2022-11-16 Nr. AB-27694-3-62-3-02387-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-270-492-2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02387-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.8; 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Verslo efektas“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2020 m. rugsėjo 3 d nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-32/J8-2 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovei buvo paskirta 2 600 Eur ekonominė sankcija už tariamai pažeistą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 54 straipsnio 2 dalį. Atsakovas, pripažindamas pareiškėją kaltu ir skirdamas ekonominę sankciją, vadovavosi tik formaliais kriterijais, nenagrinėjo pažeidimo masto, pažeidimo padarymo aplinkybių, asmens kaltės, pažeidimo pavojingumo, pažeidimu padarytos žalos.

3. Pareiškėjas teigė, kad Departamentas, skirdamas ekonominę sankciją, žinojo, jog sutvarkyti tokį kiekį atliekų neturint finansavimo nėra įmanoma, kadangi atliekų sutvarkymas kainuoja apie 2 000 000 Eur, todėl pareigūnas, nagrinėjantis pažeidimo bylą, turėjo visai neskirti ekonominės sankcijos.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagrindinis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės tikslas yra prevencija. Prevencijos principo apibrėžimas įtvirtintas Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtintus prioritetus, sankcijos turėtų būti taikomos, kai visos kitos priemonės yra išnaudotos ir neduoda rezultatų. Ekonominės sankcijos, kaip ir administracinės nuobaudos (baudos), paskirtis yra nubausti pažeidimą padariusį asmenį sukeliant jam turtinio pobūdžio padarinius. Pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad neįvykdė 2019 m. gruodžio 16 d. Privalomojo nurodymo Nr. KSP-26 reikalavimų, kurio įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. sausio 20 d. Už 2019 m. gruodžio 16 d. Privalomojo nurodymo Nr. KSP-26 neįvykdymą buvo nubaustas ir Bendrovės (duomenys neskelbtini) G. M. – 2020 m. balandžio 15 d. Departamentas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR N 897-2020, kuriuo G. M. buvo pripažintas kaltu padaręs nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 317 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 440 Eur bauda. Taigi paskyrus ekonominę sankciją pareiškėjui, buvo pažeistas non bis in idem (draudimo bausti du kartus už tą patį) principas.

5. Pareiškėjas nurodė, kad iki 2020 m. sausio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ), po 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir Nemokumo įstatymas). Pareiškėjas, apžvelgęs ĮBĮ nuostatas (11 str. 1 d., 11 str. 5 d. 20 p.), nurodė, kad bankroto byla bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB) „Lithuanian glass recycling“ buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi. Ta pačia nutartimi bankroto administratoriumi buvo paskirtas UAB „Verslo efektas“, kurio (duomenys neskelbtini) yra G. M.. BUAB „Lithuanian glass recycling“ neturi piniginių lėšų ir (ar) turto, todėl iki šios dienos nebuvo galimybės sutvarkyti likusias bendrovės teritorijoje susidariusias atliekas. Administratorius aktyviais veiksmais siekia sutvarkyti atliekas, kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją bei kitas kompetentingas valstybės institucijas, aktyviai bendravo su savivaldybe, kurios teritorijoje yra atliekos. Administratorius siekė gauti finansavimą, valstybės paramą, siekiant išspręsti susidariusią problemą. Akivaizdu, kad valstybė nuo problemos sprendimo yra nusišalinusi ir administratorius realios pagalbos nesulaukia. Dalį BUAB „Lithuanian glass recycling“ atliekų (564 tonas) savo sąskaita sutvarkė pats administratorius. Patirtos asmeninės administratoriaus išlaidos skirtos šiam bankroto procesui ir atliekų utilizavimui jau yra didžiulės. Į šias aplinkybes pareigūnas, skirdamas ekonominę sankciją, neatsižvelgė. Ginant BUAB „Lithuanian glass recycling“, jos kreditorių interesus, bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, buvo pareikštas žalos ieškinys bendrovės buvusiems vadovams ir akcininkams, inicijuoti teisminiai procesai prieš galbūt netinkamai kontrolės funkcijas vykdžiusias valstybės institucijas. Tik laimėjus žalos atlyginimo bylas BUAB „Lithuanian glass recycling“ įgytų realaus turto, kurį panaudojant atsirastų reali galimybė sutvarkyti atliekas.

6. Pareiškėjas akcentavo, kad pagal teisinį reglamentavimą nėra nustatyta, kokiu būdu turi būti tvarkomos (ar kitaip realizuojamos) bankrutavusių įmonių veikloje susidariusios atliekos tais atvejais, kai bankrutavusi įmonė pati neturi lėšų tokių atliekų tvarkymui. Bankroto administratorius negali būti laikomas asmeniškai atsakingu už bendrovės veiksmus vykdant veiklą iki bankroto bylos jai iškėlimo dienos ir už tokios veiklos metu paliktas atliekas. Tai yra pirmiausia jos buvusių valdymo organų atsakomybė, nes būtent dėl jų neteisėtų veiksmų BUAB „Lithuanian glass recycling“ turi tik atliekas ir nėra jokio realaus turto, kuris galėtų būti panaudotas siekiant jas sutvarkyti. Taip pat kyla pagrįstas įtarimas, kad už susidariusią padėtį yra atsakingos ir kompetentingos kontrolės institucijos, kurios nestabdė bendrovės veiklos, leido jai toliau kaupti didžiulius kiekius šiukšlių, nors jokio pagrindo tai daryti nebuvo. Bankroto procese buvo nustatyta, jog nepaisant aplinkos apsaugos inspektorių vykdytų patikrinimų / kontrolės UAB „Lithuanian glass recycling“ veiklos teritorijose yra palikti itin dideli kiekiai stiklo atliekų, įskaitant ir pavojingo stiklo atliekas (šioms atliekoms saugoti įmonė iš viso neturėjo leidimo). Iškėlus bankroto bylą, liko tris kartus didesnis sukauptas atliekų kiekis nei įmonė galėjo laikyti. Bendrovė (bankroto administratorius) negali būti įpareigojamas savo lėšomis pašalinti bankrutavusios įmonės veiklos metu paliktas atliekas, kadangi neturėjo jokios įtakos tam, kad šios atliekos atsirastų. Pareiškėjas tik gali imtis veiksmų, kuriais būtų pareikalauta atsakomybės iš atitinkamų asmenų (ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p.).

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad siekia, jog BUAB „Lithuanian glass recycling“ atliekos būtų sutvarkytos ir jos bankroto procesas būtų užbaigtas. Šio tikslo pareiškėjas siekia aktyviais veiksmais bendraudamas su valstybės, savivaldybės institucijomis, vietos bendruomene, o taip pat ir teritorijos, kurioje yra bendrovės atliekos, savininke UAB „Verenta”.

8. Pareiškėjas nurodė, kad, atsakovui žinant, jog bankroto administratorius neturi finansinių galimybių sutvarkyti atliekas, jis sistemingai duoda privalomuosius nurodymus tiek bankroto administratoriui, tiek bankroto administratoriaus direktoriui, o neįvykdžius šių privalomųjų nurodymų, bankroto administratoriui skiria nuobaudas, o bankroto administratoriaus direktoriui – administracines nuobaudas. Toks Departamento pareigūnų elgesys yra nepateisinamas, ypač įvertinant tai, jog jie nesiėmė priemonių ir taip neveikė buvusių UAB „Lithuanian glass recycling” vadovų atžvilgiu, kai būtent visos atliekos ir susidarė iki bankroto bylos iškėlimo, kai UAB „Lithuanian glass recycling” vykdomą veiklą privalėjo kontroliuoti Departamento pareigūnai. Privalomieji nurodymai per nustatytą terminą nebuvo įvykdyti dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas yra padaręs teisės pažeidimą ir už tai jam turi būti skiriama ekonominė sankcija.

9. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad privalomasis nurodymas buvo duotas vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 1 punktu. BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorius (pareiškėjas) nesiima veiksmų, kad sukauptos bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto BUAB „Lithuanian glass recycling“ atliekos būtų laikomos saugomoje, rakinamoje teritorijoje bei laikantis Taršos integruotos ir prevencijos kontrolės (toliau – ir TIPK) leidime Nr. 4/40 nustatytų atliekų laikymo sąlygų, todėl visada išlieka grėsmė, kad gali būti papildomai privežta ir išpilta į esamas atliekų krūvas arba šalia jų tokių atliekų (pavojingų), dėl kurių gali atsirasti žala aplinkai. Privalomasis nurodymas taip pat buvo duotas vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 punktu, kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti. Bankroto administratorius UAB „Verslo efektas“ nesiima aktyvių veiksmų, kad nuo BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto pradžios (2013 m. spalio 21 d.) sukauptos bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto BUAB „Lithuanian glass recycling“ stiklo, stiklo pakuotės ir kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekos, kurios laikomos neleistinoje vietoje, t. y. nesilaikant TIPK leidimo Nr.4/40 sąlygų, būtų pašalintos iš teritorijos.

