0553dff2-e4e7-45d5-88cf-3945a60a732d · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-86-781/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26186-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.2.8; (S) 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.21 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. K. ieÅ¡kinį atsakovei MB ,,BONUM WOOD“ dėl už prekes sumokėtos kainos grÄ Å¾inimo ir nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. K. (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei MB ,,BONUM WOOD“ (toliau – atsakovė), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės: 1) 13 140,09 Eur už parketlentes ir jų montavimÄ pagal 2016 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BW-16-311 sumokėtÄ sumÄ ; 2) 2966 Eur dydžio nuostolius;

3) įpareigoti atsakovę iš ieškovo pasiimti demontuotas parketlentes;

4) priteisti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

5) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad Å¡alys 2016 m. vasario 18 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BW-16/311 (toliau – sutartis, ginčo sutartis), pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieÅ¡kovas – įsigyti parketlentes, apibÅ«dintas prie sutarties pridėtoje specifikacijoje. PaaiÅ¡kino, kad sutarties sudarymo metu atsakovė ieÅ¡kovui pateikė ieÅ¡kovo iÅ¡sirinktos parketlentės pavyzdį, ant kurios ieÅ¡kovas pasirašė. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, sumokėjo sutartyje nurodytÄ kainÄ , tačiau atsakovė savo įsipareigojimų perduoti ieÅ¡kovui tinkamos kokybės parketlentes neįvykdė.

3. IeÅ¡kovo teigimu, po darbų atlikimo, apžiÅ«rint atliktus darbus, paaiÅ¡kėjo, jog parketlentės turi aiÅ¡kius defektus: parketlentės neatitinka ieÅ¡kovo užsakytos spalvos, Å¡akų užpildymo spalva ryÅ¡kiai skiriasi nuo parketlenčių spalvos, be to, kai kur glaistas naudotas ne Å¡akoms, o medienos iÅ¡raižoms užglaistyti, dalis parketlenčių kraÅ¡tų nutrupėję, stipriai skiriasi lentų tarpusavio atspalviai, dėl ko parketlenčių bendras vaizdas yra neestetiÅ¡kas, matyti dideli tarpai tarp lentų. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis ne vienÄ kartÄ kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydamas Å¡ias problemas iÅ¡spręsti; susiraÅ¡inėjo elektroniniais laiÅ¡kais, derino minėtų trÅ«kumų iÅ¡taisymÄ ir pan.

4. Anot ieÅ¡kovo, siekdamas konstruktyvaus ginčo sprendimo, jis nusprendė pasitelkti į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktÄ ekspertÄ parketlenčių kokybei nustatyti, bei pakvietė į apžiÅ«rÄ ir atsakovę. PaaiÅ¡kino, kad eksperto buvo nustatyta, jog parketlentės turi defektų, montavimo darbai atlikti netinkamai; Å¡ios aplinkybės užfiksuotos ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

5. Atsakovė MB ,,BONUM WOOD“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

6. Nurodė, kad atsakovė tinkamai įvykdė pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygas, perdavė ieÅ¡kovui sutarties specifikacijas ir kokybės reikalavimus atitinkančias prekes, bei tinkamai atliko parketlenčių montavimo darbus. Atsakovė pažymėjo, kad, remiantis sutarties sÄ lygomis, ji įsipareigojo ieÅ¡kovui pateikti aiÅ¡kiai susitartas prekes, t. y. atsakovė garantavo, jog perduodamos parketlentės atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų trÅ«kumų. PaaiÅ¡kino, kad sutartyje buvo aiÅ¡kiai nurodyta parketlenčių specifikacija, pateiktas pavyzdys, ant kurio ieÅ¡kovas pasirašė; taigi, bÅ«tent ieÅ¡kovo pasirinkimu buvo užsakytos ginčo parketlentės.

7. Atsakovės teigimu, ji pardavė ieškovui prekes ir jam neišreiškus jokių pretenzijų, atsakovė atliko jų montavimo darbus. Anot atsakovės, tik praėjus tam tikram laikui atsakovė gavo nusiskundimus iš ieškovo dėl sumontuotų parketlenčių. Nurodė, kad vien dėl to, jog ieškovas persigalvojo dėl pageidaujamos parketlenčių spalvos patalpose ir pateikus atsakovei nepagrįstus reikalavimus dėl visų patalpose sumontuotų grindų pakeitimo tiek po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tiek ir parketlenčių montavimo darbų pabaigos, kai visų jų atlikimo metu dalyvavo ir pats ieškovas, negali būti laikoma pagrįstu teisiniu pagrindu vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį.

8. Atsakovės vertinimu, parketlenčių montavimo darbai buvo atlikti laikantis galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad antstolis, fiksuodamas faktines aplinkybes, nurodė, kad drėgmės lygis patalpose neatitinka sutarties sÄ lygų, dėl kurių, anot atsakovės, galimai galėjo deformuotis sumontuotos parketlentės.

9. Ieškovas R. K. teismui pateiktame dublike nurodė, kad atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstyti motyvai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

10. Atsakovė MB ,,BONUM WOOD“ triplike palaikė savo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus reikalavimus. Papildomai nurodė, kad į bylÄ yra pateikti vienas kitam prieÅ¡taraujantys įrodymai, t. y. ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė protokolÄ , ataskaitas, kurias parengė tinkamos kvalifikacijos ir kompetencijos neturintis nekilnojamojo turto vertinimo ekspertas D. G., tuo tarpu atsakovė į bylÄ pateikė statybos specialisto D. V. parengtÄ specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje yra padaromos skirtingos iÅ¡vados, nei yra nurodoma ieÅ¡kovo pateiktuose dokumentuose.

11. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovė, be procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, nurodė, kad atsakovė, kaip verslininkė, pažeidė pareigÄ iÅ¡samiai informuoti vartotojÄ apie parduodamo produkto kokybę. Pažymėjo, kad vien tai, jog prekių specifikacijoje buvo nurodyti du skaičiai, vartotojui aiÅ¡kumo apie sluoksnių kiekį nesuteikė; taip pat vartotojas (ieÅ¡kovas) negalėjo žinoti, kad dėl apdirbimo giliu Å¡ukavimu atsiras nutrupėjimai ir grioveliai. PaaiÅ¡kino, kad kadangi atsakovė nespecifikavo kriterijų, pagal kuriuos bÅ«tų galima vertinti kuo „ryÅ¡kÅ«s“ spalvos pakitimai skiriasi nuo „ryÅ¡kesnių“, ji pati prisiėmė rizikÄ , jog tai bÅ«tų vertinama pagal ieÅ¡kovo supratimÄ . Anot ieÅ¡kovo, sudėtos parketlentės neatitinka jam atsakovės pateikto parketlentės pavyzdžio.

12. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nesutiko su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu. PaaiÅ¡kino, kad visos parketlenčių savybės buvo atskleistos ieÅ¡kovui, jam buvo nusiųsti pasiÅ«lymai su visomis specifikacijomis, jis ilgai rinkosi parketlentes, jam padėjo architektė. Atsakovės teigimu, parketlentės pavyzdys buvo sutartas naudoti tik spalvai patvirtinti. Nurodė, kad atsakovė bandė geranoriÅ¡kai spręsti kilusį ginÄÄ â€“ nors nesutiko, kad parketlentės nekokybiÅ¡kos, sutiko pakeisti dalį jų į aukÅ¡tesnės kokybės, ieÅ¡kovui sumokant tik parketlenčių kainų skirtumÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 9 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovo R. K. ieÅ¡kinį atsakovei MB „BONUM WOOD” dėl už prekes sumokėtos kainos grÄ Å¾inimo ir nuostolių atlyginimo; taip pat priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 1134,38 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčas byloje iš esmės kilo dėl parduotų daiktų kokybės. Pažymėjo, kad nors paruošiamuosiuose dokumentuose ieškovas neakcentavo skirtingų reikalavimo pagrindų, t. y. ar dėl netinkamos kokybės prekių ar dėl netinkamos kokybės darbų patirti nuostoliai, baigiamosiose kalbose, galutinai formuluodamas savo argumentus, laikėsi pozicijos, jog būtent perduotų daiktų (parketlenčių) kokybė buvo netinkama; be to, pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog byloje pateiktas darbų priėmimo-perdavimo aktas, pasirašytas ieškovo, kuriuo jis priėmė atsakovės atliktus darbus, todėl tuo pagrindu atmetė ieškovo reikalavimus dėl netinkamų montavimo darbų.

15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė neprašė skirti teismo ekspertizės; nurodė, jog ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ (toliau – protokolas) ir specialių žinių (turto vertintojo) turinčio asmens D. G. Statybos darbų ir medžiagų įvertinimo ataskaitÄ Nr. DG 170314 (toliau – ataskaita), tuo tarpu atsakovė pateikė specialių žinių turinčio asmens D. V. Statybos specialisto iÅ¡vadÄ (toliau – iÅ¡vada). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nei vienas iÅ¡ pastarųjų įrodymų neatitinka teismo ekspertizei keliamų reikalavimų, tačiau teismas gali jais remtis kaip paaiÅ¡kinimais ir juose esančiomis nuotraukomis kaip įrodymais.

16. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovo nurodytus galimus ginčo prekių – parketlenčių, trÅ«kumus, detaliai aptarė kiekvienÄ iÅ¡ jų.

17. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovo teiginius, kad parketlentės tam tikrose vietose turi nepakankamai užpildo arba jo iÅ¡ viso nėra, sprendė, jog ieÅ¡kovas konkrečiai nenurodė, koks užpildo kiekis bÅ«tų pakankamas; pažymėjo, kad prekės specifikacijoje nurodyta, jog užpildas gali bÅ«ti naudojamas Å¡akoms užpildyti, tačiau joje nenurodyta kaip konkrečiai parketlentės turėtų bÅ«ti užpildytos glaistu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje pateiktame antstolio protokole ir ataskaitoje nėra konstatuota Å¡iame punkte aptariamų defektų, prie nuotraukų nėra komentarų apie užpildo trÅ«kumus, todėl teismas laikė, jog ieÅ¡kovas neįrodė esant šį parduotų daiktų trÅ«kumÄ .

18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas konkrečiai nenurodė kokio dydžio tarpai yra tarp parketlenčių (bei kokie turėtų bÅ«ti), tuo tarpu nei antstolio protokole, nei ataskaitoje nėra nurodytas konkretus jų dydis, taip pat nenurodyta, kuo jie neatitinka specifikacijos ar įprastai keliamų reikalavimų. Teismas papildomai pažymėjo, kad ieÅ¡kovas dėl Å¡io defekto rėmėsi prielaida, jog parketlentės galimai buvo netinkamai montuotos, bet montavimo darbus priėmė, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡io trÅ«kumo ieÅ¡kovas irgi neįrodė.

19. Teismas nurodė, kad specifikacijoje nebuvo aptarta, kokia glaisto spalva (apdirbant parketlenčių Å¡akas ir kitus gilesnius pažeidimus) bus naudojama. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, kaip vartotojas, pagrįstai galėjo tikėtis, jog glaisto spalva atitiks ar bus panaÅ¡i į grindų spalvÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad minėtas trÅ«kumas gali bÅ«ti nesunkiai iÅ¡taisomas (nuspalvinant glaistÄ specialiu markeriu, o po to užalyvuojant ir tokiu bÅ«du užfiksuojant glaisto spalvÄ ). Vertino, kad atsakovė netinkamai informavo ieÅ¡kovÄ , jog glaistas bus vienodos spalvos (baltos), o po to jo spalvÄ galima bus koreguoti su specialiu markeriu, tačiau, kaip minėta, teismas sprendė, jog toks trÅ«kumas yra nesunkiai paÅ¡alinamas ir galėjo bÅ«ti Å¡alinamas taikant trÅ«kumų paÅ¡alinimo institutÄ .

20. Pirmosios instancijos teismo manymu, ieÅ¡kovas tiksliai nenurodė kiek skiriasi parketlenčių aukÅ¡tis; antstolio protokole ir ataskaitos medžiagoje, nuotraukose, taip pat nėra nurodyta kiek konkrečiai skiriasi aukÅ¡tis. Pažymėjo, kad prekių specifikacijoje numatytas aukščio skirtumas sudaro 0,2 mm ir byloje nėra duomenų, jog faktinis aukščio skirtumas bÅ«tų buvęs kitoks. Teismas papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovas remiasi prielaida, jog parketlenčių aukščio skirtumas atsirado dėl netinkamo parketlenčių montavimo, tačiau ieÅ¡kovas pasirašė darbų priėmimo aktÄ , todėl ir šį prekių trÅ«kumÄ teismas vertino kaip neįrodytÄ .

21. Teismas, spręsdamas dėl parketlenčių kraštų nutrupėjimo, nurodė, kad prekių specifikacija nenumatė toleravimo nutrupėjimui, tačiau ataskaitos medžiagoje nėra fiksuota kokio dydžio nutrupėjimai yra susidarę, todėl, teismo nuomone, negalima daryti išvados, jog parketlentės neatitinka specifikacijoje nustatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovės netinkamas pareigos vykdymas galėjo pasireikšti nepakankamu informacijos atskleidimu, t. y. nors specifikacijoje nurodyta, jog parketlentės paviršius yra giliai šukuotas, ieškovas (vartotojas), vien remiantis tokia informacija, negalėjo padaryti aiškios išvados, kad parketlenčių galai bus nutrupėję. Kita vertus, teismas teigė, kad ieškovas konkrečiai neįrodė kokia apimtimi ir kokio dydžio yra susidarę nutrupėjimai, todėl laikė, jog negalima teigti, kad parduotos parketlentės reikšmingai neatitiko ieškovo lūkesčių.

22. Pirmosios instancijos teismas taip pat laikė neįrodytu ieÅ¡kovo argumentÄ , kad parketlentės galimai neatitinka reikalaujamo medienos kietumo, nes, anot teismo, ieÅ¡kovas neįrodė, jog parketlentės neatitiktų konkrečių specifikacijoje aptartų ar įprastai parketlentėms keliamų reikalavimų. Be to, pažymėjo, kad neaiÅ¡ku kokį mechaninį poveikį ir kokio stiprumo ieÅ¡kovas turėjo omenyje; nenurodytas ir konkretus taikytinas medienos kietumas.

23. Teismas, spręsdamas dėl baltos spalvos balanų parketlenčių kraštuose, nurodė, kad specifikacija numato balanas ir ieškovas nepateikė įrodymų, jog minėtos balanos neatitiktų specifikacijos reikalavimų.

24. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovo teiginį, kad parketlenčių atspalviai tarpusavyje labai skiriasi, pažymėjo, jog specifikacija numato, kad ieÅ¡kovo pasirinktos kokybės parketlentėms leidžiami ryÅ¡kesni spalvos pakitimai. Teismas laikė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog minėti spalvos neatitikimai bÅ«tų didesni nei leidžiami specifikacijos. Vertino, kad, remiantis specifikacija, parketlentės ir neturėjo bÅ«ti vienodo atspalvio; teigė, jog natÅ«rali mediena gali turėti skirtingus atspalvius (nagrinėjamu atveju skiriasi tamsumo atspalviai); sprendė, kad parketlentės pavyzdžio spalva patenka į parketlenčių spalvų gamÄ , akivaizdaus atspalvių skirtumo nekonstatavo.

25. Teismas pritarė ieÅ¡kovo teiginiams, kad ieÅ¡kovui pateikto pavyzdžio ir jam parduotų parketlenčių struktÅ«ra skiriasi – pavyzdys yra trijų sluoksnių, o parduotų – dviejų sluoksnių parketlentės. Pirmosios instancijos teismas kritiÅ¡kai vertino atsakovės teiginius, kad pavyzdys buvo sutartas naudoti tik spalvai patvirtinti. Pažymėjo, kad atsakovė privalėjo aiÅ¡kiai atskleisti aplinkybę, jog ieÅ¡kovui parduodamos parketlentės yra dviejų sluoksnių, o ne trijų (kaip jam pateiktas pavyzdys); pažymėjo, kad prekės specifikacijoje parketlenčių matmenų apibÅ«dinimo (15(4+11)*220*1400-2200 mm) negalima laikyti aiÅ¡kiu ir vartotojui suprantamu informacijos atskleidimu, kuris bÅ«tų pakankamas eliminuoti vartotojo lÅ«kestį gauti pavyzdį (trijų sluoksnių parketlentę) atitinkančiÄ prekę.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrindė kuo konkrečiai ir kokia apimtimi jo interesus pažeistų parketlenčių struktūros skirtumas.

26. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovui dar 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartyje buvo nurodyta, jog ieÅ¡kinyje nėra nurodyta kuo konkrečiai parketlentės neatitinka sutarties sÄ lygų, tačiau ieÅ¡kovas pateikė tik abstrakčiÄ nuorodÄ Ä¯ ataskaitos 2 dalį.

27. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nenustatyta, jog atsakovės parduotos prekės neatitiktų sutarties reikalavimų, t. y. bÅ«tų netinkamos kokybės. Viena vertus, teismas laikė, kad atsakovė pažeidė pareigÄ tinkamai informuoti ieÅ¡kovÄ apie tam tikras daikto savybes – dėl glaisto spalvos, dėl gilaus Å¡ukavimo galimų atsirasti nutrupėjimų, parketlentės struktÅ«ros (dviejų sluoksnių); kita vertus, teismas vertino, jog toks pareigos pažeidimas nėra labai reikÅ¡mingas. Be to, pažymėjo, kad atsakovė bendradarbiavo su ieÅ¡kovu – siÅ«lė pakeisti dalį parketlenčių į aukÅ¡tesnės kokybės (Select), nudažyti pageidaujama spalva glaistÄ .

28. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju ginčo parketlentės buvo sumontuotos, o vėliau ieÅ¡kovo demontuotos, todėl yra praradusios prekines savybes, taigi jų grÄ Å¾inimas atsakovei neduotų jokios naudos. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo sutarties nutraukimas ir visos sumokėtos sumos grÄ Å¾inimas ieÅ¡kovui bÅ«tų neproporcinga priemonė bei sukeltų neadekvačias pasekmes nurodytam pažeidimui, todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti jam už parketlentes ir jų sumontavimÄ sumokėtus pinigus – 13 140,09 Eur, atmetė.

PaaiÅ¡kino, kad atmetus ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl sutarties nutraukimo kaip neadekvačios priemonės, atmestinas ir reikalavimas dėl nuostolių, susidariusių demontuojant parketlentes, atlyginimo (2466 Eur), nes parketlenčių demontavimas nebuvo bÅ«tinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 29. IeÅ¡kovas R. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

30. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra prieÅ¡taringas, priimtas nepakankamai įsigilinus į bylos medžiagÄ ir netinkamai pritaikius situacijÄ reglamentuojančias teisės aktų nuostatas.

31. Aiškina, kad nagrinėjamu atveju sutarties priede buvo numatyta parketlenčių specifikacija, nurodant galimus parketlenčių kokybės nukrypimus, kurie yra leidžiami sutarties ir nelaikomi kokybės defektais, tuo tarpu bet kokie kiti sutarties priede nenurodyti nukrypimai, anot apelianto, nėra leidžiami ir laikytini kokybės trūkumu. Be to, ieškovas teigia, kad daikto trūkumais laikomas ir daikto neatitikimas pardavėjo pateiktam pavyzdžiui bei pardavėjo viešai paskelbtiems pareiškimams.

32. Apeliantas nurodo, kad Å¡iuo atveju glaisto spalvos neatitikimo parketlentei galimybė nenumatyta tiek minėtoje specifikacijoje, tiek neatsispindi ieÅ¡kovui pateiktame pavyzdyje, todėl atsakovė pažeidė ne tik vartotojo informavimo pareigÄ (kaip nustatė pirmosios instancijos teismas), bet ir kokybės garantijÄ , Å¡akų glaisto neatitikimas parketlentės spalvai laikytinas parketlentės kokybės trÅ«kumu. IeÅ¡kovas pažymi, kad vien tai, jog, anot pirmosios instancijos teismo, Å¡is trÅ«kumas nesunkiai paÅ¡alinimas, nepaneigia parketlenčių defekto egzistavimo. Be to, pabrėžia, kad atsakovės siÅ«lytas trÅ«kumo Å¡alinimo bÅ«das – glaisto užspalvinimas markeriu, nėra tinkamas ir ilgalaikis.

33. Ieškovo teigimu, sutarties specifikacijoje nesant numatytos parketlenčių nutrupėjimo galimybės, visi parketlenčių nutrupėjimai (nepriklausomai nuo nutrupėjimo dydžio) laikytini daikto defektu.

34. Apeliantas aiÅ¡kina, kad atsakovė, pateikdama ieÅ¡kovui ne trisluoksnes, o dvisluoksnes parketlentes, ne tik pažeidė vartotojo informavimo pareigÄ (kaip nustatė pirmosios instancijos teismas), bet ir parketlenčių kokybės garantijÄ . IeÅ¡kovas pažymi, kad teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme aiÅ¡kiai nurodė, jog trisluoksnės parketlentės yra tvirtesnės, storesnės ir ilgaamžiÅ¡kesnės, todėl nurodyta struktÅ«ra buvo/yra jam svarbi.

35. Pabrėžia, kad sutarties specifikacijoje nėra numatyta glaisto nutrupėjimo ir neglaistytų įtrÅ«kimų galimybė, todėl Å¡ie trÅ«kumai nėra galimi ir laikytini prekės neatitikimu sutartyje numatytiems kokybės reikalavimams. Anot apelianto, nors atsakovė tai aiÅ¡kino gilaus parketlentės Å¡ukavimo (dėl kurio Å¡alys sutarė) pasekme, tačiau atsakovė neinformavo ieÅ¡kovo, jog atliekant minėtÄ gilųjį Å¡ukavimÄ galimi nurodyti trÅ«kumai.

36. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog lentų atspalviai tarpusavyje skiriasi daugiau nei leidžia specifikacija. Pažymi, kad sutartyje nebuvo nustatytų jokių kriterijų, kurie atribotų ryÅ¡kesnį atspalvių pakitimÄ nuo ryÅ¡kaus; ieÅ¡kovui pateiktuose pavyzdžiuose atspalvių skirtumai nebuvo tokie ryÅ¡kÅ«s kaip kad sumontuotose parketlentėse. Be to, ieÅ¡kovas nebuvo informuotas, kad galimi ne tik ryÅ¡kesni, bet ir ryÅ¡kÅ«s atspalvių pakitimai, todėl, anot apelianto, ryÅ¡kÅ«s atspalvių pakitimai laikytini parketlenčių defektu.

37. Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad ieškovas nepateikė duomenų kiek parketlenčių turi defektų ir pažymi, jog specialisto ataskaitoje buvo nurodyta, kad 89 parketlentės turi aiškius defektus ir norint kokybiškai šiuos defektus pašalinti, būtina išmontuoti 80 proc. grindų. Kita vertus, pažymi, kad, kaip minėta, visos parketlentės neatitiko tikėtos gauti parketlenčių struktūros.

38. Apelianto vertinimu, jis ieÅ¡kinyje, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nurodė tiek parketlenčių trÅ«kumus, nesusijusius su montavimo darbų atlikimu, tiek ir tuos, kurie atsirado dėl montavimo darbų. IeÅ¡kovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad apeliantas negali remtis dėl netinkamo montavimo atsiradusiais trÅ«kumais, nes pasirašė atliktų darbų aktÄ , nenurodęs jokių pretenzijų, bei teigia, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad atliktų darbų aktas yra darbų priėmimo-perdavimo aktas. AiÅ¡kina, kad Å¡alių pasiraÅ¡ytame atliktų darbų akte nėra nurodyta, jog kokie nors darbai bÅ«tų perduoti ieÅ¡kovui ir jo priimti; jame tik įvardyti ieÅ¡kovo atlikti darbai ir naudotos medžiagos. Kita vertus, net jei minėtas aktas bÅ«tų vertinamas kaip priėmimo-perdavimo aktas, jo pasiraÅ¡ymas neužkerta kelio ieÅ¡kovui vėliau reikÅ¡ti pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės.

39. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė laikytina tik pažeidusia pareigÄ tinkamai informuoti ieÅ¡kovÄ apie tam tikras daiktų savybes (skirtingÄ glaisto spalvÄ , gilaus Å¡ukavimo pasekmes-nutrupėjimus, parketlentės struktÅ«rÄ ), nes atsakovė ne tik pažeidė nurodytÄ pareigÄ informuoti, bet ir pareigÄ garantuoti prekės atitikmenį kokybės reikalavimams.

40. IeÅ¡kovas teigia, kad, remiantis teismų praktika, net ir neesminiai daikto trÅ«kumai (kurie gali bÅ«ti paÅ¡alinti) gali bÅ«ti pagrindas vartotojui nutraukti sutartį ir pareikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ . Pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo teisės ir interesai buvo pažeisti, nes ieÅ¡kovas negavo to, ko tikėjosi iÅ¡ sutarties, t. y. gauti aukščiausios kokybės prekę pagal prieÅ¡ tai pateiktÄ pavyzdį ir sutarties nuostatas. AiÅ¡kina, kad vien parketlenčių struktÅ«ros neatitikimas laikytinas esminiu, suteikiančiu teisę vartotojui nutraukti sutartį.

41. Apeliantas papildomai nurodo, kad net jeigu teismas ir manė nesant pagrindo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui visÄ už įsigytas prekes sumokėtÄ kainÄ , teismo sprendimas, teismui net ir konstatavus tam tikrus pažeidimus, atmesti ieÅ¡kinį visiÅ¡kai yra aiÅ¡kiai nesuderinamas su teisingumo principu, nes ieÅ¡kovas negalės reikÅ¡ti reikalavimo net ir dėl dalies minėtos sumos priteisimo. Taigi, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas turėjo bent jau priteisti ieÅ¡kovui pažeidimÄ atitinkančiÄ sumos dalį.

42. Atsakovė MB „BONUM WOOD“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ su juo nesutinka, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

43. Atsakovė, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais, nurodo, kad: – atsakovė perdavė ieÅ¡kovui tinkamos kokybės ir ginčo sutarties specifikacijÄ atitinkančias parketlentes, bei tinkamai informavo ieÅ¡kovÄ apie perduodamų parketlenčių savybes ir specifikacijÄ ; – netgi teismui ir pripažinus, jog atsakovė netinkamai įvykdė pareigÄ praneÅ¡ti vartotojui (ieÅ¡kovui) apie tam tikras parketlenčių savybes, ieÅ¡kovo pasirinktas teisių gynybos bÅ«das nutraukiant ginčo sutartį ir reikalaujant visos tiek už parketlentes, tiek ir parketlenčių montavimo darbus sumokėtos sumos grÄ Å¾inimo yra neproporcingas bei prieÅ¡tarauja favor contractus principui; – parketlenčių montavimo darbai buvo atlikti tinkamai, o ieÅ¡kovas neįrodė prieÅ¡ingai; – pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir pagrindÄ visiÅ¡kai atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

44. AiÅ¡kina, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, jog atsakovė padarė esminį ginčo sutarties pažeidimÄ , pateikdama ieÅ¡kovui nekokybiÅ¡kas parketlentes, tačiau, atsakovės vertinimu, kÄ konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas to tinkamai neįrodė.

45. Visų pirma, atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovo įrodymai, kuriais jis bandė įrodyti parketlenčių netinkamumÄ , buvo netinkami, t. y. antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, neturėdamas specialių žinių, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl galimų grindų defektų ir klojimo darbų netinkamumo. Be to, atsakovė nurodo, kad statybos darbų ir medžiagų įvertinimo ataskaitas, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, paruošė nekilnojamojo turto vertinimo ekspertas D. G., kuris neturėjo kvalifikacijos vertinti ginčo prekių ir darbų atlikimo. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovas neprašė skirti byloje ekspertizės, todėl, atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ tinkamų įrodymų savo ieÅ¡kinio reikalavimams pagrįsti.

46. Atsakovė teigia, kad nei viename iš ieškovo pateiktų įrodymų nėra užfiksuotas glaisto trūkumas, ištrupėjimas ir pan.; anot atsakovės, ieškovo pateiktose nuotraukose nurodyta tik glaisto spalva, tačiau nenurodyti jokie glaisto trūkumai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškovas neįrodė minėto trūkumo.

47. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad parketlenčių spalva iÅ¡ esmės atitinka Å¡alių sudarytos sutarties priede nurodytÄ specifikacijÄ ir ieÅ¡kovui pateiktÄ pavyzdį, o ieÅ¡kovas neįrodė prieÅ¡ingai. Pažymi, kad tiek atsakovės salone, tiek jos internetiniame puslapyje pateikiamuose parketlenčių (Classic rÅ«Å¡ies) pavyzdžiuose matomi ryÅ¡kesni atspalvių skirtumai, todėl ieÅ¡kovas negalėjo nematyti natÅ«ralaus Ä Å¾uolo savybių. Be to, anot atsakovės, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad parketlenčių spalvų gama neatitiko ieÅ¡kovui pateikto pavyzdžio, nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados.

48. Nurodo, kad apeliantas neprieštaravo pirmosios instancijos teismo argumentams, jog ieškovas neįrodė prekių/darbų trūkumų dėl tarpų tarp parketlenčių, jų aukščio skirtumo, medienos kietumo, taip pat dėl parketlenčių kraštuose esančių balanų, tuo tarpu atsakovė šias teismo išvadas laiko pagrįstomis.

49. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad parketlenčių glaistas buvo baltos spalvos ir teigia, jog, kaip matyti iš ieškovo pateiktų nuotraukų, glaistas buvo neutralios medžio spalvos, kuris naudojamas visoje atsakovės produkcijoje (ir ieškovas buvo apie tai informuotas).

50. Aiškina, kad smulkūs ieškovo nurodomi nutrupėjimai yra giliojo šukavimo, kurio pageidavo pats ieškovas, pasekmė, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog prekių specifikacija nenumatė toleravimo nutrupėjimui; be to, atsakovės teigimu, ieškovas nurodytų nutrupėjimų tinkamai neįrodė.

51. Atsakovė pakartotinai pažymi, kad ieškovui pateiktas pavyzdys negali būti suprantamas kaip užsakytos parketlentės modelis, nes jis buvo pateiktas tik paviršiaus padengimo suderinimo tikslais (bet ne dėl kitų savybių). Anot atsakovės, ši aplinkybė buvo žinoma ir ieškovui; teigia, jog pateiktų parketlenčių struktūra (dvisluoksnė) atitiko ir ieškovo interesus; tai patvirtino ir ieškovo pasamdytas ekspertas, kuris konstatavo, kad būtent dvisluoksnės parketlentės yra tinkamiausios šildomoms grindims, kurios įrengtos ieškovo bute. Be to, aiškina, kad ginčo sutarties priede Nr. 1 yra nurodyta, jog parduodamų parketlenčių storis yra 15 mm, o minėto produkto aprašyme nurodyta, kad parketlentės susideda iš dviejų sluoksnių – 4 mm viršutinio sluoksnio ir 11 mm apatinio sluoksnio.

52. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad atsakovė tinkamai neinformavo ieÅ¡kovo apie parketlenčių struktÅ«rÄ ir pažymi, jog ieÅ¡kovas buvo tinkamai apie jÄ informuotas. Atsakovės teigimu, tai patvirtina ginčo sutarties nuostatos ir pateikta parketlenčių specifikacija, taip pat ir atsakovės teikti pasiÅ«lymai, kurie buvo tinkamai įteikti ieÅ¡kovui, t. y. ieÅ¡kovÄ atstovaujančiai architektei A. A.. Be to, pažymi, kad atsakovės darbuotojams sumontavus apie 20 kv. m parketlenčių plotÄ , ieÅ¡kovas paprašė sustabdyti montavimo darbus iki sugrįš iÅ¡ kelionės ir jas apžiÅ«rėjęs, nurodė atsakovei tęsti klojimo darbus. Taigi, anot atsakovės, ieÅ¡kovas negalėjo nematyti, kad yra klojamos bÅ«tent dvisluoksnės parketlentės.

53. Nors atsakovė laikosi pozicijos, kad tinkamai informavo ieÅ¡kovÄ apie parketlenčių specifikacijÄ , tačiau teigia, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas ir pripažintų, kad atsakovė pažeidė pareigÄ tinkamai informuoti ieÅ¡kovÄ apie pirmosios instancijos teismo nurodytas parketlenčių savybes (glaisto spalvos, gilaus Å¡ukavimo pasekmių (nutrupėjimo), struktÅ«ros), ieÅ¡kovas, anot atsakovės, pasirinko neproporcingÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ . Pažymi, kad ieÅ¡kovas pasirinko ginčo sutarties vienaÅ¡alį nutraukimÄ ir reikalavimÄ grÄ Å¾inti visÄ už parketlentes sumokėtÄ kainÄ , tačiau toks pasirinktas teisių gynimo bÅ«das negali bÅ«ti laikomas proporcingu galimam atsakovės pareigos informuoti ieÅ¡kovÄ apie tam tikras parketlenčių savybes pažeidimui; tuo labiau, jog atsakovė siekė bendradarbiauti su ieÅ¡kovu, siÅ«lė įvairius sprendimo bÅ«dus.

54. Atsakovė aiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovas, nepaisant visų atsakovės pastangų, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė ginčo sutartį ir savo rizika demontavo parketlentes, kurios Å¡iuo metu yra bevertės, todėl jų grÄ Å¾inimas atsakovei, o sumokėtų lėšų grÄ Å¾inimas ieÅ¡kovui bÅ«tų neproporcingas teisių gynimo bÅ«das. Be to, teigia, kad ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė alternatyvių reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo peržengti ieÅ¡kovo nustatytų ginčo ribų ir, anot atsakovės, pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį visiÅ¡kai.

55. Atsakovė taip pat nesutinka su apelianto reikalavimu dėl lėšų (2976,09 Eur), sumokėtų už parketlenčių montavimo darbus, grÄ Å¾inimo ir pažymi, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad ginčo parketlentės buvo sumontuotos netinkamai; prieÅ¡ingai, anot atsakovės, ieÅ¡kovas priėmė minėtus montavimo darbus bei už juos atsiskaitė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.

56. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

57. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų. Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylÄ 58. Atsakovė MB „BONUM WOOD“ su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė naujus įrodymus – elektroninių laiÅ¡kų iÅ¡raÅ¡us, kuriuos prašė prijungti prie bylos.

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Teismas priima į bylÄ nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės MB „BONUM WOOD“ nurodomas aplinkybes dėl naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybės, sprendžia, kad atsakovės praÅ¡ymas dėl papildomų raÅ¡ytinių įrodymų prijungimo tenkintinas, ir atsakovės su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikti papildomi raÅ¡ytiniai įrodymai priimtini į bylÄ . Dėl parketlenčių trÅ«kumų (ne)pagrindimo 61. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp Å¡alių susiklostė vartojimo pirkimo-pardavimo santykiai (dėl parketlenčių pirkimo-pardavimo) bei vartojimo rangos teisiniai santykiai, atsakovei pagal sutartį įsipareigojus atlikti ir ginčo parketlenčių montavimo darbus.

62. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis).

63. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumÄ naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos bÅ«tų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslÄ , kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

64. Pardavėjas atsako už daiktų trÅ«kumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trÅ«kumų faktÄ , t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrojo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje;

įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trÅ«kumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties Å¡alių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176-224 straipsniai) teismas daro iÅ¡vadÄ , ar parduotų daiktų trÅ«kumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

65. Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.363 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka pirkimo-pardavimo sutartį, jeigu:

1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktÄ apraÅ¡ymÄ ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį;

2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami;

3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečiÄ paskirtį, apie kuriÄ pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko;

4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra bÅ«dingi to paties pobÅ«džio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobÅ«dį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo vieÅ¡ai paskelbtus pareiÅ¡kimus, įskaitant reklamÄ ir daiktų ženklinimÄ , dėl daikto konkrečių savybių (CK 6.363 straipsnio 3 dalis).

66. Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį sutampa su bendru pirkimo-pardavimo sutarties tikslu, t. y. perduoti pirkėjui sutartį atitinkančiÄ prekę. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis). Pirkimo-pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lÅ«kesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

67. Ä®prasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotÄ prekę tam tikrÄ laikÄ naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios bÅ«tinos daiktui, kad jį bÅ«tų galima naudoti pagal įprastinę ar specialiÄ paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

68. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sÄ lygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trÅ«kumų, dėl kurių daikto nebÅ«tų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trÅ«kumus žinodamas, arba apskritai nebÅ«tų to daikto pirkęs, arba nebÅ«tų už jį tiek mokėjęs. Å ios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1-3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

69. Pagal 2016 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusiÄ CK 6.363 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi iki 2016 m. spalio 7 d.), pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per Å¡io kodekso 6.338 straipsnyje nurodytÄ terminÄ reikalauti iÅ¡ pardavėjo:

1) nemokamai paÅ¡alinti daikto trÅ«kumus (pataisyti daiktÄ );

2) nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktÄ tinkamos kokybės daiktu;

3) atitinkamai sumažinti kainÄ ;

4) vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ .

70. Taigi, CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo (vartotojo) teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį ir pareikalauti iÅ¡ pardavėjo grÄ Å¾inti sumokėtÄ daikto kainÄ , kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas; faktiÅ¡kai tai yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis, nei įprasta, sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sÄ lygomis. Å iomis nacionalinės teisės nuostatomis įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos 1999 m. gegužės 25 d. direktyva Nr. 1999/44/EB, kuria įtvirtinta vartotojo teisė nutraukti sutartį.

Direktyvos 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu prekės neatitiktis yra nedidelė; tai nurodyta ir CK 6.363 straipsnio 8 dalyje. Direktyvos teisinis reglamentavimas perkeltas į nacionalinę teisę, suteikiančiÄ vartotojui aukÅ¡tesnį jo teisių apsaugos laipsnį, nes joje nenustatyta tokio pobÅ«džio draudimo. Å i teisė nutraukti sutartį nesiejama su esminiu sutarties pažeidimu ar pažeidimo mastu.

71. Kaip nurodyta, vartotojas disponuoja nurodytomis CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iÅ¡ Å¡io straipsnio 7 dalyje įtvirtintų pažeistų teisių gynimo bÅ«dų, o ginÄÄ nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (ieÅ¡kovo – vartotojo) pasirinkto teisių gynybos bÅ«do taikymo sÄ lygos ir arba taiko užsakovo (ieÅ¡kovo – vartotojo) pasirinktÄ , nurodytame straipsnyje įtvirtintÄ pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , arba argumentuotai atsisako jį taikyti, arba parenka ir taiko proporcingÄ bei adekvatų užsakovo (ieÅ¡kovo – vartotojo) teisių gynimo bÅ«dÄ .

CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra saistoma daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimo, taigi jis gali būti taikomas ir tada, kai daikto trūkumai gali būti pašalinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008; 2018 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018).

72. Jo, kaip ir kitų CK 6.363 straipsnyje nustatytų gynimo bÅ«dų, taikymÄ lemia netinkama daikto kokybė ir vartotojo pasirinkimas. Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, spręstina dėl daikto atitikties tinkamos kokybės reikalavimams, o nustačius, kad daiktas yra netinkamos kokybės, vertintina, ar nustatyti nukrypimas nuo kokybės reikalavimų ir netinkama daikto kokybė yra tokie, jog sudaro pagrindÄ taikyti vartotojo pasirinktÄ teisių gynimo bÅ«dÄ , tarp jų ir įtvirtintÄ CK 6.363 straipsnio 8 dalyje (pagal ginčui aktualiÄ redakcijÄ â€“ CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2013).

73. Nagrinėjamos bylos atveju vartotojas pasirinko daikto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimÄ , pareikalaudamas grÄ Å¾inti visÄ sumokėtÄ kainÄ už daiktÄ .

74. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias bylos faktines aplinkybes, visų pirma spręstina dėl daikto atitikties tinkamos kokybės reikalavimams. Ä®vertinus Å¡ios nutarties 63-68 punktuose nurodytas teisės normas bei pateiktus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus konstatuotina, kad vartotojas, kreipdamasis dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, turi nurodyti ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kad įsigyta prekė neatitinka sutartyje nustatytų ir (ar) įprastų tokioms prekėms keliamų reikalavimų ir pagrįstų vartotojo lÅ«kesčių, t. y. daikto savybės turi atitikti sudarytos sutarties sÄ lygas.

75. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovės parduotos prekės neatitiktų sutarties reikalavimų, t. y. bÅ«tų netinkamos kokybės, iÅ¡analizavo ir įvertino kiekvienÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo nurodytų galimų parketlenčių trÅ«kumų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visÄ bylos medžiagÄ , neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

76. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, kad šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties priede Nr. 1 buvo nurodyta ginčo prekės specifikacija, t. y. parduodamų parketlenčių savybės (kokybė); joje, be kita ko, nurodyta, jog ieškovo pasirinktai parketlenčių rūšiai – Classic, leidžiami ryškesni spalvos pakitimai; sveikos šakos iki 40 mm skersmens nėra ribojamos; leidžiamos iškritusios šakos iki 40 mm skersmens, jų vietose įklijuojant natūralias šakas, užlietas specialiu medienos užpildu (poliamidu) arba glaistu; leidžiama balta balana lentos krašte iki 15 mm pločio ir 1/3 lentos ilgio; leidžiami įtrūkimai iki 2 mm pločio ir 5 proc. lentos ilgio, užtaisyti specialiu medienos glaistu.

77. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti, kad jam parduotos parketlentės neatitiko sutartyje (jos priede) nustatytų reikalavimų ir (ar) įprastų tokioms prekėms keliamų reikalavimų.

78. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

79. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria atsakovės pozicijai, kad ieÅ¡kovo įrodymai, kuriais ieÅ¡kovas įrodinėjo parketlenčių trÅ«kumus, buvo nepakankami/netinkami, t. y. antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, neturėdamas tam specialių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013), padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl galimų parketlenčių defektų ir klojimo darbų netinkamumo (pažymėtina, jog antstolis turėjo tik detaliai užfiksuoti konstatuotas faktines aplinkybes, o ne jas vertinti, nes tam reikalingos specialios žinios); tuo tarpu ataskaitÄ paruošė nekilnojamojo turto vertinimo ekspertas D.

G., kuris taip pat neturi kvalifikacijos vertinti ginčo prekių ir darbų atlikimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek antstolis minėtame protokole, tiek turto vertinimo ekspertas ataskaitoje, tiek ieškovas, grįsdamas savo reikalavimus, iš esmės nurodė abstrakčius ginčo prekių trūkumus, faktiškai neatlikus jokių tyrimų, tikslių matavimų, atitinkamų skaičiavimų (pavyzdžiai, kokie tarpai buvo tarp sudėtų parketlenčių, jų aukščio skirtumai, parketlenčių kietumas, šakų/iškritusių šakų buvimas, jų dydis, užpildymas), balanų ilgis ir plotis, įtrūkimų ilgis ir plotis, jų užpildymas ir pan.

80. Apeliantas apeliaciniame skunde neginčijo dalies anksčiau reikštų pretenzijų dėl ginčo parketlenčių trūkumų, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino kaip neįrodytus, t. y. užpildo nebuvimas ar jo nepakankamumas, dėl tarpų tarp parketlenčių, jų aukščio skirtumo, parketlenčių kietumo, balanų buvimo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

81. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės ginčijo šiuos parketlenčių trūkumus:

1) glaisto (užpildo) neatitikimas parketlenčių spalvai;

2) parketlenčių nutrupėjimai, įtrūkimai; 3) parketlenčių atspalvių skirtumai;

4) parketlenčių struktūros neatitikimas pateiktam pavyzdžiui.

82. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog glaistas (užpildas) akivaizdžiai neatitiktų parketlenčių spalvai, taip pat parketlenčių atspalvių skirtumų.

83. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, specifikacijoje nebuvo aptarta, kokia glaisto spalva bus naudojama. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog parketlenčių įtrÅ«kimams, iÅ¡kritusių Å¡akų užpildymui buvo naudojamas baltos spalvos glaistas. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų nuotraukų, naudotas glaistas buvo neutralios medžio spalvos (iÅ¡ esmės rudos), kuris, be kita ko, kaip buvo nustatyta, dar galėjo bÅ«ti koreguojamas specialiu markeriu, galutinį rezultatÄ užalyvuojant.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš esmės bet koks pasirinktas glaistas (užpildas) savo spalva tiksliai neatitiktų pačios parketlentės spalvos, todėl įprastai pasirenkamas būtent neutralios medžio spalvos glaistas (kaip kad ir nagrinėjamu atveju). Pažymėtina, kad ieškovas neįrodė, kodėl neutralaus medžio glaisto koregavimas specialiu markeriu yra netinkamas sprendimo būdas; byloje neįrodyta (ir nebuvo įrodinėjama) kiek ilgai laikytųsi toks rezultatas (prieš tai parketlentes užalyvuojant), deklaratyviai ieškovui nurodžius, jog jam toks sprendimo būdas nepriimtinas.

84. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, kaip minėta, ginčo prekių specifikacija numatė, jog ieškovo pasirinktos kokybės parketlentėms (Classic rūšies) leidžiami ryškesni spalvos pakitimai, tuo tarpu ieškovas, savaip interpretuodamas ryškesnių ir ryškių atspalvių sampratas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįrodė, jog minėti spalvos neatitikimai būtų didesni nei leidžiami specifikacijos ir (ar) aiškiai neatitiktų parketlentės pavyzdžio (pasirašyto ieškovo) spalvos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju, atsižvelgiant tiek į specifikacijoje nurodytas parketlenčių savybes, tiek bendrai į natūralaus medžio savybes, parketlentės ir neturėjo būti vienodo atspalvio, medienai savaime turint skirtingus atspalvius (kurie priklauso nuo įvairių gamtinių ir kitų aplinkybių).

85. Sprendžiant dėl ieškovo nurodomo parketlenčių kraštų nutrupėjimo, darytina išvada, kad ieškovo nurodomuose įrodymuose (ataskaitoje, protokole) nėra fiksuota kokio dydžio nutrupėjimai yra susidarę, ieškovas to taip pat nekonkretizavo, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, jog negalima daryti išvados, kad parketlentės neatitinka specifikacijoje nustatytų reikalavimų. Nors prekių specifikacija tiesiogiai ir nenumatė parketlenčių kraštų nutrupėjimo, bei šiuo atveju minėtas nutrupėjimas egzistavo (to iš esmės neginčijo ir atsakovė), tačiau ieškovas privalėjo įrodyti, kokie tiksliai nutrupėjimai egzistuoja, kiek tiksliai jų yra, taip pat ar nurodytas trūkumas yra ryškus, trukdantis naudoti prekę pagal paskirtį, tačiau, kolegijos vertinimu, ieškovas to neatliko, apsiribodamas tik priartintų nuotraukų pateikimu, iš kurių nėra galimybės spręsti dėl nurodyto trūkumo masto.

86. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog minėti kraÅ¡tų nutrupėjimai yra giliojo Å¡ukavimo, kuris nagrinėjamu atveju buvo užsakytas ieÅ¡kovo, pasekmė (taigi iÅ¡ esmės buvo leistinas (nors ir netiesiogiai) prekių specifikacijoje). Viena vertus, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pagrįstai pripažino, kad Å¡iuo atveju atsakovė netinkamai informavo ieÅ¡kovÄ apie nurodytÄ pasekmę (gilaus Å¡ukavimo), t. y. jog gali susidaryti parketlenčių kraÅ¡tų nutrupėjimai, tam tikri įtrÅ«kimai.

Kita vertus, byloje neįrodyta, kad tai neatitiktų įprastų tokioms prekėms keliamų reikalavimų ir ginčo prekės (parketlenčių) negalima bÅ«ti naudoti pagal paskirtį, ar ji neatitiktų ieÅ¡kovo lÅ«kesčių (ieÅ¡kovas nuolatos tikrino atliekamų montavimo darbų eigÄ ir iki jos pabaigos, nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl minėto nutrupėjimo; Å¡is trÅ«kumas nurodytas tik reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas ginčo prekes užsakinėjo su architektės pagalba (byloje ginčo dėl to nekilo), kuri neabejotinai turėjo paaiÅ¡kinti ieÅ¡kovui jo pasirenkamo parketlenčių giliojo Å¡ukavimo pasekmes.

87. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria tiek ieÅ¡kovo, tiek pirmosios instancijos teismo argumentams (ir ginčo dėl to byloje nekilo), kad ieÅ¡kovui pateikto pavyzdžio ir jam parduotų parketlenčių struktÅ«ra skiriasi – pavyzdys yra trijų, o parduotų – dviejų sluoksnių parketlentės. Kita vertus, prekės specifikacijoje parketlenčių matmenų apibÅ«dinime (15(4+11)*220*1400-2200 mm) iÅ¡ esmės nurodyta, kad parketlentė susideda iÅ¡ dviejų sluoksnių (4 ir 11 mm). Nors tokį apibÅ«dinimÄ , kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, negalima laikyti aiÅ¡kiu ir vartotojui suprantamu informacijos atskleidimu, ieÅ¡kovas nepagrindė kuo konkrečiai ir kokia apimtimi jo interesus pažeistų parketlenčių struktÅ«ros skirtumas; tuo labiau, jog ieÅ¡kovas, kurį, kaip minėta, konsultavo architektė (kuriai buvo siunčiami visi parketlenčių pasiÅ«lymai), net jau ir atliekant parketlenčių montavimo darbus, nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl parketlenčių struktÅ«ros.

IÅ¡ byloje pateikto susiraÅ¡inėjimo tarp ieÅ¡kovo (jo architektės) ir atsakovės dėl parketlenčių užsakymo nenustatyta, kad ieÅ¡kovas norėjo užsakyti bÅ«tent trisluoksnes parketlentes, o ne dvisluoksnes, kurios, be kita ko, kaip pažymėta ir ataskaitoje (rengtoje pagal ieÅ¡kovo užsakymÄ ), geriau tiko ieÅ¡kovo butui, kuriame buvo įrengtas grindinis Å¡ildymas.

88. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo pirkimo-pardavimo sutarties priede Nr. 3, produkto (parketlenčių) apraÅ¡yme, be kita ko, nurodyta – „specialus pavirÅ¡iaus padengimas pagal patvirtintÄ pavyzdį“. Taigi, remiantis minėta aplinkybe, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys iÅ¡ tiesų naudojo pateiktÄ pavyzdį iÅ¡ esmės tik dėl parketlentės pavirÅ¡iaus padengimo suderinimo; tuo tarpu įrodymų, jog parduodamos parketlentės turėjo atitikti ir nurodyto pavyzdžio struktÅ«rÄ , ieÅ¡kovas nepateikė, apsiribodamas savo deklaratyviais teiginiais, su kuriais atsakovė kategoriÅ¡kai nesutiko (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

89. CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, prieÅ¡ sudarydamas vartojimo sutartį, verslininkas privalo aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti vartotojui bÅ«tinÄ , teisingÄ , iÅ¡samiÄ ir neklaidinančiÄ informacijÄ . Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pripažįsta pagrįstas pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovas buvo netinkamai atsakovės informuotas apie parketlenčių struktÅ«rÄ ir giliojo Å¡ukavimo pasekmes (dėl glaisto spalvos pasisakyta aukščiau, nekonstatavus minėto trÅ«kumo); kita vertus, bylos faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog vien Å¡is atsakovės pareigos neatlikimas nesudaro teisinio pagrindo nutraukti Å¡alių sudarytÄ sutartį ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui visÄ jo sumokėtÄ už prekes sumÄ (CK 6.363 straipsnio 8 dalis).

Spręstina, kad toks ieÅ¡kovo teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų neproporcingas bei adekvatus pardavėjos (atsakovės) atžvilgiu, kuri, nesant įrodytiems konkretiems ginčo prekių trÅ«kumams, privalėtų grÄ Å¾inti visÄ gautÄ už prekes sumÄ .

90. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovas, savo iniciatyva demontavęs ginčo parketlentes (ir faktiÅ¡kai tokiu bÅ«du padarydamas jas bevertėmis; ginčo dėl Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės tarp Å¡alių nekilo), prieÅ¡ tai tinkamai nenustačius ir neužfiksavus ginčo parketlenčių bei jų sumontavimo kokybės, tokiu bÅ«du faktiÅ¡kai užkirsdamas galimybes ir vėliau nustatyti minėtas aplinkybes (pavyzdžiui, paskiriant ekspertizę), pats prisiėmė rizikÄ dėl tokių savo veiksmų, todėl ieÅ¡kovui tinkamai neįrodžius ginčo parketlenčių trÅ«kumų, o Å¡iuo metu jau nesant galimybių papildomai Å¡ių aplinkybių nustatyti, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl kainos už prekes grÄ Å¾inimo pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai.

91. Nors ieÅ¡kovas, be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo bent jau priteisti ieÅ¡kovui pažeidimÄ atitinkančiÄ sumos dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl aukščiau nurodytų aplinkybių (ieÅ¡kovui tinkamai neužfiksavus ginčo parketlenčių bÅ«klės ir jas demontavus) nėra galimybės nustatyti konkrečių ir tikslių parketlenčių trÅ«kumų, atitinkamai paskaičiuoti tokių trÅ«kumų Å¡alinimo vertės. Tuo tarpu dėl nustatyto atsakovės tinkamo neinformavimo ieÅ¡kovo apie parketlenčių struktÅ«rÄ ir giliojo Å¡ukavimo pasekmes, teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtas pažeidimas, atsižvelgiant į visas bylas aplinkybes (be kita ko, į tai, jog ieÅ¡kovÄ konsultavo ir faktiÅ¡kai atstovavo architektė), yra pakankamai smulkus, nesudarantis pagrindo ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti net dalį jo sumokėtos sumos.

Dėl parketlenčių montavimo darbų ir nuostolių atlyginimo 92. Sprendžiant dėl atlikto darbo, jo rezultato trÅ«kumų, taip pat dėl užsakovo galimybės remtis Å¡iais trÅ«kumais, svarbiÄ reikÅ¡mę turi perdavimo-priėmimo akto turinys ir jo pasiraÅ¡ymo aplinkybės (CK 6.662 straipsnis). Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra konstatavęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo-perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali bÅ«ti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo-perdavimo akto požymius.

Esminę reikÅ¡mę kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių Å¡alių valia, tikslai, kurių jos siekė suraÅ¡ydamos konkretų vertinamÄ dokumentÄ (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).

93. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, byloje pateiktas atliktų darbų aktas, kuriame nurodyta tiksliai kokius ginčo parketlenčių montavimo darbus atliko atsakovė; minėtas aktas pasirašytas ieškovo, jame nenurodžius jokių atliktų darbų trūkumų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas atliktų darbų aktas pagrįstai vertintas kaip atsakovės atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo ieškovas priėmė atsakovės atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).

94. Kaip minėta ir aukščiau Å¡ioje nutartyje, defektų faktÄ privalo įrodyti užsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).

95. Viena vertus, kaip minėta, ieÅ¡kovas minėtame akte nenurodė jokių atsakovės atliktų montavimo darbų trÅ«kumų; kita vertus, tai, kaip teisingai teigė ieÅ¡kovas, neatima teisės reikÅ¡ti jam pretenzijų dėl minėtų darbų kokybės ir vėliau, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, remdamasis Å¡ios nutarties 79 punkte nurodytomis aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovas tinkamai neįrodė (faktiÅ¡kai ir neįrodinėjo, kaip pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas) ginčo parketlenčių montavimo darbų trÅ«kumų (CPK 12, 178, 185 straipsniai), todėl jo reikalavimas dėl sumokėtos sumos už ginčo parketlenčių montavimo darbus grÄ Å¾inimo pagrįstai ir teisėtai buvo atmestas.

96. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 2966 Eur dydžio nuostolius, patirtus demontuojant ginčo parketlentes, taip pat nustatinėjant jų galimus trūkumus (išlaidos antstoliui, ekspertui), tačiau pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus, jog ieškovas neįrodė nei ginčo prekių (parketlenčių), nei jų montavimo darbų trūkumų, atitinkamai nesant pagrindo nutraukti ginčo pirkimo-pardavimo sutartį, pagrįstai netenkintas ir išvestinis ieškovo reikalavimas dėl minėtų nuostolių atlyginimo, nes ieškovas, kaip nustatyta, neturėjo pagrindo demontuoti nurodytų parketlenčių.

97. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai ir objektyviai iÅ¡tyrė bei įvertino visus byloje esančius įrodymus ir reikÅ¡mingas aplinkybes, padarė iÅ¡vadas, atitinkančias faktines aplinkybes, taip pat tinkamai pritaikė ginčui spręsti materialines bei procesines teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir teisingai iÅ¡sprendė bylÄ , todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

98. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų neatkartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme 99. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. 100.

Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas netenkinamas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jam nepriteistinos. 101. Atsakovė MB ,,BONUM WOOD“ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jos naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo 816,75 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimÄ . Nurodytos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių, todėl Å¡ios iÅ¡laidos – 816,75 Eur, priteistinos atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei MB ,,BONUM WOOD“, j. a. k. 303001772, 816,75 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika eurų 75 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Alvydas Barkauskas Vaclovas Paulikas Jūratė Varanauskaitė