2013-07-03 Nr. AB-3367-3-61-3-00925-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-436/2013 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00925-2013-5 Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. liepos 3 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. B. (toliau – pareiškėjas) 2013 m. kovo 22 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – Komisija) 2013 m. kovo 1 d. išvadą Nr. PTD-5. Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. kovo 1 d. Komisijoje buvo vertinama jo 2012 m. tarnybinė veikla. Buvo įvertintas nepatenkinamai ir surašyta Komisijos 2013 m. kovo 1 d. išvada Nr. PTD-5. Pareiškėjo teigimu, ši išvada nepagrįsta ir neteisėta.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad, vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pagal šias nuostatas, teismas turi teisę priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai ir imperatyviai suformuluotos pareiškėjui privalomos elgesio taisyklės, jo teisės bei pareigos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes patenkinus skundą asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis (pvz., administracinės bylos

Nr. AS146-201/2009, Nr. AS438-135/2009, Nr. AS502-466/2009). Teismas pažymėjo, jog pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio

8 dalį, jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija. Įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, vertinimo komisija

suformuluoja valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui vieną iš Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio

18 dalyje numatytų siūlymų. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio

26 dalimi, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo

komisijos siūlymo įgyvendinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-483/2011 pažymėjo, kad valstybės tarnautoją į pareigas

priimantis asmuo turi diskrecijos teisę motyvuotai nuspręsti dėl komisijos

pateikto siūlymo įgyvendinimo, būtent pastarasis sprendimas yra galutinis ir sukelia valstybės tarnautojui tiesiogines

teisines pasekmes. Vertinimo komisijos sprendimai gali (ir turi) būti teisminio įvertinimo dalyku tik kaip atitinkamo sprendimo motyvuojamoji dalis, t. y. vertinimo komisijos priimto sprendimo argumentai ir išvados

teismo turi būti įvertinami kaip skundžiamo sprendimo (pvz., įsakymo) argumentai ir išvados. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ginčijama

išvada teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, todėl skundas teisme nenagrinėtinas.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį ir įpareigoti priimti skundą. Pareiškėjas nurodo, kad Komisija jo 2012 m. tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai, ji neteikė pasiūlymų valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) vadovui), ir šis asmuo atitinkamų sprendimų nepriėmė, todėl šiuo atveju galutinai dėl tarnybinės veiklos Komisija pasisakė skundžiamoje išvadoje ir būtent ši išvada sukelia jam teisines pasekmes. Neleidžiant teismui skųsti Komisijos išvados, kuria jis įvertintas nepatenkinamai, neturėtų jokių galimybių pasiekti, kad teismas patikrintų, ar tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu nebuvo pažeistos jo teisės. Taigi būtų pažeista jo teisė kreiptis į teismą. Pažymi, jog šis įvertinimas pablogina jo padėtį, nes kitą kartą Komisijai įvertinus jo veiklą nepatenkinamai atsiranda galimybė Valstybinės darbo inspekcijos vadovui atleisti jį iš darbo. Be to, tai, kad valstybės tarnautojo skundžiama teismui vertinimo komisijos išvada nepagrįstai nenagrinėjama teismų, konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gegužės 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS2-223/2007.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas. Pareiškėjas siekia apskųsti Komisijos 2013 m. kovo 1 d. išvadą Nr. PTD-5. Iš šios išvados matyti, kad Komisija vertino pareiškėjo tarnybinę veiklą ir nusprendė ją įvertinti nepatenkinamai bei priėmė siūlymą tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją (b. l. 12). Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 (nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.) redakcija), 18 dalimi, vertinimo komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui suformuluoja vieną iš šios dalies punktuose numatytų siūlymų. Pagal aptariamo straipsnio 26 dalį, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo ar tarnybinės veiklos vertinimo išvados dėl valstybės tarnautojo, kurio veikla kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo įvertinta nepatenkinamai, įgyvendinimo. Kaip matyti, vertinant valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą, vertinimo komisijos siūlymas nėra galutinis šios procedūros sprendimas, kadangi, atsižvelgiant į šį siūlymą, turi būti priimtas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimas dėl pateikto siūlymo (išvados) įgyvendinimo. Vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį, Valstybinė darbo inspekcija pateikė duomenis dėl Komisijos 2013 m. kovo 1 d. išvados Nr. PTD-5 siūlymo įgyvendinimo. Iš jų matyti, kad, atsižvelgdamas į Komisijos siūlymą, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius priėmė 2013 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. PK-70 ,,Dėl

A. B. kvalifikacijos tobulinimo“, t. y. nusprendė įgyvendinti siūlymą; vėliau priimtas šį įsakymą įgyvendinantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. M-30 ,,Dėl A. B. kvalifikacijos tobulinimo“. Taigi tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia ne Komisijos 2013 m. kovo 1 d. išvada Nr. PTD-5, o ją (šios išvados siūlymą) įgyvendinantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. kovo 7 d. įsakymas Nr. PK-70. Pareiškėjas, nesutikdamas su procedūriniais sprendimais (veiksmais), šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, kuomet būtų įvertinami ir tokie sprendimai (veiksmai) bei jais padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui. Pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS2-223/2007 aptarta situacija, t. y. kai vertinimo komisija valstybės tarnautoją įvertina gerai, ji neteikia pasiūlymų valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui ir šis asmuo tam tikrų sprendimų nepriima, nėra analogiška nagrinėjamai situacijai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 1 punktą kaip nenagrinėtiną teismų yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis