0813aedb-0365-4656-afba-dc5d77688b15 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-461-658/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24967-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.9.8. (S) 2.6.29.4.; 3.3.1.18.3. Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko,sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei,dalyvaujant ieškovei D. Z.,atsakovui V. P., jo atstovui advokatui R.

Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. Z. ir atsakovo V. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6151-435/2017 pagal ieÅ¡kovės D. Z. ieÅ¡kinį atsakovui V. P. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Ginčas byloje kilęs dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo bei netiesioginių įrodymų, tam tarpe elektroninių, pakankamumo ir jų vertinimo įrodinėjant paskolos teisinių santykių (ne)buvimÄ .IeÅ¡kovė D.

Z. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo V. P. 8 000 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinys grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis. Nuo 2013 m. gruodžio mėnesio Å¡alys pradėjo gyventi kartu pas ieÅ¡kovės tėvus. Gyvenant kartu paaiÅ¡kėjo atsakovo liguistas pomėgis loÅ¡ti loÅ¡imų namuose, jis praloÅ¡davo dideles sumas pinigų, pats dirbo per visÄ laikÄ tik 6 mėnesius, prie namų Å«kio, maisto pirkimo niekada neprisidėjo, ir nuolatos praÅ¡ydavo ieÅ¡kovės paskolinti pinigų.

Taip pat prašė paskolinti pinigų aiÅ¡kindamas, kad jis turi pasiėmęs kitų kreditų, taip pat turi įsiskolinimų kitiems asmenims, antstoliams, todėl ieÅ¡kovė, norėdama jam padėti ir gailėdama jo vis skolino pinigus. Ji pinigų turėjo, nes pastoviai dirbo, pinigų vis dar duodavo ir jos tėvai. Todėl ieÅ¡kovė vis paskolindavo atsakovui pinigų, juos pervesdama iÅ¡ savo sÄ skaitos į jo asmeninę sÄ skaitÄ , arba nuimdama nuo bankomato duodavo grynais, jokių skolos raÅ¡telių su atsakovu nepasiraÅ¡inėjo, nes tuo metu juo pasitikėjo.2016 metų liepos mėnesį Å¡alių santykiai nutrÅ«ko, po to jie buvo keletÄ kartų susitikę pasikalbėti dėl skolos grÄ Å¾inimo terminų.

NutrÅ«kus santykiams atsakovas ne kartÄ Å¾adėjo pasiraÅ¡yti paskolos raÅ¡telius, tačiau to nepadarė. Jie periodiÅ¡kai bendraudavo telefonu, skolos grÄ Å¾inimÄ aptarinėjo tiek telefoniniais pokalbiais, tiek SMS, bandė tartis taikiai, ieÅ¡kovė siuntė pretenzijÄ , siÅ«lė skolos terminus iÅ¡dėstyti, tačiau susigrÄ Å¾inti pinigų nepavyko. Per visÄ gyvenimo kartu laikotarpį banko pavedimais bei grynais pinigais ieÅ¡kovė atsakovui paskolino 9 800 Eur, iÅ¡ kurių: 3 800 Eur banko pavedimu bei 6 000 Eur grynais.

Å ios skolos dydžio iki ieÅ¡kovei kreipiantis į teismÄ atsakovas niekada neginčijo. 2016 metų vasarÄ už atsakovÄ 300 Eur grÄ Å¾ino jo tėvas, o 2016 metų rugsėjo mėnesio 1–3 dienomis – 1 500 Eur grÄ Å¾ino jis pats. Liko skolingas dar 8 000 Eur.Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė teismo jį atmesti. Nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka ir ieÅ¡kovei nieko neskolingas, nes ir jis beveik visÄ jų bendro gyvenimo laikotarpį dirbo, ir tik kokius 6 mėnesius neturėjo pajamų.

Be to, kaip krepÅ¡inio teisėjas, teisėjaudavo krepÅ¡inio turnyruose ir taip pat gaudavo už tai užmokestį. Gyvendami kartu jie vedė bendrÄ Å«kį, iÅ¡ bendrų lėšų pirkdavo maistÄ , kurÄ automobiliui, keliavo, lankėsi klubuose ir pan. Pripažino, kad dalį skolos grÄ Å¾ino jo tėvas, kitÄ dalį jis pats. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai – susiraÅ¡inėjimas SMS žinutėmis ir Facebook paskyroje neturėtų bÅ«ti vertinami kaip įrodymai. Jo nuomone, toks susiraÅ¡inėjimas galėjo bÅ«ti koreguojamas pačios ieÅ¡kovės, kadangi jų bendravimo metu – iki 2016 metų lapkričio – gruodžio mėnesių jie abu žinojo prisijungimo slaptažodžius prie vienas kito mobiliųjų telefonų ir Facebook paskyrų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 2 000 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, 41,25 Eur žyminio mokesčio, 75 Eur advokato pagalbai apmokėti, 17,50 Eur kitų pagrįstų iÅ¡laidų ir 5 procentų metines palÅ«kanas nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.Teismas nustatė, jog iÅ¡ praÅ¡omų priteisti 8 000 Eur ieÅ¡kovė įrodė, kad atsakovui buvo paskolinus tik 3 800 Eur.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, nes ieÅ¡kovės pateikti sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtino, kad ji laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. pervedė į atsakovo sÄ skaitÄ 3 800 Eur ir bÅ«tent pačiuose mokėjimo pavedimuose nurodydama, kad tai yra paskola.Dėl likusios paskolos sumos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ banko sÄ skaitų neįrodo, kad iÅ¡ bankomato nuimtos lėšos buvo perduotos atsakovui, kaip ir nepatvirtina aplinkybės, jog Å¡ias lėšas atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei.

Taip pat vertindamas antstolės užfiksuotas tekstines žinutes iÅ¡ mobilaus ryÅ¡io telefono bei susiraÅ¡inėjimÄ su atsakovu Facebook paskyroje pažymėjo, kad nors ir jų turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri paskoliniai santykiai Å¡alis siejo, tačiau nei viena žinutė ar susiraÅ¡inėjimas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas pripažino, jog ieÅ¡kovei yra skolingas bÅ«tent jos nurodomÄ sumÄ ar kad jis įsipareigoja grÄ Å¾inti bÅ«tent tokiÄ sumÄ , kokios praÅ¡o ieÅ¡kovė.

Todėl ieÅ¡kinį dalyje dėl 6 000 Eur paskolos priteisimo atmetė. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas priimdamas sprendimÄ , o pats sprendimas neteisėtas, kadangi laikotarpyje nuo bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos iki sprendimo priėmimo ieÅ¡kovei per Facebook paskyrÄ parašė nepažįstamas asmuo, kuris nurodė, jog žino, kad jai bus priteista tik 2 000 Eur, o ieÅ¡kovė vien savo parodymais neatsiims savo pinigų.

Toks sprendimas ir buvo priimtas, todėl kyla abejonių dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, nes teismo sprendimas iÅ¡ anksto buvo žinomas kitam asmeniui.Teismas neanalizavo įrodymų visumos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp Å¡alių. Teismas nepagrįstai laikė, kad tik banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina pinigų perdavimo faktÄ . Teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi atsakovo paaiÅ¡kinimais, ignoruodamas ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus ir jos pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus.Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Skunde tik priraÅ¡yta eilė iÅ¡vedžiojimų ir manipuliuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri neaktuali, nes pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė įrodymus ir aptarė juos sprendime.Byloje neįrodyta, kad ieÅ¡kovė perdavė atsakovui 6 000 Eur grynaisiais pinigais, o kas buvo nurodyta kaip „paskola“, teismas priteisė, ir priteisė dar daugiau nei reikia.Neturėdama teisinių argumentų skundui pagrįsti apeliantė bando mesti Å¡ešėlį ant teismo, kaltindama jį dėl objektyvumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo stokos.Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo paaiÅ¡kinimus, jog visÄ susidariusiÄ skolÄ jis grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei dar 2016 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, ir jokio įsiskolinimo nėra.Jei vis tik darytina iÅ¡vada, kad atsakovas neįrodė, jog grÄ Å¾ino skolÄ , iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, kuriais vadovavosi teismas priteisdamas 2 000 Eur skolÄ , matyti, jog pavedimai, su prieraÅ¡u „paskola“ buvo padaryti tik 3 065 Eur sumai.

Todėl jei jau vertinti įrodymus, kaip juos vertino pirmosios instancijos teismas ir spręsti, kad 1 800 Eur suma grÄ Å¾inta, tai liktų tik 1 235 Eur suma, t. y. 735 Eur mažiau nei priteista sprendimu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylÄ toliau nagrinėja tik apeliaciniais skundais apibrėžtose ribose. Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo Vienas iÅ¡ ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , o tuo pačiu ir sprendimo neteisėtumÄ , įrodo prie apeliacinio skundo pridėtas įrodymas – susiraÅ¡inėjimas su T.

P.. IÅ¡ Å¡io susiraÅ¡inėjimo, apeliantės teigimu, matyti, kad su byla nesusijęs asmuo jau žino bÅ«simÄ teismo sprendimÄ . Å iame susiraÅ¡inėjime yra tokios frazės „zinau kas vyksta tame teisme“, „jei skusi sprendima, kuris aisku nebus tavo naudai – bandysiu padeti. Jei susitaikysi su priteistais 2k euru, tada ne“.Kolegija, siekdama betarpiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ias aplinkybes, skyrė bylÄ apeliacine tvarka nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, taip pat posėdyje apklausė kaip liudytojÄ T.

P., kuris pripažino, jog Å¡is susiraÅ¡inėjimas vyko iÅ¡ jo paskyros, ir jis tai rašė. Jis paaiÅ¡kino, jog apie bylos aplinkybes žino iÅ¡ atsakovo, kuris yra jo klasės draugas bei jam paaiÅ¡kino susitikus bare apie bylÄ , tame tarpe ir tai, kad neturi įrodymų kaip atsikirsti nuo ieÅ¡kovės reikalavimo dėl 2 000 Eur priteisimo. Todėl jis ir įrašė bÅ«tent tokiÄ sumÄ . Jokių ryÅ¡ių nei jis, nei jo Å¡eimos nariai su teismu neturi ir jokios įtakos sprendimo priėmimui nedarė ir nežinojo, koks jis bus priimtas.Ä®vertinusi Å¡iuos įrodymus kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentas dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo nepagrįstas.

Apeliantės pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas (iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Facebook paskyros) ir liudytojo duoti parodymai neleidžia daryti iÅ¡vados, jog atsakovas ar kiti asmenys (T. P.) turi ryÅ¡ių su bylÄ nagrinėjusia teisėja pirmosios instancijos teisme. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad jie bÅ«tų teismÄ paveikę, jog bÅ«tų priimtas atsakovei mažiau palankus sprendimas. Kolegijos vertinimu, pakankamai tikėtina, jog liudytojui su atsakovu esant draugams, pastarasis galėjo pasipasakoti apie nagrinėjamÄ bylÄ teisme, tame tarpe ir suteikti informacijÄ apie tai, kad dėl 2 000 Eur skolos priteisimo ieÅ¡kovė turi tvirtus raÅ¡ytinius įrodymus.

Tačiau tai dar automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad sprendimÄ priėmęs teismas dėl tokio pokalbio tampa Å¡aliÅ¡ku, o jo sprendimas nepagrįstu. Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo proceso Byloje Å¡alys įrodinėjo paskolos teisinių santykių (ne)buvimÄ ir pinigų (ne)grÄ Å¾inimÄ . Todėl įrodinėjimo naÅ¡ta turėjo bÅ«ti paskirstyta atsižvelgiant ir į Civilinio kodekso (toliau ir – CK) XLIII skyriuje bei CK 1.93 straipsnyje iÅ¡dėstytas materialinės teisės normas.

IeÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu buvo nurodoma, kad pinigai buvo skolinami dalimis laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio. Tuo laikotarpiu (nuo 2015 m. sausio 1 d.) keitėsi CK 6.871 straipsnio redakcija, tačiau esmė liko ta pati – paskolos sumai esant virÅ¡ 2 000 Lt (vėliau 600 Eur), turi bÅ«ti raÅ¡ytinė paskolos sutartis.Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovė neteigė ir neįrodinėjo, kad ji atsakovui vienu metu skolino pinigų sumÄ , didesnę nei numatytoji CK 6.871 straipsnio 1 dalyje.

PrieÅ¡ingai, ji aiÅ¡kino žodžiu, jog atsakovui skolino įvairias sumas dalimis, o jos pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, kuriais ji grindė paskolos suteikimÄ (iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ sÄ skaitų) matyti, kad didžiausia suma, kuriÄ ji teigė paskolinusi atsakovui Å¡iuos pinigus nuimdama iÅ¡ bankomato – 600 Eur (e. bylos 1 T., b. l. 45–47, 50–52). Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju tarp Å¡alių bÅ«davo sudaromi vis nauji sandoriai dėl konkrečios pinigų sumos, nes byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad Å¡alys susitarė dėl konkrečios apibrėžtos pinigų sumos paskolos, kuri tik buvo perduota per kelis kartus.Todėl kolegija, atsižvelgdama į nutarties 16–17 nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas ne visiÅ¡kai tinkamai kvalifikavo materialinius teisinius santykius (nekvalifikuodamas kiekvienÄ kartÄ paskolintos pinigų sumos kaip atskiro sandorio), todėl padarė netinkamÄ iÅ¡vadÄ ir dėl įrodinėjimo priemonių.

Nustačius, kad tarp Å¡alių kiekvienÄ kartÄ buvo sudaromas vis naujas sandoris, o iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, kuriais ieÅ¡kovė grindė paskolų suteikimÄ , matant, kad nei viena iÅ¡ atliktų bankinių operacijų nevirÅ¡ija 600 Eur – reiÅ¡kia, kad nebuvo pažeistas Civilinio kodekso reikalavimas dėl sutarties formos, todėl Å¡alys savo reikalavimus ir atsikirtimus galėjo įrodinėti ir liudytojų parodymais. IÅ¡ kitos pusės žiÅ«rint, pirmosios instancijos teismas negalėjo daryti iÅ¡vados dėl negalėjimo grįsti savo reikalavimų ir atsikirtimų liudytojų parodymais vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 6 dalimi.

Teismui buvo pateikta ir raÅ¡ytinių įrodymų, be to Å¡alys iÅ¡ esmės gyveno Å¡eiminį gyvenimÄ , kur akivaizdu, kad kiekvienÄ kartÄ vienas iÅ¡ kito asmenys nereikalauja raÅ¡ytinių skolos raÅ¡telių paskolinus pinigų. PrieÅ¡inga iÅ¡vada bÅ«tų nelogiÅ¡ka, neprotinga ir nesÄ Å¾ininga.Kitas procesinis pažeidimas, kurį padarė pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus ir to pasėkoje darydamas nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ yra tas, kad neatsižvelgė į įrodinėjimo netiesioginiais įrodymais ypatumus bei tuo klausimu suformuotÄ kasacinės instancijos teismo praktikÄ .Kaip teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, byloje nebuvo sudaryta raÅ¡ytinių paskolos sutarčių.

Tačiau yra pateikta dalis raÅ¡ytinių įrodymų, kuriuose nurodoma apie pinigų pervedimÄ nurodant paskirtį „paskola“; pateikti elektroniniai įrodymai (SMS žinutės ir susiraÅ¡inėjimas Facebook tinkle); apklausti trys liudytojai (du pirmosios instancijos teisme ir vienas apeliacinės instancijos teisme). Taigi, nesant tiesioginių įrodymų dėl praÅ¡omos priteisti visos pinigų sumos, teismas turėjo vertinti netiesioginius įrodymus.Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl netiesioginių įrodymų vertinimo, yra suformavęs teisės aiÅ¡kinimo taisyklę:

„bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas“ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-147/2005; 2018 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Taigi, įrodinėjant netiesioginiais įrodymais jie turi sudaryti logiÅ¡kai susijusiÄ grandinę, bei jų turi bÅ«ti tiek, kad bÅ«tų paÅ¡alintos kitos prielaidos ir liktų vienintelė galima.

Be to, iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo (Å¡iuo atveju paskolos suteikimo) turi bÅ«ti daroma vadovaujantis tiek logikos taisyklėmis, tiek įvertinat kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, tiek po to ir įrodymų visetÄ , bei tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinės instancijos teismo suformuluotomis netiesioginių įrodymų vertinimo taisyklėmis, o ieÅ¡kovės pateiktus elektroninius įrodymus atsisakė vertinti nepagrįstai.

Pirmiausiai pažymėtina, kad elektroniniai įrodymai gali bÅ«ti prilyginti raÅ¡ytiniams, jie atlieka tas pačias funkcijas, todėl turi vienodÄ galiÄ . Teismas tik turėtų įsitikinti, ar: juos galima perskaityti; jie nepasikeičia laike; galima kopijuoti; galima nustatyti dokumento autorių; gali bÅ«ti parengti nustatytos formos. Å ių aplinkybių, priimdamas sprendimÄ jais nesivadovauti, pirmosios instancijos teismas apskritai nenustatinėjo. Tačiau akivaizdu, kad Å¡iuo elektroninius įrodymus (SMS žinutes ir susiraÅ¡inėjimÄ Facebook tinkle) galima perskaityti; jie yra nukopijuoti laikmenoje ir fiksuoti antstolės faktinių aplinkybių protokole, t. y. parengti nustatytos formos.Atsakovas kėlė abejones tik dėl Å¡ių įrodymų autorystės ir pokyčių laike, teigdamas, jog paskyroje galimai pokalbių turinys iÅ¡ dalies iÅ¡trintas ar pakeistas pačios ieÅ¡kovės, o SMS žinutės irgi galėjo jos pačios bÅ«ti paraÅ¡ytos.

Kolegija, siekdama patikrinti Å¡ias aplinkybes, atidėjo posėdį ir pasiÅ«lė iki kito posėdžio atsakovui ir jo atstovui pateikti iÅ¡ socialinio tinklo administratoriaus duomenis apie prisijungimus jo paskyroje (kurios autentiÅ¡kumo, beje jis ir neginčijo), pateiktų pokalbių dalinius trynimus, koregavimus ir pan. Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių autorystės paneigimÄ bei įrodymų pokyčius laike, atsakovas kolegijai nepateikė. Todėl kolegija sprendžia, kad Å¡ie elektroniniai įrodymai yra tinkama įrodinėjimo priemonė, ir atitinka visus elektroniniams įrodymams bÅ«tinus požymius.Taip pat kolegija įvertina kaip nepagrįstÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės pateiktais elektroniniais įrodymais negalima remtis, nes susiraÅ¡inėjimas yra pateiktas ne vientisas, o tam tikromis atkarpomis.

Kolegijos vertinimu, įrodymas privalo atitikti sÄ sajumo kriterijų (CPK 180 straipsnis), todėl papildomai įvertinus aplinkybę, kad pinigai buvo skolinami beveik 2,5 metų laikotarpyje – viso tuo metu vykusio paskyroje susiraÅ¡inėjimo pateikimas tikrai neturėtų ryÅ¡io su nagrinėjama byla. Taip pat nepagrįsti teismo argumentai, kad įrodymai nevertintini, nes pateiktas susiraÅ¡inėjimas vyko jau po Å¡alių iÅ¡siskyrimo. Tai, kolegijos nuomone, neturi jokios reikÅ¡mės pateikto įrodymo įrodomajai reikÅ¡mei.Taip pat, kaip jau minėta nutarties 21 punkte, vertinant įrodymus reikia vadovautis ir logikos dėsniais.

Atsakovas nors ir neneigia savo Facebook paskyros bei mobiliojo telefono numerio autentiÅ¡kumo iÅ¡ kurių buvo raÅ¡ytos bei siųstos žinutės, tačiau teigia, kad pati ieÅ¡kovė tÄ galėjo padaryti neteisėtai prisijungusi ar paėmusi jo telefonÄ . MÄ stant logiÅ¡kai, jei jau taip ir galėjo bÅ«ti, tuomet skolÄ bandantis atgauti asmuo, kuris neturi tiesioginių įrodymų, bÅ«tų labiau įtikinamai parašęs (patvirtinęs) skolos faktÄ . Tačiau tas susiraÅ¡inėjimas yra pakankami įprastas ir tik leidžiantis daryti prielaidas dėl skolos.

Todėl kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad Å¡ie elektroniniai įrodymai galėjo bÅ«ti pakeisti, papildyti ar suraÅ¡yti pačios ieÅ¡kovės, ir daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie susiraÅ¡inėjimai yra vykdyti jo paties (CPK 185 straipsnis).Taigi, kolegija konstatuoja netinkamÄ pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimÄ , bei aukščiau nurodžiusi teismo padarytus procesinius pažeidimus, atmeta atsakovo atsikirtimus dėl galimo elektroninių įrodymų suklastojimo, ir sprendžia, kad taisant pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas vertinant įrodymus, bÅ«tina iÅ¡ naujo pervertinti byloje esančių įrodymų visumÄ .

Dėl paskolos teisinių santykių nustatymo ir skolos dydžio Byloje nėra ginčo, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Byloje esminis ginčas kilo dėl paskolintų pinigų dydžio ir jų grÄ Å¾inimo, t. y. ar atsakovas liko skolingas ieÅ¡kovei 8 000 Eur, kaip nurodo ieÅ¡kovė, ar atsakovas visus iÅ¡ ieÅ¡kovės pasiskolintus pinigus jai grÄ Å¾ino ir Å¡alių nesieja jokie paskoliniai santykiai, kaip nurodo atsakovas.Remiantis kasacinio teismo praktika bendroji įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino arba jos negavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ dėl atsakovo negrÄ Å¾intos 8 000 Eur paskolos grindė banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, liudytojų parodymais. Atsakovas pažymomis iÅ¡ darboviečių apie priskaičiuotÄ darbo užmokestį ir iÅ¡mokėtas pinigines kompensacijas įrodinėjo, kad pats dirbo ir turėjo pajamų, todėl visus pasiskolintus pinigus yra grÄ Å¾inęs.Atsakovas neneigė, kad ieÅ¡kovė jam banko pavedimais pervesdavo pinigų. Jis apeliaciniame skunde nurodo, jog tik nesutinka su nurodoma 3 800 Eur suma ir teigia, kad jog pavedimai, su prieraÅ¡u „paskola“ buvo padaryti tik 3 065 Eur sumoje.

Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Byloje iÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitų iÅ¡rašų aiÅ¡kiai matyti, kad ieÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. atsakovui pervedė 3 800 Eur su nuoroda „paskola“: iÅ¡ sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 755 Eur, o iÅ¡ sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 3 045 Eur (e. bylos 1 T., b. l. 45–47). Taigi 3 800 Eur pervedimo ir gavimo faktas yra patvirtintas byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Tuo pačiu kaip visiÅ¡kai nepagrįstas vertintinas bei atmestinas atsakovo apeliacinis skundas, nes jis grįstas neįvertinus antrosios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o.Taip pat, kaip matyti iÅ¡ antstolės R. S. 2017 m. sausio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 106-17-9 užfiksuotų SMS žinučių ir susiraÅ¡inėjimo Facebook tinkle turinio, ieÅ¡kovė su atsakovu nemažai susiraÅ¡inėjo suteiktų paskolų klausimais. Å ie susiraÅ¡inėjimai patvirtina, kad atsakovas skolinosi iÅ¡ ieÅ¡kovės pinigus žadėdamas juos jai grÄ Å¾inti (pvz., „paskolintum man likusia suma, viska sutvarkyciau ir ramiai dirbciau du darbus ir po biski susitvarkyciau ir nepraradineciau pinigu“, „tau siai dienai nereik pinigu vis tiek nk neleidi, kiek galetum, tiek paskolintum“, „Grazinesiu juk kaip ir tariames niekas nesikeicia“ ir pan.; e. bylos 1 T., b. l. 72–76, 79–115).

Iš Facebook pokalbių medžiagos taip pat aiškiai matyti, kad atsakovas pripažino, jog yra skolingas ieškovei apie 9 500 Eur: ieškovė rašo – „Dauguma nesupranta jog tu skolingas man 9500 euru ir turi grazinti juos??“, o atsakovas atsako – „jei nebutu reikeje moketi advokatam pinigu keliem ir nereikeje moket zmonem pinigu i prieki, kad jei kas atsitiks ar siaip, kad zinotu situacijas ir pan., kas kur kaip, tai cia juokas isvis butu ta tavo skola“ (e. bylos 1 T., b. l. 101). Taip pat vėliau atsakovui yra pasitikslinama kiek jis skolingas ieškovei, o nurodžius, kad atsakovo skola jai yra 9 700 Eur, atsakovas atrašo „supratau“ (e. bylos 1 T., b. l. 102–103, 106–107, 110, 113–114).

Kaip nurodė ieÅ¡kovė apeliacinės instancijos posėdžio metu, Å¡i suma buvo prieÅ¡ atsakovo tėvui pervedus 200 Eur ir pačiam atsakovui grÄ Å¾inus ieÅ¡kovei 1 500 Eur (2018 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 24:51–25:05 min.). Aplinkybę, kad atsakovas ieÅ¡kovei dalį pinigų grÄ Å¾ino patvirtina ir 2016 m. rugsėjo 5 d. susiraÅ¡inėjimas Facebook, kuriame atsakovas nurodo, kad atidavė 1 500 Eur ir Å¡iais metais daugiau jokių pinigų nebus, o ieÅ¡kovei paklausus kada grÄ Å¾ins likusius pinigus, jis atsako, jog 2017 m. (e. bylos 1 T., b. l. 93–94).

Kaip jau minėta nutarties 23–25 punktuose, atsakovas neįrodė, jog SMS žinučių tekstas ir Facebook pokalbių medžiaga yra koreguotos, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytų pokalbių turinys pagrindžia, kad atsakovas susiraÅ¡inėjimų su ieÅ¡kove metu pripažino, kad jai yra skolingas.IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas turėjo problemų su loÅ¡imu ir pinigus skolindavosi skoloms grÄ Å¾inti. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta L. Z. (ieÅ¡kovės motina) paaiÅ¡kino, kad dukra su atsakovu gyveno pas liudytojÄ .

Atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės skolinosi pinigų, nes turėjo problemų su loÅ¡imu, dažnai praloÅ¡davo pinigus ir reikėdavo juos grÄ Å¾inti. Liudytojai žinoma, kad atsakovas dalį pinigų ieÅ¡kovei yra grÄ Å¾inęs, tačiau jai dar liko skolingas apie 8 000 Eur (2017 m. spalio 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1:19:14–1:20:54 val., 1:24:49–1:26:44 val.). Liudytoju apklaustas A. P. (atsakovo tėvas) paaiÅ¡kino, kad nežinojo apie atsakovo skolas, tik vėliau apie tai pasakė sÅ«nus.

Liudytojas atsakovo praÅ¡ymu pervedė pinigų ieÅ¡kovei, tačiau nežino kokiomis sumomis (2017 m. spalio 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1:31:56–1:32:31 val., 1:33:25–1:36: val., 1:37:16–1:39:20 val.). IÅ¡ apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausto liudytojo T. P. paaiÅ¡kinimų ir jo susiraÅ¡inėjimo socialiniame tinkle taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas turėjo problemų su pinigų skolinimusi ir loÅ¡imais (2018 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 9:38–11:40 min., 16:04–18:39).Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas, duodamas paaiÅ¡kinimus apeliacinės instancijos teisme, nors ir nesutiko, kad turėjo problemų susijusių su loÅ¡imu, tačiau Å¡ios aplinkybės savo paaiÅ¡kinimais nesugebėjo paneigti.

Atsakovas pats nurodė, kad net norėdamas jis negalėtų eiti loÅ¡ti, nes yra pasirašęs sutartį, jog jo neįleistų į tokias vietas (2018 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 37:44–38:40 min.). Taigi, jis kaip ir pripažįsta, kad anksčiau turėjo problemų susijusių su loÅ¡imais. Dėl to labiau tikėtina, kad atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės skolindavosi, siekdamas padengti atsiradusias skolas praloÅ¡us pinigus. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenumato asmens, sergančio vienokia ar kitokia priklausomybės liga (jei tai bÅ«tų nustatyta), atleidimo nuo prievolių vykdymo, todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė neturi prisiimti atsakovo neigiamo elgesio pasekmių.Kolegijos vertinimu, atsakovo pateiktos pažymos apie jo gautÄ darbo užmokestį ir maitinimosi iÅ¡laidų kompensacijas pagrindžia tik jo teiginius, kad gyvendamas su ieÅ¡kove jis dirbo ir turėjo kažkiek pajamų, tačiau niekaip nepatvirtina, jog jis yra pilnai atsiskaitęs su ieÅ¡kove.

Atsakovas teigdamas, kad pasiskolintus pinigus ieÅ¡kovei yra grÄ Å¾inęs grynaisiais pinigais, nepateikė jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų. Pinigų grÄ Å¾inimo fakto nepatvirtino ir liudytojai.Teisėjų kolegija, vertindama ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti sumos dydžio pagrįstumÄ , kaip atskaitos taÅ¡ku remiasi į bylÄ pateiktais ieÅ¡kovės banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais. Pagal Å¡iuos iÅ¡raÅ¡us aiÅ¡kiai matyti ir to neginčijo atsakovas, kad jam ieÅ¡kovė bankiniais pavedimais kaip paskolÄ iÅ¡ viso pervedė 3 800 Eur (e. bylos 1 T., b. l. 3–4, 45–47).

Kadangi ieÅ¡kovė pripažino, kad atsakovas jai yra grÄ Å¾inęs 1 800 Eur paskolos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iÄ sumÄ atėmė iÅ¡ 3 800 Eur ir sprendė, jog Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 2 000 Eur negrÄ Å¾intos paskolos. IÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o, kuriame matyti grynųjų pinigų nuėmimai, kolegija nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. grynais nuimtos pinigų sumos (nuo 100 Eur iki 600 Eur) net virÅ¡ija ieÅ¡kovės praÅ¡omus priteisti 6 000 Eur (e. bylos 1 T., b. l. 50–52).

Taigi, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovės praÅ¡omi priteisti 8 000 Eur negrÄ Å¾intos paskolos (2 000 Eur bankiniais pavedimais + 6 000 Eur grynais pinigais) yra pagrįsti ir įrodyti leistinais įrodymais (banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, liudytojų parodymais).Dėl to, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad visuma įrodymų patvirtina, jog ieÅ¡kovė suteikė 9 800 Eur paskolÄ atsakovui, iÅ¡ kurios jis ieÅ¡kovei grÄ Å¾ino 1 800 Eur.

Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog ieÅ¡kovei grÄ Å¾ino likusiÄ paskolos sumÄ (CPK 178 straipsnis), todėl Å¡i 8 000 Eur suma ieÅ¡kovei priteistina iÅ¡ atsakovo. Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Pakeitus teismo sprendimÄ apeliacinės instancijos teisme, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieÅ¡kinio keistina ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinant visiÅ¡kai (100 procentų), todėl atitinkamai didinama ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme patyrė 535 Eur iÅ¡laidų (165 Eur žyminio mokesčio + 300 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai + 70 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimÄ ). Kadangi Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos pateiktais įrodymais (e. bylos 1 T., b. l. 5, 7, 21, 35–36, 49), o praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato pagalbai nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.2 punktas, maksimali suma 2 096,75 Eur), todėl jos ieÅ¡kovei priteistinos iÅ¡ atsakovo V.

P. (CPK 93, 98 straipsniai).Atitinkamai pirmosios instancijos teismo patirtos 8,44 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iÅ¡ atsakovo V. P. valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ patenkinus, o atsakovo apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ atsakovo priteistinos ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė D. Z. už apeliacinį skundÄ sumokėjo 135 Eur žyminį mokestį (e. bylos 1 T., b. l. 167), todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ apelianto atsakovo V.

P. (CPK 93, 98 straipsniai).Pagal Kauno apygardos teismo pažymÄ , apeliaciniame procese turėta 7,45 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iÅ¡ apelianto atsakovo V. P. valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„IeÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.Priteisti ieÅ¡kovei D.

Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 8 000 Eur (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius eurų) negrÄ Å¾intos paskolos, 5 (penkių) procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 165 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus) žyminio mokesčio, 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, 70 Eur (septyniasdeÅ¡imt eurų) kitų pagrįstų iÅ¡laidų.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo V.

P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 8,44 Eur (aÅ¡tuonis eurus 44 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å ios sumos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.“Priteisti iÅ¡ atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovei D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 135 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo V.

P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 7,45 Eur (septynis eurus 45 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, kurios turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                        Algimantas Kukalis Nerijus Meilutis ArÅ«nas Rudzinskas