A-552-88-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552 -88/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00574-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovei Sigitai Savickienei,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Gitanai Jackūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. K. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 15) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4 – ojo pensijų skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Vilniaus skyrius) 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 15-17-12879, kuriuo atsisakyta skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2012 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (6.5)1-179, kuriuo paliktas galioti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių paskirti jai kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.

Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su atsakovo skundžiamu sprendimu, kuriuo atsisakyta paskirti jai kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, tuo pagrindu, kad ji neturi 10 metų stažo, įgyto dirbant ypatingomis sąlygomis. Pabrėžė, kad jos darbo knygelės 20–23 lapuose skirsnio „Žinios apie darbą“ 8–12 punktuose pažymėta, kad ji nuo 1979 m. rugpjūčio 8 d. iki 1989 m. spalio 30 d. Lietuvos aklųjų draugijos Vilniaus gamybiniame mokymo kombinate dirbo plastmasinių gaminių ceche kontroliere, instaliacinių gaminių cecho presavimo bare plastmasių presuotoja-mokine ir presuotoja. Jos darbo stažas ypatingomis sąlygomis yra didesnis negu 10 metų, todėl atsakovas neteisingai nustatė, kad į jos darbo stažą, išdirbtą ypatingomis darbo sąlygomis, įskaitytinas tik nuo 1980 m. sausio 16 d. iki 1989 m. spalio 3 d. dirbtas laikotarpis.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime (b. l. 21-23) prašė pareiškėjos skundą atmesti, nurodęs, kad išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktus dokumentus (darbo knygelę, UAB „Liregus“ išduotą pažymą Nr. 60, asmeninės kortelės kopiją) ir remdamasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 67 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 267 patvirtinto Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 14 punkto, TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtintų Gamyklų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašų Nr. 1 (toliau – ir Sąrašas Nr.

1) ir Nr. 2 (toliau – ir Sąrašas Nr.

2) XV skyriaus „Metalo apdirbimas“ 10 dalies ir TSRS Valstybinio darbo ir darbo užmokesčio komiteto ir Visasąjunginės Centrinės Profesinių Sąjungų Tarybos Sekretoriato 1976 m. balandžio 2 d. išaiškinimo Nr. 5/8 „Dėl TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtintų Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų, darbas kuriose suteikia teisę gauti valstybinę pensiją lengvatinėmis sąlygomis ir lengvatinio dydžio, sąrašų taikymo“ (toliau – ir Išaiškinimas Nr. 5/8) 12 punkto nuostatomis, į pareiškėjos stažą kompensacijai skirti įskaitė laikotarpį nuo 1980 m. sausio 16 d. iki 1989 m. spalio 30 d. (9 metus 9 mėnesius 15 dienų), kai ji dirbo plastmasių presuotoja Lietuvos aklųjų draugijos Vilniaus gamybiniame mokymo kombinate (UAB „Liregus“).

Pažymėjo, kad laikotarpis nuo 1979 m. rugpjūčio 8 d. iki 1979 m. spalio 30 d., kai dirbo techninės kontrolės skyriaus kontroliere, ir laikotarpis nuo 1979 m. lapkričio 1 d. iki 1980 m. sausio 15 d., kai dirbo plastmasių presuotoja-mokine, į stažą kompensacijai skirti neįskaityti. Pabrėžė, kad UAB „Liregus“ išduotoje pažymoje Nr. 60 apie pareiškėjos ypatingas darbo sąlygas nurodytas visas laikotarpis nuo 1979 m. lapkričio 1 d., kai ji buvo pervesta iš techninės kontrolės skyriaus kontrolierės pareigų į elektros instaliacijos gaminių cecho presavimo barą plastmasių presuotoja- mokine iki 1989 m. spalio 30 d., nors pareiškėja plastmasių presuotoja dirbo tik nuo 1980 m. sausio 16 d.

Atkreipė dėmesį, kad Išaiškinime Nr. 5/8 yra nurodyta, kad laikotarpiai, kai asmuo mokėsi tam tikros profesijos, kuri tiesiogiai įvardyta Sąrašuose Nr. 1 ar Nr. 2, į stažą ypatingomis darbo sąlygomis neįskaitomi. Nustatė, kad laikotarpis nuo 1979 m. rugpjūčio 8 d. iki 1979 m. spalio 30 d., kai pareiškėja dirbo techninės kontrolės skyriaus kontroliere, UAB „Liregus“ išduotoje pažymoje Nr. 60 kaip darbas kenksmingomis sąlygomis nenurodytas. Sąraše Nr. 2 techninės kontrolės skyriaus kontrolierės pareigybė taip pat neįvardyta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 37–38) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o savo poziciją grindė iš esmės analogiškais argumentais, kaip ir atsakovas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu (b. l. 72-73) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos skundo argumentų matyti, kad savo reikalavimų pagrįstumą ji sieja su galimybe nagrinėjamo ginčo atveju taikyti Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. Pareiškėjos teigimu, ji yra įgijusi didesnį kaip 10 metų darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis, todėl įgijo teisę į kompensaciją.

Priimdamas sprendimą teismas vadovavosi Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuris nustato, kad asmenims, dirbusiems iki 1995 m. sausio 1 d. požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame Gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus sąraše Nr. 2 išmokama kompensacija už 5 metus: vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims – ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 2; taip pat Pensijų įstatymo 67 straipsnio 5 dalimi, kuri numato, kad asmenims, išdirbusiems ne mažiau kaip pusę šio straipsnio 2–4 dalyse nustatyto laiko kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti, išmokama kompensacijos dalis, proporcinga išdirbtam laikui. Jei kompensacijai gauti reikia išdirbti šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis ne mažiau kaip 10 metų, kompensacijos daliai gauti turi būti dirbta ne mažiau kaip pusė šio laiko 1988–1994 metais.

Teismas nustatė, kad byloje esantys pareiškėjos darbo knygelės ir asmens kortelės išrašai patvirtina, kad pareiškėja Lietuvos aklųjų draugijos Vilniaus gamybiniame mokymo kombinate nuo 1979 m. rugpjūčio 8 d. iki 1979 m. spalio 31 d. dirbo plastmasinių gaminių cecho užbaigimo bare kontroliere, nuo 1979 m. lapkričio 1 d. iki 1980 m. sausio 15 d. instaliacinių gaminių cecho presavimo bare dirbo plastmasių presuotoja-mokine, o nuo 1980 m. sausio 16 d. iki 1989 m. spalio 29 d. - presuotoja (b. l. 28, 32–34).

Pabrėžė, kad šalys skirtingai vertina pareiškėjos darbo pobūdį 1979 m. rugpjūčio 8 d. – 1980 m. sausio 15 d. laikotarpiu, kuomet ji dirbo plastmasinių gaminių cecho užbaigimo bare kontroliere ir instaliacinių gaminių cecho presavimo bare plastmasių presuotoja-mokine. Todėl nurodė, kad sprendžiant ginčą būtina nustatyti, ar pareiškėjos 1979 m. rugpjūčio 8 d. – 1980 m. sausio 15 d. laikotarpiu dirbtas darbas pripažintinas darbu, nurodytu Sąraše Nr. 2. Pažymėjo, kad Sąrašo Nr. 2 XV skyriaus „Metalo apdirbimas“ 10 dalyje nurodyta gaminių iš plastmasės presuotojos profesija, o Išaiškinimo Nr. 5/8 12 dalies 2 punkte nustatyta, kad laikotarpiai, kai asmuo mokėsi (individualiai ar brigadoje) tam tikros profesijos, kuri tiesiogiai įvardyta Sąrašuose Nr. 1 ar Nr. 2 (pvz. mokiniai-ėsdintojai, mokiniai-liejikai), į stažą ypatingomis darbo sąlygomis neįskaitomi. Iš Išaiškinimo Nr. 5/8 12 dalies 2 punkto nuostatų analizės, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos darbo laikotarpis Lietuvos aklųjų draugijos Vilniaus gamybiniame mokymo kombinate, kai ji dirbo instaliacinių gaminių cecho presavimo bare plastmasių presuotoja-mokine, t. y. nuo 1979 m. lapkričio 1 d. iki 1980 m. sausio 15 d., negali būti įtrauktas į jos darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis. Be to, pabrėžė, kad Gamyklų, cechų, profesijų ir pareigų, darbas kuriose suteikia teisę gauti valstybinę pensiją lengvatinėmis sąlygomis ir lengvatinio dydžio, sąraše plastmasinių gaminių cecho kontrolierės profesija nėra numatyta. Todėl sprendė, kad į pareiškėjos darbo stažą ypatingomis sąlygomis negali būti įskaitomas ir jos dirbtas kontrolierės darbas plastmasinių gaminių cecho užbaigimo bare.

Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad pareiškėjos darbo stažu, įgytu dirbant darbą ypatingomis sąlygomis ir nurodytu Sąraše Nr. 2, pripažintinas tik stažas, kai pareiškėja dirbo plastmasinių dirbinių presuotoja, t. y. nuo 1980 m. sausio 16 d. iki 1989 m. spalio 29 d. Pareiškėjos darbo plastmasinių dirbinių presuotoja stažas yra lygus 9 metams 9 mėnesiams ir 15 dienų, todėl konstatavo, kad pareiškėja nėra įgijusi Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto 10 metų darbo stažo ypatingomis sąlygomis. Be to, įvertinęs tai, kad pareiškėja 1988–1994 metais plastmasinių dirbinių presuotoja nėra išdirbusi pusės Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto minimalaus laikotarpio, t. y. 5 metų, teismas padarė išvadą, kad jai negali būti skiriama ir Pensijų įstatymo 67 straipsnio 5 dalyje numatyta kompensacijos dalis. Todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėja J. K. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 76), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Apeliantė tiek mokinės, tiek presuotojos pareigose dirbo kenksmingomis sąlygomis, todėl remiantis Pensijų įstatymo 67 straipsnio 1 - 4 dalimis, Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 69 straipsniu, Tvarkos aprašu 4 punktu, ji turi teisę gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Pažymi, kad jos specialus darbo stažas buvo nepertraukiamas, kadangi visą laiką dirbo tam tikromis kenksmingomis darbo sąlygomis tam tikrose pareigose, su kuriomis įstatymai sieja darbininkų teises papildomas socialinio aprūpinimo lengvatas.

2. Pirmosios instancijos administracinis teismas nepasisakė dėl visų skundo argumentų ir neteisėtai vadovavosi Išaiškinimo Nr. 5/8 nuostatomis, kadangi šis teisės aktas šiuo metu negalioja.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 87-89) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo įskaityti į apeliantės darbo ypatingomis sąlygomis stažą pirmojo laikotarpio, t. y. nuo 1979 m. rugpjūčio 8 d. iki 1979 m. spalio 31 d. , kadangi Sąraše Nr. 2 gaminių iš plastmasės cecho kontrolierės profesija (pareigybė) nėra įvardinta. Taip pat nebuvo pagrindo į stažą įtraukti ir jos darbo laikotarpio Lietuvos aklųjų draugijos Vilniaus gamybiniame mokymo kombinate, kai ji dirbo instaliacinių gaminių cecho presavimo bare plastmasių presuotoja-mokine laikotarpiu nuo 1979 m. lapkričio 1 d. iki 1980 m sausio 15 d., kadangi Išaiškinimo Nr. 5/8 12 punkte nustatyta, kad laikotarpiai, kai asmuo mokėsi (individualiai ar brigadoje) tam tikros profesijos, kuri tiesiogiai įvardinta Sąrašuose Nr. 1 ar Nr. 2, į stažą ypatingomis darbo sąlygomis neįskaitomi.

2. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai vadovavosi Išaiškinimu Nr. 5/8, kadangi tokios šiuo metu galiojančios teisės normos neegzistuoja. Pažymi, kad TSRS Ministrų Taryba 1956 m. kovo 3 d. potvarkiu Nr. 7014-p pavedė TSRS Valstybinio darbo ir darbo užmokesčio komitetui teikti išaiškinimus dėl Sąrašų Nr. 1 ir Nr. 2. Remiantis šiais išaiškinimais Sąrašai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo papildomi naujomis profesijomis ir pareigybėmis, kuriose dirbant buvo teikiamas lengvatinis pensinis aprūpinimas. Atkreipia dėmesį, jog Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje taikomi profesijų ir pareigų sąrašų pakeitimai ir papildymai, padaryti iki 1990 metų kovo 11 dienos. Todėl skiriant kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas yra vadovaujamasi ne tik Sąrašais Nr. 1 ir Nr. 2, bet ir Komiteto išaiškinimais, kurie buvo priimti iki 1990 metų kovo 11 dienos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 90-92) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės pakartojo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl VSDF teritorinės įstaigos sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, motyvuojant tuo, jog ji neturi minimalaus stažo, būtino skiriant tokią kompensaciją.

Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas mokėjimas numatytas naujos Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymas Nr. X-209, įsigaliojęs nuo 2005 m. liepos 1 d.) redakcijos 67 straipsnyje.

Aptariamo įstatymo taikymo prasme darbu ypatingomis sąlygomis laikytinas darbas asmenų, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo (1995 m. sausio 1 d.) dirbo požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame (patvirtintame buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173) gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr.1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus sąraše Nr. 2. Šio įstatymo prasme darbams ypatingomis sąlygomis taip pat priskiriami atitinkami darbai, numatyti kituose iki 1995 m. sausio 1 d. Lietuvoje galiojusiuose sąrašuose (Skraidymo ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojų pareigų sąrašas, Civilinės aviacijos inžinerijos – technikos darbuotojų pareigų sąrašas; Tolimosios Šiaurės rajonų ir Tolimosios Šiaurės vietovių sąrašas; Tekstilės pramonės gamybos ir profesijų sąrašas; Gamybos ir profesijų sąrašas).

Pensijų įstatymo 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po 1995 m. sausio 1 d. – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas ir kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją tokiems asmenims suteikiama bendra šio įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo nustatyta tvarka

Pagal Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą asmenims, dirbusiems iki 1995 m. sausio 1 d. požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus sąraše Nr. 2: 1) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims – ne mažiau kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 1, kompensacija išmokama už 10 metų; 2) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims – ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 2, kompensacija išmokama už 5 metus.

Pareiškėja apeliaciniu skundu teigia, jog ji išdirbo ypatingomis darbo sąlygomis laikotarpį, su kuriuo teisės aktai sieja darbuotojų teises į papildomas socialinio aprūpinimo lengvatas, t. y. ne mažiau kaip 10 metų. Atsakovas to nepripažįsta. Taigi, sprendžiant šį ginčą, svarbu nustatyti, kiek laiko ir kokiu laikotarpiu pareiškėja dirbo ypatingomis darbo sąlygomis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja Lietuvos aklųjų draugijos Vilniaus gamybiniame mokymo kombinate nuo 1979 m. rugpjūčio 8 d. iki 1979 m. spalio 31 d. dirbo plastmasinių gaminių cecho užbaigimo bare kontroliere, nuo 1979 m. lapkričio 1 d. iki 1980 m. sausio 15 d. instaliacinių gaminių cecho presavimo bare dirbo plastmasių presuotoja-mokine, o nuo 1980 m. sausio 16 d. iki 1989 m. lapkričio 29 d. dirbo presuotoja.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Sąrašuose Nr.1 ir Nr. 2 nėra įvardyta gaminių iš plastmasės cecho kontrolierės profesija (pareigybė), todėl laikotarpis, kai pareiškėja dirbo šį darbą, nėra įskaitytinas į darbo ypatingomis sąlygomis stažą. Šiuo aspektu atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjos darbo laikotarpis nuo 1979 m. rugpjūčio 8 d. iki 1979 m. spalio 31 d. neturi būti laikomas darbu ypatingomis sąlygomis.

Atsakovas taip pat teigė, kad neturėjo pagrindo įskaityti į pareiškėjos darbo ypatingomis sąlygomis stažą laikotarpio nuo 1979 m. lapkričio 1 d. iki 1980 m. sausio 15 d. , nes Išaiškinimo Nr. 5/8 12 punkte nustatyta, kad laikotarpiai, kai asmuo mokėsi (individualiai ar brigadoje) tam tikros profesijos, kuri tiesiogiai įvardinta Sąrašuose Nr. 1 ar Nr. 2, į stažą ypatingomis darbo sąlygomis neįskaitomi. Tokios pat pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog tuometinio TSRS Valstybinio darbo ir darbo užmokesčio komiteto Išaiškinime Nr. 5/8 nėra išreikšta tiesioginio teisėkūros subjekto valia, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, jo taikymas nėra privalomas nagrinėjamu atveju. Sprendžiant, ar laikotarpis, kai pareiškėja dirbo instaliacinių gaminių cecho presavimo bare plastmasių presuotoja-mokine, turėtų būti įtrauktas į darbo ypatingomis sąlygomis stažą, atsižvelgtina į tai, jog plastmasių presuotoją-mokinį tokiu pačiu intensyvumu veikia tokie patys kenksmingi faktoriai , kaip ir plastmasių presuotoją. Profesijos mokymasis darbo vietoje skiriasi nuo profesinio mokymo specialiose mokymosi įstaigose, kuriose derinami praktiniai ir teoriniai užsiėmimai, jie vyksta ne gamybos sąlygomis. Pareiškėja iš karto po apmokymo darbo vietoje buvo paskirta plastmasių presuotoja, todėl toks mokymosi laikotarpis įskaitytinas į darbo ypatingomis sąlygomis stažą. Tokią išvadą panašiomis faktinėmis aplinkybėmis yra padariusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-397/2011.

Taigi pareiškėja ypatingomis sąlygomis dirbo nuo 1979 m. lapkričio 1 d. iki 1989 m. lapkričio 29 d., t. y. 9 metus 11 mėnesių ir 29 dienas (tai patvirtina ir UAB „Liregus“ pažyma apie ypatingas darbo sąlygas, b. l. 31). Pagal Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalį jai iki numatyto 10 metų minimalaus stažo, suteikiančio teisę į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, trūktų vienos dienos. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad skundžiami sprendimai yra formaliai teisėti ir pagrįsti.

Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia ir į Pensijų įstatymo 67 straipsnio tikslus - kompensuoti asmenims už jų ilgalaikį darbą sunkiomis, kenksmingomis darbo sąlygomis, už jų patirtą riziką sveikatai, galimą vėlesnį sveikatos pablogėjimą ir turimas išlaidas gydymuisi ar reabilitacijai. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, proporcingumo principu, nagrinėjamu atveju 1 diena, kurios trūksta iki viso 10 metų laikotarpio, nevertintina kaip kliūtis pareiškėjai skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjos J. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą :

J. K. skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4 – ojo pensijų skyriaus 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 15-17-12879;

panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (6.5)I-179;

įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių skirti pareiškėjai J. K. kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius