05317b26-5ef5-44d0-80fd-9dfd8ef64a18 · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr                                                                               Byla Nr. 1S-205-150/2015                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00055-2013-0                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1;

                                                                                2.1.16.1.2.1.3                 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės, teisėjų Viktoro Kažio ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševskiui,teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T.

B. gynėjo advokato Mindaugo Å eÅ¡kauskio skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė: Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (26 veikos) kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas pravardę „Čiurka“, 2010 m. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, su A.

B., pravarde „Dalgis“ ir V. V. pravarde „Šliumpis“, „Haskis“, iÅ¡ anksto susitarę bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, organizavo nusikalstamÄ susivienijimÄ , kurio vadovu tapo A. B., nuo 2010 m. pradžios iki 2012 m. pavasario dalyvavo Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis ir sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti veikloje, įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklÄ asmenis, kurių dalis ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kita dalis – nenustatyta, apginklavo nusikalstamo susivienijimo dalyvius; taip pat tuo, kad ne vėliau kaip nuo 2010 m. vasaros iki 2012 m. pavasario, kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, neÅ¡iojo, laikė didelį kiekį Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų, sprogmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose; be to ir tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su A.

B., S. A. ir V. V. užtikrindavo bÅ«tinų nusikaltimams daryti netikrų valstybinių numerių bei netikrų ir suklastotų dokumentų įgijimÄ , pagrobto didelės vertės turto realizavimÄ , pasitikdavo pagrobtas transporto priemones ir jas pergabendavo į saugojimo ar realizavimo vietas, aprÅ«pindavo į užsienį iÅ¡vykstančius bendrininkus transportu, įrankiais ir kitomis priemonėmis nusikaltimams daryti, asmeniÅ¡kai dalyvaudavo vagystėse; dar ir tuo, kad bÅ«damas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su Å¡io susivienijimo vadovu A.

B. bei dalyviais V. V., S. A., D. Å ., S. G., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais D. U., G. B. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, turėdamas tikslÄ nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimÄ , dokumentų suklastojimÄ padarant didelę žalÄ , transporto priemonės valstybinių numerių suklastojimÄ ir pakeitimÄ . Kaltinamasis T. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2012 m. kovo 2 d. buvo sulaikytas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 3 d. nutartimi T. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi kaltinamajam T. B. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 2 d., nes konstatavo, kad nėra iÅ¡nykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Kaltinamojo T.

B. gynėjas skunde, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, praÅ¡o Å¡iÄ nutartį panaikinti. Skunde gynėjas tvirtina, kad apygardos teismas nepagrįstai pratęsė jau daugiau nei pusketvirtų metų suėmime laikomam T. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ dar 3 mėnesiams. Gynėjas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje tik deklaratyviai, formaliai, nesant objektyvių duomenų, nesivadovaujant teisės aktuose įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pažeidžiant proporcingumo principÄ , atkartojant ankstesnių teismo priimtų nutarčių motyvus, nepateikiant absoliučiai jokių argumentų dėl galimybės BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus užtikrinti Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nurodoma, jog kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, gali slėptis nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus.

Gynėjas atkreipia dėmesį, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalį kiekvienas suimtasis turi teisę bÅ«ti paleistas proceso metu. Gynėjas teigia, kad vien inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas ir gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė, nesuteikia pagrindo tęsti suėmimo terminÄ , bÅ«tina įvertinti ir kitas įstatyme nustatytas aplinkybes. Pasak gynėjo, T. B. yra saistomas itin tampriais Å¡eiminiais ryÅ¡iais: Å¡eima jį tardymo izoliatoriuje lanko 4 kartus per mėnesį.

Be to, gynėjo įsitikinimu, nėra pagrindo tęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ ir dėl to, kad ikiteisminis tyrimas baigtas, beveik visam T. B. turtui taikytas areÅ¡tas, o T. B. yra kaltinamas nesmurtinių nusikaltimų padarymu ir nors jis teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundÄ atmesti.T. B. gynėjo skundas netenkintinas.Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis nenaikintina. Apygardos teismas tinkamai įvertino visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121 ir 122 straipsnių normų.

Pirmosios instancijos teismas taip pat laikėsi ir nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas. Žemesnės instancijos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis T. B. galbÅ«t padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ pagrindžia bylos duomenys:

įtariamaisiais apklaustų S. A., Ž. Å ., liudytojų D. Å ., T. T. ir kt. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ , kratų protokolų, taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys, specialistų iÅ¡vados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apygardos teismas, vertindamas Å¡iuos duomenis ir spręsdamas klausimÄ dėl suėmimo T. B. termino pratęsimo, prieÅ¡ingai nei teigia gynėjas, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė.

Å iuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia gynėjo dėmesį, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindų ir sÄ lygų nustatymu, nes, prieÅ¡ingu atveju, nebÅ«tų teisinių prielaidų formuoti iÅ¡vadÄ dėl pagrįsto manymo, jog asmuo galbÅ«t padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Tačiau bylos duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio taikymo kontekste. Paskiriant kardomÄ jÄ priemonę ar pratęsiant jos terminÄ nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant galutinį pagrįstÄ teismo baigiamÄ jį aktÄ â€“ apkaltinamÄ jį nuosprendį, nes teismui, nagrinėjant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) klausimus suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas.

Nesutiktina su gynėjo skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai suėmimÄ T. B. pratęsė pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus. Pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra iÅ¡nykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai. Ä®statymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nėra aiÅ¡kiai nurodęs, kad sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumÄ , gresiančios bausmės griežtumÄ .

Tačiau pagal formuojamÄ teismų praktikÄ tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Be abejonės, sutiktina su gynėjo skundo argumentais, kad nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės pakanka tam, kad asmeniui bÅ«tų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Žemesnės instancijos teismas teisingai nurodė, kad T. B. yra kaltinamas ne tik nesunkių, apysunkių, bet ir sunkių bei labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kurių padarymÄ Ä¯statymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusias griežtas bausmes, įskaitant ir laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. Kita vertus, apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad T. B. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo pastovaus pragyvenimo Å¡altinio, nors yra darbingo amžiaus.

Tokia aplinkybė iš tiesų leidžia teigti, kad kaltinamasis neturi tamprių ryšių su visuomene, o lėšas pragyventi galbūt gaudavo nusikalstamu būdu. Todėl spręstina, kad žemesnės instancijos teismas tinkamai taikė 122 straipsnio 2 ir 8 dalių nuostatas, teisingai įvertino bylos aplinkybes, šios aplinkybės leido teismui konstatuoti, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Byloje yra duomenų apie tai, kad T.

B. vedęs, turi iÅ¡laikytinių. Å ios aplinkybės yra svarbios, tačiau nepakankamos paneigti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Tokios aplinkybės T. B. nesulaikė nuo galimų nusikaltimų, dėl kurių jam yra pareikÅ¡ti kaltinimai, darymo. Tai, kad kaltinamasis yra suimtas, netrukdo jam bendrauti su Å¡eimos nariais. Kaip gynėjas skunde nurodo, T. B. ryÅ¡ius su Å¡eima sėkmingai palaiko per pasimatymus.Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstÄ manymÄ , jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

T. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, 249 straipsnio 2 ir 3 dalyse, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sÄ raÅ¡e. Kaip minėta, T. B. iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio. Dar daugiau, bylos duomenimis, kaltinamasis yra anksčiau teistas Vokietijoje už 9 nusikalstamas veikas ir nors teistumas yra iÅ¡nykęs, tačiau, kaip teisingai pabrėžė teismas, Å¡i aplinkybė T. B. apibÅ«dina neigiamai, patvirtina jo antivisuomenines nuostatas.

Be to, T. B. inkriminuojamos veikos galbÅ«t yra padarytos jam dalyvaujant Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis ir sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, t. y. pačios pavojingiausios bendrininkavimo formos, veikloje, veikusio ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. T. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, gerai iÅ¡ anksto suplanuotos, truko ilgÄ laikÄ ir buvo slepiamos. T. B. kaltinamas galbÅ«t organizavęs nusikalstamÄ susivienijimÄ , kurio veikloje jis dalyvavo pakankamai aktyviai, inkriminuojamas veikas jis galbÅ«t padarė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdamas gauti lėšų pragyventi bei neteisėtai praturtėti.

Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, ypatingai atsižvelgusi į T. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , pobÅ«dį, sunkumÄ , mastÄ , kiekį, aukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog aptariamu atveju nėra iÅ¡nykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus). Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieÅ¡ kaltinamÄ jį siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų.

Teismas privalo užkirsti keliÄ daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat užtikrinti netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) suÅ¡velninti paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumÄ .Kaltinamojo T. B. asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės, jo turimų socialinių ryÅ¡ių tamprumo nebuvimas, galbÅ«t kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumas, pobÅ«dis, sunkumas, mastas, kiekis, vaidmuo galbÅ«t darant jam inkriminuotas veikas, leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtÄ T.

B. į laisvę ir skirti jam kitÄ Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę ir (ar) jų kompleksÄ (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad kaltinamajam T. B. paskyrus Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Å i baudžiamoji byla perduota teismui, nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose (teisiamieji posėdžiai paskirti iki 2015 m. gruodžio 1 d.). Kaip minėta, teismas privalo užtikrinti netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme, užkirsti keliÄ daryti naujas nusikalstamas veikas.

Apygardos teismas teisingai nurodė, kad kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (bÅ«tų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iÅ¡ tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau aptariamu atveju, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, kitaip nei nurodo gynėjas, teigti, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principÄ ir (ar) proceso teises, nukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos, nėra pagrindo.

Kaltinamasis yra suimtas ilgÄ laikÄ . Tačiau anksčiau iÅ¡tirtų duomenų visumÄ , vertinant juos kartu su Å¡ios baudžiamosios bylos apimtimi bei sudėtingumu, suteikė pagrindÄ pirmosios instancijos teismas formuoti iÅ¡vadÄ , jog T. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobÅ«džiui, sunkumui, mastui, kiekiui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste.

Maksimalus leistinas suėmimo taikymo T. B. terminas baudžiamojo proceso metu Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas, o vieÅ¡ojo intereso apsauga turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimÄ . VieÅ¡asis interesas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindÄ ilgesnį laikÄ taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .

Aplinkybė, kad T. B. ir jo gynėjui nepalankiai buvo iÅ¡spręstas suėmimo termino pratęsimo klausimas, neįrodo, jog teismas neteisingai iÅ¡sprendė šį klausimÄ . Nutarties neteisėta ir nepagrįsta nedaro ir ta aplinkybė, kad joje pasikartoja argumentai ir motyvai iÅ¡ ankstesnių Å¡io teismo priimtų nutarčių, kuriomis T. B. buvo pratęstas suėmimo terminas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tuo atveju, kai tam tikri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su klausimais ir argumentacija, kurie jau buvo nagrinėti, gali bÅ«ti, jog teismo iÅ¡vados bus ne tik tos pačios, bet ir grindžiamos (aiÅ¡kinamos, motyvuojamos) tais pačiais teiginiais.

Tačiau tai nereiškia, kad aktualūs duomenys iš naujo neapsvarstyti ir nevertinti. Apskųsta teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atitinka BPK 125 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, keliamus tokios nutarties turiniui, todėl ji nenaikintina. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,        n u t a r i a: palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi kaltinamajam T.

B. pratęstÄ kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 2 d.Å i nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Kolegijos pirmininkė                                                                                              RÅ«ta Mickevičienė Teisėjai                                                                                                                   Viktoras Kažys                                                                                                                                 Linas Žukauskas                                                                                                               Â