053590d0-e43c-447e-bd61-7da26f941bfe · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-74-777/2017             Civilinė byla Nr. e2S-685-777/2017             Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00492-2016-5             Procesinio sprendimo kategorijos:             3.4.2.8.3.2; 3.3.2.5; 3.3.1.18.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. gegužės 4 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos AB SEB banko (toliau – pareiÅ¡kėja) atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-01-20 nutarties, kuria patvirtintas bankrutuojančių asmenų L.

G. ir M. G. 2016-11-14 kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkÅ«rimo planas, tretieji asmenys UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, UAB „Julianus Inkaso“, kreditorė AB SEB bankas. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-05-19 nutartimi iÅ¡kėlė L. G. ir M. G. (toliau – bankrutuojantys asmenys) bankroto bylÄ , bankrutuojantiems asmenims nustatė 4 mėnesių terminÄ pateikti teismui tvirtinti mokumo atkÅ«rimo planÄ . 2016-09-12 teismo nutartimi patvirtintas (patikslintas) L.

G. ir M. G. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as. 2016-09-22 teismas nutartimi pratęsė bankrutuojančių asmenų bankroto byloje mokumo atkÅ«rimo plano projekto tvirtinimo terminÄ iki 2016-10-27. 2016-10-27 teisme gautas bankroto administratoriaus P. V. praÅ¡ymas patvirtinti patikslintÄ mokumo atkÅ«rimo planÄ . 2016-11-03 teismo nutartimi bankrutuojantiems asmenims nustatytas 1 mėnesio terminas paÅ¡alinti nurodytus patikslinto mokumo atkÅ«rimo plano trÅ«kumus ir pateikti jį teismui tvirtinti su kreditorių susirinkimo protokolu bei pastabomis. 2017-01-05 Klaipėdos rajono teisme gautas bankroto administratoriaus P. V. (toliau – administratorius) praÅ¡ymas patvirtinti bankrutuojančių asmenų patikslintÄ mokumo atkÅ«rimo planÄ .

Prašyme dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo nurodyta, jog 2016-12-07 vyko antrasis bankrutuojančių asmenų kreditorių susirinkimas, kurio metu nebuvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Administratorius nurodė, kad nepaisant atliktų plano patikslinimų, kreditorės AB SEB bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ nepritarė bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plano projektui.

Nurodė, jog kreditorė UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ balsavo prieÅ¡ patikslintÄ plano projektÄ , nurodydama, kad su planu pateikti dokumentai nepatvirtina, jog pareiÅ¡kėjas M. G. visus gaunamus dienpinigius iÅ¡leidžia komandiruotėse, nes jis vos tik gauna dienpinigius, atlieka mokėjimo pavedimus L. G.. Kreditorius siÅ«lė, jog iÅ¡ M. G. dienpinigių kreditorių reikalavimams tenkinti bÅ«tų skiriama 50 proc. dienpinigių sumos. Kreditorė AB SEB bankas pateikė naujÄ balsavimo biuletenį 2017-12-07 kreditorių susirinkimui, kuriuo tai pat balsavo prieÅ¡ patikslintÄ plano projektÄ , tačiau nurodė kitus motyvus nei pirminiame balsavimo biuletenyje.

AB SEB bankas pritarė kreditorės UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ nuomonei ir pasiÅ«lymams. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-01-20 nutartimi patvirtino bankrutuojančių asmenų 2016-11-14 kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkÅ«rimo planÄ . Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2016-12-07 kreditorių susirinkimo protokolu                    Nr. 2 dvi kreditorės UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ ir AB SEB bankas, kurių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 71 946,15 Eur, mokumo atkÅ«rimo planui nepritarė.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad patikrinęs mokumo atkÅ«rimo plane pateiktus duomenis, teismas nenustatė, kad bankrutuojantys asmenys bÅ«tų pateikę neteisingÄ informacijÄ apie savo turtÄ , pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ir dėl to plane numatytos priemonės galėtų bÅ«ti neįvykdytos.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bankrutuojantys asmenys jų penkių asmenų Å¡eimai pragyventi praÅ¡o patvirtinti 351,29 Eur sumÄ , iÅ¡ kurios 219,43 Eur – darbo užmokesčio dalis ir 131,86 Eur – tėvystės iÅ¡moka. PraÅ¡oma patvirtinti suma pragyvenimui nedidelė, o tai rodo, kad Å¡ie asmenys supranta bÅ«tinybę subalansuoti savo poreikius su kreditorių reikalavimais ir jiems prieinamomis priemonėmis tai daro.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kreditoriai nepritarė mokumo atkÅ«rimo plano projekto patvirtinimui dėl pagrindinės priežasties, t. y. jie siÅ«lė nustatyti, jog iÅ¡ gaunamų dienpinigių kreditorių reikalavimams tenkinti bankrutuojantys asmenys skirtų 50 proc. dienpinigių sumos.

Tačiau bankrutuojantis asmuo nurodė, kad gaunamų dienpinigių panaudoti skoloms dengti negali, nes jie yra skiriami komandiruotėms į užsienį, iš kurių jis pragyvena (maistui, nakvynei, asmens higienos reikmėms, stovėjimo aikštelių išlaidoms apmokėti ir kt.).Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad sprendžiant, ar iš dalies dienpinigių gali būti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai, reikia įvertinti, kokio dydžio dienpinigius, palyginti su darbo užmokesčiu, asmuo gauna; taip pat atsižvelgti į tai, ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, asmuo savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais.

IÅ¡ pateikto praÅ¡ymo iÅ¡kelti bankroto bylÄ nustatyta, jog bankrutuojantis fizinis asmuo prisiimdamas įsipareigojimus 2008 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiltinio krano maÅ¡inistu, jo darbo užmokestis per mėnesį siekė apie 4000 Lt, t. y. 1 159 Eur, dienpinigių jis tuo metu negavo, t. y. jis savo turtinės padėties su Å¡iuo metu gaunamais dienpinigiais nesiejo. Dėl Å¡ių priežasčių bankrutuojančio asmens gaunami dienpinigiai pagrįstai neįtraukti į pajamas, iÅ¡ kurių turi bÅ«ti tenkinami kreditiniai reikalavimai, ir mokumo atkÅ«rimo planas Å¡iuo aspektu yra tinkamas patvirtinti.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus iÅ¡vadÄ ir įvertinęs nemokių fizinių asmenų bei jų kreditorių teises ir teisėtus interesus, nenustatė, kad bankrutuojantys asmenys bÅ«tų sudarę kreditorių teises pažeidžiančių sandorių ar tapo nemokÅ«s dėl žalingų įpročių, nenustatyta, kad po bankroto bylos iÅ¡kėlimo bankrutuojantys asmenys bÅ«tų nuslėpę bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitÄ turtÄ , kurių vertė virÅ¡ija vienÄ bazinės socialinės iÅ¡mokos dydį, todėl pripažino, kad bankroto administratoriaus pateiktas bankrutuojančių asmenų mokumo atkÅ«rimo planas atitinka FABÄ® 7 straipsnio reikalavimus, pagal FABÄ® 8 straipsnio 1–4 dalis pažeidimų nenustatyta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėjas (toliau – apeliantas) pateikė atskirÄ jį skundÄ , juo prašė panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-01-20 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – netenkinti bankroto administratoriaus praÅ¡ymo dėl bankrutuojančių asmenų mokumo atkÅ«rimo plano tvirtinimo.Apeliantas nurodė, pagrindinis nesutarimas tarp kreditorių ir bankrutuojančių asmenų kilęs dėl bankrutuojančio asmens atsisakymo dalį gaunamų dienpinigių skirti kreditiniams reikalavimams tenkinti.

Apeliantas nurodė, kad bankroto proceso metu, prieÅ¡ingai nei priverstinio vykdymo procese, bankrutuojančio asmens gaunamų dienpinigių, taip pat kaip ir darbo užmokesčio, dydis turi bÅ«ti nustatytas sprendžiant klausimÄ , kokia dalimi bus tenkinami kreditiniai reikalavimai, taip pat su bankroto procesu susijusios iÅ¡laidos. Teismų praktikoje pažymėta, kad dienpinigių panaudojimo pagal paskirtį įrodinėjimo naÅ¡ta tenka bankrutuojančiam asmeniui.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su bankrutuojančių asmenų pozicija neskirti jokios dienpinigių dalies kreditiniams reikalavimams tenkinti, iÅ¡ esmės pripažino, kad bankrutuojantis asmuo gaunamus dienpinigius naudoja pragyvenimui, ir kad yra toleruojama situacija, kai bankrutuojantys asmenys nėra įpareigojami tiksliai nurodyti visų gaunamų pajamų dydį ir tokiu bÅ«du nėra skatinami siekti kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyros, t. y. tinkamai paskirstyti Å¡ias lėšas ne tik kreditiniams reikalavimams tenkinti, bankroto administravimo iÅ¡laidoms dengti, bet ir bankrutuojančių asmenų pragyvenimui.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jog M.

G. bendra gautų dienpinigių suma (5 214 Eur) už laikotarpį nuo 2016 metų gegužės mėnesio iki 2016 metų rugpjūčio mėnesio beveik 3 kartus virÅ¡ija darbo užmokesčio už tÄ patį laikotarpį sumÄ (1 849,74 Eur). Be to, byloje neįrodytas visų gaunamų dienpinigių sumos panaudojimo pagal paskirtį faktas, neaiÅ¡ku, kokiÄ gaunamų dienpinigių dalį M. G. tikslingai naudoja tikslams, susijusiems su komandiruote. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pripažino aplinkybę, jog bankrutuojantys fiziniai asmenys dienpinigius naudoja pragyvenimui.

Vadinasi, kiekvienÄ mėnesį bankrutuojantiems asmenims papildomai tenka apie 1 303,50 Eur prie patvirtintos bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos sumos (351,29 Eur), iÅ¡ viso 1 654,79 Eur.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg siauriai ir netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nesiaiÅ¡kino ir nevertino visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurios turėjo reikÅ¡mės tinkamai sprendžiant klausimÄ dėl mokumo atkÅ«rimo plano tvirtinimo, ir dėl to priėmė nepagrįstÄ teismo nutartį.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ bankrutuojantys asmenys nurodė, kad teisės norma, įtvirtinta CPK 739 str. 2 d., nurodo, jog negalima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ sumų, kurios priklauso skolininkui kaip sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę.

Bankrutuojantys asmenys nurodė, kad gaudamas komandiruotėms skirtas pinigų sumas ir naudoja komandiruotėms, todėl akivaizdu, jog pusė sumos atskaičius kreditoriams, pareiÅ¡kėjas neturės galimybių vykti į tarnybines komandiruotes, dėl to privalės nutraukti darbo sutartį su dabartiniu darbdaviu ir privalės ieÅ¡koti kito darbo, o taip atsitikus, kurį laikÄ neturės jokių galimybių mokėti kreditoriams.Bankrutuojantys asmenys nurodė, kad bankas neginčija dienpinigių dydžio ir nepraÅ¡o jų pagrindimo, be to, įstatymas ar kiti teisės aktai nenumato teisės kreditoriui gauti įmonės buhalterinius dokumentus (atskaitingo asmens apskaitos lapus, iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus ir kt.), taigi kreditorius turėjo teisę praÅ¡yti teismo iÅ¡reikalauti reikalingus dokumentus pareiÅ¡kėjo dienpinigiams pagrįsti, tačiau tokio praÅ¡ymo nepareiÅ¡kė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio                 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Fiziniam asmeniui, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla, tenka labai svarbus vaidmuo, nes nuo sÄ Å¾iningų Å¡io asmens pastangų priklauso mokumo atkÅ«rimo plano įvykdymo sėkmė, o kartu ir jau minėtų fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas.

Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Todėl fizinis asmuo privalo bÅ«ti aktyvus, sÄ Å¾iningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas.Reikalavimus, keliamus mokumo atkÅ«rimo planui, ir Å¡io plano tvirtinimo procedÅ«rÄ reglamentuoja FABÄ® 7 ir 8 straipsnių nuostatos.

Plano projektÄ rengia bankrutuojantis asmuo, iÅ¡vadÄ dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris Å¡iÄ iÅ¡vadÄ kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir Å¡aukia kreditorių susirinkimÄ dėl pritarimo plano projektui (FABÄ® 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkÅ«rimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka Å¡io įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali bÅ«ti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABÄ® 8 straipsnio 3 dalis).

Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkÅ«rimo plano projektÄ taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkÅ«rimo plano projektui, Å¡is pateikiamas teismui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016-12-07 vyko antrasis bankrutuojančių asmenų kreditorių susirinkimas, kurio metu nebuvo patvirtintas mokumo atkÅ«rimo planas.

Kreditoriai nepritarė planui ir siÅ«lė nustatyti, jog, be grafike nurodytų sumų, kreditoriams bÅ«tų mokama ir 50 proc. bankrutuojančiam asmeniui iÅ¡mokėtų dienpinigių sumos, nustatyti tiksliÄ mokėtinÄ sumÄ pagal bankrutuojančio asmens darbdavio pateiktas pažymas apie iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir kitas gaunamas pajamas. Tačiau bankrutuojantys asmenys nesutiko su Å¡iuo kreditorių reikalavimu, nurodami, jog pagal CPK 739 straipsnį iÅ¡ dienpinigių iÅ¡ieÅ¡kojimas negalimas, todėl kreditoriai nepragrįstai netvirtino mokumo atkÅ«rimo plano.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog priverstinio vykdymo proceso negalima tapatinti su fizinio asmens bankroto procesu. Bankroto proceso sėkmė priklauso nuo paties bankrutuojančio asmens pastangų ir geranoriÅ¡kumo. Bankroto procesas nėra skirtas vien tik skoloms nuraÅ¡yti, todėl dėdamas dideles pastangas, fizinis asmuo gali reabilituotis ir grįžti į stabiliÄ finansinę padėtį. Svarbu pažymėti, kad sudarydamas sÄ lygas atkurti fizinio asmens mokumÄ , fizinio asmens bankroto procesas reiÅ¡kia ir kiek didesnį finansinį suvaržymÄ , nei kad buvo iki bankroto proceso pradžios, tam, kad, pasibaigus bankroto procesui, asmuo galėtų gyventi nevaržomas skolų.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentams, jog dienpinigiai laikytini pajamomis, atsižvelgiant į tai, jog tik priverstinio vykdymo metu negalimi iÅ¡ieÅ¡kojimai iÅ¡ jų, fizinio asmens bankroto atveju iÅ¡ jų gali bÅ«ti tenkinami kreditiniai reikalavimai. Pagal teismų praktikÄ , tai, kad dienpinigiai laikytini pajamomis, nereiÅ¡kia, jog kiekvienu atveju jie turi bÅ«ti įtraukti į mokumo atkÅ«rimo planÄ ir iÅ¡ jų privalo bÅ«ti vykdomas atskaitymas kreditoriams. KiekvienÄ kartÄ , sprendžiant, ar iÅ¡ dalies dienpinigių gali bÅ«ti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai, reikia įvertinti, kokio dydžio dienpinigius, palyginti su darbo užmokesčiu, asmuo gauna, taip pat atsižvelgti į tai, ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus asmuo savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais.

Ä®rodyti, kad numatyti gauti dienpinigiai yra bÅ«tinosios iÅ¡laidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.                 3K-3-249-313/2016). Apeliantas nurodė, kad byloje neįrodytas visų gaunamų dienpinigių sumos panaudojimo pagal paskirtį faktas, neaiÅ¡ku, kokiÄ gaunamų dienpinigių dalį M. G. tikslingai naudoja tikslams, susijusiems su komandiruote. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje pripažino, jog bankrutuojantys fiziniai asmenys dienpinigius naudoja pragyvenimui, vadinasi, kiekvienÄ mėnesį bankrutuojantiems asmenims papildomai tenka apie 1 303,50 Eur prie patvirtintos bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos sumos (351,29 Eur), iÅ¡ viso susidaro 1 654,79 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentams, jog bankrutuojantys asmenys nepateikė duomenų apie gaunamų dienpinigių panaudojimÄ , kad bÅ«tų galima spręsti, ar jie turi bÅ«ti (ne)įtraukti į mokumo atkÅ«rimo planÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ bankrutuojantys asmenys nurodė, jog kreditoriai nors ir neturi galimybės gauti duomenų apie pajamas, tačiau juos iÅ¡reikalauti gali praÅ¡yti teismo, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, įrodyti, kad gauti dienpinigiai yra bÅ«tinosios iÅ¡laidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo.

Be to, svarbu pažymėti, kad fizinio asmens bankroto atveju nuo asmens, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla, sÄ Å¾iningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo bÅ«ti aktyvus, sÄ Å¾iningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.RaÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad bankrutuojantys asmenys mokumo atkÅ«rimo plano projekte penkių asmenų Å¡eimai pragyventi prašė patvirtinti 351,29 Eur sumÄ (gaunamos pajamos 609,97 Eur), ir apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog tokia suma 5 asmenų Å¡eimai yra nedidelė.

Sutiktina, jog tokia suma bankrutuojantiems asmenims yra didelis finansinis suvaržymas, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pastangos atkurti fizinio asmens mokumÄ nėra pakankamos, kad bÅ«tų maksimaliai iÅ¡laikyta kreditorės ir skolininko interesų pusiausvyra, ypač vertinant bankrutuojančių asmenų gaunamus dienpinigius, kurių jie galbÅ«t nepagrįstai neįtraukė į gautinas sumas, skirtas kreditorės reikalavimams patenkinti. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, spręsdamas klausimÄ dėl mokumo atkÅ«rimo plano tvirtinimo, ir dėl to priėmė nepagrįstÄ teismo nutartį.

Å ie apelianto argumentai iÅ¡ dalies pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodė, jog sprendžiant, ar dienpinigiais gali bÅ«ti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai, reikia įvertinti, kokio dydžio dienpinigius, palyginti su darbo užmokesčiu, asmuo gauna, taip pat atsižvelgti į tai, ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, asmuo savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais. Tačiau pirmosios instancijos teismas nelygino gaunamų dienpinigių ir darbo užmokesčio, dienpinigių panaudojimo, o iÅ¡vadÄ , jog dienpinigiai pagrįstai neįtraukti į pajamas, padarė remdamasis tuo, jog M.

G. savo turtinės padėties su Å¡iuo metu gaunamais dienpinigiais nesiejo, nes ankstesniame darbe jų negavo. Tokie pirmosios instancijos teismo argumentai nėra pakankami, kad bÅ«tų galima konstatuoti, kad M. G. gaunami dienpinigiai pagrįstai neįtraukti į pajamas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog mokumo atkÅ«rimo planas yra tinkamas patvirtinti.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-07 nutartimi civilinėje byloje                                                 Nr. 3K-3-263-706/2015 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nesutikdamas su plane nurodytomis mokumo atkÅ«rimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, bet matydamas bankrutuojančio fizinio asmens pastangas siekti didesnio kreditorių reikalavimo patenkinimo, teismas turėtų ne pats jas (planÄ ) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektÄ .

Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedÅ«ra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs bankrutuojančių asmenų mokumo atkÅ«rimo planÄ , netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto tikslÄ , dienpinigių reikÅ¡mę fizinio asmens bankroto procese, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o bankrutuojančių asmenų pateiktas praÅ¡ymas patvirtinti mokumo atkÅ«rimo planÄ paliktinas nenagrinėtas.

Bankrutuojantys asmenys, siekdami, kad mokumo atkÅ«rimo planas bÅ«tų patvirtintas, turi pataisyti mokumo atkÅ«rimo planÄ taip, kad Å¡is labiau atitiktų skolininko ir kreditorės interesų pusiausvyrÄ , arba pateikti pagrįstus duomenis, jog dienpinigiai negali bÅ«ti įtraukti į mokumo atkÅ«rimo planÄ , jį pateikti kreditorių susirinkimui ir tik kreditorių susirinkimui jo nepatvirtinus kreiptis į teismÄ dėl plano tvirtinimo (FABÄ® 8 straipsnio 5 dalis).Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniu, teismas             n u t a r i a:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-01-20 nutartį panaikinti ir bankrutuojančių asmenų L. G. ir M. G. praÅ¡ymÄ patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkÅ«rimo planÄ palikti nenagrinėtÄ . Teisėja                                                                                     Jolanta Gailevičienė