052f4206-8ccd-4d7d-8bdb-61403f62bfb2 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2S-865-267/2018 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01344-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.3.;3.1.14.8.1.;3.3.2.4. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 15 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės V. S. atskirÄ jį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5493-339/2018 pagal ieÅ¡kovės V.

S. ieÅ¡kinį atsakovui V. B. dėl tėvystės nustatymo, trečiasis asmuo R. S.. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė V. S. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti, kad jos sÅ«naus R. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad sÅ«naus R. S. tėvystė yra nustatyta TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo sprendimu 2010 metais, tačiau Å¡is sprendimas neatitinka faktinės situacijos, nes tikrasis vaiko tėvas yra atsakovas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2.

Telšių apylinkės teismas Telšių rūmai 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. S. ieškinį atsakovui V. B. dėl tėvystės nustatymo.

3. Teismas pažymėjo, kad TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 29 d. sprendimu nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog A. M., miręs (duomenys neskelbtini), yra R. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. S. yra A. M. sÅ«nus. Ä®vertinęs tai, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės sÅ«naus tėvystė yra nustatyta teismo sprendimu ir nėra nuginčyta, todėl pakartotinai nebegali bÅ«ti reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl tėvystės nustatymo. Atskirai teismas pastebėjo, kad ieÅ¡kovė nėra subjektas, turintis teisę Å¡iuo metu reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl tėvystės nustatymo, nes vaikas, kurio tėvystę praÅ¡oma nustatyti, yra pilnametis, įgijęs visiÅ¡kÄ veiksnumÄ ir teisme savo teises bei interesus turėtų ginti pats.

Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad ieÅ¡kovės Å¡iuo ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiami reikalavimai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka, todėl ieÅ¡kinį atsisakė priimti. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 4. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė V. S. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį, perduoti ieÅ¡kinį nagrinėti kitam teisėjui, atlikti DNR ekspertizę. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1.

Apeliantė nurodo, kad teismas nepaaiÅ¡kino, kaip reikia nuginčyti nustatytÄ tėvystę, mano, kad praÅ¡oma paskirti DNR ekspertizė patvirtins jos nurodomas aplinkybes, susijusias su sÅ«naus gimimu. Apeliantė nori, kad atsakovas prisiimtų atsakomybę ir nesutinka, kad Å¡iuo atveju jos suaugęs sÅ«nus pats gali reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl tėvystės nustatymo. Apeliantė įsitikinusi, kad atsakovas ir TelÅ¡ių socialinės paramos ir globos rÅ«pybos skyrius ieÅ¡kovę nori pripažinti neveiksnia ir atkreipia dėmesį į tai, kad teisėja V.

Liauzginienė yra šališka, todėl turi nusišalinti nuo bylų nagrinėjimo. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl tėvystės nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės kreiptis į teismÄ prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ teismas privalo aiÅ¡kintis ex officio (lot. pagal pareigas), t. y. teismas turi patikrinti ne tik tai, ar ieÅ¡kinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, nustatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, bet ir nustatyti, ar ieÅ¡kinį paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos. Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai).

Nepaisant to, teisė į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Ji negali bÅ«ti suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. PareiÅ¡kiantis ieÅ¡kinį asmuo turi aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vienÄ iÅ¡ savo tikslų – kuo greičiau atkurti Å¡alių teisinę taikÄ (CPK 2 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra pasisakęs, kad ieÅ¡kinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das.

IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

Teisės doktrinoje pažymima, kad ieÅ¡kinys – tai suinteresuoto asmens kreipimasis į teismÄ civilinio proceso nustatyta tvarka bei, vadovaujantis civilinės, darbo, Å¡eimos ar kitų teisės Å¡akų normomis, su reikalavimu apginti pažeistÄ ar ginčijamÄ teisę, remiantis konkrečiomis aplinkybėmis ir įrodymais, patvirtinančiais Å¡ias aplinkybes. Reikalavimas nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas turi aiÅ¡kiai suformuluoti savo praÅ¡ymÄ , t. y. nurodyti, kokiu bÅ«du praÅ¡oma apginti pažeistÄ subjektinę teisę, t. y. nurodyti pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ (CK 1.138 straipsnis).

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kiniu, kaip procesiniu dokumentu, turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas materialusis teisinis reikalavimas, kurio patenkinimo atveju bÅ«tų sukeliamos (atsirastų) materialiosios teisinės pasekmės. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iÅ¡kelta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295, 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

7. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad ieškovės sūnaus tėvystė yra nustatyta teismo sprendimu ir nėra nuginčyta, sprendė, jog pakartotinai nebegali būti reiškiamas ieškinys dėl tėvystės nustatymo.

8. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė pripažinti, kad jos pilnamečio sūnaus R. S. tėvas yra atsakovas V. B., taip pat prašė paskirti DNR ekspertizę siekiant įrodyti, kad atsakovas yra R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad DNR ekspertizė patvirtins ieškinyje nurodomas aplinkybes, susijusias su sūnaus gimimu.

9. Tėvystės nustatymo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato CK 3.146–3.148 straipsniai. CK 3.146 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės nustatymo sÄ lygas, 1 dalyje nustatyta, kad, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-110-304/2010 jau yra nustatęs juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A.

M., miręs (duomenys neskelbtini), yra R. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. S. yra A. M. sÅ«nus. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl tėvystės nustatymo, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog sÅ«naus R. S. ir tėvo A. M. tėvystė bÅ«tų nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. Todėl ieÅ¡kovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių, jog vaiko gimimo liudijime įraÅ¡yti duomenys apie vaiko tėvÄ yra neteisingi, nustatyti vaiko kilmės iÅ¡ kito tėvo remiantis ieÅ¡kiniu dėl tėvystės nustatymo, negalima.

Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, jog ieškovės ieškinys dėl tėvystės nustatymo negali būti nagrinėjamas teisme, kol nebus nuginčyta R. S. gimimo liudijime įrašyta jo tėvo A. M. tėvystė, todėl pagrįstai atsisakė jį priimti.

10. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieÅ¡kovė nėra subjektas, turintis teisę Å¡iuo metu reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl tėvystės nustatymo, nes vaikas, kurio tėvystę praÅ¡oma nustatyti, yra pilnametis, įgijęs visiÅ¡kÄ veiksnumÄ ir teisme savo teises bei interesus gali ginti pats.

11. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kina apeliantei, jog tėvystę (motinystę) galima nuginčyti CK 3.149– 3.153 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu vaiko kilmės nustatymas vaiko gimimo liudijime neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iÅ¡ tėvo. CK 3.151 straipsnio 1 dalis numato, kad pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraÅ¡e įraÅ¡ytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraÅ¡e neįraÅ¡ytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraÅ¡e įraÅ¡yto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rÅ«pintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visiÅ¡kÄ veiksnumÄ .

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiÅ¡kia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Å ios teisės užtikrinimÄ laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Taigi, subjektu, turinčiu teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo Å¡iuo konkrečiu atveju turi pilnametystės sulaukęs ir visiÅ¡kÄ veiksnumÄ Ä¯gijęs apeliantės sÅ«nus.

12. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiÅ¡kino ir taikė civilinio proceso normas, padarė teisingas iÅ¡vadas, dėl to priėmė visapusiÅ¡kai teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų (CPK 329, 330, 338 straipsniai). Todėl atskirasis skundas atmestinas, o TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Danutė Burbulienė