2022-05-17 Nr. AB-12593-4-44-3-00122-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2636-442/2022

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00122-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsieniečiui V. V., jo atstovui advokatei S. J.,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Laurynui Norkūnui,

vertėjams F. M. R. ir S. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio V. V. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 22S9279 pakeitimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Užsienietis (duomenys neskelbtini) pilietis V. V. (toliau – ir Užsienietis) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 22S9279 (toliau – ir Sprendimas) 3 dalį, t. y. Užsienietį apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietis teigė, jog jis į Lietuvą atvyko neturėdamas asmens dokumento, nes jis buvo atimtas kelionės agento, tačiau, priešingai nei nurodo Migracijos departamentas, jis Migracijos departamento darbuotojai pateikė asmens tapatybės kortelės nuotraukas. Tai rodo Užsieniečio siekį bendradarbiauti identifikuojant jo asmenį, kartu ir pagrindžiant jo prieglobsčio prašymą.

3. Užsienietis nurodė, kad neteisėtas atvykimas į Lietuvą, priešingai nei nurodo Migracijos departamentas, nėra numatytas kaip aplinkybė, vertinama priimant sprendimą apgyvendinti vietose nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, pareiškėjas nuo atvykimo į Lietuvą iškart pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas nurodė, jog Užsienietis nebendradarbiauja, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, pateikė įvairius įrodymus (universiteto studentų unijos patvirtinimą apie jo priklausymą unijai, teismo šaukimą, žmogaus teisių komiteto atsakymą, koledžo programą ir pan.).

4. Užsienietis atkreipė dėmesį, jog į Lietuvą atvyko prieš daugiau nei pusę metų ir visą tą laiką buvo apgyvendintas laikino apgyvendinimo stovyklose ribojant judėjimo laisvę. Apgyvendinimas Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir URC), ribojant judėjimo laisvę, - de facto yra sulaikymas, nors pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Nagrinėjamu atveju Užsienietis tebėra prieglobsčio prašytojas, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis. Užsieniečiui bendradarbiaujant, pačiam Migracijos departamentui nurodžius, kad asmens pasakojimas yra nuoseklus, detalus, išsamus ir patikimas, dėl jo pateiktos tapatybės nėra keliamas klausimas, nėra pagrindo konstatuoti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nustatytoms aplinkybėms, o Migracijos departamentui nepateikus jokių kitų duomenų, pagrindžiančių Užsieniečio pasislėpimo riziką, nėra pagrindo manyti, kad jis gali pasislėpti.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.

6. Migracijos departamentas pažymėjo, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 21S43048, kuriuo nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio. Šį sprendimą Užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, bet teismo sprendimas dar nėra priimtas.

7. Užsienietis MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. lapkričio 10 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, su savimi neturėjo kelionės dokumento ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Ši aplinkybė, atsakovo vertinimu, leidžia manyti, kad Lietuvos Respublika nebuvo jo kelionės tikslas, jis gali išvykti į kitą Europos valstybę, pasislėpti. Užsienietis neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu buvo nuspręsta apgyventini jį laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėn. nuo sprendimo priėmimo dienos.

8. Atsakovas nesutiko su Užsieniečio skundo teiginiais, kad yra pagrindas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.) ir nurodė, jog skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti, prieštaraujantys objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas sprendimas jį sulaikyti, todėl nėra pagrindo taikyto Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę. Migracijos departamento vertinimu, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Užsieniečio atžvilgiu judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonę, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Netaikant šio apribojimo, asmuo gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybė ir jo prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta.

II. 9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 21S43048, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Užsienietis MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. lapkričio 10 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

11. Teismas nurodė, jog Užsieniečiui taikoma priemonė neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ši priemonė nėra prilyginama sulaikymui, o užsienietis atvyko į Lietuvą neteisėtai kirsdamas sieną, pasiprašė prieglobsčio tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų, nėra oficialiais duomenimis nustatyta jo asmenybė, sprendė, kad proporcingumo principas nėra pažeistas. Teismo vertinimu, pagrindo taikyti užsieniečiui prašomą švelnesnę apgyvendinimo priemonę pagrindo nesuteikia ir skunde bei teismo posėdyje nurodytos apgyvendinimo sąlygos. Nors asmenys, kuriems taikomas apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gyvena po kelis nedidelėje patalpoje, tačiau gali būti ne tik joje, yra ir atskiras valgomasis, poilsio kambarys, sporto salė; užsieniečiai apgyvendinami su kitais asmenimis pagal jų religinius įsitikinimus, užsieniečiai pildo anketas su klausimais apie pageidaujamą mitybą, teikiamas maistas atitinka apskaičiuotus kalorijų poreikius; geriamasis vanduo tiekiamas iš centrinio miesto vandentiekio, kuris kaip ir visoje Lietuvoje, yra geriamas, tikrinamas; švara nuolat palaikoma, bendrosios patalpos pastoviai tvarkomos valytojų, užkrečiamosios ligos greitai sustabdomos; užsieniečių registracijos centrai nuolat tikrinami siekiant užtikrinti minimalias teisės aktais nustatytas apgyvendinimo ir maitinimo sąlygas. Užsienietis dėl fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimų nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Tokiu būdu, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinės aplinkybės, kuriu pagrindu gali būti sprendžiama dėl švelnesnės apgyvendinimo priemonės taikymo Užsieniečiui.

12. Įvertinęs visas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, jog Užsieniečiui taikomas apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms.

III. 13. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą tenkinti ir pakeisti Sprendimo 3 dalį, t. y. Užsienietį apgyvendinti VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

14. Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai sutampa su argumentais, nurodytais skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, jog teismas nepagrįstai laikė, kad jam taikoma priemonė neprilygsta sulaikymui. Pareiškėjas de facto neturi galimybės judėti visoje stovyklos teritorijoje. Jis yra apgyvendintas uždarytame sektoriuje, sektoriai vienas nuo kito aptverti tvora, užrakinti spyna, asmenims nesuteikiant teisės laisvai judėti visoje URC teritorijoje, t. y., jam iš esmės sudaroma galimybė judėti tik sektoriaus ribose. Sektoriai URC teritorijoje yra aptverti tvora, iš jų asmenys negali išeiti kada nori, taip pat draudžiama susitikti su asmenimis, negyvenančiais URC ar net gyvenančiais kituose sektoriuose, o su advokatais susitikti galima tik gavus administracijos leidimą; jų judėjimas yra ribojamas ir kontroliuojamas šioje zonoje (sektoriuje) nuolat jos prieigose budinčių pareigūnų, sektorių tvoros rakinamos spynomis. Vienintelis skirtumas – sulaikyti asmenys gyvena pastate, o tie asmenys, kuriems pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė ar apgyvendinimas Migracijos departamento sprendimu, ribojant judėjimo laisvę, – konteineriuose, tačiau pati judėjimo laisvės ribojimo apimtis iš esmės nesiskiria. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra de facto sulaikytas daugiau nei 6 mėnesius.

15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 21S43048, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 31 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-2581, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. balandžio 27 d. išnagrinėjo bylą Nr. el3-2983-609/2022 ir priėmė sprendimą skundą tenkinti visiškai. Migracijos departamentas nagrinėja pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

17. Atsakovo teigimu, pareiškėjas MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. lapkričio 10 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Kadangi buvo nustatyto Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.

18. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti Užsieniečio skundo reikalavimai panaikinti Migracijos departamento Sprendimo dalį, kuria Užsienietis laikinai apgyvendintas VSAT, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pagrįstumas ir teisėtumas.

20. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nurodydamas, kad, jo apgyvendinimo sąlygos prilygsta sulaikymui, jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis.

21. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Migracijos departamento Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais (Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.; Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų tarnautojais ir darbuotojais).

22. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

23. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina aptartose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikinojo apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikinojo apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikinojo apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

24. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose.

25. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2– 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

26. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

27. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės, tarp kurių: <...> 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 21S43048, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 31 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-2581, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. balandžio 27 d. išnagrinėjo bylą Nr. el3-2983-609/2022 ir priėmė sprendimą skundą tenkinti visiškai. Migracijos departamentas pakartotinai nagrinėja pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek Migracijos departamento, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas ginčijamu Sprendimu buvo apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaudamasi Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalies nuostatomis, prieina išvadą, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog buvo faktinis ir teisinis pagrindas apgyvendinti pareiškėją, kuris yra neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nebendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, ir kurio prieglobsčio prašymas pakartotinai yra nagrinėjamas Migracijos departamente. Kadangi nėra priimtas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo, taip pat, neatskleisti tikrieji Užsieniečio atvykimo motyvai, judėjimo laisvės ribojimo netaikymas neužtikrintų alternatyvios sulaikymui priemonės tikslo užkirsti kelią galimam asmens bėgimui ar pasislėpimui, todėl manytina, jog netaikant judėjimo laisvės ribojimo, Užsienietis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos šalį ir pasislėpti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atžvilgiu pritaikyta priemonė yra proporcinga ir reikalinga tam, jog Sprendimo priėmimo metu būtų išsiaiškintos ir nustatytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo pateiktu prieglobsčio prašymu, ir pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo pareiškėjo prieglobsčio byloje priėmimas.

30. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria Užsienietis apgyvendinamas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos, yra pagrįsta ir proporcinga priemonė siekiant užtikrinti tinkamą balansą tarp Užsieniečio judėjimo laisvės ir valstybės sienos apsaugos bei Šengeno erdvės integralumo.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentavo, kad jis ilgą laiką yra neteisėtai sulaikytas, tačiau teisėju kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju skundžiamu Sprendimu pareiškėjas nebuvo sulaikytas, o kaip jau minėta, jis buvo laikinai apgyvendintas VSAT, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakydama į Užsieniečio apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamento taikytas apgyvendinimas 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant Užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. apgyvendinimą VSAT (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

32. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčijamo Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo pagrindas Užsienietį apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė