2021-06-09 Nr. AB-12454-3-61-3-01140-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1919-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01140-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir LVPA) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2020 m. vasario 24 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT12 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimu atsakovas pritaikė finansinę korekciją jo įgyvendinamame ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamame techninės pagalbos projekte Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0009 „Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra – veiksmų programos administravimas“ (toliau – Projektas). Finansinių korekcijų taikymo pagrindas – LVPA vykdyto Programinės įrangos metinių licencijų nuomos paslaugų viešojo pirkimo metu tariamai padaryti pažeidimai.

3. LVPA pažymėjo, kad vykdė mažos vertės pirkimą skelbiamos apklausos būdu „Programinės įrangos metinių licencijų nuoma“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimas). Pirkimo sąlygos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) buvo paskelbtos 2018 m. liepos 12 d. (toliau – Pirkimo sąlygos). Pirkimas buvo vykdytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 25 straipsnio 2 dalies, 31 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 patvirtinto Mažos vertės pirkimų aprašo (toliau – Aprašas) 4.4 ir 21.1.1 punktų nuostatomis.

4. Aptaręs pirkimo sąlygų 10, 11 ir 16.4 punktų bei 2 priedo 1 punkto nuostatas, pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. liepos 16 d. gavo suinteresuoto tiekėjo akcinės bendrovės (toliau – AB) Telia Lietuva paklausimą, kuriame buvo informuotas apie viena kitai prieštaraujančias nuostatas Pirkimo sąlygose ir buvo pareikalauta išbraukti nurodytus žodžius. 2018 m. liepos 17 d. buvo atsakyta visiems prie Pirkimo prisijungusiems tiekėjams, kad patikslinamas Pirkimo sąlygų 16.4 punktas, atsakymą perskaitė visi prie Pirkimo prisijungę tiekėjai; jis taip pat buvo matomas visiems vėliau prie Pirkimo prisijungusiems tiekėjams. Po Pirkimo sąlygų patikslinimo iki pasiūlymų pateikimo buvo likusios dvi darbo dienos ir dvi valandos. Pasiūlymus Pirkimui pateikė trys iš penkių priėmusių kvietimą dalyvauti Pirkime.

5. LVPA teigė, kad nemanė, jog atliekami Pirkimo sąlygų patikslinimai yra esminiai, kuriuos atliekant, turėtų būti laikomasi Aprašo 21.3.8 punkte nustatytos procedūros. Pareiškėjas aptarė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo UAB „Borta“ prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, Nr. C-298/15 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017 pateiktus išaiškinimus ir nurodė, kad pirkimo sąlygų patikslinimai nebuvo tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jeigu šių pakeitimų nebūtų buvę padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo, t. y. nepasikeitė pirkimo esmė – Pirkimo objektas bei jam keliami reikalavimai.

6. LVPA atkreipė dėmesį, kad pats kvalifikacijos reikalavimas – būti įvykdžius panašią sutartį – nebuvo keičiamas ar naikinamas. Kaip matyti iš suinteresuoto tiekėjo AB Telia Lietuva paklausimo, suinteresuotas tiekėjas paprašė patikslinti Pirkimo sąlygų 16.4 punkte nurodytą kvalifikacijos reikalavimą (dėl panašios sutarties), atsižvelgdamas į patį Pirkimo objektą, nurodytą Pirkimo sąlygos 2 priedo „Techninė specifikacija“ punkte – „Nuomojamos bendro naudojimo biuro programinės įrangos licencijos ir nuotolinio prisijungimo licencijos 12 mėnesių laikotarpiui, pagal Microsoft Atvirosios Vertės Prenumeratos sutarties sąlygas (angl. Open Value Subscription) arba lygiavertės biuro programinės įrangos licencijos ir lygiavertės nuotolinio prisijungimo licencijos“. Pareiškėjo teigimu, visi pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai (licencijų nuomos paslaugų teikėjai), nepriklausomai nuo to, ar jie prisijungė prie Pirkimo, ar ne, matė, jog LVPA siekia įsigyti būtent tokias prekes – pagal Microsoft Atvirosios Vertės Prenumeratos sutarties sąlygas arba lygiavertės biuro programinės įrangos licencijos. Atitinkamai pareiškėjas kėlė su Pirkimo objektu susijusį techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimą – būti įvykdžius panašią sutartį. Nurodė, kad teisės aktai draudžia kelti su pirkimo objektu nesusijusios panašios sutarties.

7. Pareiškėjas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, visi pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi tiekėjai (licencijų nuomos paslaugų teikėjai), nepriklausomai nuo to, ar jie prisijungė prie Pirkimo, ar ne, susipažinę su Pirkimo sąlygomis, suvokė, jog iš jų yra reikalaujama tik tokio techninio ir profesinio pajėgumo, t. y. panašios sutarties įvykdymo, koks yra Pirkimo objektas – būti įvykdžius sutartį pagal Microsoft Atvirosios Vertės Prenumeratos sutarties sąlygas arba lygiavertės biuro programinės įrangos licencijos.

8. LVPA pažymėjo, kad licencijų nuomos paslaugų teikėjai yra suinteresuoti Pirkimo sąlygomis, kadangi jie yra suinteresuoti licencijų pardavimu, jie yra profesionalūs rinkos dalyviai, todėl hipotezė, jog minėtas Pirkimų sąlygų patikslinimas, kuris buvo viešas (prieinamas) visiems potencialiai pakankamai informuotiems ir įprastai rūpestingiems dalyviams, galėjo lemti situaciją, jog būtų pritrauktų potencialių dalyvių, yra visiškai nepagrįsta, nes dėl Pirkimų sąlygų patikslinimo Pirkimo iš esmės nepasikeitė, palyginti su tuo, kas buvo nustatyta iš pradžių. Pareiškėjas pastebėjo, kad net paklausimą teikęs suinteresuotas tiekėjas nepateikė pasiūlymo dalyvauti Pirkime, todėl atliktą Pirkimo sąlygų pakeitimą LVPA vertino kaip neesminį ir negalėjusį turėti įtakos potencialių tiekėjų dalyvavimui ar nedalyvavimui Pirkime.

9. Pareiškėjas akcentavo, kad visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėjo susipažinti su Pirkimo sąlygų patikslinimu. Nurodė, kad suinteresuoti licencijų pardavimu tiekėjai prisijungia prie Pirkimo, norėdami susipažinti su visais su Pirkimu susijusiais dokumentais. Apie tai, kad su Pirkimu susiję dokumentai yra prieinami priėmus kvietimą dalyvauti Pirkime, visi suinteresuoti tiekėjai yra informuojami patekę į Pirkimą per CVP IS, jiems yra nurodoma – „Kiti dokumentai prieinami priėmus kvietimą dalyvauti pirkime“.

10. Pareiškėjas paaiškino, kad pasiūlymų pateikimo terminas nebuvo pratęstas, laikant, jog patikslinimai nėra esminiai, kuriems esant turėtų būti laikomasi Aprašo 21.3.8 punkte nustatytos procedūros, todėl Pirkimo sąlygų patikslinimas buvo atliktas vadovaujantis Aprašo 21.3.7 punkto nuostata, jog paaiškinimai ar patikslinimai turi būti pateikiami likus ne mažiau kaip vienai darbo dienai iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Atsakymas (Pirkimų sąlygų patikslinimas) buvo pateiktas 2018 m. liepos 17 d. 08.50 val., pasiūlymų pateikimo terminas buvo 2018 m. liepos 19 d. 10.50 val., o atliekant esminius Pirkimo sąlygų keitimus, pasiūlymų pateikimo terminas skaičiuojamas iš naujo, kuris, pagal Aprašo 21.3.8 punktą, yra trys darbo dienos nuo skelbimo paskelbimo CVP IS dienos.

11. Pareiškėjo teigimu, CPVA pritaikyta finansinė korekcija akivaizdžiai neatitinka proporcingumo principo reikalavimų, kadangi atsakovas tik formaliai atsižvelgė į finansinės korekcijos taikymo principus, t. y. neatsižvelgė į teisės aktuose akcentuojamą finansinės korekcijos proporcingumo principą, kuris reguliuoja finansinių korekcijų taikymą bei jų nustatymo dydį, pagal kurį, finansinę korekciją galinti taikyti institucija, net esant nurodytam konkrečiam finansinės korekcijos dydžiui (Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – Gairės) nuostatos), turi teisę netaikyti finansinės korekcijos ar skirti mažesnę finansinę korekciją.

Finansinių korekcijų taikymas ir jų dydis negali būti formalūs, priešingai – turi būti atsižvelgiama į proporcingumo principą, viešąjį interesą bei finansinių korekcijų taikymo tikslus. Proporcingumo principo taikymas CPVA įpareigoja įvertinti galimo pažeidimo sudėtingumą, pobūdį, rimtumą, finansines pasekmes. Pareiškėjas teigė, kad CPVA nevertino pažeidimo (su juo LVPA nesutinka) pobūdžio, jo pasekmių (nėra sukeliama žala nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui; taip pat neatsižvelgė į tariamų pažeidimų formalų pobūdį – faktiškai nebuvo apribota konkurencija, LVPA priimtus sprendimus Pirkimų metu lėmė objektyvios aplinkybės ir priežastys, todėl nėra pagrindo konstatuoti VPĮ nustatytų principų pažeidimo, t. y.

CPVA netaikė proporcingumo principo, pagal kurį ši institucija, net esant nurodytam konkrečiam finansinės korekcijos dydžiui (Gairių nuostatos), turi teisę netaikyti finansinės korekcijos ar skirti mažesnę finansinę korekciją (Rekomendacijų 1 punkto (b) papunktis, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Ispanijos Karalystė prieš Europos Komisiją, T-402/06). LVPA teigimu, Sprendimas neatitinka proporcingumo principo ir pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau –VAĮ) 3 straipsnio 1 dalį;

CPVA tik formaliai atsižvelgė į finansinės korekcijos taikymo principus, t. y. neatsižvelgė į teisės aktuose akcentuojamą finansinės korekcijos proporcingumo principą, kuris reguliuoja finansinių korekcijų taikymą bei jų nustatymo dydį. Kadangi proporcingumo principas yra įtvirtintas netgi Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, t. y. aukščiausios galios teisės akte, be to, tai yra bendrasis principas, kurio privalo laikytis viešojo administravimo subjektai (VAĮ 3 str. 1 d.), CPVA, taikydama Gairių nuostatas, į šį principą privalėjo atsižvelgti.

12. Pareiškėjas nurodė, kad nors Sprendime atsakovas konstatavo, jog buvo vykdomas mažos vertės pirkimas skelbiamos apklausos būdu, kuris, atsižvelgiant į tai, jog buvo mažos ekonominės naudos, nekėlė tarptautinio susidomėjimo, todėl nebuvo reikšmingas Europos Sąjungos vidaus rinkai; kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė penki, o pasiūlymą pateikė trys tiekėjai; pretenzijų dėl patikslintų Pirkimo sąlygų nebuvo pateikta; atmestų pasiūlymų nebuvo, tačiau neatsižvelgdama į LVPA pateiktus teisinius argumentus, CPVA neįvertino, jog tariamas pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio, bei nepagrįstai nustatė pažeidimą ir nepagrįstai bei neproporcingai taikė finansines korekcijas.

13. LVPA teigė, kad nors pateikė įrodymus, jog vykdydama Pirkimą, pažeidimo nepadarė, tačiau teisės taikymo, jos aiškinimo ir teisės doktrinos požiūriu Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI2-768-484/2020 yra svarbi šio ginčo nagrinėjimo kontekste dėl joje pateiktos CPVA pozicijos dėl finansinių korekcijų taikymo mažos vertės pirkimuose.

14. Pareiškėjas akcentavo, kad apie įtariamo pažeidimo tyrimą sužinojo tik gavęs Sprendimą, įtariamo pažeidimo tyrimo metu atsakovas apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą neinformavo ir į LVPA dėl paaiškinimų nesikreipė bei taip pažeidė gero administravimo principą. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų, reguliuojančių pažeidimų tyrimo procedūrą, nuostatas bei tokiais veiksmais (neveikimu) CPVA neužtikrino jo teisės būti išklausytam, taip pažeisdama gero administravimo principą.

15. LVPA pažymėjo, kad Sprendimas yra formalus, nemotyvuotas, priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, finansinių korekcijų taikymo tikslus, proporcingumo principą (VAĮ 3 str.), neįvertinus nuosekliai plėtojamos teismų praktikos, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

16. Pareiškėjas teigė, kad Pirkimų sąlygų patikslinimą atliko vadovaudamasis Aprašo 21.3.7 punkto nuostata. Sistemiškai įvertinusi Sprendimo turinį, LVPA manė, jog CPVA, Sprendime tris kartus nurodžiusi, kad pareiškėjas nesilaikė Aprašo 21.3.7 punkte nustatytos Pirkimo sąlygų tikslinimo procedūros, tikėtina, turėjo omenyje Aprašo 21.3.8 punkte nustatytą procedūrą.

17. Teismo posėdyje VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais.

18. Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19. Aptarusi faktines bylos aplinkybes, CPVA pažymėjo, kad LVPA nurodytas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas UAB „Borta“ prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, Nr. C-298/15 yra tinkamas konkrečiai situacijai, tačiau pareiškėjas netinkamai interpretavo skunde nurodytą teismų praktiką. Kaip teisingai pastebėjo LVPA, nurodytame Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime iš esmės buvo konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant ar perkančiosios organizacijos atliktas viešojo pirkimo sąlygų pakeitimas gali būti laikomas teisėtu, vertinamos šios aplinkybės: pirkimo sąlygų pakeitimas neturi sudaryti galimybių pirkime dalyvauti tokiems tiekėjams, kurie nebūtų galėję dalyvauti, jeigu atitinkami pakeitimai nebūtų buvę padaryti, tiek esamiems, tiek naujiems tiekėjams turi būti užtikrintas vienodas pakeitimų išviešinimas bei nustatomas papildomas protingas terminas pasiūlymams pakeisti.

20. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartyje yra išaiškinęs, jog tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį; yra akivaizdu, kad kvalifikacijos reikalavimai yra reikalavimai tiekėjui ir tai yra esminė pirkimo sąlyga. Pareiškėjas sutiko su tiekėjo paklausime išdėstytais motyvais ir pakeitė kvalifikacijos reikalavimą, sudarydamas galimybes pateikti bet kokios programinės įrangos sutartį, todėl yra akivaizdu, kad toks patikslinimas išplečia galimų dalyvių ratą, todėl vadovaujantis LVPA skunde cituojama teismų praktika, yra laikomas esminiu pakeitimu.

21. Atsakovas pažymėjo, kad įvertinęs visus CVP IS esančius Pirkimo dokumentus, nustatė, jog visi tiekėjų pateikti pasiūlymai buvo pateikti pagal pakoreguotą Pirkimo sąlygą, todėl buvo padaryta išvada, jog jeigu pareiškėjas nebūtų pakeitęs Pirkimo sąlygos pagal tiekėjo paklausimą, nei vienas tiekėjas galbūt nebūtų galėjęs sudalyvauti Pirkime, LVPA, pakeisdama Pirkimo sąlygą, sudarė galimybę didesniam tiekėjų skaičiui pasiūlyti konkurencingus bei lygiaverčius sprendimus – praplėtė tiekėjų konkurenciją, o vadovaujantis teismų praktika, toks Pirkimo sąlygos pakeitimas, kuris turi įtakos konkurencijos ratui, yra laikomas esmine Pirkimo sąlyga, turinčia įtakos Pirkimo rezultatui ir tokios sąlygos keitimui turi būti taikomas Aprašo 21.3.8 punktas.

22. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog informacija, susijusi su pakeistomis Pirkimo sąlygomis, buvo išsiųsta tik prie Pirkimo prisijungusiems dalyviams ir matoma tik prisijungus prie Pirkimo. Tiek iš CVP IS esančios informacijos, tiek iš LVPA skundo akivaizdu, kad pasiūlymų pateikimo terminas, keičiant esminę Pirkimo sąlygą, nebuvo perskaičiuotas. Aprašo 21.3.4 punkte nurodyta, kad minimalus pasiūlymų pateikimo terminas – trys darbo dienos nuo skelbimo paskelbimo CVP IS dienos, taigi pakeitus esminę pirkimo sąlygą ir perskaičiavus pasiūlymo pateikimo terminą, jis turėtų būti ne trumpesnis kaip trys darbo dienos, o tai reiškia, kad pirmoji Aprašo 21.3.8 punkto sąlyga nebuvo įvykdyta.

23. CPVA pažymėjo, kad 2020 m. balandžio 5 d. pateikė paklausimą Viešųjų pirkimų tarnybai dėl Aprašo 21.3.8 punkto aiškinimo ir kaip turi būti suprantama „paskelbimas CVP IS priemonėmis“. Viešųjų pirkimų tarnyba 2020 m balandžio 7 d. pateikė išaiškinimą, kad vadovaujantis VPĮ 36 straipsnio 2 dalimi, CVP IS turi būti užtikrinta neribota, visapusė, tiesioginė ir neatlygintina prieiga prie paskelbtų pirkimo dokumentų, todėl perkančiajai organizacijai patikslinus pirkimo dokumentus, jie turi būti paskelbti viešai, ne tik išsiųsti susirašinėjimo priemonėmis; dokumentai įkeliami pirkimo darbų sąrašo skiltyje „Pirkimo dokumentai“; įkelti dokumentai turi būti pažymėti „Rodyti viešai“, tuomet jie tampa matomi ir prie pirkimo neprisijungusiems tiekėjams. Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymu, visi Pirkimo dokumentai ar jų pakeitimai turi būti išviešinami visiems pirkimu galbūt suinteresuotiems tiekėjams – tiek prisijungusiems, tiek neprisijungusiems prie Pirkimo. Remiantis teisės aktų, reguliuojančių viešuosius pirkimus, nuostatomis ir teismų praktika, yra akivaizdu, kad visų skelbiamų pirkimų tikslas (tiek mažos vertės, tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų) ir yra būtent toks, kad visi dokumentai būtų prieinami viešai, visiems vienodai ir tuo pačiu metu. Atsakovas pažymėjo, kad skunde išdėstyti paaiškinimai nepaneigia fakto, jog pakeista Pirkimo sąlyga buvo esminė ir turėjo būti išviešinta visiems potencialiems tiekėjams.

24. CPVA nurodė, kad Sprendime buvo padaryta techninė klaida, t. y. vietoje nurodyto Aprašo 21.3.7 punkto turėjo būti nurodytas 21.3.8 punktas. Manė, kad neteisingas punkto nurodymas, pažeidimo fakto nepanaikina, kadangi Sprendime yra aiškiai nurodytos pažeidimo fakto aplinkybės, kurios, kaip matyti iš pareiškėjo pateikto skundo, jam buvo aiškiai suprantamos. Atsakovas pažymėjo, kad remiantis skunde išdėstytais teiginiais, LVPA puikiai suprato, jog Sprendime buvo padaryta techninė klaida, nurodant Aprašo punktą, ir kuris punktas turėjo būti nurodytas.

25. CPVA sutiko, kad pažeidimų tyrimai yra atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – Administravimo ir finansavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad nuo įtariamo pažeidimo užregistravimo per 30 dienų bet kurią dieną gali būti priimtas sprendimas dėl pažeidimo. Atsakovas nurodė, kad įtariamo pažeidimo tyrimo pradžia buvo 2020 m. vasario 20 d., o sprendimas dėl pažeidimo buvo priimtas 2020 m. vasario 24 d., nepraėjus Administravimo ir finansavimo taisyklių 304 punkte nustatytam 30 dienų terminui, bet taip pat ir nepraėjus minėtų taisyklių 303 punkte nustatytam 7 dienų terminui. CPVA 2020 m. vasario 24 d. raštu Nr. 2020/2-1438 pareiškėją informavo, kad buvo pradėtas pažeidimo tyrimas ir apie sprendimo priėmimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad CPVA neinformavo apie pradėtą pažeidimo tyrimą ar kad buvo pažeista Administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta pažeidimo tyrimo tvarka, atsakovas pažeidimo tyrimą atliko pagal visas pažeidimų tyrimo procedūros taisykles.

26. CPVA pažymėjo, kad pagal Administravimo ir finansavimo taisyklių 304 punkto nuostatas neturi pareigos visais atvejais kreiptis į projekto vykdytoją dėl paaiškinimo, įgyvendinančioji institucija turi tokią teisę, bet ne pareigą. Šiuo atveju pažeidimas buvo akivaizdus ir nustatomas iš CVP IS esančių Pirkimo dokumentų, be to niekaip negali būti paaiškintas, kadangi vertinami jau įvykę faktai ir jų teisėtumas pagal VPĮ reikalavimus.

27. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečiai duomenis CPVA procedūros atlikimas su trūkumais jam sukliudė pateikti, t. y. ar būtų galėjęs pateikti kokius nors naujus įrodymus ar dokumentus, dėl kurių pažeidimas galėjo būti ištaisytas ir priimtas kitoks sprendimas, ar kuo konkrečiai pasireiškė teisės būti išklausytam suvaržymas. Tai, kad LVPA nesutinka su Sprendime nurodytais argumentais dėl faktinių aplinkybių vertinimo, yra nagrinėjimo teisme dalykas, o teisės būti išklausytam administracinių procedūrų metu įgyvendinimo kontekste jokių esminių faktinių aplinkybių vertinimui lemiamą reikšmę galėjusių turėti įrodymų pareiškėjas nepateikė net ir su skundu. CPVA pažymėjo, kad LVPA teisė skųsti Sprendimą nebuvo apribota, kadangi individualaus administracinio teisės akto apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo gavimo, kuria pareiškėjas ir pasinaudojo. Atsakovo nuomone, LVPA teiginys, kad CPVA įtariamą pažeidimą tyrė nesilaikydama pažeidimų tyrimo procedūros, yra nepagrįstas ir niekinis.

28. Atsakovas paaiškino, kad Sprendime yra nurodytos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, įvertinti Pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, perkančiosios organizacijos veiksmai Pirkimo vykdymo metu, tiekėjų pateikti paklausimai, pasiūlymai ir kiti veiksmai, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuoto pažeidimo, todėl administracinis aktas yra išsamiai ir aiškiai motyvuotas bei atitinka kitus VAĮ įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, o vien tai, jog pareiškėjas su Sprendimą priėmusios institucijos atliktu jo veiksmų vertinimu ir teisės normų aiškinimu bei taikymu nesutinka, nėra pagrindas tokio sprendimo laikyti neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. CPVA teigė, kad atliko visas procedūras sąžiningai, teisingai, pagal visas taisykles ir teisės aktų reikalavimus, todėl nebuvo pažeistas nei vienas VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintas principas, o Sprendimas visiškai atitinka VAĮ reikalavimus.

29. Atsakovas pažymėjo, kad finansinės korekcijos dydį nustatė vadovaudamasis Administravimo ir finansavimo taisyklių, Gairių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių (toliau – Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklės) nuostatomis, o taip pat atsižvelgdamas į visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos finansinės korekcijos dydžiui, tokias kaip: galimybę kitiems tiekėjams pateikti pasiūlymą, pažeistas VPĮ ir Aprašo normas, pareiškėjo veiksmus. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog LVPA Pirkime vadovavosi ir pasiūlymus vertino pagal pakeistas, pirminiame skelbime nepaskelbtas sąlygas, pagal analogiją buvo pritaikytos atitinkamos Gairių normos. Remiantis Gairių ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 nustatytomis su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatytomis gairėmis (toliau – naujos Gairės) reguliavimu, buvo pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija.

30. CPVA teigimu, LVPA savo veiksmais (pakeisdama esminę Pirkimo sąlygą pagal tiekėjo paklausimą ir neišviešindama jos visiems suinteresuotiems prie Pirkimo neprisijungusiems tiekėjams) apribojo sąžiningą tiekėjų konkurenciją, kadangi nesudarė galimybių Pirkime sudalyvauti ir konkurencingus pasiūlymus pateikti tiekėjams, kurie galėjo atitikti pakeistą (palengvintą) Pirkimo sąlygą, apie kurią iš viešai prieinamų Pirkimo dokumentų nežinojo. Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė ne tik nurodytas Aprašo nuostatas, bet ir VPĮ įtvirtintus principus, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažeidus viešųjų pirkimų principus, nurodytus VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, kartu yra nepasiekiamas viešųjų pirkimų tikslas, nurodytas VPĮ 17 straipsnio 2 dalyje, t. y. pažeidus viešųjų pirkimų principus, kurių tikslas yra užtikrinti tinkamą konkurenciją viešajame pirkime, negalima teigti, kad sudaryta pirkimo sutartis leidžia perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų paslaugų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas ir taip pasiekti viešųjų pirkimų tikslą. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginys, jog CPVA neįvertino, kad tariamas pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio, suponuoja jo paties pripažinimą, jog pažeidimas buvo. Nurodė, kad faktas, jog Pirkimo vykdymo metu esminių sąlygų pakeitimas apribojo dalyvavusių Pirkime tiekėjų ratą: sumažino realią konkurenciją, užkirto kelią varžytis daug didesniam tiekėjų skaičiui bei galbūt gauti dar geresnę kainą, neleido pasiekti viešųjų pirkimo tikslo (užtikrinti konkurencija ir racionaliai panaudoti lėšas), negali būti laikomas tik formaliu, jis turi tiek finansinį poveikį, tiek poveikį rezultatui. Atsakovo nuomone, pažeidimas buvo nustatytas ir finansinės korekcijos dydis buvo parinktas tinkamai bei yra proporcingas padarytam pažeidimui.

31. Teismo posėdyje atsakovo VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros atstovės su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

32. LVPA rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo, kad atliekant Pirkimą, teisės aktai nebuvo pažeisti, kadangi buvo tikslinamos neesminės Pirkimo sąlygos, nekeičiant Pirkimo objektui keliamų reikalavimų, reikalavimų tiekėjui ar pasiūlymų rengimo reikalavimų, o net jeigu būtų konstatuota, jog buvo nesilaikyta Aprašo nuostatų, toks pažeidimas buvo formalus ir jis nepadarė žalos biudžetui (potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai buvo informuoti apie pirkimo sąlygų tikslinimą), todėl finansinės korekcijos neturėtų būti taikomos.

II. 33. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 23 d. sprendimu pareiškėjo LVPA skundą atmetė.

34. Aptaręs faktines su pareiškėjo įgyvendinant Projektą paskelbto Pirkimo vykdymu susijusias aplinkybes, taip pat ir Pirkimo sąlygų 16.4 punkte nurodyto kvalifikacijos reikalavimo patikslinimą, teismas pažymėjo, kad atlikusi Pirkimo vertinimą, CPVA nustatė, jog LVPA Pirkimo vykdymo metu tikslino ir keitė esmines Pirkimo sąlygas, todėl įtarė, kad vykdant Pirkimą, buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, todėl 2020 m. vasario 20 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT12 ir pradėjo pažeidimo tyrimą, o 2020 m. vasario 24 d. priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT12, kuriame nustatė, kad LVPA pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei Aprašo 21.3.8 punkto nuostatas, ir nustatė 25 procentų finansinę korekciją, taikomą nuo prašomų apmokėti išlaidų, nurodytų išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose.

35. Aptaręs Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių 9.3.1, 9.3.4, 9.3.5 ir 9.3.7 punktų bei VPĮ nuostatas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais, teismas pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos pareiga yra užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, būtų pasiektas tokių pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymėjo, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai; siekdamos nepažeisti iš VPĮ kylančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad jomis nebūtų neperžengtos įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija.

36. Teismas nurodė, kad CPVA nustatytą pažeidimą siejo su kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams nustatymų pakeitimu, apie kurį pareiškėjas pranešė visiems prie Pirkimo prisijungusiems tiekėjams pranešimu, kuriame buvo pridėtos pakoreguotos Pirkimo sąlygos, tačiau pasiūlymų pateikimo termino nepratęsė, CVP IS priemonėmis Pirkimo sąlygų pakeitimų nepaskelbė, todėl prie Pirkimo neprisijungę suinteresuoti tiekėjai negalėjo matyti pakeistų sąlygų.

37. Teismas nustatė, kad LVPA vykdė mažos vertės pirkimą skelbiamos apklausos būdu „Programinės įrangos metinių licencijų nuoma“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paskelbtas 2018 m. liepos 12 d. Pirkimas buvo vykdytas vadovaujantis VPĮ ir Aprašo nuostatomis.

38. Teismas pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 16.4 punkte buvo nustatyta, jog tiekėjas, dalyvaujantis Pirkime, turi atitikti šį minimalų kvalifikacijos reikalavimą: „16.4. Tiekėjas per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo jo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą trumpiau nei 3 metus) įvykdė bent 1 (vieną) biuro programinės įrangos ir nuotolinio prisijungimo licencijų nuomos sutartį (pagal Microsoft Atvirosios Vertės Prenumeratos sutarties sąlygas), kurios vertė yra ne mažesnė kaip 16 100 Eur (be PVM)). Jeigu tiekėjas vykdo sutartį, tai pasiūlymo pateikimo dienai turi būti jau įvykdęs su biuro programinės įrangos ir nuotolinio prisijungimo licencijų nuoma susijusią sutartį už ne mažiau kaip 16 100 Eur (be PVM)“. LVPA 2018 m. liepos 17 d. gavusi suinteresuoto dalyvio paklausimą, patikslino Pirkimo sąlygų 16.4 punkte nurodytą kvalifikacijos reikalavimą, jį palengvindama ir atsisakydama reikalavimo dalies, jog panaši sutartis būtų buvusi vykdyta pagal Microsoft Atvirosios Vertės Prenumeratos sutarties sąlygas, t. y. sąlyga „(pagal Microsoft Atvirosios Vertės Prenumeratos sutarties sąlygas)“ buvo išbraukta ir 16.4 punkte nurodytas kvalifikacijos reikalavimas išdėstytas taip: „Tiekėjas per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo jo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą trumpiau nei 3 metus) įvykdė bent 1 (vieną) biuro programinės įrangos ir nuotolinio prisijungimo licencijų nuomos sutartį, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 16 100 Eur (be PVM). Jeigu tiekėjas vykdo sutartį, tai pasiūlymo pateikimo dienai turi būti jau įvykdęs su biuro programinės įrangos ir nuotolinio prisijungimo licencijų nuoma susijusią sutartį už ne mažiau kaip 161 00 Eur (be PVM)“. Teismas taip pat nustatė, kad LVPA, patikslinusi Pirkimo sąlygų 16.4 punkto kvalifikacijos reikalavimą, t. y. jį sumažindama, pasiūlymų pateikimo termino nepratęsė, jis liko toks pats, koks ir buvo numatytas Pirkimo pradžioje – 2018 m. liepos 19 d., CVP IS priemonėmis Pirkimo sąlygų pakeitimų nepaskelbė, todėl neprisijungę prie Pirkimo suinteresuoti tiekėjai pakeistų sąlygų matyti negalėjo.

39. Remdamasis VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalių bei Aprašo 21.3.8 punkto nuostatomis ir apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad organizuodama viešuosius pirkimus, perkančioji organizacija, patikslindama Pirkimo sąlygas, turi apie patikslintas Pirkimo sąlygas paskelbti CVP IS priemonėmis, išsiųsdama ne tik užklausas pateikusiems tiekėjams, bet ir visiems prie pirkimo prisijungusiems tiekėjams; neįvykdęs šios sąlygos, pareiškėjas iš esmės suteikė galimybę Pirkimuose dalyvauti tik užklausas pateikusiems tiekėjams, taip ribodamas konkurenciją bei pažeisdamas skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Teismas sprendė, kad LVPA, pakeisdama Pirkimo sąlygas, neužtikrino VPĮ 17 straipsnyje nustatyto skaidrumo ir lygiateisiškumo principo, taip pat nepranešdama ir visiems prie pirkimo prisijungusiems tiekėjams ir nepratęsdama pasiūlymų pateikimo termino, pažeidė Aprašo 21.3.8 punkto nuostatas. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad toks Pirkimo sąlygų pakeitimas laikomas esminiu keitimu, ir pažymėjo, kad pareiškėjo teiginys, jog taikytų pakeistų kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams nepaskelbimas visiems prie pirkimo prisijungusiems tiekėjams yra neesminis, yra paremtas subjektyviu jo situacijos vertinimu.

40. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog Sprendime buvo nurodyta, kad LVPA pažeidė Aprašo 21.3.7 punktą, o turi būti nurodytas 21.3.8 punktas, negali būti laikoma esminiu administracinio akto trūkumu, sudarančiu pagrindą jį panaikinti, ir turi būti vertinama kaip techninė klaida; Sprendime yra aiškiai nurodomos pažeidimo fakto aplinkybės, kurios pareiškėjui buvo aiškiai suprantamos ir žinomos.

41. Teismas nurodė, kad LVPA yra neteisi teigdama, jog Sprendimu pritaikyta finansinė korekcija yra nepagrįsta bei neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Gairių 2.1 lentelės 16 punkte yra nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai pasiūlymų vertinimo metu buvo pažeisti skaidrumo ir / ar lygiateisiškumo principai, o nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas, pakeitęs Pirkimo sąlygas, kitiems tiekėjams nesuteikė galimybės pateikti pasiūlymus ir nepratęsė pasiūlymų termino. Teismas akcentavo, kad LVPA yra pelno nesiekianti institucija, administruojanti nacionalinės paramos bei Europos Sąjungos lėšas, skirtas verslo, turizmo ir energetikos sektoriams plėtoti; šios agentūros veiklos tikslai yra aprašyti jos įstatuose; ji veikia kaip įgyvendinančioji institucija, atsakinga už Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų atranką, jų įgyvendinimo priežiūrą.

42. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog LVPA Pirkime vadovavosi ir pasiūlymus vertino pagal pakeistas, pirminiame skelbime nepaskelbtas sąlygas, pagal analogiją buvo pritaikytos Gairių 2.1 lentelės 8 punkto normos. Teismas akcentavo, kad naujų Gairių 2.1 lentelės 9 punkte yra nurodyta, jog tais atvejais, kai skelbime apie pirkimą, arba pirkimo dokumentuose, jei jie skelbiami kartu su skelbimu apie pirkimą, nepaskelbiami atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijai (ir jų lyginamieji svoriai), taikoma 25 procentų pataisos norma.

43. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą; skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitų pagrindinių viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju buvo apribota tiekėjų konkurencija; pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principai; nebuvo pasiektas viešųjų pirkimų tikslas.

44. Įvertinęs nustatytus pareiškėjo VPĮ ir Aprašo nuostatų pažeidimus bei Gairėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad Sprendimu pareiškėjui skirta 25 procentų finansinė korekcija yra pagrįsta ir proporcinga jo padarytam pažeidimui bei atitinka teisinį reguliavimą, todėl LVPA skundo argumentai dėl finansinės korekcijos neatitikties proporcingumo principo reikalavimams buvo atmesti. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjo skunde iš esmės yra nurodyti tik abstraktūs teiginiai, jog finansinė korekcija yra per didelė; prieštaravimas nepagrindžiamas jokiais įrodymais ar teisiniu reguliavimu, paneigusiu galimybę išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą tokią, kokia nurodyta Sprendime.

45. Teismas sprendė, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti ar keisti remiantis pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo, nustatytas finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas, proporcingas, negali būti mažinamas; Sprendime aiškiai, detaliai nurodyta, kokiais veiksmais kokias VPĮ ir Aprašo nuostatas LVPA pažeidė.

46. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad jis nebuvo informuotas apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ginčo atveju įtarimo pažeidimo tyrimo pradžia buvo 2020 m. vasario 20 d., sprendimas dėl pažeidimo buvo priimtas 2020 m. vasario 24 d., nepraėjus Administravimo ir finansavimo taisyklių 304 punkte nustatytam 30 dienų terminui, bet taip pat ir nepraėjus šių taisyklių 303 punkte nustatytam 7 dienų terminui. CPVA 2020 m. vasario 24 d. raštu Nr. 2020/2-1438 pareiškėją informavo, kad buvo pradėtas pažeidimo tyrimas, ir apie sprendimo priėmimą, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeista Administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta pažeidimo tyrimo tvarka, CPVA pažeidimo tyrimą atliko pagal visas pažeidimų tyrimo procedūros taisykles. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad CPVA, vadovaudamasi Administravimo ir finansavimo taisyklėmis, neturi pareigos visais atvejais kreiptis į Projekto vykdytoją dėl paaiškinimo, įgyvendinančioji institucija turi tokią teisę, bet ne pareigą. Teismas sutiko, kad pažeidimas buvo akivaizdus ir nustatomas iš CVP IS esančių Pirkimo dokumentų, be to niekaip negali būti paaiškintas, kadangi pagal VPĮ reikalavimus vertinami jau įvykę faktai ir jų teisėtumas.

47. Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas padarė išvadą, kad jis atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus: yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės yra motyvuotos, Sprendime yra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos yra susietos su taikomomis teisės normomis. Teismas taip pat konstatavo, kad teisiniai ir faktiniai Sprendimo pagrindai atitinka motyvų išdėstymo tinkamumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus; Sprendime aiškiai, detaliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokiais veiksmais ir kokias VPĮ bei Aprašo nuostatas pareiškėjas pažeidė, taip pat paaiškinta, kodėl atsakovas taikė finansinę korekciją. Nenustatęs Sprendimo panaikinimo pagrindų ir įvertinęs išdėstytus motyvus, teismas padarė išvadą, kad CPVA išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes, Sprendime padarė pagrįstas išvadas, kurios priimtos remiantis aktualiu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, nepadarė esminio procedūrinio pažeidimo, turėjusio užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl nėra pagrindo Sprendimą naikinti.

III. 48. Pareiškėjas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

49. Savo poziciją LVPA grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jos pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde.

50. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai motyvavo priimtą sprendimą, neištyrė įrodymų (faktinių bylos aplinkybių) ir netinkamai taikė ginčui aktualias materialinės teisės normas.

51. LVPA akcentuoja, kad atsakovo atliktas Pirkimo sąlygų patikslinimas negali būti laikomas esminiu, kadangi ji iš esmės nekeitė pirkimo dokumentuose nustatytų pirkimo objektui keliamų reikalavimų, reikalavimų tiekėjui ar pasiūlymų rengimo reikalavimų. Nurodo, kad prie Pirkimo prisijungė penki tiekėjai, iš kurių trys pateikė pasiūlymus, potencialiems pakankamai informuotiems ir įprastai rūpestingiems tiekėjams pagal pirkimo sąlygose ir pirkimo techninėje specifikacijoje aprašytą pirkimo objektą ir jo specifikaciją buvo aišku, jog LVPA perka „Microsoft“ arba lygiavertės programinės įrangos licencijų nuomos paslaugas be jokių papildomų apribojimų, todėl potencialiems pakankamai informuotiems ir įprastai rūpestingiems tiekėjams tai leido išreikšti susidomėjimą Pirkimu (prie jo prisijungiant), net ir neturint patirties pagal pradinį reikalavimą tiekėjo kvalifikacijai reikalavimą; tiekėjus domino ne kvalifikacijos reikalavimo formuluotė, bet pirkimo objektas ir jam keliami reikalavimai.

Pareiškėjas nurodo, kad nėra jokių įrodymų, jog egzistuoja kitų tiekėjų, kurie būtų susidomėję Pirkimu, jeigu LVPA atliktas pirkimo sąlygų patikslinimas būtų atliktas kaip esminės pirkimo sąlygos patikslinimas, t. y. būtų buvęs paskelbtas taip, kad patikslinimą matytų ir prie Pirkimo neprisijungę tiekėjai. Pažymi, kad mažos vertės pirkimuose tiekėjai, kurie neprisijungia prie pirkimo, visais atvejais negali matyti visos su pirkimu susijusios informacijos (paaiškinimų ir patikslinimų), kuri, nepriklausomai nuo to, kad nėra esminė, suinteresuotiems tiekėjams yra svarbi ir gali lemti jų apsisprendimą dalyvauti pirkime.

Atitinkamai mažos vertės pirkimuose išsamią su pirkimu susijusios informaciją suinteresuotas tiekėjas gali gauti tik prisijungdamas prie pirkimo. Visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai tą žino ir supranta ir atitinkamai yra apie tai informuojami pirkimo skelbime, jog kiti dokumentai yra prieinami priėmus kvietimą dalyvauti Pirkime; patekę į Pirkimą per CVP IS suinteresuoti, bet prie Pirkimo neprisijungę tiekėjai mato Pirkimo dokumentus ir pranešimą, jog „Kiti dokumentai Prieinami priėmus kvietimą dalyvauti pirkime“.

LVPA nuomone, teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes – pareiškėjas visiems prisijungusiems (prisijungusiems tiek iki patikslinimo, tiek ir po patikslinimo) tiekėjams pranešė apie Pirkimo sąlygų patikslinimą.

52. LVPA pažymi, kad tiekėjų pasiūlymuose buvo pateikti panašios sutarties patirtį įrodantys dokumentai. Tiekėjų pateikti pasiūlymai patvirtina, kad CPVA ir teismo teiginiai, jog visi tiekėjų pateikti pasiūlymai buvo pateikti pagal pakoreguotą Pirkimo sąlygą, yra neteisingi, be to, net jeigu visi tiekėjų pasiūlymai būtų pateikti pagal pakoreguotą Pirkimo sąlygą, tai tik patvirtintų pareiškėjo teiginį, jog potencialiems pakankamai informuotiems ir įprastai rūpestingiems tiekėjams, kurie yra suinteresuoti licencijų pardavimu, pradinės Pirkimo sąlygos buvo pakankamai aiškios, kad jie susidomėtų Pirkimu, ir jos neatgrasė nuo to, jog tiekėjai neprisijungtų prie Pirkimo dėl jo sąlygose nurodyto kvalifikacijos reikalavimo.

53. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad naujų Gairių taikymas už su pirkimais susijusius pažeidimus buvo įteisintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1K-170, o Pirkimas buvo vykdomas 2018 m. liepos 12 d.; Pirkimo vykdymo metu naujos Gairės negaliojo ir jų taikymas nacionaliniais teisės aktais nebuvo įteisintas, todėl LVPA nesupranta, kodėl teismas citavo Pirkimo metu negaliojusius teisės aktus. LVPA nuomone, kadangi Sprendime finansinės korekcijos dydis buvo pritaikytas pagal Gairių 2.1 lentelės 5 ir 8 punktus / eilutes, kuriose numatyta, jog finansinės korekcijos dydis gali būti sumažintas iki 5 procentų, teismas, neturėdamas argumentų paneigti LVPA skunde ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pateiktus įrodymus dėl finansinės korekcijos neproporcingumo, tiesiog perrašė CPVA atsiliepime pateiktus teiginius apie naujose Gairėse nustatytą reguliavimą, neįvertindamas, jog naujas reguliavimas buvo įtvirtintas jau po Pirkimo, o pagrindas taikyti šį naują reguliavimą teisės aktuose buvo įteisintas jau po Sprendimo priėmimo. LVPA argumentus apie naujas Gaires mano esant teisiškai nereikšmingais.

54. Pareiškėjas teigia, kad teismas niekuo nepagrindė teiginių, jog pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija laikytina pagrįsta ir proporcinga padarytam pažeidimui bei atitinka teisinį reguliavimą bei kad LVPA yra neteisi, jog Sprendimu pritaikyta finansinė korekcija yra nepagrįsta bei neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nurodo, kad tiek skunde, tiek rašytiniuose paaiškinimuose nurodė argumentus, kad CPVA pritaikyta finansinė korekcija akivaizdžiai neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. LVPA taip pat nesupranta, kodėl teismas sprendime cituoja Gairių 16 punktą, pagal kurį pažeidimas nebuvo kvalifikuotas. Pareiškėjo nuomone, atliekant Pirkimą, teisės aktai nebuvo pažeisti, kadangi buvo tikslinamos neesminės Pirkimo sąlygos, nekeičiant pirkimo objektui keliamų reikalavimų, reikalavimų tiekėjui ar pasiūlymų rengimo reikalavimų, o net jeigu būtų konstatuota, jog buvo nesilaikyta Aprašo nuostatų, toks pažeidimas buvo formalus ir nepadarė žalos biudžetui (potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai, buvo informuoti apie pirkimo sąlygų tikslinimą) ir dėl to neturėtų būti taikomos finansinės korekcijos. LVPA atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos J. E. 2020 m. liepos 23 d. atskirąją nuomonę, kurioje teisėja nurodė, jog vertinant LVPA pritaikytos finansinės pataisos dydį, nebuvo išlaikytas teisėtumo reikalavimas, nepakankamai įvertintas taikomos finansinės pataisos proporcingumas nustatytam pažeidimui, todėl teisėja vertino, kad Sprendimas turėtų būti keičiamas, sumažinant LVPA pritaikytą finansinę pataisą iki Gairių 2.1 lentelės 5 punkte numatytos finansinės pataisos vidurkio.

55. Pareiškėjas pažymi, kad skunde ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama byla Nr. eA-3852-575/2020, kurioje CPVA teismo prašė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl klausimų, kurie yra aktualūs šiai bylai, t. y. CPVA kėlė klausimą dėl mažos ekonominės naudos, nekeliančių tarptautinio susidomėjimo ir nereikšmingų Europos Sąjungos vidaus rinkai pirkimų pažeidimų atitikties pažeidimų požymiams, nurodytiems 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 2 straipsnio 36 punkte, bei ar už tokius pažeidimus CPVA galėjo taikyti Gairėse nustatytas finansines korekcijas, jeigu galbūt padaryti pažeidimai neatitinka pažeidimų požymių pagal minėto reglamento 2 straipsnio 36 punktą. Atsižvelgęs į minėtoje byloje CPVA procesiniuose dokumentuose teikiamus įrodymus, pareiškėjas vertina, jog atsakovas nepagrįstai pritaikė finansines korekcijas už formalius neatitikimus Aprašo reikalavimams. Akcentuoja, kad teismas sprendime jokių argumentų apie kitą nagrinėjamą bylą nenurodė, nors kitos bylos faktinės aplinkybės bei joje šalių teikiami argumentai yra tapatūs šioje byloje nagrinėjamiems klausimams.

56. Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

57. CPVA nuomone, teismas priėmė teisingą sprendimą, o LVPA argumentai turėtų būti vertinami tik kaip subjektyvi įstaigos nuomonė, kuri neturi įtakos Sprendimo pakeitimui.

58. CPVA akcentuoja, kad kvalifikacijos reikalavimai yra reikalavimai, keliami tiekėjui, nes tik atitikdamas kvalifikacijos reikalavimus, tiekėjas gali konkuruoti pirkime, teikdamas pasiūlymą; kvalifikacijos reikalavimai yra esminė pirkimo sąlyga. Nurodo, kad Apraše yra aiškiai numatyta, jog visi paaiškinimai ir patikslinimai turi būti skelbiami CVP IS priemonėmis, o pareiškėjo argumentai, kad tiekėjai, kurie neprisijungia prie pirkimo, visais atvejais negali matyti visos su pirkimu susijusios informacijos, tik įrodo, jog jis nesupranta Aprašo nuostatų ir netinkamai jas taiko.

Be to, visiškai nepagrįstas ir nesuprantamas yra LVPA teiginys, kad ne tik prie pirkimo prisijungusiems tiekėjams Aprašas nustato, jog išsamią, su pirkimu susijusios informaciją suinteresuotas tiekėjas gali gauti tik prisijungdamas prie pirkimo. Atsakovas pažymi, kad remiantis teismų praktika, turi būti vertinama ne tik faktinė situacija (atsirado naujų dalyvių ar ne), bet potenciali galimybė, kad po pirkimo sąlygų pakeitimų galėjo atsirasti naujų dalyvių. Teigia, kad nei CPVA, nei teismas, neturi pareigos įrodinėti, ar po LVPA Pirkimo sąlygos pakeitimo atsirado naujų dalyvių ir kokie jie.

Nurodo, kad tiekėjas, teikęs paklausimą, įvertinęs Pirkimo dokumentus padarė išvadą, jog kvalifikacijos reikalavimas yra ribojantis tiekėjų konkurenciją; tiek VPĮ, tiek kasacinio teismo yra nustatyta, kad pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai, įskaitant pirkimo objektui ir tiekėjų kvalifikacijai, turi tiesiogiai sietis su viešojo pirkimo sutartimi ir negali būti pertekliniai; pareiškėjas, po tiekėjo paklausimo pakeitęs Pirkimo sąlygą – reikalavimą tiekėjo kvalifikacijai, iš esmės pritarė tiekėjo paklausime padarytai išvadai ir taip praplėtė tiekėjų konkurenciją – sudarė galimybę pasiūlymus teikti didesniam tiekėjų ratui.

Sprendžiant, ar perkančiosios organizacijos atliktas viešojo pirkimo sąlygų pakeitimas yra teisėtas, turi būti įvertinamos aplinkybės, ar jis nesudarė galimybių pirkime dalyvauti tokiems tiekėjams, kurie nebūtų galėję dalyvauti, jeigu atitinkami pakeitimai nebūtų buvę padaryti, ar tiek esamiems, tiek naujiems tiekėjams buvo užtikrintas vienodas pakeitimų išviešinimas bei ar nustatomas papildomas protingas terminas pasiūlymams pateikti. CPVA pažymi, kad prisijungę ir neprisijungę prie pirkimo tiekėjai ne vienu metu susipažįsta su visomis pirkimo sąlygomis ne tik mažos vertės pirkimuose, tačiau ir supaprastintuose bei tarptautiniuose, būtent dėl šios priežasties Aprašas mažos vertės pirkimuose, priešingai nei VPĮ supaprastintuose ar tarptautiniuose pirkimuose, sudaro galimybę keičiant esminę Pirkimo sąlygą, nenutraukti pirkimo, o atlikti tam tikrus veiksmus (perskaičiuoti pasiūlymų pateikimo terminą, informaciją nusiųsti visiems prie pirkimo prisijungusiems tiekėjams, ją paskelbti CVP IS), o faktas, kad pareiškėjas pakeistas Pirkimo sąlygas įkėlė prie visų pirminių Pirkimo dokumentų, nereiškia, kad visi potencialūs prie Pirkimo neprisijungę dalyviai galėjo susipažinti su informacija tuo pačiu metu, kaip ir prie Pirkimo prisijungę dalyviai, kadangi pastarieji gavo informaciją, jog Pirkimo sąlygos yra pakeistos, o neprisijungę dalyviai tokios informacijos negavo, todėl ir apie pakeistą kvalifikacijos reikalavimą nesužinojo.

Atsakovas akcentuoja, kad teismas skundžiamame sprendime taip pat yra pažymėjęs teismų praktikos išaiškinimus dėl esminės pirkimo sąlygos keičiamumo pirkimo vykdymo metu negalimumo. CPVA nuomone, LVPA argumentai dėl Pirkimo vykdymo metu keistos Pirkimo sąlygos esmės net neturi būti svarstomi, kadangi sąlyga akivaizdžiai buvo esminė kiekvienam tiekėjui, todėl priešingi pareiškėjo paaiškinimai turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti teisiniu reguliavimu.

59. Atsakovas pažymi, kad naujų Gairių 1.1 dalyje yra pateikti jų tikslai – padidinti valstybių narių teisinį tikrumą ir užtikrinti proporcingumą. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, naujose Gairėse paaiškintos situacijos, kai parenkama viena ar kita finansinė korekcija, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, konkurencijos lygį bei proporcingumo principą. Atsižvelgiant į tai, kad kriterijai ir principai, kuriais vadovaujantis nustatomos finansinės korekcijos, yra tie patys, daroma išvada, kad nustatant finansinę korekciją dėl Projekto vykdytojo pažeidimo, galima atsižvelgti ir į naujas Gaires. Be to, Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo 3 punkto nuostata patvirtina, kad naujos Gairės taikomos visiems pažeidimų tyrimams, kurie yra pradėti po 2019 m. gegužės 14 d., ir tuo atveju, jeigu Europos Komisija atliktų Projekto patikrinimą ir nustatytų pažeidimus, ji, vadovaudamasi Europos Komisijos sprendimu, taikytų ne Gaires, o naujas Gaires. Vadovaujantis naujomis Gairėmis ir atsižvelgiant į tai, kad CPVA yra kompetentinga institucija, kuri nustatė pažeidimus, atsakovas galėjo ne tik atsižvelgti į naujas Gaires, bet ir jomis vadovautis; teismas taip pat galėjo vadovautis bei cituoti naujas Gaires. Pareiškėjas nurodė, kad Pirkimas buvo vykdomas 2018 m. liepos 12 d., tačiau įtarimas dėl pažeidimo Pirkimui buvo užregistruotas ir sprendimas dėl pažeidimo priimtas tik 2020 m. vasario 24 d., kai naujos Gairės jau buvo paskelbtos; teismo sprendimas buvo priimtas 2020 m. liepos 23 d.; atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo tyrimas baigiamas ir finansinė korekcija parenkama, o teismo sprendimas priimtas jau galiojant naujoms Gairėms, suprantama, kodėl teismas rėmėsi naujų Gairių, kurios buvo priimtos atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, nuostatomis. CPVA pažymi, kad atlikdama pažeidimo tyrimą, nustatė, jog LVPA, pakeisdama esminę Pirkimo sąlygą ir tinkamai to neišviešinusi, pažeidė pagrindinius VPĮ principus ir pagal pažeidimo esmę buvo pritaikyta Gairių 2.1. lentelės 8 punkto nuostata – pažeidimas nustatomas kai skelbime apie pirkimą nebuvo nurodyti atrankos kriterijai ir taikoma 25 procentų pataisos norma; naujų Gairių 2.1. lentelės 9 punkte yra nurodyta, kad tais atvejais, kai pažeidimas nustatomas skelbime apie pirkimą nepaskelbiami atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijai, turi būti taikoma 25 procentų pataisos norma.

60. Atsakovas nurodo, kad pirminė Pirkimo sąlygą tiekėjo kvalifikacijai buvo tokia, kad tiekėjas turi būti įvykdęs bent vieną biuro programinės įrangos ir nuotolinio prisijungimo licencijų nuomos sutartį (pagal Microsoft Atvirosios Vertės Prenumeratos sutarties sąlygas); sąlygoje nėra numatyta galimybė būti įvykdžius lygiavertę sutartį. Teigia, kad pareiškėjas, nustatydamas šį kvalifikacijos reikalavimą, turėjo būti pasiruošęs iš tiekėjų pasiūlymų įvertinti, ar pasiūlyme pateiktos tiekėjų įvykdytos sutartys atitinka kvalifikacijos reikalavime reikalaujamą sutartį. Gavus tiekėjo paklausimą, kvalifikacijos reikalavimas buvo pakeistas, nurodant, kad tiekėjas turi būti įvykdęs bent vieną biuro programinės įrangos ir nuotolinio prisijungimo licencijų nuomos sutartį; kvalifikacijos reikalavimas buvo palengvintas, kadangi atsisakyta sutarties pagal konkretų licencijavimo būdą reikalavimo ir praplėsta tiekėjų konkurencija. Pažymi, kad perkančiosios organizacijos pareiga įsitikinti teikiamų pasiūlymų atitikimu šiam kvalifikacijos reikalavimui išlieka, tačiau jo apeliacinio skundo argumentai kelia abejones, ar LVPA apskritai tikrino tiekėjų pateiktų įgyvendintų sutarčių atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, ar tiesiog darė prielaidą, kad sutartys yra tinkamos. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pakeitus pirmines Pirkimo sąlygas, visi gauti pasiūlymai privalėjo būti vertinami pagal tokias pakeistas sąlygas, o ne pagal pirmines Pirkimo sąlygas, priešingu atveju tektų konstatuoti viešuosius pirkimus reguliuojančių teisės aktų pažeidimą dėl netinkamai įvertintų pasiūlymų.

61. Savo poziciją dėl finansinių korekcijų proporcingumo padarytam pažeidimui atsakovas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti įstaigos atsiliepime į pareiškėjo skundą. Akcentuoja, kad pažeidimas buvo nustatytas ir finansinės korekcijos dydis buvo parinktas tinkamai bei yra proporcingas padarytam pažeidimui, o pareiškėjo teiginys, kad teismas niekuo nepagrindė savo teiginių, jog pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija laikytina pagrįsta ir proporcinga padarytam pažeidimui bei atitinka teisinį reguliavimą, yra neteisingas ir nepagrįstas.

62. CPVA sutinka, kad tarptautiniuose ir supaprastintuose pirkimuose nėra galimybės keisti esminės pirkimo sąlygos, nenutraukus pirkimo, o mažos vertės pirkimų atveju Aprašas tokią galimybę suteikia, tačiau turi būti įvykdytos trys sąlygos, o tokios galimybės buvimas mažos vertės pirkimuose nereiškia potencialių dalyvių pritraukimo mažesnės svarbos nei supaprastintuose ar tarptautiniuose pirkimuose, tai yra tik palengvinimas perkančiajai organizacijai vykdant mažesnės vertės pirkimus. Potenciali teikėjų galimybė sudalyvauti pirkime negali būti laikoma mažiau pavojinga tik todėl, kad pirkimo vertė yra mažesnė nei supaprastintų ar tarptautinių pirkimų.

63. Atsakovas akcentuoja, kad faktas, jog Pirkimo vykdymo metu esminių sąlygų pakeitimas apribojo dalyvavusių Pirkime tiekėjų ratą: sumažino realią konkurenciją, užkirto kelią varžytis galbūt didesniam skaičiui tiekėjų bei galbūt gauti dar geresnę kainą, neleido pasiekti viešųjų pirkimo tikslo (užtikrinti konkurencija ir racionaliai panaudoti lėšas), negali būti laikomas tik formalaus pobūdžio, o priešingai, turi tiek finansinį poveikį, tiek poveikį rezultatui. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, CPVA pažymi, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, vien tik skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitų pagrindinių viešųjų pirkimų vykdymo principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais. LVPA Pirkimo vykdymo metu atlikti veiksmais (esminės Pirkimo sąlygos pakeitimas, tinkamai jos neišviešinus) turėjo įtakos tiekėjų teisių apimčiai – buvo apribota potencialių tiekėjų galimybė dalyvauti konkurse, pateikiant Pirkimo pasiūlymą. Be to, dėl šios sąlygos buvo gautas ir suinteresuoto tiekėjo paklausimas, kuriame tiekėjas teigė, kad nustatyta sąlyga yra ribojama tiekėjų konkurencija, todėl vien dėl to, kad tiekėjo paklausimas nebuvo pavadintas kaip pretenzija, negalima teigti, jog nebuvo tiekėjų nusiskundimų Pirkimo sąlyga.

64. CPVA nurodo, kad su teisėjos atskirąja nuomone susipažino, tačiau laikosi Sprendime išdėstytos pozicijos dėl Gairių 2.1. lentelės 8 punkto ir 25 procentų pataisos normos taikymo bei mano, kad teisėjos atskiroji nuomonė nėra argumentas, dėl kurio turėtų būti keičiama finansinė korekcija ar naikinamas Sprendimas.

65. Atsakovas pažymi, kad turėjo galimybę atlikti pakartotinį pažeidimo tyrimą, tačiau pareiškėjas, gavęs Sprendimą, nei teisminio nagrinėjimo metu, nei teikdamas apeliacinį skundą, nepateikė jokių įrodymų, naujų dar neteiktų dokumentų ar pagrįstų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos Sprendimo arba jame pritaikytos finansinės korekcijos dydžio pakeitimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 66. Byloje nustatyta, kad LVPA vykdė mažos vertės pirkimą skelbiamos apklausos būdu „Programinės įrangos metinių licencijų nuoma“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paskelbtas 2018 m. liepos 12 d. Pirkimas buvo vykdytas vadovaujantis VPĮ ir Aprašo nuostatomis. Pirkimo sąlygų 16.4 punkte buvo nustatyta, jog tiekėjas, dalyvaujantis Pirkime, turi atitikti šį minimalų kvalifikacijos reikalavimą: „16.4. Tiekėjas per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo jo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą trumpiau nei 3 metus) įvykdė bent 1 (vieną) biuro programinės įrangos ir nuotolinio prisijungimo licencijų nuomos sutartį (pagal Microsoft Atvirosios Vertės Prenumeratos sutarties sąlygas), kurios vertė yra ne mažesnė kaip 16 100 Eur (be PVM)). Jeigu tiekėjas vykdo sutartį, tai pasiūlymo pateikimo dienai turi būti jau įvykdęs su biuro programinės įrangos ir nuotolinio prisijungimo licencijų nuoma susijusią sutartį už ne mažiau kaip 16 100 Eur (be PVM)“. LVPA 2018 m. liepos 17 d. gavusi suinteresuoto dalyvio paklausimą, pakeitė Pirkimo sąlygų 16.4 punkte nurodytą kvalifikacijos reikalavimą, jį palengvindama ir atsisakydama reikalavimo dalies, jog panaši sutartis būtų buvusi vykdyta pagal Microsoft Atvirosios Vertės Prenumeratos sutarties sąlygas, t. y. sąlyga „(pagal Microsoft Atvirosios Vertės Prenumeratos sutarties sąlygas)“ buvo pašalinta ir 16.4 punkte nurodytas kvalifikacijos reikalavimas išdėstytas taip: „Tiekėjas per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo jo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą trumpiau nei 3 metus) įvykdė bent 1 (vieną) biuro programinės įrangos ir nuotolinio prisijungimo licencijų nuomos sutartį, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 16 100 Eur (be PVM). Jeigu tiekėjas vykdo sutartį, tai pasiūlymo pateikimo dienai turi būti jau įvykdęs su biuro programinės įrangos ir nuotolinio prisijungimo licencijų nuoma susijusią sutartį už ne mažiau kaip 16 100 Eur (be PVM)“. LVPA, pakeitusi Pirkimo sąlygų 16.4 punkte nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymų pateikimo termino nepratęsė, jis liko toks pats, koks ir buvo numatytas Pirkimo pradžioje – 2018 m. liepos 19 d., CVP IS priemonėmis Pirkimo sąlygų pakeitimų nepaskelbė, todėl neprisijungę prie Pirkimo suinteresuoti tiekėjai pakeistų sąlygų matyti negalėjo.

67. Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, Perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

68. Aprašo 21.3.8 punkte numatyta, kad jei pateikti paaiškinimai ar patikslinimai iš esmės keičia pirkimo dokumentuose nustatytus pirkimo objektui keliamus reikalavimus, Reikalavimus tiekėjui ar pasiūlymų rengimo reikalavimus, pasiūlymų pateikimo terminas skaičiuojamas iš naujo nuo paaiškinimų ar patikslinimų paskelbimo CVP IS priemonėmis dienos. Įvykus pirmiau nurodytiems pokyčiams, informacija apie atliktus pakeitimus siunčiama visiems prie pirkimo prisijungusiems tiekėjams ir paskelbiama prie pirkimo dokumentų.

