053b0959-e09e-4797-b074-a2cafd747b8f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1822-794/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03985-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.5.6; 3.3.1.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

VILNIAUS apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka vienasmeniÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-8346-808/2023 pagal ieÅ¡kovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, dėl iÅ¡laidų atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

0 I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 312,18 Eur iÅ¡laidų už transporto priemonės nuvežimÄ bei antstolio paslaugas ieÅ¡kovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai bei 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyrius, 2021 m. balandžio 20 d. iÅ¡vežė iÅ¡ bendrojo naudojimo vietos, adresu (duomenys neskelbtini), transporto priemones - Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šį faktÄ patvirtina antstolės Irenos Beliačič Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai Nr. 11-21-41 ir Nr. 11-21-42 bei Neeksploatuojamų transporto priemonių nuvežimo iÅ¡ bendrojo naudojimo vietos aktai.

PrieÅ¡ nuvežant automobilius, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje buvo paskelbta, jog bus atliekamas transporto priemonės nuvežimas ir praÅ¡oma pasirÅ«pinti automobiliais. Neatsiradus savininkui, transporto priemonės buvo iÅ¡vežtos į saugojimo aikÅ¡telę adresu (duomenys neskelbtini). Minėti automobiliai taip pat buvo įtraukti į Vilniaus miesto savivaldybės nebalansinę apskaitÄ . Suėjus vienerių metų terminui nuo automobilių įtraukimo į nebalansinę apskaitÄ , buvo kreiptasi į teismÄ dėl Å¡ių transporto priemonių pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu ir jų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) nuosavybėn. Teisme, civilinėje byloje Nr. e2YT-17860-1125/2022 (proceso Nr. 2-68-3-13210-2022-2), buvo nustatyta, kad A.

N. mirė (duomenys neskelbtini) ir nebuvo duomenų apie priimtÄ palikimÄ . Ä® bylÄ Ä¯traukta Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI), 2022 m. birželio 22 d. teismui pranešė, kad sutinka su Savivaldybės pareiÅ¡kimu ir prašė jį tenkinti. Vėliau, 2022 m. rugpjūčio 22 d. byloje buvo gautas VMI praneÅ¡imas, kad pradėta paveldėjimo procedÅ«ra. IeÅ¡kovė atkreipia dėmesį, kad palikimo priėmimo procedÅ«ra pradėta tik po metų, nuo A.

N. mirties. Savivaldybėje buvo gautas VMI praneÅ¡imas apie užbaigtÄ palikimo priėmimo procedÅ«rÄ ir iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ ir iÅ¡reikÅ¡tas pageidavimas apžiÅ«rėti ir atsiimti saugojamas transporto priemones - Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, VMI iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ atsiimti automobilius, o tai sukÅ«rė prievolę atlyginti ieÅ¡kovės patirtas transportavimo iÅ¡laidas, todėl 2023 m. sausio 16 d. atsakovei buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita – faktÅ«ra 312,18 Eur sumai.

3. Atsakovė pateiktu atsiliepimu nesutiko su ieÅ¡kiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad A. N. (toliau - palikėjas) priklausančios transporto priemonės Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)) ir Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), teisės aktų nustatyta tvarka pradėjus vykdyti neeksploatuojamų transporto priemonių, neturinčių savininkų (ar kurios savininkai nežinomi), pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu procedÅ«ras, 2021 m. balandžio 20 d. buvo iÅ¡vežtos iÅ¡ bendro naudojimo vietos ((duomenys neskelbtini)) į saugojimo aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Automobiliai buvo įtraukti į Savivaldybės nebalansinę apskaitÄ . Savininkui nepasirÅ«pinus transporto priemonėmis ir suėjus vienerių metų terminui nuo automobilių traukimo į nebalansinę apskaitÄ , ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl minėtų transporto priemonių pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu ir jų perdavimo Savivaldybės nuosavybėn. Teismas nustatė, kad A. N. mirė (duomenys neskelbtini), todėl 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinę bylÄ Nr. e2YT-17860-1125/2022 sustabdė iki paaiÅ¡kės palikėjo teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Valstybė, atstovaujama VMI prie FM, paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusio palikėjo transporto priemones, palikimo perėjimo valstybei liudijimas iÅ¡duotas 2022 m. gruodžio 14 d. IeÅ¡kovė 2023 m. sausio 17 d. transporto priemones perdavė atsakovei. Taip pat 2023 m. vasario 7 d. gautas ieÅ¡kovės raÅ¡tas, kuriuo praÅ¡oma apmokėti 312,18 Eur pagal 2023 m. sausio 16 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. 1000415. IeÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas sudaro: 70,18 Eur už transporto priemonės nuvežimÄ (2021 m. balandžio 30 d. sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. 2584) ir 242,00 Eur už antstolės Irenos Beliačic suteiktÄ faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugÄ (2021 m. balandžio 21 d. sÄ skaitos - faktÅ«ros Nr. AIB2021142 ir Nr. AIB20211141). Akivaizdu, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti skola susidarė iki palikėjo mirties, todėl ieÅ¡kovė turėjo reikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė neginčija, jog per įstatymo nustatytÄ terminÄ ji nepareiÅ¡kė reikalavimo palikėjo kreditoriams. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė transporto priemones atsiėmė po palikimo priėmimo, o ne iki jo pradžios arba palikimo priėmimo procedÅ«ros metu, todėl ieÅ¡kovės reikalavimo teisė į iÅ¡laidų atlyginimÄ atsirado tada, kai atsakovė atsiėmė automobilius. Teismas vertino, jog ieÅ¡kovės nurodyti argumentai nepagrindžia, tokios ieÅ¡kovės teisės. IeÅ¡kovė nurodė, kad pagal 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 634 patvirtintų „BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 34 punkte numatyta nuostata, jog jeigu turto, kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas), saugojimo metu (iki kreipimosi į teismÄ arba teismo posėdžio metu) atsirado ar buvo nustatytas savininkas, jis, atsiimdamas iÅ¡ saugotojo savo turtÄ , privalo atlyginti turto saugojimo, transportavimo ir kitas su turtu susijusias iÅ¡laidas. Teismas nurodė, jog konkrečiu atveju, ieÅ¡kovė žinojo/turėjo žinoti, kas yra transporto priemonių savininkas. Taigi, teismas nurodė, jog ieÅ¡kovės argumentai, kad Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti taikoma nurodyta Taisyklių nuostata, yra nepagrįsti.

6. Teismas pažymėjo, kad kreipdamasi į teismÄ 2022 m. birželio 13 d., ieÅ¡kovė netikrino informacijos, susijusios su transporto priemonių savininku ir todėl nenustatė fakto, jog automobilio savininkas A. N. yra miręs daugiau nei prieÅ¡ vienerius metus. Å is faktas buvo nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje e2YT-857-1125/2023. Nagrinėjamos bylos kontekste, teismas sprendė, kad toks ieÅ¡kovės elgesys nėra protingas ar apdairus. Palikėjui mirus 2021 m. liepos 5 d. bei terminui kreditoriniams reikalavimas pasibaigus 2021 m. spalio 6 d., nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta tvarka bÅ«tų kreipusis į įpėdinį, testamento vykdytojÄ , palikimo administratorių, pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto ar bÅ«tų praÅ¡iusi atnaujinti terminÄ reikalavimui pareikÅ¡ti. Teismas vertino, jog esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad kreditoriniai reikalavimai nebuvo tinkamai iÅ¡vieÅ¡inti. Vadinasi, kreditorius nėra pareiÅ¡kęs savo reikalavimo CK 5.63 straipsnyje nustatytais bÅ«dais ir terminais, todėl kreditoriaus reikalavimas nepareikÅ¡tas įstatymo nustatyta tvarka ir negali bÅ«ti įgyvendintas. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir iÅ¡dėstytus motyvus, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė neturėjo pareigos atlyginti transporto priemonių nuvežimo ir antstolės paslaugų iÅ¡laidų, nes ieÅ¡kovė nebuvo pareiÅ¡kusi savo reikalavimo CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl teismas ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naudÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

7.1. Apeliantės teigimu, teismas klaidingai nustatė, jog Å¡iuo atveju yra taikomos CK teisės normos, reglamentuojančios palikimo priėmimo terminÄ , t. y. CK 5.63 straipsnio 1-2 dalys. Å ios bylos faktinės aplinkybės skyrėsi nuo situacijų, kai kreditorinis reikalavimas reiÅ¡kiamas per nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ , kai kreditorinis reikalavimas jau egzistuoja. Å iuo atveju apeliantė palikimo priėmimo metu neturėjo jokio teisėto pagrindo reikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ , kadangi prievolė atlyginti transporto priemonių iÅ¡laidas atsirado po palikimo priėmimo. Apeliantė pažymi, kad VMI pradėjus palikimo priėmimo procedÅ«rÄ , ieÅ¡kovė kreditorinio reikalavimo neturėjo ir neturėjo jokio faktinio bei teisinio pagrindo jį reikÅ¡ti, kai buvo vykdoma paveldėjimo procedÅ«ra.

7.2. Apeliantė nurodo, jog Taisyklėse yra numatyta, kad teisė reikalauti atlyginti turto saugojimo, transportavimo ir kitas iÅ¡laidas tik tuo atveju, kai savininkas pareikalauja bei atsiima transporto priemonę. Atsakovė atsiėmė transporto priemones po palikimo priėmimo, o ne iki jo pradžios arba palikimo priėmimo procedÅ«ros metu. Atitinkamai ieÅ¡kovės reikalavimo teisė į iÅ¡laidų atlyginimÄ atsirado tik tada, kai atsakovė atsiėmė transporto priemones, t. y. nuo 2023 m. sausio 17 d.

7.3. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, jog transporto priemonės savininkas yra žinomas. Vykdydama transporto priemonių nuvežimo procedÅ«rÄ , ieÅ¡kovė skelbė informacijÄ ir prašė transporto priemonių savininkÄ atsiliepti, tačiau savininkas neatsiliepė ir transporto priemonių neatsiėmė. Vadinasi, kad minėtų transporto priemonių savininkas jomis galbÅ«t atsikratė (iÅ¡metė) ir neketino įgyvendinti savo turtinių teisių į transporto priemones. Tokiu atveju CK 4.58 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai iÅ¡sakydamas arba juos iÅ¡mesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe. A. N. mirė (duomenys neskelbtini) ir visÄ laikotarpį, kol pasikreipė VMI dėl palikimo priėmimo (2022 m. rugpjūčio 22 d.), transporto priemonių savininkas iÅ¡ tikrųjų nebuvo žinomas.

7.4. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas paneigė susiformavusiÄ Vilniaus apygardos teismo praktikÄ , t. y. Vilniaus apygardos teismas pripažino ieÅ¡kovės teisę reikalauti iÅ¡laidų atlyginimo už transporto priemones, kai savininkas jas atsiima. Teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1775-779/2021 konstatavo, kad jeigu turto, kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas), saugojimo metu (iki kreipimosi į teismÄ arba teismo posėdžio metu) atsirado ar buvo nustatytas savininkas, jis, atsiimdamas iÅ¡ saugotojo savo turtÄ , privalo atlyginti turto saugojimo, transportavimo ir kitas su turtu susijusias iÅ¡laidas.

7.5. Teisės aktai nenumato, kad Vilniaus miesto savivaldybei kyla pareiga tikrinti kiekvienÄ kartÄ Testamento registrÄ . Civilinėje byloje Nr. e2YT-857-1125/2023 Vilniaus miesto savivaldybė 2022 m. birželio 13 d. kartu su pareiÅ¡kimu pateikė ir VÄ® „Regitra“ duomenis, pagal kuriuos transporto priemonės buvo registruotos A. N. vardu. Tad bÅ«tent VÄ® „Regitra“ duomenimis Vilniaus miesto savivaldybė ir vadovavosi teikdama pareiÅ¡kimÄ . Tam, kad inicijuoti bylÄ dėl pripažinimo beÅ¡eimininkių nėra pareigos tikrinti, ar buvęs savininkas yra gyvas, nes jis traukiamas tik suinteresuotu asmeniu, o ne atsakovu. Ypač kai pati bylos esmė yra tai, kad savininkas atsikratė automobiliu ir yra sprendžiamas automobilio likimas, o ne savininko. Apie A. N. mirties faktÄ sužinota buvo ne nagrinėjant apeliantės reikalavimÄ priteisti iÅ¡laidas, o nagrinėjant pareiÅ¡kimÄ pripažinti transporto priemones beÅ¡eimininkiu turtu.

7.6. Apeliantei nėra suprantamas teismo motyvas, jog palikėjui mirus 2021 m. liepos 5 d. bei terminui kreditoriniams reikalavimas pasibaigus 2021 m. spalio 6 d., nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė CK 5.63 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta tvarka bÅ«tų kreipusis į įpėdinį, testamento vykdytojÄ , palikimo administratorių, pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto ar bÅ«tų praÅ¡iusi atnaujinti terminÄ reikalavimui pareikÅ¡ti. Kaip apeliantė galėjo kreiptis į įpėdinį, testamento vykdytojÄ , palikimo administratorių iki 2021 m, spalio 6 d., jeigu paveldėjimo procedÅ«ros buvo pradėtos tik nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. Pažymėjo, kad jokių duomenų apie palikimo priėmimÄ nebuvo, kol VMI neinicijavo Å¡iÄ procedÅ«rÄ 2022 m. rugpjūčio 22 d.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

8.1. Atsakovė nurodo, jog palikėjas mirė 2021 m. liepos 5 d., todėl Å¡i diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas. Terminas kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti pasibaigė 2021 m. spalio 6 d. Byloje nėra duomenų, jog iki nurodyto termino pabaigos ieÅ¡kovė kreipėsi į įpėdinį, testamento vykdytojÄ , palikimo administratorių arba pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį dėl paveldėto turto ar prašė atnaujinti terminÄ tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad esant nurodytoms aplinkybėms, kreditoriniai reikalavimai nebuvo tinkamai iÅ¡vieÅ¡inti. Kreditorius nėra pareiÅ¡kęs savo reikalavimo CK 5.63 straipsnyje nustatytais bÅ«dais ir terminais, todėl kreditorinis reikalavimas nepareikÅ¡tas įstatymo nustatyta tvarka negali bÅ«ti įgyvendintas.

8.2. Atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovė 2022 m. birželio 13 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl transporto priemonių pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu ir jų perdavimo savivaldybės nuosavybėn, nepatikrinusi informacijos, kad praėjo beveik metai laiko nuo A. N. mirties. Tuo tarpu VMI, gavusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje e2YT-17860-1125/2022, nedelsdama pradėjo paveldėjimo veiksmus dėl palikėjo turto paveldėjimo valstybės vardu, 2022 m. spalio 20 d. kreipėsi į Vilniaus m. 9-ojo notarų biurÄ , praÅ¡ydama iÅ¡duoti palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ po plikėjo mirties.

8.3. IeÅ¡kovės nurodoma Taisyklių 34 punkto nuostata yra neaktuali ginčo kontekste, kadangi be priežiÅ«ros paliktų transporto priemonių savininkas nagrinėjamu atveju buvo žinomas. Transporto priemonės registruotos A. N. vardu palikimo atsiradimo momentu (ir skolos susidarymo momentu) buvo iÅ¡vieÅ¡inta VÄ® „Regitra“ duomenų bazėje. Savivaldybei, kaip vieÅ¡Ä jį administravimÄ vykdančiai institucijai, visada keliami didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai (CK 1.5 straipsnis), todėl ieÅ¡kovė turėjo galimybę pagal viešųjų registrų informacijÄ laiku nustatyti transporto priemonių savininkÄ , jo mirties faktÄ ir imtis reikiamų veiksmų užtikrinti savo kaip kreditoriaus teises CK 5.63 straipsnyje nustatytais pagrindais.

8.4. IeÅ¡kovė nurodo, kad teismas neva paneigė susiformavusiÄ Vilniaus apygardos teismo praktikÄ ir savo argumentams pagrįsti vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1775-779/2021, kurioje teismas pripažino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisę reikalauti iÅ¡laidų atlyginimo už transporto priemones, kai savininkas jas atsiima. Atsakovė yra įsitikinusi, kad nėra pagrindo vadovautis minėta nutartimi, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo teisingai, sÄ Å¾iningai, protingai taikyti bei aiÅ¡kinti įstatymus tam, jog tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, apeliacinio skundo motyvai Å¡ioje nutartyje yra analizuojami remiantis bÅ«tent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

13. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyrius 2021 m. balandžio 20 d. iÅ¡vežė iÅ¡ bendrojo naudojimo vietos, adresu (duomenys neskelbtini), transporto priemones Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Savininkui nepasirÅ«pinus transporto priemonėmis ir suėjus 1 metų terminui nuo transporto priemonių įtraukimo į nebalansinę apskaitÄ , buvo kreiptasi į teismÄ dėl minėtų transporto priemonių pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu ir jų perdavimo Savivaldybės nuosavybėn. Teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-17860-1125/2022 nustatė, kad A. N. mirė (duomenys neskelbtini) ir, nesant duomenų apie mirusio asmens palikimo priėmimÄ , į bylÄ buvo įtraukta VMI, kuri 2022 m. rugpjūčio 18 d. atsiliepime nurodė, kad neturėjo duomenų apie paveldėtinÄ palikėjo turtÄ , todėl Å¡is turtas į VMI apskaitÄ neįtrauktas.

15. VMI pradėjo turto paveldėjimo procedÅ«rÄ valstybės vardu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-857-1125/2023, paliko pareiÅ¡kėjos Savivaldybės pareiÅ¡kimÄ nenagrinėtÄ . 2023 m. sausio 17 d. VMI atsiėmė transporto priemones. 2023 m. sausio 16 d. ieÅ¡kovė iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VMS_AD_EUR Nr. 1000415 už transporto priemonės nuvežimo iÅ¡laidų kompensavimÄ ir antstolės paslaugų iÅ¡laidų kompensavimÄ (už transporto priemonių AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jas pateikė atsakovei. Byloje nėra duomenų apie nurodytų sÄ skaitų apmokėjimÄ .

16. Byloje Å¡alių ginčas kilo dėl to, ar egzistuoja atsakovei prievolė sumokėti ieÅ¡kovei Å¡ios patirtas 312,18 Eur iÅ¡laidas už ginčo transporto priemonių nuvežimÄ ir antstolės paslaugas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog Å¡iuo atveju yra taikomos CK teisės normos, reglamentuojančios palikimo priėmimo terminÄ , t. y. CK 5.63 straipsnio 1-2 dalys. Apeliantė teigia, jog Å¡ios bylos faktinės aplinkybės skyrėsi nuo situacijų, kai kreditorinis reikalavimas reiÅ¡kiamas per nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ , kai kreditorinis reikalavimas jau egzistuoja. Å iuo atveju apeliantė palikimo priėmimo metu neturėjo jokio teisėto pagrindo reikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ , kadangi prievolė atlyginti transporto priemonių iÅ¡laidas atsirado po palikimo priėmimo. Apeliantė pažymi, kad VMI pradėjus palikimo priėmimo procedÅ«rÄ , ieÅ¡kovė kreditorinio reikalavimo neturėjo ir neturėjo jokio faktinio bei teisinio pagrindo jį reikÅ¡ti, kai buvo vykdoma paveldėjimo procedÅ«ra.

18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti savo reikalavimus, reiÅ¡kia kreditorių teisių ribojimÄ . Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieÅ¡ priimdami palikimÄ , įpėdiniai turėtų visÄ informacijÄ apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo bÅ«do. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieÅ¡ palikimo priėmimÄ Ä¯pėdiniams bÅ«tų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimÄ priėmusiems įpėdiniams nebÅ«tų pareikÅ¡ta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iÅ¡ esmės pasikeisti palikimÄ priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytÄ Ä¯pėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslÄ (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiÅ¡kiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų Å¡io tikslo pasiekimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad skolininko įpėdiniui turi bÅ«ti aiÅ¡kus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas, t. y. įpėdinis turi turėti galimybę suprasti apie visÄ skolininko prievolių dydį ir pagrindÄ , kokios yra skolos sudedamosios dalys ir kaip jos apskaičiuojamos. Skolininko prievolė gali kisti, pvz., prievolę sudaro skola ir apskaičiuotinos palÅ«kanos, todėl mirusio skolininko įpėdiniui turi bÅ«ti aiÅ¡kus prievolės kitimo mechanizmas. Dėl to mirusio palikėjo įpėdinis perima tik tokio dydžio prievolę, kuri buvo aiÅ¡kiai atskleista, t. y. jei jis informuotas tik apie dalį prievolės, tai tik tokiÄ prievolės dalį ir perima (2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020, 29 punktas).

20. Pažymėtina, kad prievolė tinkamai praneÅ¡ti palikėjo kreditoriams galioja ir tais atvejais, kai asmens palikimas pereina valstybei. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad tai, jog valstybė, paveldėdama pagal įstatymÄ , negali atsisakyti priimti palikimÄ , savaime nelemia iÅ¡vados, kad tokiam įpėdiniui apie palikėjo skolÄ gali bÅ«ti pareiÅ¡kiama nesilaikant CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos. Tuo atveju, kai valstybė nėra informuojama apie kreditoriaus reikalavimÄ prieÅ¡ jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, apie palikėjo skolas Å¡iam įpėdiniui kreditoriai turi pareikÅ¡ti laikydamiesi CK 5.63 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020, 37 punktas).

21. Bylos duomenimis nustatyta, jog palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), todėl Å¡i diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas. Terminas kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti pasibaigė 2021 m. spalio 6 d. Byloje nėra duomenų, jog iki nurodyto termino pabaigos ieÅ¡kovė kreipėsi į įpėdinį, testamento vykdytojÄ , palikimo administratorių arba pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį dėl paveldėto turto ar prašė atnaujinti terminÄ tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , jog tuo atveju, kai valstybė nėra informuojama apie kreditoriaus reikalavimÄ prieÅ¡ jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, apie palikėjo skolas Å¡iam įpėdiniui kreditoriai turi pareikÅ¡ti laikydamiesi CK 5.63 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, Å¡iuo atveju yra taikomos CK teisės normos, reglamentuojančios palikimo priėmimo terminÄ , t. y. CK 5.63 straipsnio 1-2 dalys.

22. Nors apeliantė nurodo, kad palikimo priėmimo procedÅ«rÄ VMI pradėjo tik po metų, kai mirė A. N., t. y. jis mirė (duomenys neskelbtini), o procedÅ«ra pradėta 2022 m. rugpjūčio 22 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovė 2022 m. birželio 13 d. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl transporto priemonių pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu ir jų perdavimo savivaldybės nuosavybėn, nepatikrinusi informacijos, kad praėjo beveik metai laiko nuo A. N. mirties. Tuo tarpu atsakovė, gavusi teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje e2YT-17860-1125/2022, nedelsdama pradėjo paveldėjimo veiksmus dėl palikėjo turto paveldėjimo valstybės vardu, 2022 m. spalio 20 d. kreipėsi į Vilniaus m. 9-ojo notarų biurÄ , praÅ¡ydama iÅ¡duoti palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ po A. N. mirties.

23. Apeliantė taip pat nurodo, kad palikimo priėmimo metu ji neturėjo jokio reikalavimo dėl transporto priemonių iÅ¡laidų atlyginimo, kadangi jis atsiranda tik tada, kai savininkas arba kitas asmuo iÅ¡reiÅ¡kia pageidavimÄ atsiimti transporto priemones ir jis jas atsiima, todėl nurodo, jog Å¡iuo atveju negalima vertinti 312,18 Eur reikalavimo dėl transporto priemonių iÅ¡laidų atlyginimo CK 5.63 straipsnio kontekste, nes tuo metu nebuvo tokio reikalavimo ir jis nėra laikytinas kaip kreditorinis reikalavimas palikimo priėmimo metu.

24. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su tokiais apeliantės argumentais pažymi, jog apeliantės nurodytus argumentus paneigia pateiktų PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų turinys, t. y. sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. 2584 iÅ¡raÅ¡yta 2021 m. balandžio 30 d., sÄ skaitos – faktÅ«ros Nr. AIB2021142 ir Nr. AIB20211141 iÅ¡raÅ¡ytos 2021 m. balandžio 21 d., todėl pareiga sumokėti 70,18 Eur iÅ¡laidas atsirado 2021 m. balandžio 30 d., o 242,00 Eur – 2021 m. balandžio 21 d. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, palikimo priėmimo metu egzistavo kreditorinis reikalavimas, kadangi ieÅ¡kovė patyrė iÅ¡laidas iki palikėjo mirties bei iki valstybei priimant palikėjo palikimÄ .

25. Apeliantė taip pat remiasi 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 634 patvirtintų „BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių“ 34 punkte numatyta nuostata, jog jeigu turto, kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas), saugojimo metu (iki kreipimosi į teismÄ arba teismo posėdžio metu) atsirado ar buvo nustatytas savininkas, jis, atsiimdamas iÅ¡ saugotojo savo turtÄ , privalo atlyginti turto saugojimo, transportavimo ir kitas su turtu susijusias iÅ¡laidas. Å iuo atveju sutiktina su atsakovės argumentais, jog apeliantės nurodoma Taisyklių 34 punkto nuostata yra neaktuali ginčo kontekste, kadangi be priežiÅ«ros paliktų transporto priemonių savininkas nagrinėjamu atveju buvo žinomas. Nors apeliantė nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog transporto priemonės savininkas yra žinomas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog transporto priemonės registruotos A. N. vardu palikimo atsiradimo momentu (ir skolos susidarymo momentu) buvo iÅ¡vieÅ¡inta VÄ® „Regitra“ duomenų bazėje. Tai patvirtina ir tai, kad transporto priemonės nebuvo pripažintos beÅ¡eimininkiu turtu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pagrindu užvestoje civilinėje byloje Nr. e2YT-17860-1125/2022.

26. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas paneigė susiformavusiÄ Vilniaus apygardos teismo praktikÄ , t. y. Vilniaus apygardos teismas pripažino ieÅ¡kovės teisę reikalauti iÅ¡laidų atlyginimo už transporto priemones, kai savininkas jas atsiima. Teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1775-779/2021 konstatavo, kad jeigu turto, kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas), saugojimo metu (iki kreipimosi į teismÄ arba teismo posėdžio metu) atsirado ar buvo nustatytas savininkas, jis, atsiimdamas iÅ¡ saugotojo savo turtÄ , privalo atlyginti turto saugojimo, transportavimo ir kitas su turtu susijusias iÅ¡laidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliantės nurodytoje byloje Nr. e2A-1775-779/2021 transporto priemones atsiėmė pats savininkas, o Å¡ioje byloje transporto priemonių saugojimo iÅ¡laidos susidarė dar iki palikėjo mirties ir transporto priemones atsakovė iÅ¡ IeÅ¡kovės atsiėmė paveldėjusi turtÄ . Kadangi apeliantės praÅ¡oma priteisti skola susidarė iki palikėjo mirties, todėl atsižvelgiant į Å¡ioje nutartyje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , dėl Å¡ios skolos apeliantė turėjo reikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ atsakovei. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo vadovautis apeliantės minėta nutartimi, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.

27. Nors apeliantė nurodo, jog teisės aktai nenumato, kad Vilniaus miesto savivaldybei kyla pareiga tikrinti kiekvienÄ kartÄ Testamento registrÄ , tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog Savivaldybei, kaip vieÅ¡Ä jį administravimÄ vykdančiai institucijai, visada keliami didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai (CK 1.5 straipsnis), todėl apeliantė turėjo galimybę pagal viešųjų registrų informacijÄ laiku nustatyti transporto priemonių savininkÄ , jo mirties faktÄ ir imtis reikiamų veiksmų užtikrinti savo kaip kreditoriaus teises CK 5.63 straipsnyje nustatytais pagrindais.

28. Pažymėtina ir tai, jog apeliantė apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tapačiais motyvais kaip ir nurodė ieÅ¡kinyje bei dublike, o nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis, nenurodo daugiau jokių kitų aplinkybių ir/ar nepateikia kitų įrodymų. Atsižvelgiant į tai, nurodyti apeliantės argumentai yra deklaratyvaus pobÅ«džio, todėl atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti. Å iuo atveju svarbu pakartotinai pabrėžti, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo Å¡alys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje atsakovė neturėjo pareigos atlyginti transporto priemonių nuvežimo ir antstolės paslaugų išlaidų, nes ieškovė nebuvo pareiškusi savo reikalavimo CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka.

30. Kiti apeliantės argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas iÅ¡vadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ , reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vadomis ir kitaip vertina teismo iÅ¡analizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo iÅ¡vadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundÄ atmeta, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

32. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

33. Atsižvelgus į tai, kad Å¡iuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Tačiau atsakovė nepateikė praÅ¡ymo su iÅ¡laidų paskaičiavimu ir pagrindimu, dėl to Å¡iuo atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nesvarstomas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

34. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

35. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas