05345f3f-bc26-4aa1-9a38-00a86784106e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-2493-992/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10032-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 4.6.2.1.; 1.1.7.2.3. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Å elmienė, sekretoriaujant Linai Sadovskai, dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei, kaltinamajam T. R., nukentėjusiajai R. R., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 10 klasių iÅ¡silavinimo, nedirbantis, teistas Å¡eÅ¡is kartus, paskutinį kartÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laivės apribojimo bausme, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : T. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sužalojo savo Å¡eimos narį. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: T. R. 2019 m. kovo 10 d., apie 18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žmonÄ R. R. tyčia tampė už plaukų, rankomis sudavė jai į įvairias kÅ«no vietas nenustatytÄ smÅ«gių skaičių. R. R. nugriuvus ant grindų, kojomis spyrė jai du kartus į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du sukeldamas R.

R. fizinį skausmÄ ir padarydamas jai kairio žasto patinimÄ , vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis T. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiÅ¡kino, kad pripažįsta, jog kaltinime nurodytÄ dienÄ sudavė nukentėjusiajai, tačiau nesutinka, kad tokiais savo veiksmai galėjo sukelti jai fizinį skausmÄ . Visai tai vyko namuose, kuriuos jie tuo metu nuomojo. TÄ dienÄ jie vartojo alkoholį ir tarp jo bei nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas.

Vartojant alkoholį tokie konfliktai tarp jų vykdavo dažnai. Žmona su padėklu praskėlė jam kaktÄ . Jis jÄ nustÅ«mė, spyrė koja į sėdimÄ jÄ dalį. Žmonai delnu nestipriai sudavė gal 2 - 3 kartus. Kumščiu nesmÅ«giavo, už plaukų netampė, į veidÄ nesmÅ«giavo. Su žmona abu kvailiodami pasignaibydavo, pasistumdydavo, suduodavo ir stipresnius smÅ«gius, nei Å¡iuo konkrečiu atveju. Tai - ne pirmas toks atvejis, ne pirmÄ kartÄ kviečiama policija. Sužalojimų nematė.

Po Å¡io įvykio žmona išėjo. KÄ Å¾mona pasakojo policijos pareigÅ«nams, jam nežinoma, pokalbio jis negirdėjo. Policijos pareigÅ«nų jis buvo pristatytas į policijos komisariatÄ . Jie kartu gyveno iki Å¡io įvykio, po to iÅ¡siskyrė. Nepripažįsta, kad nuo suduotų smÅ«gių žmona patyrė fizinį skausmÄ . Ant žmonos buvo užkritusi sekcija, po to atsirado sužalojimų. Žasto sužalojimai, jo manymu, atsirado dėl Å¡io įvykio, o ne nuo jo suduotų smÅ«gių. Nesutinka su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, kadangi dabartinis jo darbas yra susijęs su komandiruotėmis ir dėl teismo skirtos bausmės iÅ¡vykti jis negali, kas trukdo jam dirbti.

Kaltinamasis atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus. N. R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tÄ dienÄ ji buvo grįžusi iÅ¡ užsienio. T. su draugu A. gėrė alkoholį. Ji atsisėdo prie jų, atsidarė alaus, visi sėdėjo, kalbėjosi. V. A. iÅ¡važiavo. T. pradėjo pavyduliauti, kad ji buvo užsienyje. Ji padėklu trenkė jam per galvÄ dėl to, kad jis jÄ pastÅ«mė. Tiksliai nepamena, bet T. lyg ir spyrė jai į sėdimÄ jÄ dalį. Ji apsiverkė, pradėjo keiktis, užsidarė vonioje.

Vėliau ji atsigulė ant lovos, T. trenkė jai į Å¡onÄ , jie pradėjo bartis. Atsakinėdama į teismo ir proceso dalyvių klausimus nukentėjusioji parodė, kad viskas prasidėjo svetainėje, kai T. jai spyrė, po to koridoriuje trenkė jai per galvÄ , o vėliau miegamajame T. jai sudavė per veidÄ , pataikė į kaklÄ . T. buvo uždaręs duris, kad ji neiÅ¡eitų iÅ¡ namų. Paskambinus patėviui, T. atidarė duris ir ji pabėgo. Patėvis paklausė, kas atsitiko ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

Atvykusiems policijos pareigÅ«nams pasakė durų kodÄ , kad jie galėtų įeiti. Ji pati buvo nuvesta į greitosios pagalbos automobilį, kadangi nuo nervų buvo pradėjusi dusti. Greitosios pagalbos medikai jÄ nuvežė į ligoninę, davė raminamųjų. T. R. iÅ¡sivežė pareigÅ«nai. Nuo suduotų smÅ«gių jai skaudėjo. T. jos nesmaugė; buvo paėmęs už plaukų, bet netempė, laikė, skausmo nuo to ji nejautė. Plaukų gal kiek ir iÅ¡pešė, bet jai plaukai ir taip slenka.

Sutrenkimo vieta buvo paraudusi, buvo mėlynė ant rieÅ¡o, ant kojos, bet tiksliai negali pasakyti, ar tai nuo T. suduotų smÅ«gių. Jai greitai atsiranda mėlynės. Tai ne pirmas toks konfliktas, konfliktus ji dažnai iÅ¡provokuodavo pati. Pagarsinus BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenis (b. l. 10), nukentėjusioji parodė, kad smÅ«gis į veido sritį buvo suduotas iÅ¡ Å¡ono, pusiau per veidÄ , pusiau per kaklÄ . Jai truputį skaudėjo. Ji pati buvo iÅ¡gėrusi, nieko nepagalvojusi iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, visada kviesdavo policijÄ .

Visi konfliktai bÅ«davo dėl to, kad vartodavo alkoholį, blaivÅ«s neprisimindavo, kas buvo blogai. Su T. nebebendrauja. Pagarsinus pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolÄ (b. l. 1-4), nukentėjusioji parodė, kad policijos pareigÅ«nai atvažiavo po dviejų valandų, ji buvo pikta, norėjo T. atkerÅ¡yti. Teismo posėdyje aiÅ¡kindama įvykio aplinkybes ji sako tiesÄ . Nukentėjusioji atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus. Teismo posėdyje specialistas J.

M. P. parodė, kad 2018 m. kovo 28 d. jam buvo pateiktas dokumentų iÅ¡raÅ¡as. Nurodytos aplinkybės, kad girtas R. sumušė R.: sudavė ranka, spardė kojomis į įvairias kÅ«no vietas. Pagal medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä jis konstatavo, kad R. R. 2018 m. kovo 10 d. nustatytas kairio žasto patinimas, kuris galėjo bÅ«ti trauminės kilmės, padarytas kietu, buku daiktu, vertinamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu. Negali garantuoti, kad patinimas - tikrai trauminės kilmės, tačiau taip gali bÅ«ti.

SubjektyvÅ«s nusiskundimai - tai paties paciento iÅ¡sakyti nusiskundimai, objektyvÅ«s duomenys - kai matomos kraujosruvos. Jeigu pažeisti audiniai, atsiradusi kraujosruva, nubrozdinimas, žaizda, patinimas, asmeniui gali skaudėti. Jeigu buvo fizinis kontaktas, skausmo paneigti negalima. R. nustatyti sužalojimai, padaryti kietu, buku daiktu. Koja, pėda taip pat yra kietas, bukas daiktas. Patinimas priklauso nuo to, kas patinimÄ sukėlė. Jeigu padaryta kraujosruva giliai audiniuose, toks patinimas gali tęstis dienomis, kol rezorbuosis, o jeigu tik audinių limfinės sistemos sutrikdymas, toks patinimas gali iÅ¡nykti per keletÄ valandų.

Spyris gali sukelti patinimÄ , bet ne kraujosruvÄ . Pavartojęs alkoholio asmuo skausmÄ jaučia mažiau. Specialistas atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus. Teismo posėdyje liudytojas I. K. parodė, kad atvežė R. vaikÄ ir bÅ«damas prie namo jai paskambino, telefono niekas nekėlė, todėl paskambino į durų domofonÄ , tačiau taip pat niekas neatsiliepė. Palaukus gal 10 - 30 min. iÅ¡bėgo verkianti R. Paklausė, kas atsitiko, ji pasakė, kad susipyko su T. R. labai verkė, jÄ buvo apėmusi isterija, ji liepė skambinti policijai ir greitosios pagalbos medikams.

Matė įbrėžimÄ R. ant skruosto, tačiau jam nėra žinoma, kada buvo padaryti Å¡ie įbrėžimai. M. R. minėjo, kad jÄ mušė T., tačiau, kur T. jai sudavė, jis neklausė. GalbÅ«t buvo suduota į veidÄ , kadangi ant veido matėsi įbrėžimai. D. R. nieko jam nepasakojo. Jis matė, kaip atvykę policijos pareigÅ«nai iÅ¡sivedė T. BIRT ataskaitos žiÅ«ryklės duomenys patvirtina, kad 2019 m. kovo 10 d., 18.23 val., gautas I. K. praneÅ¡imas apie tai, kad moterį sumušė neblaivus buvęs sutuoktinis.

Ä®vykio vietoje neblaivi R. R. (nustatytas 1,06 prom. girtumas) paaiÅ¡kino, kad neblaivus sutuoktinis T. R., su kuriuo vyksta skyrybų procesas, pradėjo konfliktuoti, konflikto metu jÄ mušė rankomis, spardė kojomis į įvairias kÅ«no vietas. Ant moters kÅ«no matėsi nubrozdinimas bei kraujosruvos. Kairė ausis buvo pamėlusi, už kairės ausies matėsi kraujosruvos. Moteris skundėsi kojų, nugaros bei ausies skausmais. Buto durys buvo užrakintos, matėsi, jog bute dega Å¡viesa. Moteris buvo susijaudinusi, su savimi turėjo tik mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , buvo be striukės. Duris atidarė T.

R., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, neigė vartojęs smurtÄ . Ant vyro kaklo matėsi įbrėžimai (b. l. 10). 2019 m. kovo 10 d. PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas R. R. pareiÅ¡kimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. kovo 10 d., apie 18 val., namuose, (duomenys neskelbtini) , neblaivus sutuoktinis prieÅ¡ jÄ smurtavo. R. R. parodė, kad sutuoktinis T. R., paėmęs už plaukų, bandė iÅ¡tempti jÄ iÅ¡ buto, mušė rankomis, spardė kojomis į įvairias kÅ«no vietas.

Sudavė daug smÅ«gių, įvardinti konkretaus smÅ«gių skaičiaus negali. Iki Å¡iol skauda visÄ kÅ«nÄ , iÅ¡ burnos bėgo kraujas, nes buvo praskelta vidinė kairio žando pusė. PaaiÅ¡kino, kad santykiai yra įtempti, sutuoktinis iÅ¡gėręs tampa agresyvus, ne sykį yra vartojęs smurtÄ jos atžvilgiu. Tyrimo metu apžiÅ«rėta įvykio vieta – dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), fiksuota, jog aplinka bute tvarkinga. PareiÅ¡kėja buvo susijaudinusi, reiÅ¡kė baimę, prašė neleisti sutuoktiniui artintis prie jos (b. l. 1-2). 2019 m. kovo 10 d.

Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuotas R. R. paaiÅ¡kinimas apie tai, kad 18 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , tarp jos ir sutuoktinio T. R. kilo žodinis konfliktas, kurio metu T. R. jÄ mušė rankomis ir spardė kojomis į įvairias kÅ«no vietas. R. R. negalėjo tiksliau apibÅ«dinti suduotų smÅ«gių. Nurodė, kad dėl suduotų smÅ«gių juto fizinį skausmÄ . Tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuoti smurtÄ patyrusio asmens sužalojimai, t. y. užfiksuota, kad yra įdrėskimas, nubrozdinimas, kraujosruva.

Taip pat pažymėtos asmens kÅ«no vietos, kur matomi sužalojimai: kairės pusės smakras, kairės pusės galvos galinė dalis ir kairės pusės nugara ties mentimi (b. l. 6-7). VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019 m. kovo 10 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e/siuntime LA 2019-33360/1040-V-2019-42533 nurodyta, kad R. R. skundžiasi krÅ«tinės lÄ stos, žasto skausmu. Nustatytas skausmingumas kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje lateraliai. Žastas patinęs, judesiai laisvi, nežymus skausmingumas palpuojant.

Pažymėta, kad pacientę sumušė vyras (b. l. 19). 2019 m. kovo 28 d. apžiÅ«ros protokole, užfiksuota, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos gydytojas J. M. P., apžiÅ«rėjęs R. R. medicininius dokumentus: medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä LA 2019-33360/1040-V-2019-42533, nustatė, kad R. R. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, 2019 m. kovo 10 d. nustatytas kairio žasto patinimas, kuris gali bÅ«ti trauminės kilmės, padarytas paveikus kietu buku daiktu, prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos ir gali bÅ«ti vertinamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu (b. l. 21).

Vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole, apžiÅ«rint vaizdo įraÅ¡Ä Nr. 2, užfiksuota GMP automobilyje medikė kalbanti su moterimi (R. R.), kuri pasakoja, jog jÄ mušė vyras. Moteris nurodo, kad buvo muÅ¡ama į įvairias kÅ«no vietas. Moteris medikei skundėsi viso kÅ«no skausmu. Užfiksuota, jog matomas nubrozdinimas ant moters nugaros, paraudusi kairė ausis (b. l. 32). Dėl nusikalstamos veikos vertinimo Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir iÅ¡tirti duomenys visiÅ¡kai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis T. R. savo Å¡eimos nariui – sutuoktinei R. R. - smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai jÄ sužalojo. Kaltinamasis T. R. savo kaltės, dėl to, jog 2019 m. kovo 10 d., namuose kilusio konflikto metu sudavė savo sutuoktinei R. R., neneigė, tačiau, kaltinamojo teigimu, tokie jo smÅ«giai negalėjo sukelti nukentėjusiajai tokio sužalojimo, koks nustatytas, ji negalėjo jausti fizinio skausmo.

Tokia kaltinamojo iÅ¡sakyta pozicija vertinama kaip gynybinė, kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamojoje byloje nukentėjusioji, iÅ¡ karto po įvykio, aiÅ¡kindama įvykio aplinkybes nurodė, kad jos sutuoktinis T. R. kilusio konflikto metu mušė jÄ rankomis ir spardė kojomis į įvairias kÅ«no vietas, dėl suduotų smÅ«gių ji juto fizinį skausmÄ . BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje užfiksuota, kad nukentėjusioji, sėdėdama greitosios pagalbos automobilyje, į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams taip pat nurodė, kad konflikto metu jos sutuoktinis mušė rankomis ir spardė kojomis į įvairias kÅ«no vietas.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos aplinkybės dėl suduotų smÅ«gių ir fizinio skausmo sukėlimo užfiksuotos ir pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei proceso veiksmų atlikimo protokole, t. y., nurodyta, jog, R. R. teigimu, T. R., paėmęs už plaukų, bandė iÅ¡tempti jÄ iÅ¡ buto, mušė rankomis, spardė kojomis į įvairias kÅ«no vietas. Tyrimo metu, duodama paaiÅ¡kinimus, tikslaus smÅ«gių skaičiaus R. R. neįvardijo, tačiau teigė dėl suduotų smÅ«gių jutusi fizinį skausmÄ .

Tai, kad vyras naudojo prieÅ¡ R. R. fizinį smurtÄ ir mušė į įvairias kÅ«no vietas, dėl ko ji patyrė fizinį skausmÄ , R. R. nurodė ir greitosios pagalbos medikei, kuri iÅ¡ karto po įvykio apžiÅ«rėjo moterį greitosios pagalbos automobilyje. Vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog ant R. nugaros matomas nubrozdinimas, paraudusi kairė ausis. BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje užfiksuoti iÅ¡ esmės identiÅ¡ki ant moters kÅ«no matomi sužalojimai, t. y., pažymėta, kad matomi nubrozdinimai bei kraujosruvos; pamėlusi kairė ausis, už kairės ausies matomos kraujosruvos.

R. R. padaryti sužalojimai užfiksuoti ir 2019 m. kovo 10 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje: nurodyta, kad yra sužalojimas ant smakro, galvos srityje, nugaroje. Ikiteisminio tyrimo metu bei bylÄ nagrinėjant teisme apklaustas liudytojas I. K. paaiÅ¡kino, jog R. R. iÅ¡ karto po konflikto atbėgusi į jo maÅ¡inÄ guodėsi, kad jÄ sumušė jos vyras T. R.. Liudytojo teigimu, nukentėjusioji buvo labai susinervinus, verkė. Ir nors liudytojas nematė paties konflikto, negalėjo tiksliai įvardinti visų aplinkybių, tačiau, jo teigimu, ant nukentėjusiosios skruosto buvo matomas įbrėžimas. 2019 m. kovo 10 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as/siuntimas LA 2019-33360/1040-V-2019-42533 patvirtina, kad R.

R. kreipėsi į medikus dėl krÅ«tinės lÄ stos, žasto skausmų; pažymėtas sužalojimų pobÅ«dis: sumuÅ¡imas. Po apžiÅ«ros pacientei nustatytas skausmingumas kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje lateraliai; žastas patinęs, judesiai laisvi, nežymus skausmingumas palpuojant. Tyrimo metu specialistas, apžiÅ«rėjęs ir įvertinęs R. R. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä , LA 2019-33360/1040-V-2019-42533, konstatavo, kad R. R. nustatytas kairio žasto patinimas, kuris gali bÅ«ti trauminės kilmės, padarytas paveikus kietu buku daiktu, prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos ir gali bÅ«ti vertinamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu.

Duodamas paaiÅ¡kinimus teisme savo iÅ¡vadÄ dėl sveikatos sutrikdymo masto specialistas J. M. P. patvirtino. Be to, specialistas teisme pažymėjo, kad esant fiziniam kontaktui, skausmo paneigti negalima. Visi Å¡ie aptarti įrodymai paneigia T. R. teisme iÅ¡sakytÄ pozicijÄ , kad dėl jo suduotų smÅ«gių R. R. negalėjo patirti stipraus fizinio skausmo. Nors apklausiama teisme nukentėjusioji bandė Å¡velninti situacijÄ teigdama, jog konfliktus ji dažnai iÅ¡provokuodavo pati ir po Å¡io įvykio buvo ant T.

R. supykusi, tačiau teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji teigė, jog po T. R. suduotų smÅ«gių ji jautė fizinį skausmÄ . Teisme nukentėjusioji visų įvykio detalių tiksliai prisiminti negalėjo, kas visiÅ¡kai suprantama, kadangi nuo įvykio yra praėję daugiau nei pusė metų, tačiau teisme ji teigė, kad buvo suduoti smÅ«giai per Å¡onÄ , per veidÄ , per galvÄ , pataikyta į kaklÄ . Nukentėjusioji iÅ¡ esmės nepaneigė ir aplinkybės, jog kaltinamasis T.

R. jai tampė už plaukų ir nors, nukentėjusiosios teigimu, ji fizinio skausmo dėl to nejuto, o plaukai jai ir taip slenka, tokie paaiškinimai vertintini kaip siekis palengvinti kaltinamojo padėtį. Nors, kaip teisme nurodė specialistas, dėl girtumo skausmas gali būti juntamas mažiau, tačiau neįtikinami nukentėjusiosios teiginiai, jog pešant plaukus ji galėjo apskritai nejusti jokio fizinio skausmo. Kaltinamojo keliama versija, jog byloje esanti specialisto išvada nepatvirtina nukentėjusiajai R.

R. padaryto sužalojimo ir Å¡is sužalojimas galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis, vertintina kaip gynybinė, prieÅ¡taraujanti byloje esantiems įrodymams. IÅ¡ teismų praktikos matyti, kad iÅ¡vados ekspertizės aktuose gali bÅ«ti suformuluotos kaip kategoriÅ¡kos, tikėtinos ar sÄ lyginės ir pan. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu, kuriame padarytos tikėtinos iÅ¡vados, nereiÅ¡kia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos iÅ¡vados gali bÅ«ti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu, jei Å¡ios iÅ¡vados gali bÅ«ti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad tiksli smūgių lokacija nustatyta nebuvo, iš bylos duomenų konstatuotina, jog buvo smūgiuota į įvairias kūno vietas, nepaneigta aplinkybė, jog suduodant smūgius nukentėjusiajai buvo sužalotas ir žastas. Teigti, jog T. R., būdamas suaugęs vyras ir neturintis jokių adaptacijos ar psichikos sutrikimų, nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo bei kad nuo jo suduotų smūgių R. R. negalėjo patirti jokio fizinio skausmo, nėra pagrindo.

Suduodamas smÅ«gius, kaltinamasis negalėjo tikėtis, jog tokiais savo veiksmais nesukels nukentėjusiajai atitinkamų sužalojimų ir ji dėl tokių jo veiksmų nepatirs fizinio skausmo. Å iuo atveju T. R. veikė neapibrėžta tyčia – kaltinamasis suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. BÅ«tent tai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo subjektyviÄ jÄ pusę, t. y. suvokimas, kad daromi veiksmai kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, numatymas, kad veika sukels asmeniui atitinkamus sveikatos sutrikdymus ir abejingumas galimiems padariniams.

Už fizinio skausmo sukėlimÄ artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui baudžiama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 38 straipsnį asmens Å¡eimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo CK nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuokÄ , taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.

Vertinant tai, kad T. R. yra sudaręs santuokÄ su R. R. ir veikos padarymo metu jie nebuvo nutraukę santuokos, kaltinamasis T. R. bei nukentėjusioji R. R. laikytini Å¡eimos nariais. T. R. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Dėl bausmės skyrimo Nagrinėjant bylÄ teisme kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skirdamas bausmę T.

R., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal nusikalstamų veikų kategorijÄ , veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalykÄ . Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad T. R. teistas, įskaitant už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ savo sutuoktinę, baustas administracine tvarka, Sodros duomenimis, niekur nedirba, nėra duomenų, kad bÅ«tų registruotas Užimtumo tarnyboje.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, areÅ¡to bei laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamÄ veikÄ ir kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti T. R. paskyrus už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ laisvės apribojimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, ir mano, kad T.

R. skirtina bausmė, artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui bei skirtini įpareigojimai: nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; per 4 (keturis) mėnesius pradėti dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vertinant tai, kad nusikalstamÄ veikÄ T. R. padarė bÅ«damas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu, teismo vertinimu, tikslinga T.

R. uždrausti turėti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti psichikÄ veikiančių medžiagas, tarp jų – alkoholį, iÅ¡skyrus vartojimÄ gydymo tikslais, turint gydytojo iÅ¡raÅ¡ytÄ receptÄ . T. R. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡eimos nariui, todėl, vadovaujantis BK 722straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant (iÅ¡klausant visÄ Å¡ios programos kursÄ ) per skirtÄ laisvės apribojimo bausmės terminÄ .

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaitytinas T. R. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. kovo 10 d., 19.00 val., iki 2019 m. kovo 12 d., 14.45 val., (b. l. 49, 70) iÅ¡bÅ«tas laikas, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Kiti klausimai T. R. ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium (b. l. 61-63) bei raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l.

69) paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus teismo nuosprendžiui – naikintinos. Byloje nustatyta, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 45,90 Eur atlyginimo už nukentėjusiosios gydymÄ (b. l. 21-24). Kaltinamasis T. R. atlygino byloje pareikÅ¡tÄ Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį (b. l. 28-29). Proceso iÅ¡laidų nėra. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Ä®. T. R. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu: - nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; - pradėti dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Uždrausti T. R. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu turėti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti psichikÄ veikiančių medžiagas, tarp jų – alkoholį, iÅ¡skyrus vartojimÄ gydymo tikslais, turint gydytojo iÅ¡raÅ¡ytÄ receptÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, T. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant (iÅ¡klausant visÄ Å¡ios programos kursÄ ) per skirtos laisvės apribojimo bausmės terminÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityti T. R. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. kovo 10 d., 19.00 val. iki 2019 m. kovo 12 d., 14.45 val. iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. T. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ gyventi skyrium bei raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikinti. I. T. R., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. I. T. R., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Viktorija Å elmienė