0816047f-175c-417d-83c7-e0120ca61754 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1185-653/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15744-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.2.7.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. liepos 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Å iÅ¡kina raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos V. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties dalies, kuria atsisakyti priimti ieÅ¡kinį. Teismas n u s t a t ė: I.

Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja V. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama teismÄ Ä¯pareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijÄ paÅ¡alinti profesinius ribojimus, įtrauktus į Lietuvos medicinos normos MN 42:2015. Gydytojas odontologas. VII skyriaus 16.1.3, 16.1.7 punktus. PareiÅ¡kėjos teigimu, nustatytas teisinis reglamentavimas pažeidžia pareiÅ¡kėjos, kaip gydytojos odontologės, teisę verstis profesine veikla visa apimtimi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos V. P. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl asmens teisių ribojimo vykdant gydytojo odontologo profesinę veiklÄ ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui.

3. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, praÅ¡ydama teismÄ Ä¯pareigoti atsakovę atlikti tam tikrus teisės norminio akto – Lietuvos medicinos normos MN 42:2015. Gydytojas odontologas. VII skyriaus 16.1.3, 16.1.7 punktų – pakeitimus. PraÅ¡omi pakeisti Lietuvos medicinos normos punktai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-947 Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 5 d.

įsakymo Nr. V-1252 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ pakeitimo. Teismas nurodė, kad iÅ¡ skundžiamo įsakymo turinio matyti, kad juo sukuriamos bendro pobÅ«džio visuotinai ir nuolat taikomos elgesio taisyklės – teisės normos, t. y. Å¡i Lietuvos medicinos norma privaloma visiems Lietuvos Respublikos gydytojams odontologams, jų darbdaviams ir institucijoms, rengiančioms Å¡iuos specialistus, tobulinančioms jų profesinę kvalifikacijÄ bei kontroliuojančioms jų veiklÄ .

Skundžiamas aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų ir yra visuotinai privalomas. Aktas paskelbtas, laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos. Toks teisės akto pobÅ«dis sudaro pagrindÄ jį vertinti kaip norminį administracinį aktÄ .

4. Teismas nurodė, kad norminių aktų teisėtumas tikrinamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 112–113 straipsniuose nustatyta tvarka. Dėl įsakymo teisėtumo iÅ¡tyrimo kompetentingas spręsti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismas taip pat pažymėjo, kad Å¡iÄ Ä¯sakymo teisėtumo iÅ¡tyrimo tvarkÄ pareiÅ¡kėjai jau buvo nurodęs Vilniaus apygardos administracinis teismas (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI2-3522-872/2020).

5. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja, teikdama naujÄ ieÅ¡kinį, kurio priėmimo klausimas sprendžiamas Å¡ioje byloje, reikalavimÄ formuluoja nurodydama, kad ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas dėl asmens teisių ribojimo vykdant gydytojo odontologo profesinę veiklÄ , ir praÅ¡o teismÄ Ä¯pareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijÄ paÅ¡alinti profesinius ribojimus, įtrauktus į Lietuvos medicinos normos MN 42:2015. Gydytojas odontologas. VII skyriaus 16.1.3, 16.1.7 punktus. PareiÅ¡kėjos teigimu, tai yra ginčas dėl profesinės veiklos, t. y. dėl darbo.

6. Teismas, susipažinęs su ieÅ¡kinio turiniu ir formuluojamu reikalavimu, kuriuo praÅ¡oma teismo tvarka įpareigoti norminį administracinį aktÄ priėmusį norminių teisės aktų leidyboje dalyvaujantį subjektÄ pakeisti įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ â€“ ministro įsakymu patvirtintÄ Lietuvos medicinos normÄ â€“ konstatvo, kad iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėja siekia pakeisti teisės norminį aktÄ . Teismas nurodė, kad, Å¡iuo atveju, nėra pagrindo nustatyti esant individualų ginÄÄ , kurį nagrinėjant teisme konkrečioje byloje dėl asmens teisių pažeidimo reiktų taikyti ginčijamÄ aktÄ (ABTÄ® 114 straipsnis). Teismas taip pat nurodė, kad nėra duomenų, jog taikant siekiamÄ pakeisti Lietuvos medicinos normÄ bÅ«tų priimti individualaus pobÅ«džio administraciniai aktai pareiÅ¡kėjos atžvilgiu, kurie pažeistų pareiÅ¡kėjos teises konkrečioje individualizuotoje situacijoje.

7. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėja, nesant individualaus ginčo, siekia inicijuoti teisės norminio akto pakeitimo procedÅ«rÄ , o toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes tam tikro teisinio reglamentavimo turinys, jame įtvirtintos sÄ lygos verstis tam tikra profesine veikla ir tokios veiklos apribojimai, taikytini plačiam subjektų ratui, gali bÅ«ti nustatomi tokiÄ veiklÄ reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose ir keičiami norminiams teisės aktams keisti nustatyta tvarka. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su klausimu, kurį spręsti yra teisės norminių aktų leidyboje dalyvaujančios valdžios institucijos kompetencija bei nurodė, kad įgyvendinant valdžių padalijimo principÄ , nesant individualaus ginčo, keisti teisės norminiame akte nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ gali teisės norminių aktų kÅ«rime dalyvaujantis tam tikrų teisės norminių aktų leidybos teisę turintis subjektas.

8. Teismas ieÅ¡kinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t.y. kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka. III. Atskirojo skundo argumentai 1. Apeliantė (ieÅ¡kovė) V. P. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-21141-1097/2020 ir perduoti V. P. skundo priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ ir dėl to nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Nurodo, kad į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ kreipėsi su individualiu skundu dėl asmens teisių ribojimo vykdant profesinę veiklÄ â€“ darbÄ . Nurodo, kad ginčijamas teisės aktas yra tiesiogiai susijęs su ieÅ¡kovės kaip odontologės teises ir riboja jos teisę į darbÄ . 2.2.

Teismas, nepriėmęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio nagrinėti, nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, kad ginčijamas teisės aktas yra paruoÅ¡tas ir priimtas laikantis visų norminių teisės aktų reikalavimų. 2.3. Teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį, nesilaikė CPK 137 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir nenurodė, į kuriÄ institucijÄ ar teismÄ reikia ieÅ¡kovei kreiptis, nenurodė, kad byla neteisminga Å¡iam teismui, nenurodė jokių ieÅ¡kinio trÅ«kumų, kuriuos paÅ¡alinus ieÅ¡kinys bÅ«tų priimtas. 2.4.

Nurodo, kad ieškinio tikslas yra pašalinti profesinius ribojimus normoje „Lietuvos medicinos norma MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, kurie neatitinka ieškovės įgytos profesinės kvalifikacijos ir riboja ieškovės kaip gydytojo odontologo teisę verstis profesine veikla visa apimtimi. Teismas  k o n s t a t u o j a:  IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas netenkinamas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

4. Apeliacijos objektÄ sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantės (ieÅ¡kovės) ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl asmens teisių ribojimo vykdant gydytojo odontologo profesinę veiklÄ ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5. Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ®) 5 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnis), tačiau ji nėra absoliuti.

Teisė kreiptis į teismÄ yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles. Pagal ABTÄ® 3 straipsnio 1 dalį administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spręsti ginčus, kilusius iÅ¡ administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (ABTÄ® 1 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis), o bendrosios kompetencijos teismai CPK nustatyta tvarka nagrinėja civilinius teisinius ginčus (CPK 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis).

Norminių aktų teisėtumas tikrinamas ABTĮ 112–113 straipsniuose nustatyta tvarka. Vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo yra Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

6. CPK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka, prašymus dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, taip pat skundus dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų (CPK 22 straipsnio 2 dalis).

7. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) priėmimo klausimÄ , privalo patikrinti, ar yra pagrindas ieÅ¡kinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), t.y. teismas turi patikrinti, ar nėra ieÅ¡kinio atsisakymo priimti pagrindų, numatytų CPK 137 straipsnio 2 dalyje. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Nagrinėjamu atveju, apeliantė ieÅ¡kiniu praÅ¡o įpareigoti Sveikatos apsaugos ministerijÄ paÅ¡alinti profesinius ribojimus, įtrauktus į Lietuvos medicinos normÄ 42:2015 VII skyriaus 16.1.3. ir 16.1.7. papunkčius. Skundžiamas teisės aktas (Lietuvos medicinos norma) yra patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-947 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. V-1252 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 42:2015 „Gydytojas odontologas.

Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ pakeitimo“. Minėtu įsakymu patvirtintos skundžiamos Lietuvos medicinos normos 1 punkte nustatyta, kad Å¡i Lietuvos medicinos norma nustato gydytojo odontologo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetencijÄ ir atsakomybę; Å¡i Lietuvos medicinos norma privaloma visiems Lietuvos Respublikos gydytojams odontologams, jų darbdaviams ir institucijoms, rengiančioms Å¡iuos specialistus, tobulinančioms jų profesinę kvalifikacijÄ bei kontroliuojančioms jų veiklÄ (2 punktas).

Ä®vertinęs ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio bei skundžiamo teisės akto turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas teisės aktas vertintinas kaip norminis administracinis aktas, o ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas bÅ«tent dėl skundžiamo teisės akto teisėtumo patikrinimo nesant individualaus ginčo. Tai, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama gydytoja odontologė, patenka į subjektų ratÄ , kuriems Å¡is norminis administracinis aktas yra privalomas, ir Å¡is norminis administracinis aktas sukelia jai teisines pasekmes (nustato jos kaip odontologės teises, pareigas, kompetencijÄ ir atsakomybę), nesudaro pagrindo šį norminį administracinį aktÄ vertinti kaip individualų, skirtÄ nustatyti ir apibrėžti tik ieÅ¡kovės teises ir pareigas, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu keliamÄ ginÄÄ vertinti kaip individualų iÅ¡ civilinių teisinių santykių kylantį ginÄÄ , kuris galėtų bÅ«ti nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nagrinėdamas konkrečiÄ bylÄ nustatęs, jog norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieÅ¡tarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimÄ , neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Å iuo atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismÄ praÅ¡ydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį teisės aktÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindu teismui kreiptis į administracinį teismÄ su paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino norminio teisės akto atitikimo Konstitucijai ar aukÅ¡tesnės galios teisės aktui. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovės byloje keliamas ginčas yra susijęs ne su skundžiamo norminio administracinio teisės akto taikymo ieÅ¡kovės keliamam ginčui spręsti, bet su paties skundžiamo teisės akto teisėtumo patikrinimu, t.y. apeliantės reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio dalykas yra bÅ«tent skundžiamo teisės akto (jame įtvirtintų normų) teisėtumo patikrinimas.

10. Skundžiamas teisės aktas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-947 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. V-1252 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ pakeitimo“, taigi yra priimtas centrinio valstybinio administravimo subjekto (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punktas), todėl jo teisėtumo patikrinimas patenka į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijÄ (ABTÄ® 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11. Taigi, pareiÅ¡kėjos reikalavimas – įpareigoti Sveikatos apsaugos ministerijÄ paÅ¡alinti profesinius ribojimus, įtrauktus į Lietuvos medicinos normos MN 42:2015. Gydytojas odontologas. VII skyriaus 16.1.3, 16.1.7 punktus – nenagrinėtinas CPK nustatyta tvarka.

12. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstÄ apeliantės argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį, nesilaikė CPK 137 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir nenurodė, į kuriÄ institucijÄ ar teismÄ reikia ieÅ¡kovei kreiptis, nenurodė, kad byla neteisminga Å¡iam teismui, nenurodė jokių ieÅ¡kinio trÅ«kumų, kuriuos paÅ¡alinus ieÅ¡kinys bÅ«tų priimtas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 4-6 punktuose aiÅ¡kiai nurodė ir iÅ¡dėstė norminių administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo tvarkÄ ir subjektų, kuriems suteikta teisė kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl norminio administracinio akto teisėtumo patikrinimo, ratÄ . Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieÅ¡kinys dėl norminio administracinio akto teisėtumo patikrinęs, nenagrinėtinas CPK nustatyta tvarka, neturėjo pareigos nurodyti jo trÅ«kumų.

13. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliantė su iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais skundais, t.y. siekdama inicijuoti skundžiamo norminio teisės akto pakeitimo procedÅ«rÄ , yra kreipusi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , kuris 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-3522-872/2020 pareiÅ¡kėjos skundÄ atsisakė priimti kaip nepriskirtinÄ Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Taip pat kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama kreiptis į administracinį teismÄ dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-947 2020 m. balandžio 22 d., įsigaliojusio nuo 2020 m. gegužės 1 d., atitikimo Lietuvos Respublikos teisės aktams bei Europos sÄ jungos direktyvoms.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-20364-820/2020 pareiÅ¡kėjos ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip neteismingÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtose nutartyse konstatavo, kad apeliantės skundžiamas teisės aktas yra norminio administracinio pobÅ«džio teisės aktas, bei iÅ¡aiÅ¡kino, kad dėl skundžiamo norminio administracinio akto teisėtumo iÅ¡tyrimo kompetentingas spręsti yra bÅ«tent Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

14. Kiti atskirojo skundo argumentai iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

15. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. PareiÅ¡kėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Jelena Å iÅ¡kina