2021-09-30 Nr. AB-19947-4-44-3-00127-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3967-415/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00127-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

vertėjaujant A. Z.,

dalyvaujant užsieniečiui N. Z. (N. Z.), jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Edvinui Paškevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio N. Z. (N. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui N. Z. (N. Z.) taikomo sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio N. Z. (N. Z.) (toliau – ir Užsienietis), gim. (duomenys neskelbtini), sulaikymo pratęsimo trims mėnesiams, bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Užsienietis į Lietuvą atvyko 2021 m. birželio 3 d., kartu su 19 asmenų grupe. Buvo sulaikytas Dieveniškių sen., Šalčininkų r., kadangi neturėjo su savimi asmens tapatybę, pilietybę ar teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Centre. 2021 m. birželio 23 d. Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Departamentas priėmė sprendimą Nr. 12PR-178 dėl prieglobsčio nesuteikimo ir Užsieniečio išsiuntimo į kilmės valstybę. Šis sprendimas buvo apskųstas. Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė savo asmens dokumentų fotokopijas.

3. Centras akcentavo, kad Departamentas 2021 m. birželio 18 d. rašte Nr. 14VR-1861 nurodė, kad Užsieniečio prieglobsčio prašymas buvo nagrinėjamas skubos tvarka. Išklausius prieglobsčio prašymo motyvus bei atlikus jų analizę Departamentas padarė išvadą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo prieglobsčio prašytojo kelionės tikslas, Užsienietis siekė patekti į kitas Europos Sąjungos šalis. Užsienietis piktnaudžiavo migracine sistema, pasinaudojo nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis, apie savo kelionės dokumentus teikė miglotus paaiškinimus, tokiu būdu siekdamas apsunkinti jo tapatybės nustatymą. Vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis galėtų pasislėpti ar nelaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę visoje Šengeno erdvėje.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – pratęsė Užsieniečiui taikomo sulaikymo terminą trims mėnesiams, bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Departamentas 2021 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą Nr. 12PR-178 dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, taigi Užsienietis bylos nagrinėjimo metu buvo prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas dėl jo prašymo nebuvo priimtas. Teismas nurodė, kad Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai nebuvo galutinai išaiškinti. Užsienietis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, byloje pateiktos asmens dokumentų kopijos, tačiau jos nebuvo išverstos į valstybinę kalbą, nepatvirtintos, neaiškios jų gavimo aplinkybės, todėl teismas negalėjo jomis remtis kaip tinkamais Užsieniečio tapatybę neginčijamai patvirtinančiais įrodymais. Be to, Užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje ar socialinių, ekonominių, kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistavo Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

6. Teismas nurodė, jog, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nebuvo galimas. Centro turimų pajėgų nepakaktų veiksmingai užkirsti kelio Užsieniečio pabėgimui, išliktų tikimybė, jog taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, Įstatymo tikslai nebus pasiekti. Užsieniečio argumentai teismo posėdyje nepaneigė rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, ypač, jei bus priimtas galutinis jam nepalankus Departamento sprendimas prieglobsčio byloje. Užsieniečiui taikomo sulaikymo termino pratęsimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Užsienietis, tvirtindamas, kad jam turėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą ir pažymi, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Taip pat, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Užsienietis pabrėžia, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.

9. Apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas jam netaikė alternatyvios sulaikymo priemonės dėl to, kad jis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Teismo nurodyti motyvai nėra įtvirtinti Įstatyme kaip neleidžiantys taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Bylą išnagrinėjęs teismas aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, buvimo nenustatė, todėl alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų ir savo kaip ultima ratio prasmės, nebuvo proporcingas.

10. Užsienietis pabrėžia, kad yra pateikęs savo asmens dokumentus. Byloje nėra reikšminga, jie išversti į valstybinę kalbą, ar ne. Svarbu tai, kad jis dokumentus pateikė ir pagal juos įmanoma identifikuoti apeliantą. Vertimas į valstybinę kalbą yra formali procedūra, todėl nereikėtų laikyti, kad jo asmens tapatybė yra nenustatyta, jei dokumentai yra suprantami.

11. Užsienietis teigia, kad nėra objektyvių duomenų, jog apeliantas nebendradarbiautų su institucijomis. Priešingai, Užsienietis teikė duomenis, informaciją, savo asmens dokumentų kopijas, todėl nėra pagrindo jo sulaikyti. Apeliantas savo elgesiu nėra parodęs, kad jis ketintų pažeisti apgyvendinimo tvarką ar išvykti iš Lietuvos.

12. Užsienietis pažymi, jog rūpintis pakankamomis Centro darbuotojų pajėgomis ir teritorijos saugojimu yra ne apelianto rūpestis ir atsakomybė. Valstybės institucijų neveiksmingumas negali būti pretekstas asmens judėjimo laisvės suvaržymui, kai asmuo nėra padaręs jokių pažeidimų.

13. Taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tuo pačiu jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti ir nebūtų nepagrįstai suvaržyta apelianto laisvė. Alternatyvios sulaikymo priemonės taikymas būtų mažiau pažeidžiantis apelianto interesus, prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek VSAT, Departamento, tiek apelianto interesus naudotis asmens laisve. Užsieniečio nuomone, sulaikymas nėra būtinas ir objektyviai reikalingas jo buvimui Lietuvos Respublikoje, o sprendimų vykdymui užtikrinti pakanka alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

14. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

15. Centras pažymi, kad Užsienietis, pats pildydamas savo anketą ir rašydamas paaiškinimą, prisistatė esąs N. Z. (N. Z.), o praėjus 14 dienų po sulaikymo, 2021 m. birželio 17 d. pateiktame prašyme suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jis prisistatė esąs N. Z. (N. Z.).

16. Centras nurodo, kad apeliantui atvykus į Lietuvos Respubliką ir paprašius prieglobsčio, jam buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus, taip pat pateiktas elektroninio pašto adresas atsiųsti patvirtintas dokumentų kopijas. Pasinaudojęs šia galimybe apeliantas pateikė (tiksli data nenustatyta) jo asmenybę patvirtinančių dokumentų kopijas.

17. Centras paaiškino, kad, apklaustas dėl jo atvykimo į Lietuvos Respubliką motyvų ir kelionės aplinkybių, apeliantas paaiškino, jog iš savo kilmės valstybės išvyko dėl karinių konfliktų grėsmės, nors pats juose teigė nedalyvavęs. Apklausiamas negalėjo nurodyti tikslaus kelionės maršruto, vengė kalbėti apie savo asmens dokumentų praradimo aplinkybes, tik nurodė, kad juos paėmė nelegalios kelionės į Lietuvos Respubliką organizatoriai (duomenys neskelbtini), iš kur jis su bendrakeleiviais krovinine transporto priemone nelegaliai vyko, tikėdamasis pasiekti Europos Sąjungą. Tokios šalies kaip Lietuvos Respublika jis teigė nežinojęs.

18. Centras pažymėjo, kad apeliantas, būdamas pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento neturėjimą atvykstant į Europos Sąjungą, tikrų jo asmens duomenų slėpimą pareiškėjas traktuoja kaip nebendradarbiavimą su valstybės institucijomis.

19. Centro teigimu, tai, kad apeliantas pasirinko kelią siekti savo tikslų ne legaliai atvykstant į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą o neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturint asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, keičiant savo asmens duomenis po sulaikymo ir apklausų metu, rodo, jog jis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims ir nevykdyti prieglobsčio prašytojo pareigų.

20. Centro įsitikinimu, pritaikius apeliantui alternatyvią sulaikymo priemonę – apgyvendinus Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nesant galimybių užtikrinti jo tinkamą apsaugą, yra rizika, jog jis pasišalins iš Centro siekdamas nelegaliai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis ir tokiais savo veiksmais sukeldamas ne tik nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse, bet ir atims galimybę Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms įvykdyti Departamento priimtą sprendimą – išsiųsti Užsienietį iš šalies.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, nuspręsta pratęsti Užsieniečio sulaikymo Centre terminą trims mėnesiams, bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

22. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, konstatavo, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas. Teismo vertinimu, Užsieniečio argumentai nepaneigia pernelyg didelės rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, ypač, jei bus priimtas galutinis jam nepalankus Migracijos departamento sprendimas prieglobsčio byloje, todėl taikomo sulaikymo termino pratęsimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų.

23. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad sulaikymas yra neproporcinga ir pernelyg griežta priemonė, pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju būtina pratęsti Užsieniečio sulaikymą. Užsienietis yra pateikęs savo asmens dokumentus. Prašoma taikyti priemonė, Užsieniečio teigimu, būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento, tiek apelianto interesus naudotis asmens laisve.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

25. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

26. Byloje nustatyta, kad užsieniečio atžvilgiu yra priimtas Migracijos departamento 2021 m. liepos 15 d. sprendimas nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, įsiteisėjus sprendimui išsiųsti jį į kilmės šalį. Migracijos departamento sudaryta komisija 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento 2021 m. liepos 15 d. sprendimo paliko nenagrinėtą. Šis sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Byla bus nagrinėjama teismo posėdyje 2021 m. spalio 28 d. 13 val. (remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis). Taigi konstatuotina, kad Migracijos departamento sprendimas nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir įsiteisėjus sprendimui išsiųsti užsienietį į kilmės šalį dar neįsiteisėjęs.

27. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3730-662/2021, kuria atmestas Užsieniečio apeliacinis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimo, kuriuo šis Užsienietis sulaikytas 3 mėn., t. y. iki 2021 m. rugsėjo 3 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo, konstatuota, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintas sulaikymo pagrindas išnykęs. Teisėjų kolegija šioje byloje neturi teisinio pagrindo kitokiems vertinimams, todėl prieina prie išvados, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo sulaikymui nėra.

29. Šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021).

31. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Užsienietis būdamas nesulaikytas ir siekdamas išvengti jo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini), gali bandyti slėptis nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo ir taip sutrukdyti įvertinti jo prieglobsčio prašymo (jį pagrindžiančių motyvų) pagrįstumą, todėl sprendžia, kad Užsienietis teisėtai sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

32. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai tenkino Centro teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo pratęsimo. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Užsieniečio N. Z. (N. Z.), gim. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė