reikalaujamus mokesčius už komunalines atliekas priskirti vietinei rinkliavai, kuri yra laikoma viešosios teisės nustatytu privalomu mokėjimu (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus motyvus, taip pat atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, teismui kilo abejonė dėl kilusio ginčo rūšinio teismingumo, dėl ko teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3(1) straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės administracijos direktorius privalo raštu pateikti pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis šiuo įstatymu, Civiliniu kodeksu ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartinėmis sąlygomis, kurias tvirtina Vyriausybė.

Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų dokumentų, Utenos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. TS-217 ieškovei – UAB „Utenos komunalininkas“ buvo pavesta nuo 2008 m. sausio 1 d. eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą Utenos mieste ir rajone ir pasirašyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo sutartį (nurodyto sprendimo 1 punktas). Pagal 2007 m. gruodžio 13 d. sutarties 4.1. punktą, UAB „Utenos komunalininkas“ įsipareigojo rinkti komunalines atliekas iš Utenos miesto ir rajono administracinėje teritorijoje esančių bendrijų, daugiabučių ir individualių namų gyventojų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir išvežti jas į Utenos regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną, esantį Mockertų kaime, Utenos rajone. Pagal šios sutarties 4.10. punktą, UAB „Utenos komunalininkas“ įsipareigojo sudaryti sutartis su atliekų turėtojais ir rinkti mokesčius už jiems suteikiamas paslaugas. Utenos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. TS-191 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus paskyrimo“, UAB „Utenos komunalininkas“ buvo paskirtas Utenos rajono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi (nurodyto sprendimo 1 punktas). Pagal šio sprendimo 2.6. punktą, UAB „Utenos komunalininkas“ buvo pavesta sudaryti sutartis pagal standartines sąlygas su komunalinių atliekų turėtojais. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis pagal standartines sąlygas tarp UAB „Utenos komunalininkas“ (Utenos rajono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus) ir paslaugų gavėjo yra patalpinta UAB „Utenos komunalininkas“ interneto tinklalapyje.

Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų dokumentų, atitinkamas mokestis už atliekų tvarkymą atsakovei buvo paskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-352 (nauja sprendimo redakcija patvirtinta Utenos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. TS-131), 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. TS-98.

Iš to, kas aptarta anksčiau, UAB „Utenos komunalininkas“ pareigos sudaryti sutartis su komunalinių atliekų turėtojais, taip pat to, kad prie ieškinio yra pridedamas dokumentas – sutarties apyvartos ataskaita už laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2019 m. birželio mėn., darytina išvada, kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.

Pastebėtina, jog tai, kad komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo įkainiai (įmokos) gali būti nustatyti atitinkamos savivaldybės sprendimu (kurio teisėtumo šalys nekvestionuoja), nekeičia tarp ieškovės (kreditorės) ir atsakovės (skolininkės) susiklosčiusių santykių civilinės teisinės prigimties. Keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte apibrėžtų ginčų kategoriją, kurie yra priskirtini nagrinėti administraciniams teismams (taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 4 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-37/2020, Nr. T-39/2020 ir jose nurodytą praktiką).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla grąžinama Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Utenos komunalininkas“ ieškinį atsakovei J. S. dėl skolos priteisimo, Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virgilijus Grabinskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas