Legislator Case Law & Legislation
0556b6fc-295c-469a-bc61-d01bf2bea3bd AI generated

0556b6fc-295c-469a-bc61-d01bf2bea3bd · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 0556b6fc-295c-469a-bc61-d01bf2bea3bd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Jo kokybė“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės (duomenys neskelbtini) 19 000 Eur skolÄ , 4 531,89 Eur palÅ«kanas, 6 procentų metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

0556b6fc-295c-469a-bc61-d01bf2bea3bd · Å iaulių apygardos teismas: Taip pat ieÅ¡kovė neįrodė, kad atliko sutartyje numatytus darbus ir kad atsakovė už juos privalo užmokėti, nes pagal sutartį sÄ skaita gali bÅ«ti iÅ¡raÅ¡oma tik priėmus darbus, o Å¡alių pasiraÅ¡ytas darbų perdavimo aktas nepateiktas. Be to, ieÅ¡kovės atstovo vienaÅ¡aliÅ¡kai suraÅ¡ytas aktas neatitinka sutartyje nurodyto Reglamento reikalavimų. Jei (duomenys neskelbtini) ir bÅ«tų dalyvavęs darbų perdavimo metu, jis nėra atsakovės įgaliotas asmuo. Nors sutarties nutraukimas nebuvo įformintas, atsakovė darbų metu nedalyvavo, jokių darbų atlikimÄ ir reikalavimÄ apmokėti pagrindžiančių dokumentų iÅ¡ ieÅ¡kovės negavo, todėl neturi pareigos apmokėti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2A-59-856/2021 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00151-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.18.3; 2.6.18.6; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 24 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos StasiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2479-471/2020 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Jo kokybė“ ieÅ¡kinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Jo kokybė“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės (duomenys neskelbtini) 19 000 Eur skolÄ , 4 531,89 Eur palÅ«kanas, 6 procentų metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paaiÅ¡kino, kad 2015 m. lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini) ofise Kelmėje susitarė dėl darbų atlikimo objekte Vokietijoje ir pasirašė sutartį. Pagal jÄ ieÅ¡kovė turėjo Vokietijoje, HerbÅ¡tein mieste, atlikti senelių namų pastato iÅ¡orės apÅ¡iltinimo darbus už 19 000 Eur. Sutartis sudaryta su (duomenys neskelbtini) Vokietijoje įregistruota individualia įmone (toliau – ir IÄ®) „Kuvera Bau“.

IeÅ¡kovė Vokietijoje atliko visus sutartyje numatytus darbus. Kadangi objekte buvo atliekami ir kiti darbai, ten lankėsi ir darbų eigÄ sekė tiek pagrindinio užsakovo „Marth“ atstovai, tiek (duomenys neskelbtini) Jokie tarpiniai dokumentai nebuvo raÅ¡omi. Darbai buvo užbaigti 2016 m. sausio mėnesį. Tada, dalyvaujant pagrindinio užsakovo „Marth“ darbų vadovui ir (duomenys neskelbtini), darbus apžiÅ«rėjo, jokių ginčų dėl atliktų darbų kiekio, kokybės ir kt. nebuvo. Susitarė, kad darbų perdavimo aktÄ (duomenys neskelbtini) suraÅ¡ys grįžęs į LietuvÄ ir pateiks (duomenys neskelbtini), todėl apžiÅ«ros metu joks dokumentas nebuvo suraÅ¡ytas.

Grįžęs į LietuvÄ (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario mėnesį surašė darbų perdavimo aktÄ , tačiau jo (o vėliau – ir pretenzijos) įteikti (duomenys neskelbtini) nepavyko. (duomenys neskelbtini), susisiekęs su „Marth“ atstovais, sužinojo, kad už Å¡iuos darbus (duomenys neskelbtini) yra sumokėta 26 250 Eur, nes tokiÄ sutartį ji buvo sudariusi su „Marth“. Supratęs, kad (duomenys neskelbtini) vengia atsiskaityti, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo bendrovę „Creditum“.

Å i Vokietijoje iÅ¡siaiÅ¡kino, kad IÄ® „Kuvera Bau“ yra iÅ¡registruota, todėl iÅ¡ įmonės prisiteisti skolÄ nebėra galimybių. Taip pat iÅ¡ „Marth“ atstovų buvo gauta informacija, kad dalis apmokėjimo jau po IÄ® „Kuvera Bau“ iÅ¡registravimo (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymu buvo pervesta į jos asmeninę sÄ skaitÄ Lietuvoje.

3. IeÅ¡kovės UAB „Jo kokybė“ atstovė prašė ieÅ¡kinį tenkinti, tačiau priteisiant 8 procentų metines palÅ«kanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį. Baigiamojoje kalboje nurodė, jog nėra pagrindo taikyti Vokietijos teisę, nes pati sutartis buvo suraÅ¡yta Lietuvoje esančiame atsakovės ofise, tačiau vokiečių kalba (dėl ko ieÅ¡kovės vadovui galėjo bÅ«ti nesuprantamos jos sÄ lygos), jos sÄ lygos nėra vienareikÅ¡miÅ¡kai aiÅ¡kios.

Tokioje situacijoje pagal Europos parlamento ir Tarybos pateiktus nurodymus (EB) Nr. 593/2008 taikytina valstybės, kurioje yra už tai sutarčiai pagrindinės pareigos įvykdymÄ atsakingos Å¡alies gyvenamoji vieta, teisė. Å ioje byloje pagrindinė pareiga yra atsiskaitymas už atliktus darbus, nes ginčo dėl pačių darbų nėra, todėl taikytina atsakovės (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos – Lietuvos – teisė. Be to, ieÅ¡kovės pateikti teisės aktai patvirtina, kad Vokietijos teisėje Å¡ie klausimai reguliuojami analogiÅ¡kai.

4. Kilus ginčui dėl atsiskaitymo, baudžiamojoje byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad vokiečių firma „Marth“ su atsakove už ieškovės atliktus darbus pilnai atsiskaitė iki 2017-03-03, o atsakovė tai nuslėpė ir ieškovei priklausančius 19 000 Eur pasisavino bei nepagrįstai praturtėjo, dėl ko ieškovės reikalavimas gali būti grindžiamas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.240 straipsnio 2 dalies nuostatomis. 2016-02-10-12 tarp šalių vyko elektroninis susirašinėjimas dėl apmokėjimo, kuris taip ir neįvyko.

Ikiteisminiame tyrime atsakovė pripažino skolÄ ieÅ¡kovei ir nurodė, jog su ja pačia neatsiskaitė darbų užsakovas, kÄ paneigia pinigų pervedimo dokumentai. Individualios įmonės tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje, yra neribotos civilinės atsakomybės, už jų įsipareigojimus savininkai atsako visu turtu. Todėl iÅ¡registravus individualiÄ Ä¯monę atsakovė kaip savininkė asmeniÅ¡kai atsako už jos skolas. Be to, dalis pinigų buvo pervesti į atsakovės asmeninę sÄ skaitÄ , kas taip pat pagrindžia jos kaip atsakovės tinkamumÄ ir pilnÄ atsakomybę už individualios įmonės skolas.

Tai, kad „Marth“ apmokėjo atsakovei už sutartyje numatytus darbus, patvirtina ir Vokietijos teismo 2018-11-14 sprendimas.

5. Atsakovė (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė pakeisti jÄ tinkamu atsakovu – IÄ® „Kuvera Bau“, bei nustačius, jog Å¡i nebeegzistuoja, civilinę bylÄ nutraukti. Jei bus netenkinamas Å¡is praÅ¡ymas, ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiÅ¡kino, kad jos vadovaujama UAB „Kuvera“ bendradarbiavo su ieÅ¡kove atliekant statybos darbus Lietuvoje. 2015 m. birželio mėnesį ji Vokietijoje įkÅ«rė taip pat statybos darbais užsiimančiÄ IÄ® „Kuvera Bau“, kuri su Vokietijos firma „Marth“ sudarė senelių namų pastato HerbÅ¡tein mieste iÅ¡orės apÅ¡iltinimo darbų sutartį. Po to ofise Kelmėje su ieÅ¡kove buvo sudaryta 2015-11-18 subrangos sutartis dėl Å¡ių darbų atlikimo. IeÅ¡kovei pradėjus darbus paaiÅ¡kėjo, kad „Marth“ ir „Jo kokybė“ atstovai susitarė dirbti ir atsiskaityti tiesiogiai, t. y. IÄ® „Kuvera Bau“ faktiÅ¡kai buvo nuÅ¡alinta nuo sutarties vykdymo. Todėl ji, kaip IÄ® „Kuvera Bau“ vadovė, daugiau Å¡iais darbais nesidomėjo. Ar jie buvo atlikti nežino ir jokių su jais susijusių dokumentų nėra gavusi. IÄ® „Kuvera Bau“ iÅ¡registravo 2016 m. kovo mėnesį, nes nebebuvo darbų.

7. Ä®monės sutartyje su „Marth“ nurodyti apÅ¡iltinimo darbai už 26 250 Eur ir sutartyje su ieÅ¡kove nurodyti darbai už 19 000 Eur yra tie patys. Visos „Marth“ jai asmeniÅ¡kai ir IÄ® „Kuvera Bau“ pervestos sumos su reikalaujama Å¡ioje byloje suma nesusijusios – jos buvo sumokėtos už kitus „Marth“ užsakymu jos įmonių atliktus darbus. IeÅ¡kovė jai reikalavimo apmokėti už darbus ir jokių tai pagrindžiančių dokumentų nebuvo pateikusi. Apie tokį reikalavimÄ ji sužinojo tik 2018 metais iÅ¡ policijos tyrėjos, o darbų perdavimo aktÄ ir sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ gavo tik 2019 metais. SÄ skaitÄ â€žMarth“ visai sutartyje su ieÅ¡kove nurodytai sumai pateikė tik pagal Vokietijos buhalterinės apskaitos reikalavimus, nes minėta sutartis oficialiai nebuvo nutraukta. Ji pati ir jos įmonės iÅ¡ „Marth“ apmokėjimo už Å¡iuos darbus negavo.

8. Atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas baigiamojoje kalboje nurodė, kad ginčo Å¡alis byloje turėtų bÅ«ti tik IÄ® „Kuvera Bau“, kuri nebeegzistuoja, ir už kurios prievoles atsakovė neatsako. Todėl byla netinkamos atsakovės atžvilgiu turėtų bÅ«ti nutraukta. To nepadarius, sprendžiant ginÄÄ vadovaujantis Lietuvos įstatymais negalima, nes sutarties tekste aiÅ¡kiai nurodyta, jog turi bÅ«ti taikoma Vokietijos teisė. Be to, atsakovė faktiÅ¡kai gyvena Vokietijoje, ten buvo atliekami darbai, todėl ir pasirinko Å¡ios Å¡alies teisę. IeÅ¡kovės pateikti dokumentai (galimai Vokietijos CK iÅ¡traukos, advokato komentaras) negali bÅ«ti laikomi atitinkančiais reikalavimus patikimais įrodymais dėl Vokietijos teisės taikymo, todėl jais remtis sprendžiant ginÄÄ negalima.

9. Taip pat ieÅ¡kovė neįrodė, kad atliko sutartyje numatytus darbus ir kad atsakovė už juos privalo užmokėti, nes pagal sutartį sÄ skaita gali bÅ«ti iÅ¡raÅ¡oma tik priėmus darbus, o Å¡alių pasiraÅ¡ytas darbų perdavimo aktas nepateiktas. Be to, ieÅ¡kovės atstovo vienaÅ¡aliÅ¡kai suraÅ¡ytas aktas neatitinka sutartyje nurodyto Reglamento reikalavimų. Jei (duomenys neskelbtini) ir bÅ«tų dalyvavęs darbų perdavimo metu, jis nėra atsakovės įgaliotas asmuo. Nors sutarties nutraukimas nebuvo įformintas, atsakovė darbų metu nedalyvavo, jokių darbų atlikimÄ ir reikalavimÄ apmokėti pagrindžiančių dokumentų iÅ¡ ieÅ¡kovės negavo, todėl neturi pareigos apmokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mai 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė iÅ¡ atsakovės (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei UAB „Jo kokybė“ 19 000 Eur apmokėjimÄ už darbus, 4 531,89 Eur palÅ«kanas, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 23 531,89 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 312,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas taip pat priteisė iš atsakovės (duomenys neskelbtini) valstybei 473,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas nurodė, kad Å¡alių sudarytoje 2015-11-18 sutartyje nustatyta, jog bendrai galioja visos Vokietijos civilinio kodekso normos, iÅ¡ankstiniai daliniai mokėjimai atliekami pagal Vokietijos statybos darbų reglamentÄ , bet teismo ir vykdymo vieta dėl bet kokių teisių ir prievolių pagal Å¡iÄ sutartį yra Kelmė. Nėra ginčo, jog sutartį sudarė Vokietijoje ir Lietuvoje įregistruotos įmonės dėl statybos darbų atlikimo objekte Vokietijoje, todėl teismas sutiko, kad ginčuose dėl tokios sutarties vykdymo (tinkamo ir savalaikio darbų atlikimo, darbams taikomų reikalavimų laikymosi ir pan.) neabejotinai turi bÅ«ti taikoma Vokietijos teisė.

Tačiau teismas nurodė, jog Å¡ioje byloje taip pat nustatyta, kad sutartis buvo sudaryta atstovams pasiraÅ¡ius (duomenys neskelbtini) paruoÅ¡tÄ dokumentÄ vokiečių kalba. Liudytojas D. O. M. patvirtino, kad jis su (duomenys neskelbtini) galėjo bendrauti tik angliÅ¡kai, t. y. viena sutarties Å¡alis kitos Å¡alies parengtų sÄ lygų galėjo nesuprasti. Be to, ginčas byloje kilo tik dėl apmokėjimo už atliktus darbus, o ne dėl pačių darbų, kai viena Vokietijoje registruota sutarties Å¡alis nebeegzistuoja, dėl ko reikalavimas reiÅ¡kiamas jos pareigų perėmėjai – Lietuvoje nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ turinčiai ir deklaravusiai atsakovei.

IndividualiÄ Ä¯monę Vokietijoje atsakovė iÅ¡registravo netrukus po darbų užbaigimo, „Marth“ neužbaigus atsiskaitymo, o likusias mokėtinas sumas gavo į savo ir kitos bendrovės sÄ skaitas Lietuvoje. Atsižvelgdamas į tai teismas sutiko su ieÅ¡kovės atstovės pozicija, kad ginčui dėl atsiskaitymų pagal Å¡iÄ sutartį, skirtingai nei ginčui dėl pačių darbų atlikimo, pagal Lietuvos CK nuostatas ir ES teisę (Europos parlamento ir Tarybos nurodymai (EB) Nr. 593/2008) turi bÅ«ti taikoma Lietuvos, o ne Vokietijos teisė, nes pagrindinė ginčo prievolė (atsiskaitymas už darbus) susijusi su atsakovės asmeniu.

12. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės atstovės pateikti Vokietijos teisės aktų duomenys (nors jie ir neatitinka patikimiems įrodymams keliamų reikalavimų, tačiau taip pat nėra nuginčyti) nurodo, jog Vokietijos teisėje Å¡ioje byloje keliami klausimai reguliuojami analogiÅ¡kai – darbo pirkėjas privalo priimti pagal sutartį pagamintus darbus (BGB 640 str.) ir už juos apmokėti (BGB 631 str. 1 p., 641 str. ), o individualios įmonės, nesant duomenų apie atsakomybę ribojančiÄ jos juridinę formÄ , akcininkų atsakomybė asmeniniu turtu yra neribota (HGB 128 str. 1 d.).

13. Teismas nurodė, kad atsakovės nesutikimo su reikalavimu argumentai (jog individuali įmonė yra išregistruota ir nepateikta įrodymų dėl pareigų perėjimo savininkei) yra deklaratyvūs (būtent atsakovė privalėjo pateikti įrodymus, jog jos individuali įmonė būtų buvusi ribotos atsakomybės), prieštarauja teisės normoms ir suformuotai teismų praktikai, todėl juos vertino kritiškai. Teismo vertinimu, darbų užsakovo įmonės „Marth“ pinigų pervedimo (t. y. apmokėjimo už atliktus darbus) tiesiogiai (duomenys neskelbtini) (tiek iki IĮ „Kuvera Bau“ išregistravimo, tiek po to) bei jos vadovaujamai, bet niekaip su darbais nesusijusiai, UAB „Kuvera“ faktas taip pat vienareikšmiškai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ne tik pagal įstatymus, tačiau ir aktyviais veiksmais prisiėmė išregistruojamos individualios įmones teises bei pareigas.

14. Teismas nurodė, kad D. O. M. parodymai, jo pateikti mokėjimo dokumentai, (duomenys neskelbtini) ir UAB „Kuvera“ banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai ir jų analizė bei kiti įrodymai (pvz., Vokietijos Kaselio žemės teismo bylos duomenys, el. susiraÅ¡inėjimo duomenys, baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) pateikti banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, patvirtinantys pinigų tiesiogiai iÅ¡ „Marth“ negavimÄ , ir kt.) patvirtina, kad už ieÅ¡kovės UAB „Jo kokybė“ pagal 2015-11-18 sutartį su IÄ® „Kuvera Bau“ atliktus 19 000 Eur vertės darbus įmonė „Marth“ pagal analogiÅ¡kÄ 2015-11-26 sutartį su IÄ® „Kuvera Bau“ pilnai atsiskaitė, 2016 m. sausio – 2017 m. kovo mėnesių laikotarpiu pervesdama į (duomenys neskelbtini) (16 250 Eur) ir UAB „Kuvera“ (10 000 Eur) banko sÄ skaitas Lietuvoje 26 250 Eur.

Nėra ginčo, kad IÄ® „Kuvera Bau“ 2015-11-16 sutartyje su įmone „Marth“ darbai 26 250 Eur sumai ir 2015-11-18 sutartyje su ieÅ¡kove darbai 19 000 Eur sumai yra tie patys – senelių namų pastato Herbstein fasado Å¡iltinimas. Visuose „Marth“ mokėjimų (duomenys neskelbtini) ir UAB „Kuvera“ dokumentuose pateikta informacija yra vienareikÅ¡miÅ¡kai aiÅ¡ki – juose nurodytos pačios (duomenys neskelbtini) IÄ® „Kuvera Bau“ vardu iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos, atitinka jų sumos, nurodyta paskirtis ir pan.

Pačios (duomenys neskelbtini) pasiraÅ¡ytų sÄ skaitų, o ypač 2016-01-25 sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), turinys patikimai patvirtina, jog jai neabejotinai buvo žinoma apie ieÅ¡kovės atliktų darbų pridavimo faktÄ , t. y. jog darbai yra užbaigti, atlikti tinkamai ir priduoti užsakovui „Marth“; prieÅ¡ingu atveju galutinė sÄ skaita nebÅ«tų pateikta. Todėl visus su tuo susijusius atsakovės argumentus (jog jai apmokėta buvo pagal kitas sutartis su „Marth“, jog jai nežinoma, ar UAB „Jo kokybė“ darbus atliko, kiek tų darbų atlikta, ar jie kokybiÅ¡ki, jog jai nepateiktas darbų atlikimo aktas ir pan.) teismo buvo įvertinti kritiÅ¡kai.

15. Teismas konstatavo, jog visi aptarti įrodymai vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad atsakovė, gavusi iÅ¡ įmonės „Marth“ pilnÄ apmokėjimÄ už ieÅ¡kovės atliktus darbus, su pačia ieÅ¡kove neatsiskaitė, todėl vertino, jog reikalavimas priteisti apmokėjimÄ už statybos rangos darbus yra pagrįstas ir jį tenkino (CK 6.687 straipsnio 1 dalis); taip pat teismas tenkino reikalavimÄ sumokėti įstatymo nustatyto dydžio (CK 6.37 straipsnio 1 dalis ir 6.210 straipsnis) palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

16. Dėl ieÅ¡kovės atstovės argumento ieÅ¡kiniui tenkinti taikant CK 6.240 straipsnio nuostatas dėl nepagrįsto praturtėjimo teismas konstatavo, jog Å¡ios normos galėtų bÅ«ti taikomos, jei atsakovė ieÅ¡kovei skirtÄ apmokėjimÄ bÅ«tų gavusi be teisinio pagrindo. Å iuo atveju nustatyta, kad 26 250 Eur apmokėjimÄ pagal 2015-11-16 sutartį su „Marth“ ji, kaip IÄ® „Kuvera Bau“, gavo pagrįstai, tik priklausančios dalies – 19000 Eur – pagal 2015-11-18 sutartį nesumokėjo ieÅ¡kovei, todėl nurodė, jog taikytinos ne nepagrįstÄ praturtėjimÄ , o atsiskaitymus pagal statybos rangos sutartį reglamentuojančios įstatymų normos.

17. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės atstovės reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų pagrindo (pagal specialųjį įstatymÄ ) ir dydžio pakeistas nesilaikant nustatytos tvarkos, todėl jo nenagrinėjo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 18. Atsakovė (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovės UAB „Jo kokybė“ civilinį ieÅ¡kinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo visa apimtimi; perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės apeliantei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais pagrindiniais argumentais: 18.1. Kadangi apeliantė nėra Sutarties ir teisinio santykio, buvusio tarp IÄ® „Kuvera Bau“ ir ieÅ¡kovės, dalyvė, ji prašė teismo iÅ¡spręsti atsakovo tinkamumo klausimÄ . Tinkamai tai galėjo bÅ«ti padaryta tik atskleidus Vokietijoje registruotų subjektų civilinį teisnumÄ ir nustačius pasekmes, kylančias po jų iÅ¡registravimo. CK 1.19 straipsnis, reglamentuojantis užsienio teisės taikymÄ nustatant užsienio juridinių asmenų civilinį teisnumÄ , nustato, kad užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybės, kurioje Å¡ie juridiniai asmenys ar organizacijos yra įsteigti, teisę.

Kadangi užsienio teisės taikymas yra nustatytas įstatymu, todėl teismas turėjo pareigÄ savo iniciatyva (ex officio) atskleisti Vokietijos teisės turinį. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2017 ir kt.). Tačiau teismas sprendė, kad neva apeliantė turėjo pareigÄ Ä¯rodinėti turimų prievolių apimtį. Tokios teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja aukščiau aptartam teisiniam reguliavimui.

Be to, tinkamÄ atsakovÄ ar jo teisių perėmėjÄ turi nurodyti ieÅ¡kovas. Tokiu bÅ«du teismas padarė Å¡iurkÅ¡tų materialinės bei procesinės teisės normų pažeidimÄ , dėl to civilinė byla, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 8 punktu, panaikinus skundžiamÄ sprendimÄ , turėtų bÅ«ti nutraukta. 18.2. IeÅ¡kovė neįrodė, jog apeliantė yra atsakinga pagal IÄ® „Kuvera Bau“ prievoles, kylančias Sutarties pagrindu. IÅ¡registruojant IÄ® „Kuvera Bau“, Å¡i neturėjo jokių pradelstų ar neįvykdytų prievolių nei ieÅ¡kovei, nei kitiems subjektams, juolab nėra jokio įrodymo, patvirtinančio, kad IÄ® „Kuvera Bau“ prievolės buvo perduotos kokiam nors subjektui. 18.3.

Teismas nepagrįstai teigia, kad teismo laikomas nustatytu faktas, jog dalis lėšų buvo pervestos į asmeninę apeliantės sÄ skaitÄ bei su vykdytais darbais nesusijusios UAB „Kuvera“ sÄ skaitÄ , neva vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, jog apeliantė ne tik pagal įstatymus, bet ir aktyviais veiksmais prisiėmė iÅ¡registruotos IÄ® „Kuvera Bau“ teises bei pareigas. Užsienio valstybėje registruoto subjekto teisių perėmimas yra teisės, o ne fakto klausimas. Taigi, dėl skundžiamame sprendime nurodomos galimybės perimti iÅ¡registruoto subjekto teises ir pareigas turi bÅ«ti sprendžiama taikant užsienio teisę. 18.4.

Net jei ir būtų laikoma nustatyta, kad apeliantė perėmė IĮ „Kuvera Bau“ prievoles pagal Sutartį, ginčui turėjo būti taikoma Vokietijos teisė, t. y. teisė, dėl kurios taikymo šalys susitarė Sutartyje. Tačiau teismas, vertindamas Sutarties šalių prievolių turinį, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos teisės aktais. Teismas vien remdamasis bendro pobūdžio sutarčių aiškinimo taisyklėmis sprendė, kad šiuo atveju turi būti taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

Tokiu bÅ«du buvo paneigta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta Sutartyje. Atitinkamai, pažeidus Sutartyje iÅ¡reikÅ¡tÄ Å¡alių valiÄ ir Sutartį aiÅ¡kinant pagal Lietuvos teisę, teismo argumentai dėl skolos priteisimo rangos teisinių santykių pagrindu negali bÅ«ti laikomi nei teisėtais, nei pagrįstais. 18.5. Teismas skundžiamÄ sprendimÄ grindė teisės nuostatomis, taikytinomis tais atvejais, kai Å¡alys nepasirinko taikytinos teisės. Dėl to nepagrįstai dėl taikytinos teisės sprendė vertindamas Å¡iai bylai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas aplinkybes (valstybė, su kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi; atskaitymų vieta ir kt.).

Sutartyje Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė dėl Vokietijos teisės taikymo. 18.6. CK 1.10 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Å¡alių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal CK 1.37 straipsnį, sutartinėms prievolėms taikoma prievolės Å¡alių susitarimu pasirinkta teisė. Toks Å¡alių susitarimas inter alia gali bÅ«ti numatytas pagal Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygas. 1980 m. Romos konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės taip pat pirmenybę teikia Å¡alių pasirinktos teisės taikymui.

Roma I reglamento 3 straipsnio 1 dalis numato, kad sutarčiai taikoma Å¡alių pasirinkta teisė. Taigi, akivaizdu, jog Sutartyje Å¡alims susitarus, jog Sutarčiai taikoma Vokietijos teisė, teismas neturėjo jokio pagrindo nuspręsti kitaip. 18.7. Teismas tik abstrakčiai nurodė, jog vadovaujantis EB Nr. 593/2008 nurodymais, esant ginčui dėl atsiskaitymų, turi bÅ«ti taikoma Lietuvos, o ne Vokietijos teisė. Teismas tokios pozicijos neargumentavo, nenurodė konkrečių nuostatų, kurios pagrįstų tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ . 18.8.

Sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti aiÅ¡kinamos Å¡alies, pasiÅ«liusios sudaryti sutartį, nenaudai, kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, bet ne dėl sutarties kalbos. Sutarties kalba yra visiÅ¡kai akivaizdus sutarties rekvizitas, kuris yra suprantamas net vidutinio protingumo ir apdairumo subjektui (juo labiau verslo subjektui). Atsižvelgiant į tai, kad:

1) sutartis buvo sudaryta su Vokietijoje registruotu subjektu;

2) objektas buvo Vokietijoje;

3) darbai atlikti Vokietijoje;

4) bendradarbiaujama su Vokietijoje veikiančiais rangovais, yra visiÅ¡kai suprantama, kad sutartis buvo sudaryta vokiečių kalba. Be to, byloje nėra įrodyta (ir nebuvo įrodinėjama), kad ieÅ¡kovės atstovas nesuprato vokiečių kalbos. PrieÅ¡ingai, vien tai, kad ieÅ¡kovės atstovas pasirašė Sutartį vokiečių kalba, pagrindžia, jog sutarties tekstÄ jis suprato. Taigi, teismas nepagrįstai sprendė, jog dėl to, kad sutartis buvo suraÅ¡yta vokiečių kalba, yra galimas Sutartyje nustatytos taikytinos teisės pakeitimas. 18.9.

Teismas nepagrįstai byloje taikytinos teisės klausimÄ siejo su sutarta ginčų sprendimo vieta. Tai, kad Å¡alys susitarė, jog ginčai dėl prievolių bus sprendžiami Kelmėje, lemia tik ginčo nagrinėjimo vietÄ , bet nekeičia Å¡alių susitarimo dėl Sutarčiai taikytinos teisės. 18.10. Teismas nepagrįstai vertino įrodymus remdamasis Lietuvos materialiÄ ja teise. Nenustačius reikalavimų bei taisyklių, taikomų rangos darbų perdavimui, kokybei ir kt., teismas negalėjo tinkamai įvertinti į bylÄ pateiktų įrodymų bei priimti teisėto sprendimo.

Be to, teismas sprendimÄ grindė ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais, nors pripažino, jog jie neatitiko įrodymams keliamų reikalavimų. 18.11. Teismas atmetė visus apeliantės argumentus dėl ieÅ¡kovės atliktų darbų bei jų perdavimo netinkamumo, tačiau kitu atveju vien sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo faktÄ rangovui Marth pripažino pakankamu pagrindu apeliantės atsakomybei pripažinti. Tinkamai neįvertinęs faktinių bylos aplinkybių, teismas pažeidė proceso taisykles, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis) bei sprendimų motyvavimÄ (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Jo kokybė“ praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 19.1. Skundo argumentai yra abstraktÅ«s, nenurodytos jokios konkrečios materialinės bei procesinės teisės norminės nuostatos, kurias teismas, priimdamas sprendimÄ , pažeidė, nurodyta teismų praktika, neatitinkanti Å¡ios bylos aplinkybių dėl užsienio teisės taikymo. 19.2. Sutarties X skirsnio „Garantijos“ 2 punktas numato, kad garantijos teisės nustatomos pagal Civilinio kodekso nuostatas dėl rangos sutarčių.

Taigi, pačioje Sutartyje konkrečiai neapibrėžta, kokios šalies Civilinis kodeksas taikomas. Kadangi abi Sutarties šalys yra Lietuvos civilinės teisės subjektai, tai labai tikėtina, kad šiuo atveju buvo nuoroda į Lietuvos CK nuostatas. Tik Sutarties skirsnio „Kitos nuostatos“ 3 punkte nurodyta, kad bendrai galioja visos Vokietijos Civilinio kodekso nuostatos. Tokia nekonkreti Sutarties nuoroda nėra pagrindas taikyti Vokietijos civilinio kodekso nuostatas rangos sutarčiai, kai yra prieštaravimų tarp atskirų Sutarties punktų ir tai patvirtina, kad Sutartyje nebuvo šalių susitarimo dėl konkrečios šalies teisės taikymo.

Sutarties XV skirsnyje dėl bet kokių teisių ir prievolių pagal Å¡iÄ Sutartį numatyta Kelmė, kas nulėmė ne tik Å¡ios bylos teismingumÄ , bet iÅ¡ esmės ir Lietuvos teisės taikymÄ . 19.3. IeÅ¡kovė yra Lietuvoje registruotas juridinis asmuo, mokantis mokesčius Lietuvos teisės aktų nustatyta tvarka, pagal sudarytÄ Sutartį ir tik komandiruotės pagrindu iÅ¡vykęs į VokietijÄ atlikti apÅ¡iltinimo darbų, tai rodo glaudų ryšį tarp Å¡alių ginčo ir Lietuvos. Ä®vykdyti prievolę, kilusiÄ iÅ¡ Sutarties, buvo tik pačios apeliantės pareiga.

Apeliantės nuolatinė gyvenamoji ir deklaruota vietos Lietuvoje. Nors jos individuali įmonė atidaryta Vokietijoje, tačiau byloje nebuvo jokių duomenų, kad pati apeliantė ten Sutarties vykdymo laikotarpiu buvo nuvykusi. Apeliantė nurodė ir lietuviÅ¡kas sÄ skaitas, į kurias už atliktus darbus Vokietijos įmonė „Marth“ jai pervedė pinigus. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, gavusi atsiskaitymÄ iÅ¡ Vokietijos įmonės „Marth”, ji įmonę iÅ¡ Vokietijos registro iÅ¡registravo. 19.4.

Teismo posėdžio metu Å¡alims buvo sudarytos galimybės pateikti paaiÅ¡kinimus dėl užsienio teisės turinio. IeÅ¡kovės atstovė tuo pasinaudojo ir pateikė teismui pagal savo užklausimÄ Vokietijos Civilinio kodekso normines nuostatas dėl individualios įmonės civilinės atsakomybės pagal prievoles. Pateikė ir internetinę teisinę konsultacijÄ dėl Vokietijoje registruotų individualių įmonių atsakomybės pagal prievoles, kuri nors ir nėra tinkamai vertintina, tačiau akivaizdžiai rodo, kad ji pagrįsta Vokietijos Civilinio kodekso teisės normomis ir jas atitinka.

Tuo tarpu apeliantės atstovas teismo posėdžio metu nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų dėl užsienio teisės taikymo bei jokių atsikirtimų bei įrodymų. 19.5. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių, tuo pažeisdamas ir procesines bei materialines teisės normas, yra neparemtas jokiais įrodymais ir nesukuria jokio teisinio pagrindo naikinti teismo priimtÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

20. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

21. Apeliacine instancija nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl užsienyje iÅ¡registruotos individualios įmonės pareigų ir teisų perėmimo bei taikytinos teisės sprendžiant klausimÄ dėl civilinės atsakomybės.

22. Vadovaujantis CK 1.10 straipsnio 1 dalimi, civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma tada, kai tai nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai.

23. Vadovaujantis CK 1.19 straipsnio 1 dalimi, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybės, kurioje Å¡ie juridiniai asmenys ar organizacijos yra įsteigti, teisę. Juridinio asmens įsteigimo vietos valstybės teisė, inter alia (be kita ko), reglamentuoja juridinio asmens teisinį statusÄ (CK 1.20 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra iÅ¡registruotos individualios įmonės, kuri buvo Vokietijoje įsteigtas juridinis asmuo, savininkė. Sutiktina su apeliante, kad užsienio valstybėje registruoto subjekto teisių perėmimas yra teisės, o ne fakto klausimas, taigi, galimybė atsakovei, kaip iÅ¡registruotos individualios įmonės savininkei, perimti Å¡ios įmones teises ir pareigas, Å¡ių teisių ir pareigų apimtis turi bÅ«ti nagrinėjama taikant Vokietijos teisę. Esant Å¡ioms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ dalyje dėl Vokietijoje registruotos ir veiklÄ vykdžiusios individualios įmonės teisių ir pareigų perimamumo, grįsdamas tai Lietuvos Respublikos teise, padarė esminį materialiosios teisės taikymo pažeidimÄ .

25. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (individualios įmonės) prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas. Neabejotina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Vokietijos teisės aktuose įtvirtinta panaÅ¡i (ar analogiÅ¡ka) nuostata, tačiau pažymėtina, jog CK 2.50 straipsnio 4 dalis reglamentuoja savininko atsakomybę tik esant neiÅ¡registruotai individualiai įmonei. Å iuo aspektu pažymėtina, kad norint nustatyti iÅ¡registruotos individualios įmonės teisių ir pareigų perėmimo savininkei – atsakovei – faktÄ , teisių ir pareigų apimtis, ribojimus, bÅ«tina įvertinti Vokietijos teisės aktus, reglamentuojančius individualios įmonės veiklÄ , tokios veiklos pabaigÄ ir kitus susijusius klausimus su individualios įmonės savininko teisėmis ir pareigomis iÅ¡registravus įmonę bei Vokietijos teisminę praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose.

26. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutarčiai taikoma šalių pasirinkta teisė. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje Sutartyje numatyta, jog jai taikomos Vokietijos civilinio kodekso nuostatos, t. y. Sutarties XIV skyriaus (Kitos nuostatos) (3) punkte nurodyta, kad sutarčiai „Bendrai galioja visos Vokietijos civilinio kodekso nuostatos“. Taigi, Sutartyje šalys aiškiai susitarė dėl Vokietijos teisės taikymo.

27. Ä®vertinus tai, kad klausimas dėl iÅ¡registruotos individualios įmonės teisių ir pareigų perėmimo atsakovei turi bÅ«ti nagrinėjamas taikant Vokietijos teisę, bei tai, kad Å¡alys Sutartyje susitarė dėl taikytinos teisės – Vokietijos teisės, darytina iÅ¡vada, kad Vokietijos teisės taikymas nustatant teisių ir pareigų perėmimÄ yra neabejotinai glaudžiai susijęs ir sprendžiant klausimÄ dėl civilinės atsakomybės klausimo. Taigi, sprendžiant atsakovės civilinės atsakomybės klausimÄ , skirtingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, turi bÅ«ti taikoma Vokietijos teisė.

28. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog dėl to, kad sutartis buvo suraÅ¡yta vokiečių kalba, yra galimas Sutartyje nustatytos taikytinos teisės pakeitimas. Tokį pirmosios instancijos teismo Å¡alių sudarytos Sutarties vertinimÄ apeliacinės instancijos teismas laiko kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ , juolab, kad Sutartį sudariusios Å¡alys yra juridiniai asmenys. Pati ieÅ¡kovė byloje pripažino, kad Sutarties sÄ lygas įvykdė tinkamai, nenurodė ir/ar neįrodinėjo, jog jai bÅ«tų kilę neaiÅ¡kumai dėl Sutarties sÄ lygų sudarant Sutartį ar Å¡ios Sutarties pagrindu ieÅ¡kovės prisiimtų prievolių vykdymo metu.

Nėra pagrindo nesutikti ir su apeliantės argumentu, kad tai, jog Å¡alys susitarė, kad ginčai dėl prievolių bus sprendžiami Kelmėje, lemia tik ginčo nagrinėjimo vietÄ , bet nekeičia Å¡alių susitarimo dėl Sutarčiai taikytinos teisės, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje taikytinos teisės klausimÄ siejo su sutarta ginčų sprendimo vieta.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.10, 1.12 bei CPK 808 straipsniuose įtvirtintos taisyklės, kuriomis vadovaujantis turi būti nustatoma, kuriais atvejais teismui tenka pareiga aiškinti užsienio teisę bei jos turinį nustatyti pačiam (ex officio), o kuriais su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus turi pateikti bylos šalys.

30. Remiantis CK 1.12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, įstatyme įtvirtinta bendroji taisyklė, kad teismas užsienio teisę taiko, aiÅ¡kina bei jos turinį nustato ex officio (savo iniciatyva) tais atvejais, kai tai nustatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, jeigu užsienio teisės taikymÄ nustato Å¡alių susitarimas, visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdama į tos teisės oficialų aiÅ¡kinimÄ , jos taikymo praktikÄ ir doktrinÄ atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo Å¡alis, kuri remiasi užsienio teise.

31. Tos pačios užsienio teisės turinio nustatymo taisyklės įtvirtintos ir CPK 808 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiÅ¡kina bei jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (ex officio) (CPK 808 straipsnio 1 dalis). Jeigu užsienio teisės taikymÄ numato Å¡alių susitarimas, tai visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiÅ¡kinimÄ , jos taikymo praktikÄ ir doktrinÄ atitinkamoje užsienio valstybėje pateikia ginčo Å¡alis, kuri remiasi užsienio teise. Å alies praÅ¡ymu teismas gali padėti jai surinkti informacijÄ apie taikytinÄ užsienio teisę (CPK 808 straipsnio 2 dalis).

32. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tais atvejais, kai užsienio teisę teismas taiko Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose nustatytais atvejais ex officio (savo iniciatyva), užsienio teisės turinio klausimas laikytinas teisės, o ne fakto klausimu, ir pareiga jį, vadovaujantis ius novit curia principu, aiÅ¡kintis tenka bylÄ nagrinėjančiam teismui. Tokiu atveju taikytina užsienio teisė apima visas materialiosios teisės normas, kurios reglamentuoja ginčo santykius, o tai, kas yra laikoma taikytinos materialiosios teisės Å¡altiniais, nustatoma remiantis atitinkamos valstybės teise. Tais atvejais, kai užsienio teisės taikymÄ nustato Å¡alių susitarimas, užsienio teisės turinio klausimas laikytinas fakto klausimu, o pareiga įrodyti užsienio teisės turinį tenka Å¡alims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110-684/2015).

33. Ä®vertinus Å¡ioje nutartyje aukščiau nurodytus apeliacinės instancijos teismo motyvus, darytina iÅ¡vada, jog pareiga nustatyti taikytinos užsienio teisės turinį, vadovaujantis CK 1.10 straipsnio 1 dalimi, Å¡iuo atveju tenka teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo imtis procesinių priemonių siekdamas gauti oficialiÄ informacijÄ apie taikomos užsienio teisės normų turinį pagal tos teisės oficialų aiÅ¡kinimÄ , jų taikymo praktikÄ ir doktrinÄ užsienio valstybėje – Å¡iuo atveju Vokietijoje.

ProcedÅ«riniai tokių įrodymų rinkimo mechanizmai yra apibrėžti 1968 m. Europos konvencijoje dėl informacijos apie užsienio teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-706/2016). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Å¡alims neatimama teisė rinkti oficialiÄ informacijÄ apie taikomos oficialios užsienio teisės normų turinį ir Å¡iÄ informacijÄ pateikti teismui. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas Vokietijos teisės turinį, rėmėsi ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais, kurie neatitinka patikimiems įrodymams keliamų reikalavimų.

Kartu pažymėtina, jog CPK 808 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu teismui ar šaliai, kuri remiasi užsienio teise, nepavyksta įvykdyti 808 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pareigos, taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

34. Kiti apeliacinio skundo argumentai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

35. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ dalyje dėl Vokietijoje registruotos ir veiklÄ vykdžiusios individualios įmonės teisių ir pareigų perėmimo bei dėl ginčo nagrinėjimui taikytinos teisės, pažeidė materialinės ir proceso teisės normas. Byloje bÅ«tina rinkti įrodymus ir atlikti aplinkybių vertinimÄ naujais aspektais iÅ¡ esmės visoje ginčo apimtyje. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas vertinant, jog teismas neatkleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

36. GrÄ Å¾inant bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme klausimas nesprendžiamas, nes visos bylinėjimosi iÅ¡laidos, tame tarpe ir patirtos apeliacinėje instancijoje, turi bÅ«ti paskirstytos galutinai iÅ¡sprendus Å¡alių ginÄÄ . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena StasiÅ«nienė