0548d142-cb98-4856-a672-e42ef574faca · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Audronė Kartanienė                                                                                                                                                Nuorašas   Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Danutė MickevičienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-309/2012Teisminio proceso Nr. 1-03-3-00042-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. balandžio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,teisėjų Stasio Punio, Teresėlės Kazlauskienės,sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V.

Å ., nuteistajam A. J., gynėjai advokatei Annai Grinevič,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant A. J. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei iki 2012 m. kovo 1 d. atlyginti nukentėjusiajam žalÄ .

IÅ¡ A. J. priteista 1000 Lt V. Å . neturtinės žalos atlyginimas.             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,             n u s t a t ė : J. nuteistas už tai, kad 2011-05-08, apie 1.00 val., prie baro „Paparacai“, esančio Totorių g. 3, Vilniuje, elgdamasis įžūliai ir agresyviai, V. Å . atžvilgiu vartojo fizinį smurtÄ , pasireiÅ¡kusį tuo, kad A. J. stumdė V. Å ., koja sudavė jam į kairę rankÄ , kumščiu trenkė į deÅ¡inį žandÄ , nustÅ«mė jį nuo laiptų, po ko papurÅ¡kė dujų į veidÄ , taip padarydamas V.

Å . nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t.y. A. J. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir, peržiÅ«rėjus bylÄ apeliacine tvarka, priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apelianto nuomone, skundžiamu nuosprendžiu byloje nebuvo nustatyta objektyvioji tiesa, teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, ir tai sukliudė pirmosios instancijos teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti pagrįstÄ ir teisėtÄ nuosprendį.Apelianto teigimu, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu teismas patikėjo nukentėjusiojo ir jo liudytojo parodymais, nors pripažino juos melavus, buvus neblaiviais bei nustatė, jog nukentėjusysis ir liudytojas elgėsi chuliganiÅ¡kai, provokavo konfliktÄ , o apelianto ir jo liudytojų parodymus atmetė.

Apeliantas įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ ir tai turėjo lemiamos įtakos priimant jo atžvilgiu nepagrįstÄ , neobjektyvų ir neteisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.Apeliantas mano, kad byloje nėra įrodymų, neabejotinai ir neginčijamai patvirtinančių jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Teigia, kad pats nukentėjusysis provokavo konfliktÄ . Byloje jam pareikÅ¡tas kaltinimas grindžiamas iÅ¡ esmės tik nukentėjusiojo ir jo liudytojo paaiÅ¡kinimais, pastarieji yra artimi draugai, o tai gali įtakoti jų suinteresuotumÄ bylos baigtimi, be to, nukentėjusiojo ir jo liudytojo paaiÅ¡kinimai nėra patikimi, kadangi jie melavo teismui, t.y. nutylėjo ir nepripažino, kad buvo neblaivÅ«s, elgėsi chuliganiÅ¡kai, provokavo konfliktÄ .Skunde teigiama, jog specialisto iÅ¡vada, kuria nustatyti nukentėjusiojo patirti sužalojimai, bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo tiriama, ji analizuojama tik apkaltinamajame nuosprendyje, pažymint, kad sužalojimai atsirado galimai nagrinėjamo įvykio metu.

Tuo tarpu apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ir visos neaiÅ¡kios aplinkybės, kurių nepavyko paÅ¡alinti teisiamajame posėdyje, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos apelianto naudai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad turint tikslÄ sužaloti nukentėjusįjį, turėjo bÅ«ti tyčia, t.y. turėjo bÅ«ti atliekami tyčiniai, kryptingi ir sÄ moningi veiksmai. Tuo tarpu tyčiniais veiksmais negalima laikyti gynimosi, t.y. atsakomųjų veiksmų į užpuolimÄ . Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neanalizavo, nevertino ir faktiÅ¡kai paneigė asmens teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį, tuo pačiu paneigdamas BK 28 straispnyje įtvirtintų nuostatų egzistavimÄ .Apeliantas mano, kad be nukentėjusiojo, jo liudytojo parodymų bei specialisto iÅ¡vados, byloje nėra jokių kitų svarių ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Liudytojų paaiÅ¡kinimai, pagal apeliantÄ , negali bÅ«ti pagrindinis įrodymas sprendžiant asmens kaltės klausimÄ , tuo tarpu apkaltinamasis nuosprendis asmens atžvilgiu gali bÅ«ti priimtas tik tuomet, kai pakanka patikimų, objektyvių ir neÅ¡aliÅ¡kų jo kaltės įrodymų.Atsikirtime į nuteistojo A. J. apeliacinį skundÄ nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas V. Å . praÅ¡o nuteistojo A. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Mano, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu esminės bylos aplinkybės nustatytos tinkamai, pagrįstai konstatuota, jog A.

J. jo atžvilgiu atliko BK 140 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį atitinkančius veiksmus. Nurodo, jog visos aplinkybės, dėl kurių, apelianto teigimu, nukentėjusysis melavo, teismui buvo nurodytos teisminio nagrinėjimo metu ir yra teismo įvertintos nuosprendyje. Tačiau ir šios aplinkybės nepateisina A. J. smurto naudojimo prieš jį. Atsikirtime pažymima, kad specialisto išvada, kuria buvo nustatyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, priešingai nei teigiama skunde, buvo pagarsinta teisminio nagrinėjimo metu.

Mano, kad A. J. nepagrįstai skunde nurodo, jog jis jo atžvilgiu veikė, vykdydamas apsaugos darbuotojo funkcijas, kadangi A. J. dirba ne tame klube, į kurį ketino patekti nukentėjusysis. Teismo posėdyje nuteistasis A. J. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl A.

J. kaltės, padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Byloje nustatytų aplinkybių analizė neduoda pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, įrodinėdamas apelianto kaltę, prieÅ¡ingai nei teigia Å¡is, bÅ«tų pažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, reglamentuojančias įrodymų rinkimÄ , jų vertinimÄ bei nuosprendžio suraÅ¡ymÄ . Apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos nepagrįstomis.

Tuo tarpu nuteistojo A. J. kaltė neabejotinai įrodyta byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiojo V. Å ., liudytojų S. K., iÅ¡ dalies liudytojo A. M. bei paties nuteistojo parodymais, specialisto iÅ¡vada, vaizdo bei kita bylos medžiaga, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir kurių visetas objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Analizuojant byloje surinktus įrodymus ir visų pirma nukentėjusiojo V. Å . parodymus, matyti, kad nagrinėjamo įvykio naktį jis su draugais užėjo į klubÄ â€žPaparazzi“, esantį Totorių g. 3, Vilniuje. Kadangi vieno iÅ¡ jo draugų į klubÄ neįleido apsauga, jis nuėjo su pastaraisiais pakalbėti, prašė, kad draugÄ Ä¯leistų. Kai Å¡ie atsisakė, jis su analogiÅ¡ku praÅ¡ymu priėjo prie A. J. Pastarasis liepė eiti Å¡alin ir jį pastÅ«mė. Siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl Å¡is stumdosi, jis dar kartÄ priėjo prie A.

J. Å is jį nustÅ«mė nuo laiptų žemyn, o apačioje spyrė jam koja į kairę rankÄ , sudavė kumščiu į deÅ¡inį žandÄ . Kai nukentėjusysis pagrasino, kad jo veiksmus apskųs, Å¡is vėl jį nustÅ«mė nuo laiptų ir papurÅ¡kė į veidÄ dujų. Po to jis išėjo į laukÄ , nuvažiavo į policijos komisariatÄ , o vėliau buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę. Netikėti Å¡iais nukentėjusiojo V. Å . parodymais, kuriuos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti bylos įrodymai, teismui nebuvo pagrindo.

Iš pranešimo apie įvykį ataskaitos matyti, kad Vilniaus miesto 3 policijos komisariate 2011-05-08, 01.16 val., buvo gautas V. Š. pranešimas, jog „Paparazzi“ klubo apsauga jį sumušė ir pripurškė į akis dujų (b.l. 18). Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011-05-08, 2.31 val., GMP brigada dėl abiejų akių ir veido cheminio nudegimo į VGPUL pristatė V. Š., kuris med. personalui, taipogi aiškino, jog 2011-05-08, apie 1.00 val., klube „Paparaciai“ apsaugos darbuotojai jam pripurškė į akis dujų.

Å is faktas taipogi buvo užfiksuotas Vilniaus m. VPK 3 PK. Nukentėjusysis dėl žaizdos deÅ¡inio žando vidinėje pusėje tolimesniam gydymui buvo nukreiptas į Žalgirio ligoninę ( b. l. 20). TÄ pačiÄ dienÄ V. Å . Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3 PK parašė pareiÅ¡kimÄ dėl jo atžvilgiu atliktų fizinio smurto veiksmų ( b. l. 19). Atlikus nukentėjusiojo medicininį tyrimÄ nustatyta, kad V. Å . be abiejų akių ragenų cheminio nudegimo, buvo padaryta ir muÅ¡tinė žaizda su kraujosruva deÅ¡inio žando gleivinėje, kraujosruvos plaukuotoje dalyje, nubrozdinimas kairės plaÅ¡takos II –ame pirÅ¡te.

Sužalojimai kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu ir atitinka nukentėjusiojo nurodytas jų padarymo aplinkybes ( b. l. 4-5, 25-26). Kita vertus, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju S. K. Taigi pasak šio liudytojo, nuteistais A. J. išties grubiai nustūmė nukentėjusįjį nuo laiptų, spyrė jam ir dar papurškė dujų. Tuo tarpu kad A. J. atžvilgiu būtų buvę atlikti fizinio smurto veiksmai, šis liudytojas neigė. Apie A.

J. panaudotÄ fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu liudija ir byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kaip pastarasis prieÅ¡ais jį stovėjusį, kaip kad nustatyta, nukentėjusįjį grubiai pastumia nuo laiptų. Nors ir savaip interpretuodamas, tačiau konflikto, kilusio tarp jo ir nukentėjusiojo neginčija ir nuteistasis, pripažindamas, kad jis nukentėjusįjį stÅ«mė, parvertė ant žemės bei į akis pripurÅ¡kė dujų, tačiau tvirtina, kad tai jis darė gindamasis nuo Å¡io jo atžvilgiu naudoto smurto veiksmų, t. y. po to, kai Å¡is griebė jam už gerklės. Tačiau tokie pastarojo parodymai bei jo parodymus neva tai tvirtinantys, tačiau net tarpusavyje prieÅ¡taraujantys, liudytojų A.

M. ir I. M. parodymai, teismo pagrįstai buvo įvertinti kritiškai, kaip gynybos pozicija, A. J. siekiant išvengti, o minėtiems liudytojams tikintis padėti jam išvengti atsakomybės ir atmetami.Tuo tarpu nukentėjusiojo bei jo prašymu apklausto liudytojo S. K. parodymus, kuriuos, kaip minėta aukščiau, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, vertinti kaip melagingus, teismas neturėjo jokio pagrindo. Tai, kad nukentėjusysis V. Š. buvo išgėręs, kas beje, ir be pastarojo prisipažinimo, yra užfiksuota medicininiuose dokumentuose, nesudaro pagrindo abejoti jo bei liudytojo S. K. parodymų patikimumu.

Nukentėjusiojo V. Å . elgesys, kuriais Å¡is, kaip kad parodė nuteistasis bei liudytojais apklausti A. M. ir I. M., neva tai filmuodamas bei įžeidinėdamas juos, provokavo konfliktÄ , negali bÅ«ti vertinamas kaip pradėtas ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis, kuriam neva tai atremti A. J. padarė jam inkriminuojamus veiksmus. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti įvykio naktį dirbusių apsaugos darbuotojų, neadekvatus jų nurodytai situacijai, elgesys. Nors kilus konfliktui tarp klientų ir apsaugos darbuotojų, kaip kad parodė liudytojas I.

M., turi bÅ«ti kviečiama policija, to nebuvo padaryta. Nustatyta aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad situacija nebuvo tiek grėsminga, tam, kad kviesti pareigÅ«nus, o tuo labiau naudoti nukentėjusiojo atžvilgiu smurto veiksmus.Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, bÅ«damas Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvus, neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , dėl ko priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, taipogi yra nepagrįstas. Byloje buvo surinkta visa turinti reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti medžiaga, apklausti tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistojo nurodyti liudytojai, iÅ¡samiai iÅ¡tirti ir įvertinti kiti byloje esantys įrodymai, tame tarpe ir specialisto iÅ¡vada (b.l. 57).

Todėl vien tai, kad įrodymų vertinimo pasėkoje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nereiÅ¡kia, kad teismas ar teisėja buvo Å¡aliÅ¡ki. Dėl aukščiau pasakyto, tenkinti nuteistojo A. J. apeliacinį skundÄ , jame nurodytais argumentais, nėra pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė:              nuteistojo A. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                           Audronė Kartanienė Teisėjai                                                                                                                                           Stasys Punys                                                                                                                                             Teresėlė KazlauskienėNuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkė                                                                                                    Audronė Kartanienė