69. Nurodytų faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės kontekste vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. prejudiciniu sprendimu, priimtu byloje UAB „Borta“ prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, bylos Nr. C‑298/15, kuriame pateikiamas ir šiai bylai aktualios teisės aiškinimas dėl vertinimų, susijusių su sutarties sąlygų pakeitimų leistinumu / draudimu, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės pagrindines nuostatas ir bendruosius principus, prie kurių priskirtini nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai, taip pat skaidrumo pareiga, kurie tapačiai aiškinami ir taikant Viešųjų pirkimų įstatymą tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Dėl tapataus jų aiškinimo pagal nacionalinius teisės aktus pagrindų, be kita ko, Prejudiciniame sprendime yra pasisakęs ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (33, 34 punktai):

„Šiuo klausimu reikia priminti, kad kai reglamentuodamas į atitinkamo Sąjungos teisės akto taikymo sritį nepatenkančias situacijas nacionalinės teisės aktų leidėjas priima tokius pačius sprendimus kaip ir priimti tame teisės akte, egzistuoja aiškus Sąjungos interesas vienodai aiškinti perimtas šio teisės akto nuostatas, siekiant išvengti aiškinimo skirtumų ateityje (šiuo klausimu žr. 2012 m. spalio 18 d. sprendimo Nolan, C‑583/10, EU:C:2012:638, 46 punktą ir 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo Romeo, C‑313/12, EU:C:2013:718, 22 punktą)“ (33 p.);

„Taigi Sąjungos teisės akto nuostatų aiškinimas, esant į jo taikymo sritį nepatenkančioms situacijoms, pateisinamas, jei šios nuostatos, vadovaujantis nacionaline teise, tiesiogiai ir besąlygiškai taikomos tokioms situacijoms, siekiant užtikrinti vienodą jų ir minėto Sąjungos teisės akto reglamentuojamų situacijų vertinimą (šiuo klausimu žr. 2012 m. spalio 18 d. sprendimo Nolan, C‑583/10, EU:C:2012:638, 47 punktą; 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo Romeo, C‑313/12, EU:C:2013:718, 22 ir 23 punktus ir 2016 m. sausio 14 d. sprendimo Ostas celtnieks, C‑234/14, EU:C:2016:6, 20 punktą)“ (34 p.).

69.1. Pagal suformuotą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, šie principai ir skaidrumo pareiga visų pirma reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus. Skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo Cartiera dell’Adda, C 42/13, EU:C:2014:2345, 44 punktą ir 2016 m. liepos 14 d. sprendimo TNS Dimarso, C 6/15, EU:C:2016:555, 22 punktą).

69.2. Šie principai ir pareiga, be kita ko, reiškia, kad atitinkamo pirkimo sutarties objektas ir jos sudarymo kriterijai turi būti aiškiai apibrėžti nuo pat šios sutarties sudarymo procedūros pradžios ir kad visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą ir specifikacijose turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka minėtai pirkimo sutarčiai taikomus kriterijus (šiuo klausimu žr. 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C 368/10, EU:C:2012:284, 56, 88 ir 109 punktus; 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo Cartiera dell’Adda, C 42/13, EU:C:2014:2345, 44 punktą ir 2016 m. liepos 14 d. sprendimo TNS Dimarso, C 6/15, EU:C:2016:555, 23 punktą). Skaidrumo pareiga taip pat reiškia, kad perkantysis subjektas turi tinkamai paviešinti pirkimo sutarties objektą ir jos sudarymo kriterijus (šiuo klausimu žr. 2008 m. sausio 24 d. sprendimo Lianakis ir kt., C 532/06, EU:C:2008:40, 40 punktą).

69.3. Iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos taip pat matyti, kad vykstant viešojo pirkimo sutarties procedūrai perkantysis subjektas iš principo negali keisti esminių pirkimo sąlygų, įskaitant technines specifikacijas ir sutarties sudarymo kriterijus, kuriomis atitinkami ūkio subjektai teisėtai rėmėsi, priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, atvirkščiai, nedalyvauti atitinkamame viešojo pirkimo konkurse (šiuo klausimu žr. 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C 368/10, EU:C:2012:284, 55 punktą ir 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo Enterprise Focused Solutions, C 278/14, EU:C:2015:228, 27–29 punktus).

69.4. Vis dėlto tuo remiantis negalima daryti išvados, kad bet koks pirkimo sąlygų keitimas jau paskelbus apie pirkimą iš esmės yra draudžiamas bet kokiomis aplinkybėmis.

69.5. Taigi, perkantysis subjektas išimtiniais atvejais turi galimybę taisyti ar pildyti pirkimo sąlygų duomenis, kuriems tereikia paprasto paaiškinimo arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei apie šį pakeitimą informuojami visi dalyviai (pagal analogiją žr. 2012 m. kovo 29 d. sprendimo SAG ELV Slovensko ir kt., C 599/10, EU:C:2012:191, 40 punktą).

69.6. Šiam subjektui taip pat turi būti leidžiama padaryti tam tikrus pirkimo sąlygų pakeitimus, be kita ko, susijusius su profesinių pajėgumų reikalavimais ir jų sumavimo tvarka, su sąlyga, kad paisoma nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų, taip pat skaidrumo pareigos.

69.7. Šis reikalavimas reiškia, pirma, kad atitinkami pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Be kita ko, taip galėtų būti, kai dėl pakeitimų pirkimo pobūdis iš esmės pasikeičia, palyginti su tuo, kas buvo nustatyta iš pradžių.

69.8. Antra, šis reikalavimas reiškia, kad apie šiuos pakeitimus turi būti tinkamai paskelbta, kad visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu.

69.9. Trečia, šis reikalavimas taip pat reiškia, viena vertus, kad tie pakeitimai turi būti daromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, ir, kita vertus, šių pasiūlymų pateikimo terminą reikia pratęsti, jeigu jie yra svarbūs, taip pat, kad šio pratęsimo trukmė turi atitikti pakeitimų svarbą ir būti pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus.

69.10. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateikiamų teisės aiškinimų, nurodytų Nutarties 69.7–69.9 punktuose, kontekste vertinant Pirkimo sąlygų 16.4 punkto pakeitimus (Nutarties 66 p.), darytina išvada, kad jie yra esminiai, nes pirkimo sąlygos turinys buvo pakeistas taip, kad yra potenciali galimybė, jog po pakeitimo galėtų atsirasti naujų dalyvių. Pažymėtina, kad šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, atsižvelgiant ir į tai, jog apie šiuos pakeitimus nebuvo tinkamai paskelbta, suponuoja, kad tik pirkimo sąlygos turinio teisinio įvertinimo, kaip de jure (teisiškai) išplečiančio tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime, pakanka jo kvalifikavimui, kaip esminio pakeitimo.

70. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog LVPA iš esmės pakeitė Pirkimo sąlygas, tačiau pasiūlymų pateikimo termino nepratęsė, CVP IS priemonėmis Pirkimo sąlygų pakeitimų nepaskelbė, todėl neprisijungę prie Pirkimo suinteresuoti tiekėjai pakeistų sąlygų matyti negalėjo, taigi neužtikrino, kad ginčo pirkimas atitiktų VPĮ 17 straipsnyje nustatytų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų reikalavimus.

71. Dėl pritaikytos finansinės korekcijos pagrįstumo ir proporcingumo.

71.1 Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Pirkime vadovavosi ir pasiūlymus vertino pagal pakeistas, tinkamai nepaskelbtas sąlygas.

71.2 Atsakovas finansinę korekciją pritaikė pagal Gairių 2.1. lentelės 8 punkto nuostatas: pažeidimas nustatomas, kai nenurodomi atrankos kriterijai skelbime apie pirkimą ir (arba) atrankos kriterijai (ir jų korekciniai koeficientai) skelbime apie pirkimą arba konkurso specifikacijos, ir taikoma 25 procentų pataisos norma, kuri gali būti sumažinta iki 10 arba 5 procentų jei atrankos ir sutarties sudarymo kriterijai buvo nurodyti skelbime apie pirkimą (arba konkurso specifikacijose dėl sutarties sudarymo kriterijų), tačiau nepakankamai išsamiai. Naujų Gairių 2.1 lentelės 9 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai skelbime apie pirkimą, arba pirkimo dokumentuose, jei jie skelbiami kartu su skelbimu apie pirkimą, nepaskelbiami atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijai (ir jų lyginamieji svoriai), taikoma 25 procentų pataisos norma.

71.3 Vertindama Gairėse nustatytą 25 procentų finansinę korekciją jos atitikties proporcingumo principui aspektu, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pažeidimų pobūdis: viešųjų pirkimų principų pažeidimas, ir reikšmė bei teisiniai padariniai: sumažinama potencialių tiekėjo dalyvavimo pirkimuose galimybė, lemia, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti tokios finansinės korekcijos dydžio neproporcingumo padarytam pažeidimui. Pažymėtina, kad pagrindinio dydžio mažinimų galimybė suponuoja proporcingumo įvertinimo galimybes esant Gairėse nustatytoms sąlygoms. Šioje byloje tokių sąlygų nenustatyta, todėl nėra pagrindo finansinės korekcijos mažinimui.

72. Dėl šios Nutarties 55 punkte nurodytų argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 21 d. priėmė sprendimą pareiškėjo nurodomoje administracinėje byloje, kurios Nr. eA-1088-575/2021. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendime (sprendimo 34, 35 punktai) pasisakė dėl atsakovo prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo ir pripažino, kad kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą nėra pagrindo, nes jokių neaiškumų dėl bylai aktualių Europos Sąjungos teisės normų teismui nekyla. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas neturi reikšmės šios bylos procesinei baigčiai, o tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo nurodomų argumentų, šiuo atveju nedaro įtakos priimto byloje procesinio sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

73. Dėl šių argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Milda Vainienė