11. Departamentas akcentavo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 54 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 126 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 3 dalyje. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisė, kad pareiškėjas nuo 2013 m. lapkričio 4 d. yra BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorius. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punktą likviduojant bankrutavusią įmonę bankroto administratorius privalo teisės akių nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Ši pareiga nebuvo vykdoma nuo 2013 metų. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Nemokumo įstatymas nemokumo administratoriui taip pat nustato pareigą organizuoti atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą (63 str. 1 d. 15 p.).

12. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nesinaudojo Įstatymo 22 straipsnyje nurodyta teise prašyti nustatyti ilgesnius privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, nepateikė prašymo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminų. Privalomuoju nurodymu pareiškėjui buvo nurodyta sutvarkyti ne visas atliekas, kurias turi sukaupusi BUAB „Lithuanian glass recycling“ įvairiose teritorijose, o tik pašalinti iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), lauke krūvose esančias 914,813 tonų stiklo, stiklo pakuotės ir kitas mechaninio atliekų apdorojimo atliekas, tam nėra reikalinga 2 000 000 Eur suma. Be to, G. M. buvo nubaustas pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį kaip fizinis asmuo, o ekonominė sankcija UAB „Verslo efektas“ skirta pagal AAĮ 126 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį kaip juridiniam asmeniui. ANK nenumato juridinių asmenų atsakomybės, atitinkamai AAĮ nenumato fizinių asmenų atsakomybės. Asmenys nubausti už tą pačią veiką, tačiau jie yra skirtingi – vienu atveju fizinis asmuo, kitu – juridinis asmuo, todėl non bis in idem principas nėra pažeistas. Bausti skirtingus asmenis už tą pačią veiką nėra minėto principo pažeidimas.

13. Departamento vertinimu, pareiškėjas prisiėmė pareigą savo atsakomybe ir rizika sutvarkyti atliekas, nes tai numatyta tiek galiojusiame ĮBĮ, tiek dabar galiojančiame Juridinių asmenų nemokumo įstatyme. Pareiškėjas yra įmonė, siekianti pelno, jos veikla susijusi su rizika verslo srityje. Prisiimdama bankroto administratoriaus pareigas, numatytas įstatyme, Bendrovė prisiima tuo pačiu ir riziką už savo verslo sėkmę ar nesėkmę. Pareiškėjas turi visas galimybes sudaryti įvairius sandorius su kitomis verslo struktūros įmonėmis, skolintis, investuoti ir t. t.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

15.1. Pareiškėjui ekonominė sankcija (2 600 Eur bauda) Nutarimu buvo paskirta už tai, kad BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorius (pareiškėjas) neįvykdė 2019 m. gruodžio 16 d. jam duoto Privalomojo nurodymo Nr. KSP-26, kurio įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. sausio 20 d., reikalavimų, t. y. nepašalino iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), stiklo, stiklo pakuotės ir kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų (atliekų kodas 17 02 02, 19 12 05, 19 12 12) (apie 914,813 tonų), sukauptų BUAB „Lithuanian glass recycling“ nesilaikant TIPK Nr. 4/40 sąlygos – ūkinė veikla privalo būti vykdoma tik nuomojamose, uždarose patalpose. Įmonės teritorijoje negalima jokia veikla, kol nebus žemės sklypo nuosavybės (nuomos) dokumentų ir jų nepateiks Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui.

15.2. 2020 m. sausio 24 d. buvo atliktas pareiškėjai duoto Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimas ir jo metu nustatyta, kad UAB „Verslo efektas“ neįvykdė Privalomojo nurodymo, t. y. nepašalino iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), stiklo, stiklo pakuotės ir kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų (atliekų kodas 17 02 02, 19 12 05, 19 12 12) (apie 914,813 tonų), sukauptų BUAB „Lithuanian glass recycling“.

15.3. Departamento specialistas 2020 m. liepos 27 d. surašė UAB „Verslo efektas“ padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J8-2 už tai, kad neįvykdė 2019 m. gruodžio 16 d. pareiškėjui duoto Privalomojo nurodymo Nr. KSP-26, kurio įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. sausio 20 d. (ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nekilo).

16. Teismas apžvelgė Įstatymo (18 str. 1 p., 2 p., 2 str. 7 d., 4 str. 1 p., 54 str. 2 d.), AAĮ (126 str. 1 d., 3 d.), ĮBĮ (11 str. 1 d., 31 str. 1 d. 5 p.), Nemokumo įstatymo (2 str., 66 str. 1 d. 15 p.) nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodė, kad paminėtas teisinis reglamentavimas ir jau suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nustato pareigą įmonės administratoriui likviduojant bankrutavusią įmonę įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, todėl šios pareigos (kaip bankroto administratoriaus administracinio teisinio statuso elemento) įgyvendinimas negali būti siejamas su bankrutuojančios įmonės veikla, t. y. už atliekų sutvarkymą yra atsakingas bankroto administratorius.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas argumentais, susijusiais su Privalomojo nurodymo įvykdymo didelėmis sąnaudomis, piniginių lėšų nebuvimu. Pareiškėjas ir jo atstovas taip pat remiasi civiline byla Nr. e2-671-430/2020, kurioje pareikštas ieškinys dėl žalos priteisimo BUAB „Lithuanian glass recycling“ buvusiems vadovams ir akcininkams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio administracinėse bylose jau yra suformavęs apygardų administracinių teismų praktiką, jog į nagrinėjamos bylos ginčo dalyką nepatenka klausimų, susijusių su lėšomis, kuriomis turėtų būti įvykdytas privalomasis nurodymas, sprendimas. Privalomojo nurodymo įvykdymo sąnaudos bei jų šaltiniai – bankroto administratoriaus įstatymų leidėjo priskirtos bendros veiklos sudėtinė dalis, apibrėžta ĮBĮ, Nemokumo įstatyme ir kituose teisės aktuose, todėl skundo motyvai, kokiomis lėšomis turi būti sutvarkytos likviduojamos įmonės atliekos, negali pasitarnauti skundžiamo Nutarimo neteisėtumui.

18. Teismas nurodė, kad šioje administracinėje byloje ir administracinio nusižengimo byloje, kurioje buvo nubaustas pareiškėjo direktorius, ginčo dalykas iš esmės skiriasi. Šioje administracinėje byloje ginčas kyla ne dėl administracinio nusižengimo atsakomybės fiziniam asmeniui, o dėl ekonominės sankcijos, skirtos juridiniam asmeniui, kuri reglamentuojama AAĮ ir ĮBĮ normomis, todėl paminėtuose sprendimuose nustatytos aplinkybės teismui neturi privalomosios galios ir tai nelaikytina dvigubo nubaudimo negalimumo principo pažeidimu. Be to, pareiškėjo skunde dėstomi argumentai dėl atsakovo galbūt netinkamai vykdytos BUAB „Lithuanian glass recycling“ kontrolės ir galimos Departamento ar kitų institucijų kaltės yra ne šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

19. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nesinaudojo Įstatyme numatyta galimybe pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Pareiškėjas, būdamas aktyvus ir rūpestingas, galėjo išnaudoti visas galimybes ginčyti Privalomojo nurodymo teisėtumą ir pagrįstumą arba prašyti pratęsti jo įvykdymo terminą, tačiau tokiomis galimybėmis nepasinaudojo. Įstatymas imperatyviai įtvirtina juridinio asmens pareigą vykdyti Departamento pareigūnų teisėtus nurodymus, o, neįvykdžius laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, įstatymas numato juridinio asmens atsakomybę.

20. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui ekonominė sankcija skirta už Privalomojo nurodymo neįvykdymą ir Privalomasis nurodymas nėra panaikintas Įstatyme ar ABTĮ nustatyta tvarka, neturi pagrindo abejoti, jog juridinis asmuo (pareiškėjas) pagrįstai yra traukiamas atsakomybėn pagal AAĮ. Teismas pareiškėjo atsakomybę šalinančių aplinkybių nenustatė, Nutarimas yra pakankamai motyvuotas, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas, įvertinti pažeidimą pagrindžiantys įrodymai ir pareiškėjo atstovo rašytiniai paaiškinimai, procedūrinių pažeidimų priimant Nutarimą teismas nenustatė. Skirdamas ekonominę sankciją (baudą) pareiškėjui, atsakovas pagrįstai vadovavosi AAĮ 51 straipsnio 1 dalimi, nustatė sunkinančią aplinkybę, jog pareiškėjas tęsė pažeidimą (AAĮ 51 str. 3 d.), ir teisingai paskyrė ekonominę sankciją (2 600 Eur baudą), didesnę nei sankcijos už sunkesnį pažeidimą vidurkis (51 str. 4 ir 6 d.). Teismas savarankiškai jokių esminių AAĮ 48–51 straipsnių pažeidimų nenustatė.

21. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti nėra pagrindo.

III. 22. Pareiškėjas UAB „Verslo efektas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą, taip pat priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas teigia, kad aplinkybė, jog Privalomasis nurodymas nėra panaikintas, nedraudžia apskųsti Nutarimą. Privalomojo nurodymo neapskundimas negali užkirsti ir neužkerta kelio pareiškėjui savo pažeistas teises ginti ir kitais teisiniais būdais ir priemonėmis. Teismas turi galimybę ir privalo revizuoti net ir neapskųsto / galiojančio viešojo administravimo subjekto administracinio akto vykdymą, jeigu toks vykdymas yra neįmanomas, objektyviai negalimas, pažeidžia esminius viešojo administravimo principus ir yra tiesiog neteisingas.

24. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-255-753/2020 priimtas nutarimas, kuris Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi paliktas nepakeistas, nustatytos aplinkybės teismui neturi privalomosios galios, nes ginčo dalykas skiriasi, ginčas kyla ne dėl administracinio nusižengimo atsakomybės fiziniam asmeniui, o dėl ekonominės sankcijos, skirtos juridiniam asmeniui, kuri reglamentuojama AAĮ ir ĮBĮ normomis. Tiek šiuo atveju pareiškėjui skirta ekonominė sankcija, tiek administracinio nusižengimo bylose pareiškėjo (duomenys neskelbtini) G. M. buvo bandoma nubausti dėl to paties dalyko, dėl ko buvo skirta ekonominė sankcija pareiškėjui, t. y. tai, jog nepašalino iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), stiklo, stiklo pakuotės ir kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų (atliekų kodas 17 02 02, 19 12 05, 19 12 12) (apie 914,813 tonų), likusių po BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto, bei buvo vertinamos aplinkybės, susijusios su atliekų nepašalinimu.

25. Pareiškėjas nurodo, kad negalima situacija, kai Bendrovės direktorius, kaip bankrutuojančio asmens bankroto administratoriaus vadovas, už tapataus privalomojo nurodymo neįvykdymą nėra nubaudžiamas, nes teismai padaro išvadas, jog privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl objektyvių priežasčių, o jau pats bankroto administratorius sulaukia sankcijos už tapataus privalomojo nurodymo neįvykdymą, nepaisant to, jog ir bankroto administratorius neįvykdė privalomojo nurodymo dėl objektyvių priežasčių.

26. Pareiškėjas akcentuoja, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra konstatuota, jog BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorius, taip pat ir jos įgaliotas asmuo G. M. įmonės bankroto proceso metu kreipėsi į įvairias institucijas dėl susidariusios situacijos (atliekų tvarkymo), žalos išieškojimo, taip pat vykusiuose susirinkimuose teikė pasiūlymus, t. y. buvo aktyvus ir ieškojo sprendimų bei lėšų dėl atliekų tvarkymo, taip pat konstatuota, kad BUAB „Lithuanian glass recycling“ neturi nei lėšų, nei turto, t. y. finansinių galimybių įvykdyti privalomuosius nurodymus, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-671-430/2020 BUAB „Lithuanian glass recycling“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei BUAB „Lithuanian glass recycling“ solidariai iš atsakovų 679 558,61 Eur, kas sudaro pagrindą teigti, kad bankroto administratorius rodo iniciatyvą ieškodamas būdų kaip sutvarkyti ir utilizuoti atliekas bei tikėtina, jog BUAB „Lithuanian glass recycling“, gavusi priteistą sumą iš atsakovų pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą, galės disponuoti įmonės lėšomis ir bent dalį jų skirti atliekų utilizavimo darbams atlikti.

27. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama byla, kurioje atsakovas yra Aplinkos ministerija, ir jeigu bus nustatyta, jog dėl tokio atliekų kiekio susidarymo yra atsakinga valstybės institucija, tikėtina, kad lėšos aplinkos sutvarkymui, atliekų utilizavimui bus skiriamos iš Aplinkos ministerijos.

28. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog Bendrovės nurodomos aplinkybės dėl Departamento galbūt netinkamai vykdytos BUAB „Lithuanian glass recycling“ kontrolės ir galimos Departamento ar kitų institucijų kaltės yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjo negalėjimas įvykdyti Privalomojo nurodymo yra netinkamai Departamento vykdytos kontrolės pasekmė ir pareiškėjas neturi būti baudžiamas už tai, kad Departamento pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas. Šiuo atveju turėjo būti įvertintos aplinkybės, susijusios su atliekų susidarymu.

29. Pareiškėjas nurodo, kad jis savo iniciatyva, būtent savo, bet ne Departamento pareigūnų, yra kreipęsis visur, kur tik įmanoma, tačiau akivaizdu, jog kompetentingos institucijos nuo problemos sprendimo nusišalina ir tikėtina, jog atsakingi pareigūnai, bandydami išvengti galimos jų asmeninės atsakomybės, yra pasirinkę bausti pareiškėją ir jo direktorių už tariamus pažeidimus.

30. Pareiškėjas pažymi, kad aktyviai vykdo BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto procedūras, siekia surasti finansavimo šaltinių, siekiant sutvarkyti atliekas, o taip pat ėmėsi veiksmų dėl žalos priteisimo iš atsakingų asmenų. Tik laimėjus bylas BUAB „Lithuanian glass recycling“ įgytų realaus turto, kurį panaudojant atsirastų reali galimybė sutvarkyti atliekas.

31. Pareiškėjo teigimu, visos BUAB „Lithuanian glass recycling” atliekos yra susidariusios dar iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Lithuanian glass recycling”, pareiškėjas nedarė jokios įtakos atliekų susidarymo faktui. Atliekų atsiradimą galėjo nulemti tik nesąžiningi BUAB „Lithuanian glass recycling” vadovų ir / ar kontrolės funkciją vykdžiusių pareigūnų veiksmai. Bankroto proceso metu pareiškėjas neturėjo / neturi jokio tikslo, kad atliekos liktų nesutvarkytos ir niekaip to nesiekia, priešingai, pareiškėjas siekia, kad BUAB „Lithuanian glass recycling” atliekos būtų sutvarkytos ir jos bankroto procesas būtų užbaigtas. Šio tikslo pareiškėjas siekė / siekia aktyviais veiksmais bendraudamas su valstybės, savivaldybės institucijomis, vietos bendruomene, o taip pat ir teritorijos, kurioje yra bendrovės atliekos, savininke UAB „Verenta”, tačiau pareiškėjo prašymai padėti sutvarkyti atliekas iššaukė neadekvačią ir demokratinėje, teisinėje valstybėje nesuvokiamą valstybės institucijų reakciją, jos ėmė reikalauti, kad pats pareiškėjas sutvarkytų atliekas, kai yra žinoma, jog BUAB „Lithuanian glass recycling” yra nemoki, jos bankrotas pripažintas tyčiniu ir ji bylinėjasi su galbūt žalą padariusiais subjektais.

32. Pareiškėjo vertinimu, privalomieji nurodymai per nustatytą terminą nebuvo įvykdyti dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių, priežasčių, todėl, vadovaujantis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas yra padaręs teisės pažeidimą ir už tai jam turi būti skiriama ekonominė sankcija.

33. Atsakovas Departamentas, atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartodamas atsiliepimo į skundą argumentus ir sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2020 m. rugsėjo 3 d nutarimo dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-32/J8-2, teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad likviduojant bankrutavusią įmonę bankroto administratorius privalo teisės aktų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Privalomas nurodymas nėra nuginčytas, pareiškėjas dėl jo įvykdymo termino pratęsimo nesikreipė, todėl ekonominė sankcija pareiškėjui paskirta pagrįstai.

36. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, turėjo atsižvelgti į administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes, kurioje UAB „Verslo efektas“ direktorių buvo bandoma nubausti dėl to paties dalyko, dėl ko buvo skirta ekonominė sankcija pareiškėjui. Teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, susijusių tiek su pažeidimo padarymu, tiek su objektyviomis galimybėmis jį įvykdyti (dėl lėšų trūkumo), be to, pareiškėjo vertinimu, dėl tokio atliekų susidarymo yra atsakinga pati Aplinkos ministerija. Pareiškėjo teigimu, privalomieji nurodymai per nustatytą terminą nebuvo įvykdyti dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių, priežasčių, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas yra padaręs teisės pažeidimą ir už tai jam turi būti skiriama ekonominė sankcija.

37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

39. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

40. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 5 punktą likviduojant bankrutavusią įmonę bankroto administratorius privalo teisės aktų numatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Juridinių asmenų nemokumo įstatymas nemokumo administratoriui taip pat nustato pareigą organizuoti atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 str. 1 d. 15 p.).

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad įmonės bankroto administratoriui nustatyta pareiga likviduojant bankrutavusią įmonę įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, todėl šios pareigos (kaip bankroto administratoriaus administracinio teisinio statuso elemento) įgyvendinimas negali būti siejamas su bankrutuojančios įmonės veikla (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1293/2012; 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1006-798/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-607-556/2016; 2019 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3763-662/2018; 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2247-662/2020; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2793-492/2021).

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jam nepagrįstai pritaikyta atsakomybė už Privalomojo nurodymo nevykdymą dėl tų pačių aplinkybių, kurios buvo įvertintos administracinio nusižengimo byloje. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje ir administracinio nusižengimo byloje ginčo dalykas skiriasi, šioje byloje ginčas kyla ne dėl administracinio nusižengimo atsakomybės fiziniam asmeniui taikymo, o dėl ekonominės sankcijos, skirtos juridiniam asmeniui, kuri reglamentuojama AAĮ ir Įmonių bankroto įstatymo normomis, todėl administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės teismui neturi privalomosios galios ir tai nelaikytina dvigubo nubaudimo negalimumo principo pažeidimu.

43. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog Privalomojo nurodymo nevykdymas neatsiejamas nuo fizinio asmens veiksmų, teisinė atsakomybė kaip atskiriems subjektams savarankiškais pagrindais kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui. (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1809-502/2021; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2793-492/2021 ir kt.). Bendrovė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl jam tenka atsakomybė už padaryto teisės pažeidimo pasekmes. Administracinio nusižengimo byloje nėra paneigtas faktas dėl Privalomojo nurodymo nevykdymo aplinkybių, tik nustatyta aplinkybė, kad dėl to nėra UAB „Verslo efektas“ vadovo, kaip fizinio asmens kaltės; o tai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl įmonės pareigos įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimus.

44. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl to, kad bankrutuojančios įmonės administratorius negali įvykdyti Privalomojo nurodymo, nes UAB „Verslo efektas“ neturėjo pakankamai lėšų, negalėjimas įvykdyti Privalomojo nurodymo yra netinkamai Departamento vykdytos kontrolės pasekmė ir kt., pagrįstai akcentavo, jog šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl galiojančio Privalomojo nurodymo vykdymo. Nemokumo administratoriui įstatymu (Įmonių bankroto įstatymo 31 str. 1 d. 5 p., Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 str. 1 d. 15 p.) nustatyta pareiga sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, jo diskrecijai priskirtinas teisės aktuose numatytų priemonių pasirinkimas įstatymuose iškeltiems tikslams įgyvendinti: Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatyta, kad administratorius, padaręs prielaidą, jog yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat 26 punkte nustatyta, kad pateikia ieškinį teismui dėl šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos žalos atlyginimo, ir kt. Nustatyta, kad UAB „Verslo efektas“ nuo 2013 m. lapkričio 4 d. yra BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorius, į teismą su ieškiniu dėl bankrutavusiai įmonei padarytos žalos atlyginimo kreipėsi tik 2018 m. Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiu 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-671-430/2020 ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir priteista BUAB „Lithuanian glass recycling“ solidariai iš atsakovų 679 558,61 Eur.

45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus nemokumo administratoriui, pareiškėjo argumentus, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog jo veiksmai niekaip nelėmė atliekų susidarymo fakto, priešingai, jis kreipėsi į visas įmanomas institucijas dėl susidariusios situacijos, kad lėšas jų sutvarkymui turi skirti valstybė ir kt., atmeta kaip nepagrįstus, nesusijusius su ekonominės sankcijos už Privalomojo nurodymo nevykdymą taikymu pareiškėjui. Pažymėtina, kad teisės aktai nustato pareigą nemokumo administratoriui sutvarkyti bankrutavusios įmonės atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, šiam tikslui pasiekti įstatymuose nustatytos priemonės, kurių panaudojimo efektyvumas priklauso nuo paties pareiškėjo veiksmų. Tokios pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-2793-492/2021 pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Verslo efektas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – BUAB „Lithuanian Glass Recycling“) dėl nutarimo panaikinimo.

46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

47. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjas teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgyja.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė