2025-07-02 Nr. AB-11041-3-61-3-00978-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2044-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00978-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 9.2, 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 25S52653 (toliau – ir Sprendimas), 2) įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad bijo grįžti į kilmės valstybę, nes jis bijo baudžiamojo persekiojimo dėl priklausymo partijai (duomenys neskelbtini), persekiojimo veiksmų dėl jo priklausymo LGBTI bendruomenei.

2.2. Atsakovas nepagrįstai atmetė faktą, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai grasino prieglobsčio prašytojui iškelti naują baudžiamąją bylą. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas, UTPĮ) 83 straipsnio 2 dalimi, akcentavo, kad visos kitos pareiškėjo pasakojimo dalys buvo pripažintos nustatytomis.

2.3. Nagrinėjamu atveju įvertinus, kad: 1) visos pareiškėjo pasakojimo dalys, kurios buvo patvirtintos rašytiniais įrodymais, pripažintos nustatytais materialiais faktais, dokumentai pripažinti autentiškais, o jo patikimumas nebuvo kvestionuojamas; 2) nustatyta, kad asmuo yra didžiausios opozicinės partijos narys, atsakovas disponuoja kilmės valstybės informacija apie partijos narių patiriamą smurtą iš teisėsaugos pareigūnų/jų atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį persekiojimą; 3) 2024 m. gruodį įsigaliojo (duomenys neskelbtini) įstatymas (duomenys neskelbtini), kuriame draudžia LGBT asmenų įsivaikinimą ir globą, kraujomaiša prilyginama homoseksualumui ir, be jau nelegalių tos pačios lyties asmenų santuokų, uždraudžia ir kitas alternatyvias neheteroseksualių porų civilinės sąjungos formas; ILGA-Europe organizacija pažymi, kad 2024 metais smurtas prieš LGBT asmenis suintensyvėjo; Translytės moters (duomenys neskelbtini) nužudymas praėjus vos dienai po anti-LGBTI įstatymo priėmimo pabrėžia padėties rimtumą. Be to, garsi trans-aktyvistė (duomenys neskelbtini) buvo fiziškai užpulta, o (duomenys neskelbtini) Pride biuras 2024 metais buvo kelis kartus nuniokotas, pranešė ILGA-Europe, laikytina, kad pareiškėjo pasakojimas dėl baimės patirti sunkaus pobūdžio persekiojimą, pasireiškiantį sunkaus fizinio smurto ar baudžiamojo persekiojimo forma, dėl buvimo ne tik opozicinės partijos nariu bet ir LBGTI bendruomenės nariu, turėjo būti vertinama kumuliatyviai, ir, atsižvelgus į kilmės valstybės informaciją, pripažinta kaip labiau tikėtina nei netikėtina grėsme.

2.4. Priešingai nei nurodė atsakovas, tikėtina, kad prieglobsčio prašytojas, jeigu jis bus nuteistas už kriminalinius nusikaltimus laisvės atėmimo bausme, patirs kankinimus, nežmonišką elgesį ar jo orumo pažeminimą tokio lygio koks yra numatytas Įstatymo 87 str. 1 d.

2.5. Atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo klausimą, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių. Atsakovo Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas, kadangi jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

3.1. Sprendimas priimtas dėl to, jog įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją, nustatyta, kad kilmės valstybėje jam gresiantis persekiojimas (jam yra iškeltos baudžiamosios bylos dėl neteisėto medžių ir krūmų kirtimo ir dėl dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo) nėra susijęs su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, todėl konstatuotina, kad priežastinis ryšis tarp persekiojimo ir konvencinių priežasčių nėra nustatytas ir dėl to jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjo kilmės valstybėje grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija. Atsižvelgus į tai, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (beatodairiškas smurtas tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu), todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.2. Atsakovas, remdamasis Įstatymo 83 straipsnio 5 dalimi, nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjo pasakojimas apie pareigūnų grasinimus iškelti naują baudžiamąją bylą turi esminių prieštaravimų. Be to, pareiškėjo pasakojimas dėl šių jo nurodomų aplinkybių buvo labai neinformatyvus, nedetalus ir skurdus. Atsižvelgiant į tai, šiai pareiškėjo pasakojimo daliai neturi būti taikoma abejonės privilegija.

3.3. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad jeigu jis bus nuteistas už kriminalinius nusikaltimus laisvės atėmimo bausme, patirs kankinimus, nežmonišką elgesį ar jo orumo pažeminimą tokio lygio koks yra numatytas Įstatymo 87 str. 1 d., atsakovas pažymėjo, kad šiuos teiginius pareiškėjas grindžia selektyvia kilmės valstybės informacija, visiškai ignoruodamas savo individualią situaciją. Pirma, pareiškėjui gresiančios baudžiamosios atsakomybės neproporcingumo elemento nenustatyta. Pareiškėjas šios išvados neginčija. Antra, Migracijos departamentas surinko aktualią informaciją apie LGBTQI+ padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje ir nenustatė aplinkybių, kurios sąlygotų pareiškėjo persekiojimą. Galiausia, surinkta aktuali kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) valdžia nepersekioja asmenų, kurie priklauso seksualinėms mažumoms, į tai, kad pagal atliktus tyrimus nustatyta, jog LGBTQI+ asmenims yra „komfortiška“ gyventi miestuose, todėl darytina išvada, jog jeigu pareiškėjas grįš į kilmės valstybę, tai, tikėtina, jis nebus persekiojamas dėl to, kad priklauso seksualinei mažumai.

3.4. Atsižvelgus į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra ratifikavęs Europos žmogaus teisių konvenciją ir prisiėmęs įsipareigojimus saugoti žmogaus teises, imtis priemonių, kad būtų išvengta kankinimų, nežmoniško ar žeminančio elgesio, į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra baudžiamojo kodekso nuostatos, kuriose yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už padarytus nusikaltimus prieš asmenį (kankinimas, išžaginimas ir t.t.), į tai, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimų administracija imasi priemonių apsaugoti kalinius, kurie priklauso seksualinėms mažumoms, tikėtina, kad pareiškėjas, jeigu jis bus nuteistas už kriminalinius nusikaltimus laisvės atėmimo bausme, nepatirs kankinimų, nežmoniško elgesio ar jo orumo žeminimo tokio lygio koks yra numatytas Įstatymo 87 str. 1 d., pareiškėjas šios išvados nepaneigė.

3.5. Pasisakydamas dėl kitų ginčijamo sprendimo dalių (išsiuntimo, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Sis perspėjimo) atsakovas nurodė, kad jos buvo priimtos įvertinus visas su pareiškėju susijusias aplinkybes (neteisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje, nesulaukęs teismo sprendimo dėl savo pirmojo prieglobsčio prašymo, neteisėtai pasišalino iš Lietuvos, socialiniai-ekonominiai ir šeimyniniai ryšiai (neturi) ir kt.) ir atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, tikėtina, jog antrą kartą atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti, todėl jo atžvilgiu yra taikytina Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei jam nesuteiktinas laikotarpis savanoriškai išvykti. Sprendžiant dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir SIS perspėjimo buvo įvertintos tiek Įstatymo, tiek Kriterijų vertinimo tvarkos, tiek SIS reglamento nuostatos, todėl mano, kad Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Iš kilmės valstybės išvykęs 2019 metais. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2021 m. sausio 1 d. iš Baltarusijos neturėdamas Šengeno vizos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus oro uosto užkardoje pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

5.2. Pareiškėjas nurodė, kad po 2012 m. (duomenys neskelbtini) įvykusių parlamento rinkimų jį persekiojo (duomenys neskelbtini) teisėsauga bei grasino įkalinti, kadangi jis priklausė politinei partijai - (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra persekiojamas dėl politinių motyvų nuo 2018 m. Skirtingais laikotarpiais jam buvo iškeltos baudžiamosios bylos: dėl neteisėto krūmokšnių kirtimo ((duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 303 str. Neteisėtas medžių ir krūmų kirtimas) bei dokumentų klastojimo ((duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 362 str. 2 d. Suklastotų dokumentų, antspaudų, antspaudų ar firminių blankų gamyba, pardavimas arba naudojimas (padaryta didelė žala)). Bijodamas, kad dėl dalyvavimo skandaluose jam bus iškelta dar viena byla, 2019 m. išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Turkiją, iš Turkijos į Ukrainą, toliau į Baltarusiją ir į Lietuvą.

5.3. Prieglobsčio prašytojas 2021 metais prieglobsčio prašymą motyvavo savo netradicine seksualine orientacija bei tuo, kad yra persekiojamas dėl politinių motyvų kilmės šalyje. 2022 m. sausio 20 d. Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjo pirmą prieglobsčio prašymą ir priėmė sprendimą Nr.22S59573 nesuteikti jam prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Prieglobsčio prašytojas sprendimą apskundė teismui, tačiau nesulaukęs teismo sprendimo išvyko iš Lietuvos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-3151-811/2022 prieglobsčio prašytojo skundą paliko nenagrinėtu, nes prieglobsčio prašytojas neatvyko į teismo posėdį.

5.4. 2024 m. birželio 7 d. pareiškėjas buvo grąžintas į Lietuvą ir 2024 m. birželio 10 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas bijo grįžti į savo kilmės šalį dėl to, kad jo šalies valdžia persekioja opozicinės politinės partijos (duomenys neskelbtini) narius ir dėl to, kad jis priklauso LGBTQI+ bendruomenei. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad tai, ką jis sakė prieš 2 metus, tai ta informacija buvo tokia, kuri kaip buvo ir nepatikima, ir tokia, kuri buvo kaip ir neteisinga, nes tada visa Europa laikė, kad (duomenys neskelbtini) yra tokia šalis, kuri yra patikima. O dabar ir visa Europa, ir JAV valstybės departamentas, tą patį pasakoja, ką jis pasakojo dar prieš 2 metus. Naujos aplinkybės, kad prieš rinkimus situacija (duomenys neskelbtini) yra labai sudėtinga. Ir dabar yra stebimi žmonės iš opozicijos. Prasidėjo nauja represijų banga prieš žmones iš opozicijos. Žmona per „WhatsApp“ jam pasakė, kad šalia jų namo yra stebėjimas, ir stebi, ir net beldėsi į duris. Jis yra didžiausios opozicinės partijos narys. Jis negali grįžti į savo kilmės valstybę, į (duomenys neskelbtini), nes prieš jį yra užvestos baudžiamosios bylos, nes valdžia turi kompromituojančios informacijos apie pareiškėją, nes jis yra gėjus ir LGBT vadovas. Valdžia turi nufilmuotą medžiagą prieš jį. Tai dėl kompromituojančios informacijos valdžia toliau gali daryti jam įtaką.

6. Teismas išanalizavo Įstatymo 86 ir 87 straipsnius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalį, Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 2 straipsnio 1 dalies d punktą, 9 straipsnį, 8 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 99 ir 116 punktus.

7. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas, įvertinęs prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją, tyrimo metu surinktą informaciją apie kilmės valstybę, padarė pagrįstą išvadą, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gresiantis persekiojimas nėra susijęs su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, kad priežastinis ryšis tarp persekiojimo ir konvencinių priežasčių nėra nustatytas ir dėl to pareiškėjui negali būti suteiktas pabėgėlio statusas.

8. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad nėra pagrindo pareiškėjo pasakojimui apie neva (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų grasinimus jam iškelti naują baudžiamąją bylą, taikyti abejonės privilegijos. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus tiek nagrinėjant pirmąjį jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tiek jo apklausą po paskesnio prašymo pateikimo, pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas apie pareigūnų grasinimus iškelti naują baudžiamąją bylą turi esminių prieštaravimų, jis yra neinformatyvus, bendro pobūdžio teiginiai, prieštaraujantys vieni kitiems. Pareiškėjo pasakojimas dėl šių jo nurodomų aplinkybių buvo labai neinformatyvus, nedetalus ir skurdus. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad po to jis buvo paieškomas, būtų gavęs kokius tai procesinius sprendimus. Prašyme nurodė tik vienintelę aplinkybę, kad žmona jį informavo, jog prie jų namų ji mato automobilį. Teismo vertinimu, visi šie paaiškinimai nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsirado naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui gresia realus persekiojimas dėl konvencinių priežasčių

9. Teismas pažymėjo, kad deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, jog Migracijos departamentas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su priimtu Sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

10. Teismas neturėjo pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad pareiškėjui turėjo būti suteikta papildoma apsauga, kadangi, jeigu jis bus nuteistas už kriminalinius nusikaltimus laisvės atėmimo bausme, patirs kankinimus, nežmonišką elgesį ar jo orumo pažeminimą tokio lygio koks yra numatytas Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje. Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjui gresiančios baudžiamosios atsakomybės neproporcingumo elemento nenustatyta. Kaip matyti iš Sprendimo, Migracijos departamentas surinko aktualią informaciją, kuri patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) valdžia nepersekioja asmenų, kurie priklauso seksualinėms mažumoms, į tai, kad pagal atliktus tyrimus nustatyta, jog LGBTQI+ asmenims yra „komfortiška“ gyventi miestuose, todėl darytina išvada, jog jeigu pareiškėjas grįš į kilmės valstybę, tai, tikėtina, jis nebus persekiojamas dėl to, kad priklauso seksualinei mažumai.

11. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad atsižvelgus į tai, kad (duomenys neskelbtini)yra ratifikavęs Europos žmogaus teisių konvenciją ir prisiėmęs įsipareigojimus saugoti žmogaus teises, imtis priemonių, kad būtų išvengta kankinimų, nežmoniško ar žeminančio elgesio, į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra baudžiamojo kodekso nuostatos, kuriose yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už padarytus nusikaltimus prieš asmenį (kankinimas, išžaginimas ir t.t.), į tai, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimų administracija imasi priemonių apsaugoti kalinius, kurie priklauso seksualinėms mažumoms, tikėtina, kad pareiškėjas, jeigu jis bus nuteistas už kriminalinius nusikaltimus laisvės atėmimo bausme, nepatirs kankinimų, nežmoniško elgesio ar jo orumo žeminimo tokio lygio koks yra numatytas Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.

12. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad išvestinės priemonės (išsiuntimas, draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ir SIS perspėjimas) priimti pagrįstai, įvertinus visas su pareiškėju susijusias aplinkybes (neteisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje, nesulaukęs teismo sprendimo dėl savo pirmojo prieglobsčio prašymo, neteisėtai pasišalino iš Lietuvos, socialiniai-ekonominiai ir šeimyniniai ryšiai (neturi) ir kt.). Nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą konstatuoti, jog antrą kartą atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti, todėl jo atžvilgiu yra taikytina Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei jam nesuteiktinas laikotarpis savanoriškai išvykti. Sprendžiant dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir SIS perspėjimo buvo įvertintos tiek Įstatymo, tiek Kriterijų vertinimo tvarkos, tiek SIS reglamento nuostatos.

13. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, vertindamas, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl ginčijamu Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo pagrindų.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas nurodo šiuos argumentus:

15.1. Pareiškėjo manymu, skundžiamas sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas, prieglobsčio prašymas grąžintas nagrinėti iš naujo. Atsakovas tyrimą dėl prieglobsčio prašytojų baimės būti persekiojamais atliko atmestinai, paviršutiniškai, nevertinant jų visumos, neįvertindamas objektyvios kilmės šalies situacijos ir individualių pareiškėjų nurodytų aplinkybių.

15.2. Priešingai nei nurodo atsakovas Sprendime, įvairios ataskaitos patvirtina, jog asmenys, priklausantys LGBTI, (duomenys neskelbtini) patiria diskriminaciją, (duomenys neskelbtini) yra homofobiška valstybė. Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija neapima laikotarpio iki ir po 2024 m. (duomenys neskelbtini) d. rinkimų, kuomet valstybės politika bendruomenės narių atžvilgiu pasikeitė iš esmės.

15.3. Migracijos departamentas neatliko informacijos dėl politinio persekiojimo iki ir po 2024 m. (duomenys neskelbtini) rinkimų. Parlamentui yra pateiktas įstatymo projektas, kuriuo siekiama uždrausti opozicines partijas.

15.4. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant grėsmę kilmės valstybėje gresiantis baudžiamasis persekiojimas turi būti nagrinėjamas ne formalaus teisinio pagrindo, o pasekmių persekiojamam asmeniui aspektu.

15.5. „LGBT+ asmenų įkalinimo sąlygos yra itin pavojingos, o tai turi įtakos pagrindinėms sulaikytųjų ir jų lankytojų teisėms. LGBT kaliniai praneša, kad kalėjime patiria diskriminaciją ir smurtą.

15.6. Spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo atsakovas ignoravo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, patvirtinančias, kad grįžus į kilmės valstybę pareiškėjui kiltų įstatymo 87 straipsnyje nurodytos grėsmės.

15.7. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimo išlaidas.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai atsakovas nurodo:

16.1. Nors pareiškėjas akcentuoja, kad Migracijos departamentas nesurinko visos kilmės valstybės informacijos, tačiau tinkamai nepagrindžia ir nepaaiškina šių savo deklaratyvių teiginių. Pareiškėjas nurodo ir teikia iš esmės bendra situacija jo kilmės valstybėje pagrįstus paaiškinimus apie jam kilusį pavojų. Migracijos departamentas surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgiant į tai priėmė ginčijamą sprendimą, o konkrečios informacijos apie tai, kaip buvo pažeistos pareiškėjo teisės, paneigiančios Migracijos departamento išvadas, nepateikė ir pats pareiškėjas. Nei Įstatymas, nei Aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, ypač atsižvelgiant į tai, kad pats pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nurodęs, kad jis kilmės valstybėje asmeniškai buvo susidūręs su žmogaus teisių pažeidimais.

16.2. Pareiškėjas selektyviai cituoją išvadas apeliaciniame skunde, ignoruodamas nurodomų šaltinių visumą. Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad teisėsauga reaguoja į neapykantos nusikaltimus ir tiria juos.

16.3. Migracijos departamentas Sprendime vertino visas aplinkybes tiek dėl priklausymo LGBT bendruomenei, tiek dėl politinio persekiojimo.

16.4. Dėl pareiškėjo nurodyti ESTT sprendimo atsakovas pažymi, kad sprendimas nėra aktualus ar analogiškas nagrinėjamai bylai.

16.5. Pasisakant dėl pareiškėjo su apeliaciniu skundu teikiamo vaizdo įrašo, pastebėtina, kad jis yra labai prastos kokybės, nėra galimybės atpažinti ar identifikuoti pačio pareiškėjo. Be to, nėra aišku kada, kur, kuriuo metu ir kokiu tikslu buvo rengiamas vaizdo įraše užfiksuotas protestas. Nėra žinoma iš kur šis vaizdo įrašas yra paimtas, ar jis yra iš paties pareiškėjo asmeninio archyvo, ar jis yra prieinamas viešai. Pareiškėjas nepaaiškina, kodėl šį vaizdo įrašą teikia su apeliaciniu skundu ir kodėl negalėjo pateikti anksčiau. Šis vaizdo įrašas buvo pateiktas nagrinėjant pareiškėjo pirmą prieglobsčio prašymą ir jis yra įvertintas sprendime Nr. 22S59573. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad pats pareiškėjas apeliaciniame skunde plačiai nepaaiškina šio vaizdo įrašo konteksto, tikslo, laiko, vietas ir pan., jis yra atmestinas kaip neaktualus ir nepagrindžiantis nei jo prieglobsčio prašymo, nei apeliacinio skundo motyvų.

16.6. Reaguojant į pareiškėjo nurodomą kilmės valstybės informaciją ir jo cituojamą ištrauką apie „baltą juostelę“ atsakovas pažymi, kad pareiškėjas selektyviai cituoja minėtą šaltinį, ignoruodamas ir kitą jame pateiktą informaciją. Dar viena prielaida patekti į „vištą“ yra nusikaltimo rūšis, už kurią nuteistasis atlieka bausmę. Tokiems nusikaltimams priskiriami nusikaltimai seksualinei neliečiamybei, tokie kaip išžaginimas, nešvankūs veiksmai ir pan. Taigi toks pareiškėjo selektyvus ir manipuliatyvus informacijos pateikimas, siekiant suklaidinti teismą ir sudaryti klaidingą įspūdį, yra vertinamas labai kritiškai.

16.7. Nors pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko kumuliacinio įvairių priemonių poveikio vertinimo, tačiau pareiškėjas šio argumento pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikęs nei skunde, nei posėdžio metu. Pareiškėjas nei Migracijos departamentu, nei teismui nepateikia jokių išsamesnių ar objektyvių paaiškinimų ar įrodymų, kurie leistų teigti, jog egzistuoja kumuliacinis priemonių poveikis leidžiantis spręsti, jog jis patirs persekiojimas ar bus kankinamas. Vien pareiškėjo abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai, nėra pakankami tokiai išvadai padaryti.

16.8. Pareiškėjas nesutikimą su papildomos apsaugos nesuteikimu jam iš esmės grindžia deklaratyviais teiginiais. Šiuo aspektu Migracijos departamentas taip pat atliko išsamų vertinimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti prieglobstį, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Migracijos departamento surinktus duomenis, sprendė, kad Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gresiantis persekiojimas nėra susijęs su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, kad priežastinis ryšis tarp persekiojimo ir konvencinių priežasčių nėra nustatytas ir dėl to pareiškėjui negali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjo kilmės šalyje yra pasikeitusi situacija po 2024 m. (duomenys neskelbtini) d. rinkimų. Kilmės šalis yra homofobiška valstybė, be to, Migracijos departamentas neatliko informacijos dėl politinio persekiojimo iki ir po 2024 m. (duomenys neskelbtini) rinkimų. Parlamentui yra pateiktas įstatymo projektas, kuriuo siekiama uždrausti opozicines partijas.

20. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – turimą vaizdo įrašą iš protesto akcijos kilmės valstybėje, jis užfiksuotas reiškiantis kritiką (duomenys neskelbtini) vyriausybės vykdomai politikai. Dėl pareiškėjo papildomų įrodymų pateikimo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (tolia – ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ABTĮ 142 straipsnio 3 dalies nuostatas, nutaria nevertinti pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų.

21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2021 metais prieglobsčio prašymą motyvavo savo netradicine seksualine orientacija bei tuo, kad yra persekiojamas dėl politinių motyvų kilmės šalyje. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu Nr.22S59573 nusprendė nesuteikti jam prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Migracijos departamento sprendimas buvo apskųstas teismui, tačiau pareiškėjas nesulaukęs teismo sprendimo išvyko iš Lietuvos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-3151-811/2022 prieglobsčio prašytojo skundą paliko nenagrinėtu, nes prieglobsčio prašytojas neatvyko į teismo posėdį. 2024 m. birželio 7 d. pareiškėjas buvo grąžintas į Lietuvą ir 2024 m. birželio 10 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas bijo grįžti į savo kilmės šalį dėl to, kad jo šalies valdžia persekioja opozicinės politinės partijos narius ir dėl to, kad jis priklauso LGBTQI+ bendruomenei. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gresiantis persekiojimas (jam yra iškeltos baudžiamosios bylos dėl neteisėto medžių ir krūmų kirtimo ir dėl dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo) nėra susijęs su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, todėl konstatuotina, kad priežastinis ryšis tarp persekiojimo ir konvencinių priežasčių nėra nustatytas ir dėl to jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjo kilmės valstybėje grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija. Atsižvelgus į tai, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (beatodairiškas smurtas tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu), todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

22. Prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje teisinius santykius reglamentuoja Įstatymo 86 ir 87 straipsniai, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti.

23. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalimi, nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

25. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) reglamentuojančio faktų ir aplinkybių vertinimą, 3 dalies a punktas nustato, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą. Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (OJ L 180, 29.6.2013, p. 60–95) (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES) 46 straipsnis reglamentuoja tarptautinės apsaugos prašytojų teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę. Pagal šio straipsnio 1 dalį valstybėms narėms įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos prašytojai turėtų teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę, kuria galėtų naudotis teisme, kad galėtų apskųsti tame straipsnyje nurodytus procesinius sprendimus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį tam, kad būtų laikomasi 1 dalies, valstybėms narėms nustatyta pareiga užtikrinti, jog taikant veiksmingą teisių gynimo priemonę būtų numatytas išsamus ir ex nunc (nuo dabar) faktinis ir teisinis tarptautinės apsaugos poreikių nagrinėjimas, įskaitant, atitinkamais atvejais, nagrinėjimą pagal Direktyvą 2011/95/ES, bent vykdant apeliacines procedūras pirmosios instancijos teisme.

26. Pagal aptartas nuostatas nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašytojo skundą (apeliacinį skundą), tarptautinės apsaugos prašymui reikšmingi faktai ir teisės klausimai turėtų būti nagrinėjami skundo nagrinėjimo metu aktualių aplinkybių kontekste (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3235-520/2022).

27. Atkreiptinas dėmesys ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, pagal kurią valstybėje (į kurią grąžintinas tarptautinės apsaugos prašytojas) praeityje egzistavusios tam tikros aplinkybės gali būti svarbios norint išsiaiškinti dabartinę toje valstybėje egzistuojančią situaciją, tačiau vertinant atitinkamą riziką svarbiausios yra dabartinės sąlygos (EŽTT 2003 m. spalio 14 d. nutarimas dėl priimtinumo byloje Tomic prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 17837/03; 2004 m. vasario 19 d. nutarimas dėl priimtinumo byloje Hida prieš Daniją, pareiškimo Nr. 38025/02).

28. Pagal Direktyvos 2013/32/ES 10 straipsnio (Prašymo nagrinėjimo reikalavimai) 3 dalį, valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami po tinkamo nagrinėjimo. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad: <...> b) būtų gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB (Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuras (dabar – Europos Sąjungos paramos agentūra)) ir JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro) ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams <...>.

29. Direktyvos 2013/32/ES 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad V skyriuje nurodytos institucijos per sprendžiančiąją instituciją, prašytoją arba kitu būdu turi gauti bendrą 3 dalies b punkte nurodytą informaciją, reikalingą jų darbui atlikti.

30. Teismų praktikoje nurodoma, kad Migracijos departamentas, kuriam pateiktas prašymas ir dėl papildomos apsaugos, turi surinkti ir įvertinti informaciją tiek apie bendrą vyraujančią padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, tiek pareiškėjo gyvenamosios vietos informaciją, surinktą informaciją analizuoti, ar atsižvelgus į pareiškėjo gyvenamosios vietos regioną ir bendrą kilmės valstybės situaciją, yra saugu pareiškėją gražinti į kilmės valstybę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2213-881/2022).

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybės institucijai, nagrinėjančiai tarptautinės apsaugos prašymą, t. y. Migracijos departamentui surinkta informacija apie kilmės valstybę turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti aptartų teisės aktų nuostatose: turi būti atsižvelgiama į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės valstybe sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; turėtų būti gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš Europos pabėgėlių fondo, Europos prieglobsčio paramos biuro (dabar – Europos Sąjungos paramos agentūra), Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės valstybėje ir, jei būtina, šalyse, kurias tarptautinės apsaugos prašytojai kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams. Jeigu konkrečioje tarptautinės apsaugos prašymo byloje nustatoma, kad surinkta informacija apie kilmės valstybę neatitinka esminių kriterijų, kuriuos ji turėtų atitikti pagal minėtus teisės aktus, valstybės institucijos pareiga bendradarbiauti su tarptautinės apsaugos prašymo prašytoju ir surinkti pagrindžiančią informaciją, negali būti laikoma tinkamai įvykdyta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1685-968/2022; kt.).

32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad jo šalies valdžia persekioja opozicinės politinės partijos narius ir dėl to, kad jis priklauso LGBTQI+ bendruomenei. Be to, pareiškėjas gali būti suimtas ir nuteistas laisvės atėmimo bausme dėl jam iškeltų baudžiamųjų bylų.

33. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Migracijos departamentas, rinkdamas duomenis apie kilmės valstybėje esančią padėtį, nustatė, kad vyrauja plačiai paplitęs neigiamas požiūris į LGBTQI+ asmenis, ypač tarp kraštutinių dešiniųjų grupių ir ortodoksų bažnyčios. Politikų, pareigūnų anti-LGBTQI+ retorika paskatina smurtą ir diskriminaciją prieš šią bendruomenę ypač viešuose renginiuose, tokiuose kaip „Pride“. Nors visuomenės požiūris iš esmės išlieka neigiamas, pastaruoju metu jis pagerėjo, ypač tarp miestų bendruomenių ir jaunesnio amžiaus žmonių. Viename atliktame tyrime buvo pabrėžta, kad LGBTQI+ asmenims gyventi (duomenys neskelbtini) yra „komfortiška“. LGBTQ+ bendruomenė paprastai nepasitiki teisėsauga, nes teisėsauga nenagrinėja arba vilkina bylas, kurios buvo pradėtos dėl neapykantos nusikaltimų. Valstybės valdžia buvo kritikuojama dėl nesugebėjimo persekioti smurtautojus prieš LGBTQI+ bendruomenę, ypač tuos, kurie atsakingi už smurtą viešuose „Pride“ renginiuose. Tačiau oficiali statistika rodo, kad teisėsauga reaguoja į neapykantos nusikaltimus ir tiria juos. 2021 m. buvo pradėti 106 tyrimai dėl smurto prieš LGBTQI+ bendruomenės 9 narius. Buvo iškeltos 67 baudžiamosios bylos ir 20 iš jų buvo perduotos teismui bei įstatymų pažeidėjai nuteisti. 2022 m. buvo atlikti 76 tyrimai, 55 asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn, 40 asmenų nuteisti. 2023 m. buvo atlikta 50 tyrimų, 47 asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir 19 asmenų nuteisti už padarytus nusikaltimus. Atsakovas, vertindamas situaciją dėl asmenų priklausymo opozicinei partijai, nurodė, kad su smurtu susidūrę opozicinės partijos nariai yra aktyvūs, viešai besireiškiantys ir aukštas pareigas partijoje einantys asmenys, kaip, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) pirmininkas ir visuomenininkas-aktyvistas, kuris prie partijos prisijungė 2017 m. ir nuo 2020 m. yra (duomenys neskelbtini) parlamento narys. Be to akcentuojama, kad protestų ir su jais susijusių įvykių metu (duomenys neskelbtini) nariai nebuvo vieninteliai nukentėję asmenys, kadangi protestuose, kaip pateikia viešai prieinami šaltiniai, dalyvavo dešimtys tūkstančių asmenų ir buvo nevienetiniai susirėmimo su policija ar tai tarpusavyje atvejai. Veiksmų nukreiptų konkrečiai ir išskirtinai prieš partijos narius nei protestų, nei rinkiminės kampanijos metu tyrimo eigos metu nepastebėta.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad atsakovas neatliko kilmės šalyje situacijos vertinimo (dėl asmenų priklausančių seksualinei mažumai bei opozicinei partijai persekiojimo) po 2024 m. (duomenys neskelbtini) d. rinkimų. (duomenys neskelbtini) parlamentas 2024 m. rugsėjo 17 d. priėmė įstatymą dėl (duomenys neskelbtini), kuriuo dar labiau ribojamos LGBT narių teisės.

35. Iš Sprendimo matyti, kad atsakovas naujausios informacijos apie kilmės šalį nesurinko ir jos vertinimo neatliko (Sprendime nevertintas įstatymas dėl (duomenys neskelbtini), taip pat nėra vertinimo dėl asmenų, priklausančių seksualinei mažumai ir opozicinei partijai, persekiojimo po 2024 m. (duomenys neskelbtini)d. rinkimų). Pareiškėjas taip pat teigia, kad kilmės šalyje yra pateiktas įstatymo projektas dėl opozicinių partijų draudimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovo Sprendimas nelaikytinas tinkamai motyvuotas.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjo kilmės šalyje 2024 m. priimtas įstatymas dėl (duomenys neskelbtini)ir tai, jog būtina surinkti papildomą naujausią informaciją apie pareiškėjo kilmės šalį bei ją įvertinti pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo kontekste, daro išvadą, kad atsakovas Sprendime tinkamai nepagrindė atsisakymo suteikti pareiškėjui prieglobstį (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir įpareigojimo jam išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl Sprendimo turinys iš esmės neatitinka tokiam administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, įtvirtintų, be kita ko, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje (administraciniame sprendime turi būti nurodyta: <...> 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai), ir Sprendimas yra naikintinas.

37. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš naujo.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui šioje byloje teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. ABTĮ 42 straipsnyje nustatyta, kad teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą. Kadangi pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei į bylą nepateikta, šis klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 25S52653 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis