052ebfaa-a2d7-496c-993a-3cb7b3d8efbe · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1671-803/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33908-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko, RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. M. ieÅ¡kinį atsakovei E. S. dėl žalos atlyginimo ir atsakovės E. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui G. M. dėl laidojimo ir kapo sutvarkymo iÅ¡laidų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas G. M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės E. S. 15 790,80 Eur žalai atlyginti, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovo tėvas V. M.. IeÅ¡kovas yra vienintelis įpėdinis, priėmęs palikimÄ . Paveldėjimo teisės liudijimus ieÅ¡kovas gavo tik 2019 m. liepos 16 d., kadangi atsakovė kreipėsi į teismÄ dėl faktinės santuokos pripažinimo jungtinės veiklos sutartimi, siekiant sukurti Å¡eimÄ ir bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir turto dalies nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu atsakovės ieÅ¡kinį atmetė, kurį Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendimu pakeitė.

IeÅ¡kovas taip pat paveldėjo ir tėvo mirties dienÄ buvusias pinigines lėšas, esančias AB SEB banke, pradinis likutis banko sÄ skaitoje sudarė 30 487,81 Eur, 2017 m. birželio 7 d. į velionio sÄ skaitÄ buvo pervestas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas – 1101,50 Eur. Turto apyraÅ¡o sudarymo dienai banko sÄ skaitoje buvo likę 15 788,17 Eur. IÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad po mirties iki apyraÅ¡o sudarymo iÅ¡ sÄ skaitos, pasinaudojusi velionio bankine mokėjimo kortele, žinodama PIN kodÄ , atsakovė pasisavino svetimas, jai nepriklausančias 15 700 Eur dydžio lėšas, mokestis bankui už grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimÄ sudaro 90,80 Eur.

IeÅ¡kovo teigimu, pasisavindama svetimÄ turtÄ , atsakovė ieÅ¡kovui, kaip įpėdiniui, padarė 15 790,80 Eur žalÄ .

2. Atsakovė E. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį patikslinusi prašė iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 1364 Eur iÅ¡laidas, kurias patyrė mirusiojo V. M. laidotuvėms ir kapo sutvarkymui. Nurodė, kad atsakovė ir mirusysis V. M. nors teisiÅ¡kai nebuvo įregistravę santuokos, tačiau nuo 1990 metų gyveno kaip Å¡eima, atsakovė palaikė Å¡iltus santykius ir su V. M. motina A. M., kuriÄ po sugyventinio mirties iki Å¡ios dienos rÅ«pinasi ir iÅ¡laiko atsakovė.

IeÅ¡kovas, kuris turi įstatyminę pareigÄ iÅ¡laikyti močiutę, Å¡ios pareigos neatlieka. Palaikydamos Å¡iltus santykius, moterys susitarė, kad atsakovė rÅ«pinsis A. M., todėl pastaroji 2017 m. gegužės 9 d. padovanojo atsakovei 12 000 Eur. A. M. 12 000 Eur dovanÄ pervedė į mirusiojo V. M. atsikaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , todėl atsakovė iÅ¡grynino iÅ¡ mirusiojo V. M. sÄ skaitos jai nuosavybės teise priklausančius 12 000 Eur. Pažymėjo, kad senyvo amžiaus moteriai buvo patogiau pavedimÄ padaryti į savo sÅ«naus atsikaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , atsakovė turėjo visus mirusiojo V.

M. atsikaitomųjų sÄ skaitų prisijungimus ir Å¡iomis sÄ skaitomis naudojosi bendrai kartu su mirusiuoju, jas valdė kaip savo, ir tÄ Å¾inojo A. M.. Ä® sÅ«naus sÄ skaitÄ buvo sutarta pervesti pinigus, siekiant iÅ¡vengti papildomų mokesčių, kuriuos atsakovei tektų sumokėti valstybei. Kad nekiltų ginčų ateityje, A. M. parašė raÅ¡telį, kad pinigines lėšas dovanoja atsakovei, o ne sÅ«nui V. M.. Taip pat nurodė, kad nesutinka dėl likusių 3700 Eur lėšų pasisavinimo, kadangi visas Å¡ias lėšas atsakovė panaudojo mirusiojo V.

M. laidotuvėms, kuriomis visiÅ¡kai nesirÅ«pino ieÅ¡kovas, į jas ieÅ¡kovas neatvyko ir prie jų neprisidėjo. Atsakovė paėmė 3700 Eur iÅ¡ mirusiojo sÄ skaitos, norėdama deramai atsisveikinti su mirusiuoju, mirusiojo motina A. M. norėjo gražiai sutvarkyti kapÄ , pastatyti paminklÄ . Atsakovė ne tik viena rÅ«pinosi V. M. laidotuvėmis, bet ir jo palaidojimui iÅ¡leido daug didesnę sumÄ negu buvo paėmusi iÅ¡ mirusiojo atsikaitomosios sÄ skaitos, viso laidojimo iÅ¡laidoms buvo panaudota 5 368 Eur, todėl byloje pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir patikslinusi prašė iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti laidojimo ir kapo sutvarkymo iÅ¡laidų atlyginimÄ â€“ 1364 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino; priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo G. M. 1 364 Eur laidojimo ir kapo sutvarkymo iÅ¡laidų, 5 proc. dydžio metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (1 364 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1641,38 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; nutraukė civilinę bylÄ Nr. e2-2578-1080/2020 pagal atsakovės E. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui G.

M. dalyje dėl 304 Eur laidojimo ir kapo sutvarkymo iÅ¡laidų priteisimo; grÄ Å¾ino atsakovei E. S. žyminio mokesčio dalį 11,25 Eur.

4. Teismas nustatė, kad Å¡alys neginčijo, jog atsakovė E. S. ir mirusysis V. M. gyveno kartu neįregistravę santuokos, vedė bendrÄ Å«kį, turėjo bendrÄ buitį, iÅ¡laikė ir palaikė vienas kitÄ , atsakovė kartu su V. M. motina A. M. gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 20 d. antstolis Arminas Naujokaitis sudarė paveldimo turto apyraÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, jog be kito turto mirusiojo V. M. paveldimÄ turtÄ sudaro ir piniginės lėšos – 15 788,17 Eur AB SEB banke ir 1477,42 Eur AB Swedbank. 2019 m. liepos 16 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo tvirtinama, jog įpėdinis G.

M. mirusiojo V. M. sÅ«nus, paveldi transporto priemonę, pensijų fondo apskaitos vienetus „Swedbank“, AB pensijų kaupimo sÄ skaitoje ir lėšas, esančias AB SEB banke. Ä® bylÄ taip pat pateiktas V. M. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ AB SEB bankas už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2019 m. liepos 30 d, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovė skirtingais mėnesiais iÅ¡ mirusiojo V. M. sÄ skaitos iÅ¡grynino 15 7000 Eur. Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad ieÅ¡kovas 2019 m. spalio 2 d. kreipėsi į prokuratÅ«rÄ su pareiÅ¡kimu, tačiau 2019 m. spalio 22 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

5. Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė V. M. motinos A. M. 2017 m. gegužės 8 d. paraÅ¡ytÄ raÅ¡telį, iÅ¡ kurio turinio matyti, kad ji atsakovei E. S. padovanojo 12 000 Eur. Aplinkybę, jog 12 000 Eur buvo padovanoti atsakovei ir dovana pervesta į sÅ«naus V. M. asmeninę sÄ skaitÄ AB SEB banke patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. M.. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad pinigus dovanojo atsakovei kaip padėkÄ už jos priežiÅ«rÄ , laisva valia, juos pervesdama į sÅ«naus V. M. sÄ skaitÄ , nes atsakovės tuo metu nebuvo namuose, be to, sÅ«naus sÄ skaita naudojosi tiek sÅ«nus, tiek atsakovė bendrai.

Minėtos liudytojos parodymų nuoseklumÄ ir neprieÅ¡taringumÄ patvirtina ir atsakovės paaiÅ¡kinimai, kad E. S. ir sÅ«nus gyveno kaip Å¡eima, sÅ«naus banko sÄ skaita naudojo abu (V. M. ir atsakovė), padovanoti pinigai buvo pervesti į V. M. asmeninę sÄ skaitÄ ir dėl to, kad iÅ¡vengti mokestinės naÅ¡tos, o jei bÅ«tų norėjusi pasisavinti pinigus, bÅ«tų iÅ¡gryninusi ne 12 000 Eur, o visas sÄ skaitoje esančias pinigines lėšas, be to, kaip minėta, apie atsakovės ir V. M. bendro Å«kio vedimÄ yra pasisakęs ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-446-855/2019.

Nors vien tai, kad liudytoja gyvena su atsakove, kuri jÄ prižiÅ«ri ir rÅ«pinasi ja, t.y. susijusios draugiÅ¡kais ryÅ¡iais su atsakove nereiÅ¡kia, ar kaip teigė ieÅ¡kovas, liudijo kitoje byloje, neleidžia manyti, jog jos duoti parodymai yra neteisingi, melagingi ir jų atmesti nėra pagrindo.

6. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų kaip bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos.

7. Teismas, remdamasis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, 6.469 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju dovanojimo sutartis yra sudaryta raÅ¡ytine forma, dovanojimo sutarčiai nereikalinga notarinė forma, dovanojimo sutartis atitinka dovanojimo sutarties sampratÄ , o dovanotoja ir apdovanotoji tvirtina, jog sandoris įvyko, pinigai buvo skirti atsakovei, pervesti į V. M. asmenį sÄ skaitÄ , nes ja buvo naudojamasi abiejų, taip pat A. M. paaiÅ¡kino dovanos tikslÄ ir siekį, egzistuoja Å¡alių suderinta valia, todėl teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ , kad nėra atsakovės paraÅ¡o bei pinigai nebuvo tiesiogiai perduoti atsakovei, kas rodo dovanojimo sutarties nebuvimÄ , nes tokio imperatyvaus reikalavimo įstatymai nenumato. Teismo nuomone, nors dovanojimo sutartis turi formos trÅ«kumų, ir ji yra pasiraÅ¡yta tik vieno asmens, tačiau tai negali bÅ«ti prilygintina raÅ¡ytinės sutarties nebuvimui, taip pat tai nereiÅ¡kia, kad dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta.

8. Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog piniginės lėšos buvo pervestos ne atsakovei, o V. M., nepaneigia A. M. valios ir tikslo pinigus dovanoti atsakovei ir tarp atsakovės, V. M. bei A. M. buvus žodinį sutarimÄ jų vidiniuose santykiuose, jog pinigai dovanojami atsakovei. Be to sutarties nuostatos, kad viena Å¡alis pinigus perdavė, o kita Å¡alis juos priėmė, nebuvimas negali bÅ«ti tapatinamas su pačios dovanos neperdavimu. Teismas nurodė, neturi pagrindo netikėti atsakovės ir liudytojos parodymais bei byloje esančiu raÅ¡ytiniu įrodymu.

9. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas neneigė, kad tėvo laidojimu nesirÅ«pino ir lėšų laidotuvėms ir kapo sutvarkymui neskyrė. Atsakovė pateikė bylÄ Ä¯rodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad iÅ¡ viso laidojimui ir kapo sutvarkymui buvo sumokėta 5 368 Eur.

10. Teismas, įvertinęs atsakovės į bylÄ pateiktus įrodymus laidojimo ir kapo sutvarkymui iÅ¡laidoms padengti, sprendė, kad jos yra pagrįstos, objektyviai bÅ«tinos ir atitinkančios protingumo principÄ . Teismo nuomone ieÅ¡kovo teiginiai, jog buvo galima palaidoti pigiau, laikytini deklaratyviais, neparemti jokiais įrodymais. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010), sprendė priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 1364 Eur iÅ¡laidų, skirtų laidojimui ir kapo sutvarkymui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 11. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, įskaityti prieÅ¡prieÅ¡inius vienarÅ«Å¡ius reikalavimus bei priteisti iÅ¡ E. S. 14290,80 Eur G. M. naudai; priteisti iÅ¡ E. S. visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 11.1. teismas nepasisakė dėl visų įrodymų visumos, o iÅ¡imtinai rėmėsi atsakovės ir liudytojos parodymais bei liudytojos raÅ¡teliu, sudarytu neaiÅ¡ku kada ir kokiomis aplinkybėmis; 11.2. teismas neatsižvelgė į teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-421/2019), kad sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai.

Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 8 d. dovanojimo rašteliu A. M. pinigų E. S. neperdavė. Sutartis laikoma sudaryta nuo dovanos perdavimo momento. Nei 2017 m. gegužės 8 d., nei vėliau A. M. jokių pinigų atsakovei neperdavė, o ji jų nepriėmė. Nesant perdavimo momento, sutartis tarp A. M. ir E. S. dėl 12 000 Eur dovanojimo nebuvo sudaryta.

Teismas nesivadovavo suformuotomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis ir padarė CK 6.465 straipsnio taikymo klaidÄ ; 11.3. teismas be pagrindo patikėjo atsakovės bei liudytojos A. M. parodymais dėl dovanojimo sutarties sudarymo ir 12 000 Eur dovanojimo E. S.; 11.4. atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ bei siekį pateisinti per dovanojimÄ pinigų nuėmimÄ iÅ¡ V. M. banko sÄ skaitos patvirtina esančios byloje ir teismo neįvertintos sekančios aplinkybės. Atsakovė ankstesnėje byloje Nr.e2A-446-855/2019 reiÅ¡kė ieÅ¡kinį G.

M. dėl V. M. asmeninės nuosavybės turto pripažinimo bendra daline nuosavybe, prašė nustatyti, kad jai priklauso ½ dalis viso V. M. turto, kurio apimtis bus nustatyta paveldėjimo byloje. E. S. tiek Å¡ioje, tiek ankstesnėje byloje teigė, kad jai buvo žinoma apie visas V. M. turėtas pinigines lėšas, nes jie kartu vedė bendrÄ Å«kį. Minėtoje byloje ji ne tik nereiÅ¡kė ieÅ¡kinio dėl 12 000 Eur pripažinimo jos asmenine nuosavybe dovanojimo sutarties pagrindu, bet Å¡ių aplinkybių nenurodė bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme nei viename procesiniame dokumente, nei jos apeliaciniame skunde.

Apie Å¡iÄ aplinkybę ankstesnėje byloje neužsiminė A. M., nors buvo apklausta liudytoja. Apie tai, kad tai dovanoti pinigai, pranešė G. M. po bylos, pastarajam pareikalavus pinigus grÄ Å¾inti. Protingas, apdairus, sÄ Å¾iningas žmogus Å¡iÄ aplinkybę, jog V. M. sÄ skaitoje yra jai dovanoti pinigai, siekdamas apginti savo turtines teises, neiÅ¡vengiamai bÅ«tų nurodęs. ReikÅ¡dama ieÅ¡kinį dėl ½ dalies nuosavybės teisės į V. M. turtÄ nustatymo, ji tuo pačiu pripažino, kad 12 000 Eur jai nebuvo padovanoti pervedant juos į V.

M. sÄ skaitÄ ; 11.5. bylos duomenys tvirtina, kad pinigus po 600 Eur ji iÅ¡grynino iÅ¡ bankomatų per 27 kartus po V. M. mirties, nors jos teigimu apdovanota ji buvo 2017 m. gegužės 8 d. ir apie tai žinojo. Atsakovė – buhalterė, turinti aukÅ¡tÄ jį ekonominį iÅ¡silavinimÄ , delsdama pasinaudoti neva „dovanotais“ pinigais, suprato, kad tai ne jos pinigai, o V. M., ir jam esant gyvam tais pinigais pasinaudoti negali. Jos nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina jos teiginys, jog dovanoti pinigai buvo pervesti į V.

M. sÄ skaitÄ , siekiant iÅ¡vengti mokesčių; 11.6. teismas netinkamai vertino A. M. parodymus. Liudytoja apie prieÅ¡ mėnesį iki sÅ«naus V. M. mirties dovanotus E. S. pinigus nieko nekalbėjo. Liudytoja taip pat yra nesÄ Å¾ininga ir suinteresuota bylos baigtimi E. S. naudai, nes sakė, jog nori, kad visas sÅ«naus turtas atitektų E. S., dėl to ji atėjo į teismÄ , pinigus dovanojo, nes E. S. ja rÅ«pinasi, su ja gyvena kartu, o anÅ«kÄ , t.y. ieÅ¡kovÄ , pažįsta mažiau ir su juo nebendrauja. Jeigu liudytoja kalbėtų E. S. nenaudai, E. S. ja nesirÅ«pintų ir nesuteiktų jai gyvenamosios vietos; 11.7. liudytoja A.

M. žinojo, kad E. S. turi savo asmeninę sÄ skaitÄ , taigi, jei jos valia bÅ«tų dovanoti pinigus E. S., ji tai galėjo padaryti tiesiogiai pervedant dovanÄ Ä¯ atsakovės sÄ skaitÄ , o ne į sÅ«naus V. M. sÄ skaitÄ , įvardindama juos kaip dovanÄ . Be to, ne atsakovė rÅ«pinosi A. M., o sÅ«nus, nes jis ilgÄ laikÄ buvo bedarbis ir gyveno su motina, o atsakovė visÄ laikÄ dirbo; 11.8. liudytojos ir E. S. parodymus paneigia byloje esantis 2017 m. gegužės 9 d. liudytojos atliktas bankinis pavedimas, kuriuo ji pervedė savo sÅ«nui V.

M. 12 000 Eur, nurodydama, kad tai dovana. V. M. pinigų negrÄ Å¾ino, vadinasi motinos dovanotus pinigus priėmė. Mokėjimo pavedime aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kad tai dovana, o jos gavėjas V. M.. Teismas Å¡io įrodymo nevertino, nepasisakė dėl jo įrodomosios reikÅ¡mės, be pagrindo vertino liudytojos suraÅ¡ytÄ 2017 m. gegužės 8 d. raÅ¡telį kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ , patvirtinantį dovanų sutarties sudarymÄ tarp liudytojos ir E. S.; 11.9. E. S. nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina aplinkybė, jog reikÅ¡dama prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl laidojimo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo, ji nuslėpė, jog gavo 304 Eur laidojimo paÅ¡alpÄ .

Tik ieÅ¡kovui pateikus atitinkamÄ dokumentÄ iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių iÅ¡mokų skyriaus, atsakovė sumažino prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus. Å ios aplinkybės teismas nevertino, dėl to teismas priimdamas tokį sprendimÄ buvo Å¡aliÅ¡kas; 11.10. nei atsakovė, nei liudytoja neprašė dovanojimo V. M. 12 000 Eur sandorio pripažinti negaliojančiu, nes Å¡is sandoris apsimestinis. IÅ¡raÅ¡as iÅ¡ banko sÄ skaitos patvirtina, kad tai nebuvo E. S. ar kitų asmenų lėšos, o pinigai iki mirties priklausė V.

M.. E. S. patvirtino, kad buvo jo sugyventinė ir nėra įpėdinė nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ . Ji nebuvo Å¡ių pinigų savininkė, todėl negalėjo jais disponuoti. Atsakovė turėjo įrodyti, kad disponavo velionio sÄ skaitoje esančiai pinigais teisėtai įstatymo ar sutarties pagrindu. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Teismas be pagrindo įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė ieÅ¡kovui, nes ne jis pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę turėjo įrodinėti atsakovės veiksmų neteisėtumÄ , nes jis vienintelis pirmos eilės įpėdinis; 11.11. klaidinga teismo iÅ¡vada, kad A.

M. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pinigus padovanoti atsakovei. Tokios valios aiÅ¡kiai A. M. neiÅ¡reiÅ¡kė, nes po raÅ¡telio sudarymo sekančiÄ dienÄ 12 000 Eur bankiniu pavedimu pervedė sÅ«nui ir nurodė, kad tai dovana. Remiantis CK 1.76 straipsniu teismo minimas A. M. suraÅ¡ytas raÅ¡telis nelaikytinas dovanojimo sutartimi, nes Å¡alių nepasiraÅ¡ytas. CK 6.469 straipsnyje pasakyta, kad sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų suma, turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos.

CK 1.73 straipsnyje nustatyta – raÅ¡ytinės formos sandoriai sudaromi suraÅ¡ant vienÄ dokumentÄ , pasiraÅ¡omÄ visų sandorio Å¡alių arba Å¡alims apsikeičiant atskirais dokumentais. Tokios dovanojimo sutarties byloje nėra; 11.12. atsakovė ir liudytoja A. M. nurodė, kad pinigai kaip dovana V. M. buvo pervesti siekiant iÅ¡vengti mokesčių į valstybės biudžetÄ , o iÅ¡ tikrųjų pinigai dovanoti atsakovei. Toks sandoris, jei jis toks buvo iÅ¡ tikrųjų, prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, nes prieÅ¡tarauja Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio, 6 straipsnio, 17 straipsnio. 26 punkto reikalavimams, vieÅ¡ajam interesui formuojant biudžetÄ , apsimestinis, todėl yra niekinis.

Teismas, remiantis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, turėjo šį sandorį konstatuoti niekiniu ir juo nesivadovauti; 11.13. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje pasakyta – civilinių teisinių santykių subjektai įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Tiek atsakovė, tiek liudytoja Å¡ios pareigos nevykdė, todėl, remiantis CK 1.137 straipsnio 3 dalimi teismas turėjo atsisakyti ginti atsakovės subjektinę teisę; 11.14. atsakovė nepateikė įrodymų, kad 12 000 Eur, buvusių V.

M. sÄ skaitoje, A. M. perdavė kaip dovanÄ E. S. neatlygintai. Be to, pati atsakovė pripažįsta, kad moterys susitarė, jog E. S. rÅ«pinsis A. M. senatvėje, pastaroji padovanojo 12 000 Eur. Tokiu bÅ«du santykiai nėra dovanojimo santykiai. A. M. žinojo ir suprato kaip yra dovanojami pinigai, nes 2006 m. vasario 9 d. dovanojimo sutartimi padovanojo savo sÅ«nui V. M. 70 667,28 Eur. Å iÄ sutartį patvirtino notaras. Tai nustatyta civilinėje byloje Nr.e2-1518-808/2018; 11.15. teismas nepagrįstai visa apimtimi tenkino prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus.

IeÅ¡kovas neneigė, kad neturi pareigos padengti laidojimo iÅ¡laidų, tačiau, jo nuomone, jos aiÅ¡kiai per didelės. Remiantis CK 5.59 straipsnio 2 dalimi įpėdinis turi teisę, bet ne pareigÄ apmokėti laidojimo ir kapo sutvarkymo iÅ¡laidas. Ä®statymas nenumato E. S. teisės apmokėti laidojimo ir kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidas iÅ¡ paveldimo turto, dėl to jos veiksmai panaudojus paveldimas lėšas yra neteisėti. CK 5.63 straipsnis numato galimybę ir nustato tvarkÄ kreditoriams pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams.

Atsakovė Å¡ia tvarka nesivadovavo, o savavaliÅ¡kai nuėmė pinigus iÅ¡ svetimos sÄ skaitos. Teismas jokia teisės norma nepagrindė savo sprendimo priteisti E. S. 1364 Eur laidojimo ir kapo sutvarkymo iÅ¡laidų, tokiu bÅ«du paržeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį. Jau vien dėl Å¡ios priežasties teismo sprendimas yra nepagrįstas; 11.16. atsakovė už laidojimo ir kapo sutvarkymo paslaugas atsiskaitė 2017 m. birželio 7-9 dienomis, iÅ¡ velionio sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o seka, kas Å¡iuo laikotarpiu atsakovė nuėmė per 3 kartus 1 800 Eur ir tai paneigia jos melagingÄ teiginį, jog laidotuvėms panaudojo 3 700 Eur iÅ¡ V.

M. sÄ skaitos. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovė savavaliÅ¡kai pasisavino svetimus pinigus. Atsakovė pateikė 2018 m. kovo 28 d. sutartį ir 2018 m. gegužės 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ dėl granito ir metalo įsigijimo ir montavimo, bet nepateikė Å¡ios sÄ skaitos apmokėjimo dokumentų. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidų ji nepatyrė. 2018 m. gegužės 25 d. kvitai atitinkamai 380 Eur ir 60 Eur sumai neturėtų bÅ«ti priskiriami prie laidotuvių ir kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų, nes jie sudaryti praėjus 10-iai mėnesių po ieÅ¡kovo tėvo mirties, liečia paminklo pagaminimÄ ir pastatymÄ , o ne kapavietės sutvarkymÄ po laidotuvių.

IÅ¡ 2017 m. birželio 8 d. UAB „Vilniaus laidotuvių rÅ«mai“ „Ritualas“ PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros bei 2017 m. birželio 8 d. kapavietės įrengimo paslaugų sutarties Nr.2192 matyti, kad atsakovė jau anksčiau buvo sumokėjusi už dviejų vietų Å¡eimos kapavietės įrengimÄ 505 Eur ir laikinÄ paminklÄ . Å ių aplinkybių teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.

12. Atsakovė E. S. atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo G. M. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. apeliaciniame skunde yra keliamos naujos, pirmoje instancijoje nenagrinėtos aplinkybės. savo valiÄ apdovanoti bÅ«tent Atsakovę patvirtino pati dovanotoja – A.

M. (tiek raÅ¡tu, tiek žodžiu). Atsakovė dovanÄ priėmė, jos neatsisakė, o dovanos perdavimas ieÅ¡kovo klaidingai suprantamas tik kaip fizinis veiksmas (įstatyme nėra reikalavimo dovanÄ perduoti tiesiogiai „į rankas“ apdovanotojam). Sandoris įvyko tarp artimųjų, o ne tarp svetimų asmenų, dėl ko, pinigai buvo vedami į sÄ skaitÄ , kuriÄ valdė tiek mirusysis V. M., tiek ir Atsakovė. Be to, atsakovė pateikė visus įrodymus dėl patirtų iÅ¡laidų organizuojant laidotuves, ieÅ¡kovas pats pripažino atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir nepateikė įrodymų, kad laidojimo paslaugos suteiktos per dideliais įkainiais ar buvo nereikalingos, suteiktos netinkamai; 12.2. apeliantas teismo neÅ¡aliÅ¡kumu neabejojo pirmoje instancijoje, nereiÅ¡kė praÅ¡ymo teismui nusiÅ¡alinti, nenurodė, kad egzistuoja CPK 65 straipsnyje įtvirtinti pagrindai teisėjui nusiÅ¡alinti.

Vien tai, kad teismas priėmė palankų sprendimÄ atsakovei, o ieÅ¡kinį atmetė, negali bÅ«ti pagrindas abejoti teisėjo ar teismo Å¡aliÅ¡kumu; 12.3. teismas priimdamas sprendimÄ pagal savo vidinį įsitikinimÄ vertino pateiktų įrodymų byloje visumÄ (abiejų Å¡alių įrodymus), sprendime aptarė ir paneigė apelianto pateiktus įrodymus, nurodė, kad vien bankinio iÅ¡raÅ¡o dovanojimo sandoriui susiklostyti įrodyti nepakanka; 12.4. siekdamas prisiteisti neva patirtus nuostolius, apeliantas turėjo įrodyti visas deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygas, tačiau vien bankiniu iÅ¡raÅ¡u, apeliantas neįrodė visų Å¡ių sÄ lygų egzistavimo, galiausiai neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų; 12.5. ikiteisminis tyrimas, kurį inicijavo ieÅ¡kovas prieÅ¡ atsakovę, yra nutrauktas.

Tad Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovas, siekdamas prisiteisti 15 700 Eur iÅ¡ atsakovės privalėjo įrodinėti ir įrodyti tiek atsakovės neteisėtus veiksmus, tiek priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, tiek žalÄ ir nuostolių dydį bei atsakovės kaltę, o ne deklaratyviai nurodyti, kad lėšos buvo pasisavintos; 12.6. apeliantas neginčijo dovanojimo sandorio kaip apsimestinio, tariamo ar kitu negaliojimo pagrindu. Apeliantas pirmoje instancijoje laikėsi nuomonės ir įrodinėjo, kad dovanojimo sandoris iÅ¡ viso nebuvo sudarytas, tokios aplinkybės, kad sandoris yra niekinis pirmoje instancijoje nekėlė.

Apeliantas, teikdamas, kad sandoris turėjo bÅ«ti pripažintas niekiniu, pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalį – apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, net jeigu sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojančiu ar niekiniu, sandorio Å¡alims pritaikius restitucijÄ , padovanoti pinigai grįžtų A. M., o ne apeliantui; 12.7. dovanotojos A. M. liudijimas yra esminis įrodymas Å¡ioje byloje – t. y. bÅ«tent iÅ¡klausius dovanotojos paaiÅ¡kinimų teismas galėjo nustatyti tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ .

Teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti A. M. paaiÅ¡kinimais, kurie iÅ¡ esmės sutapo su atsakovės paaiÅ¡kinimais, buvo nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki. Liudytoja A. M. civilinėje byloje Nr. e2-2578-1080/2020 nėra nurodžiusi, kad „atėjo į teismÄ tam, kad turtas bÅ«tų priteistas E. S.“. Tai patvirtina Å¡ios bylos teismo posėdžio, vykusio 2020 m. birželio 4 d., garso įraÅ¡as, kuomet iÅ¡samų liudijimÄ teikė A. M.. Kitoje civilinėje byloje net nebuvo kalbama apie Å¡ios bylos dalykÄ 12 000 Eur dovanÄ , nes dėl Å¡ios dovanos ginčo nebuvo; 12.8. atsakovė, žinodama ir suvokdama, kad 12 000 Eur, esantys jos sugyventinio V.

M. atsiskaitomojoje sÄ skaitoje iÅ¡grynino iÅ¡ mirusiojo V. M. sÄ skaitos jai nuosavybės teise priklausančius 12 000 Eur. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, kad Å¡iuo atveju dovanojimo sutartis atitinka dovanojimo sutarties sampratÄ , o dovanotoja ir apdovanotoji tvirtina, jog sandoris įvyko, pinigai buvo skirti atsakovei, pervesti į V. M. asmenį sÄ skaitÄ , nes ja buvo naudojamasi abiejų, taip pat A. M. paaiÅ¡kino dovanos tikslÄ ir siekį, egzistuoja Å¡alių suderinta valia, todėl ieÅ¡kovo argumentas, kad nėra atsakovės paraÅ¡o bei pinigai nebuvo tiesiogiai perduoti atsakovei, kas rodo dovanojimo sutarties nebuvimÄ , atmestinas, nes tokio imperatyvaus reikalavimo įstatymai nenumato; 12.9. apeliantas nepaneigė, o atsakovė ir liudytoja A.

M. patvirtino, kad tarp Å¡alių buvo suderinta valia 12 000 Eur padovanoti atsakovei, atsakovė dovanÄ priėmė, ji jÄ gavo ir galėjo ja naudotis dar bÅ«nant gyvam V. M. (asmenys vedė bendrÄ Å«kį, turėjo vienas kito atsiskaitomųjų sÄ skaitų prisijungimus). Apeliantas neginčijo dovanojimo raÅ¡telio, neginčijo dovanojimo sutarties, neįrodinėjo, kad sutartis yra niekinė ar negaliojanti CK nustatytais pagrindais (tik apeliaciniame skunde keliamos naujos aplinkybės, kad sandoris yra apsimestinis, tariamas ar prieÅ¡taraujantis gerai moralei); 12.10.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad dovanojimo sutartis laikoma vienaÅ¡aliu sandoriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-701-2017 29 punktÄ ; 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019 41 punktÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020). Tai reiÅ¡kia, kad dovanojimo sutarčiai sudaryti bÅ«tina ir pakanka vienos Å¡alies valios.

Dėl ko, apelianto nurodymas, kad dovanojimo raÅ¡telio nėra pasiraÅ¡iusi atsakovė reiÅ¡kia, kad sandoris nebuvo sudarytas, yra niekinis ir neteisėtas. Kita vertus, Å¡alys patvirtino savo valiÄ â€“ dovanotoja patvirtino norÄ padovanoti 12 000 Eur atsakovei, o atsakovė patvirtino, kad ji suprato ir priėmė dovanÄ , tad nepaisant kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, Å¡iuo atveju egzistuoja abiejų sutarties Å¡alių suderinta valia; 12.11. jeigu ne įpėdinis, o kitas artimas palikėjui asmuo palaidojo palikėjÄ savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iÅ¡ paveldimo turto, t. y. iÅ¡ įpėdinio, nes tokioms iÅ¡laidoms, kurios pagal įstatymÄ dengiamos iÅ¡ paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas.

Tokia praktika formuojama Lietuvos Respublikos teismų sprendimuose (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-628-527/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012); 12.12. apeliantas klaidina teismÄ , kad atsakovė nėra pateikusi visų laidojimo ir kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų. Tokius teiginius paneigia byloje esantys įrodymai – 2020 m. vasario 12 d. praÅ¡ymas prijungti papildomus įrodymus su kuriuo pateikti du mokėjimai – 1000 Eur avansinis mokėjimas UAB „Labradoras“ ir 820 Eur likučio apmokėjimas.

Abu šie mokėjimai yra prijungti prie bylos, nenuginčyti, tad nepagrįsti apelianto teiginiai, kad tokie įrodymai nebuvo pateikti. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Atsakovės turėtos laidojimo išlaidos atitinka laidojimo išlaidų paskirtį, susiformavusius laidojimo papročius ir tradicijas ir yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad paminklo pastatymo darbai negali būti priskirti prie būtinųjų laidojimų išlaidų.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Byloje nustatyta, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė pateikė V. M. motinos A. M. 2017 m. gegužės 8 d. paraÅ¡ytÄ raÅ¡telį, iÅ¡ kurio turinio matyti, kad ji atsakovei E. S. padovanojo 12 000 Eur. Aplinkybę, jog 12 000 Eur buvo padovanoti atsakovei ir dovana pervesta į sÅ«naus V. M. asmeninę sÄ skaitÄ AB SEB banke patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A.

M.. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad pinigus dovanojo atsakovei kaip padėkÄ už jos priežiÅ«rÄ , laisva valia, juos pervesdama į sÅ«naus V. M. sÄ skaitÄ , nes atsakovės tuo metu nebuvo namuose, be to, sÅ«naus sÄ skaita naudojosi tiek sÅ«nus, tiek atsakovė bendrai.

14. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu įrodinėja, kad jis paveldėjo 12 000 Eur po V. M. mirties, o atsakovė Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-446-855/2019 nereiškė ieškinio pripažinti jos asmenine nuosavybe dovanotos sumos.

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė 12 000 Eur priėmė kaip dovanÄ , o civilinėje byloje Nr. e2A-446-855/2019 dėl dovanos faktinio pagrindo ginčo nebuvo. Vadinasi, atsakovė laikė save dovanotų piniginių lėšų savininke, todėl reikÅ¡ti reikalavimo dėl 12 000 Eur sumos pripažinimo asmenine jos nuosavybe nebuvo teisinio pagrindo, nes nėra nuginčytas 2017 m. gegužės 8 d. A. M. paraÅ¡ytas raÅ¡telis.

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 straipsnio 1 dalį „Civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės“.

17. CK 6.465 straipsnio 1 dalis numato, kad „pagal dovanojimo sutartį viena Å¡alis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui“.

18. Vadinasi, atsakovei buvo padovanotos piniginės lėšos, pati dovanojimo sutartis atitinka esmines aukščiau nurodytas Å¡iai sutarčiai įstatyme nustatytas sÄ lygas. 2017 m. gegužės 8 d. sudarytas vienaÅ¡alis sandoris atitiko ir A. M. valiÄ , yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl vykdytinas.

19. Apeliantas pripažįsta, kad atsakovė E. S. ir A. M. gyvena kartu, E. S. rÅ«pinasi jo močiute. Tuo tarpu miręs sÅ«nus buvo bedarbis, visÄ laiko dirbo E. S., tačiau jie nusprendė statytis namÄ , kuriame gyvena ir A. M., todėl ji sÅ«nui V. M. 2006 m. vasario 9 d. padovanojo 70 667,28 Eur. Pats apeliantas nurodydamas liudytojos A. M. parodymus teigia, kad dėl atsakovei dovanotų 12 000 Eur yra A. M. suinteresuotumas, nes atsakovė ir toliau rÅ«pinasi liudytoja.

20. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo Å¡io sandorio Å¡alys sÄ moningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtÄ kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad bÅ«tų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbiÄ reikÅ¡mę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslÄ . Teisinę reikÅ¡mę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio Å¡alys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl bÅ«tina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtÄ apdovanojamajam jo nuosavybėn. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ai ir įstatymo nustatyta forma. IÅ¡orinis valios iÅ¡reiÅ¡kimas turi atitikti vidinį – tikrÄ jį valios turinį.

21. Taigi tol, kol ieÅ¡kovas nenuginčijo, nors ir pervestos į mirusiojo V. M. sÄ skaitÄ 12 000 Eur sumos, teisinio pagrindo, ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti patenkintas. Apeliantas pripažįsta, jog pavedime nėra nurodytas apdovanoto asmens vardas, o nesivadovauti dovanÄ suteikusios asmens parodymais nėra teisinių prielaidų (CPK 178 straipsnis).

22. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

23. Dėl įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktÄ ). Nė vienas įrodymas teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).

Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).

Ä®rodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sÄ sajumo taisykle. Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 55 punktas).

24. Apeliantas apeliaciniame skunde imasi savaip aiÅ¡kinti liudytojos – dovanÄ dovanojusios A. M., valiÄ , teigdamas, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas pripažįsta, jog liudytoja ne kartÄ dovanojo pinigus kartu gyvenusiems E. S. ir V. M.. Tai, kad apeliantas nesutinka su A. M. paaiÅ¡kinimais, kuriais ji nurodė, kaip paskirstė dovanotas lėšas, neįrodo, kad palikėjas V. M. buvo apdovanotasis.

25. Tai, kad teismas sprendė netenkinti apelianto ieškinio, neįrodo teismo šališkumo. Įrodinėjimo pareiga, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka šalims. CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas kelia ginÄÄ dėl teismo atlikto vienaÅ¡alio sandorio Å¡alies valios aiÅ¡kinimo ir tuo grindžia teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Byloje parodymus davė vienaÅ¡alį sandorį sudaręs asmuo – A. M..

27. Sutartiniuose teisiniuose santykiuose asmenys dalyvauja laisva valia, jie patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas reiÅ¡kia ir Å¡alių laisvę savanoriÅ¡kai nustatyti sutarties formÄ ir turinį, iÅ¡skyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sÄ lygų reikalauja gera moralė, vieÅ¡oji tvarka ir teisės principai.

28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai kyla Å¡alių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu.

Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas).

Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai. Å ie esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai) lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, tačiau įvertinti ir sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ .

Dėl to reikÅ¡minga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 48 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

29. Taigi teismas remdamasis dovanotojos A. M. paaiškinimais sprendė, kad jos valia buvo dovanoti pinigus atsakovei, kuri ja rūpinosi ir dabar rūpinasi, todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl teismo šališkumo, kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 185 straipsnis).

30. Apeliantas negali remtis aplinkybe ir ginčyti sandorio tuo pagrindu, kad pinigai nebuvo perduoti. Sutarties uždarumo principas apeliantui draudžia remtis aplinkybėmis, kurios sukelia pasekmes jos Å¡alims. Pažymėtina, kad nei atsakovė (apdovanotoji), nei dovanotoja neneigia sutarties fakto, jos sÄ lygų. Byloje nėra įrodyta, kad dovanotoja turėjo kitÄ tikslÄ , pervesdama pinigų sumÄ , nei apdovanoti atsakovę.

31. Taip pat teisėjų kolegija nurodo, kad mokestinių prievolių vykdymo tikrinimas nėra teismo pareiga, todėl aplinkybė, kad liudytojos pinigai buvo pervesti į sÅ«naus sÄ skaitÄ , siekiant iÅ¡vengti mokesčių, neveikia teisinio rezultato byloje. Byloje nebuvo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl vienaÅ¡alio sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaip prieÅ¡taraujančio imperatyvioms įstatymo normos.

32. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra nurodęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo Å¡alies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylÄ pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso Å¡alių ginÄÄ dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimÄ , bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant Å¡alies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio forma.

Jeigu teismas, nesant Å¡alies ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimÄ , tirti su tuo susijusius įrodymus, bÅ«tų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; kt.).

33. Kaip paaiÅ¡kino atsakovė, A. M. pinigus į sÅ«naus atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ pervedė, nes:

1) A. M. žinojo, kad Å¡ia sÄ skaita naudojasi kartu tiek jos sÅ«nus V. M., tiek ir atsakovė bendrai;

2) A. M. buvo paprasčiau atlikti pavedimÄ Ä¯ jau žinomÄ sÅ«naus sÄ skaitÄ (žinomas sÄ skaitos numeris, nes tai nebuvo pirmas pavedimas);

3) A. M. atsakovę laikė savo sÅ«naus V. M. sutuoktine, Å¡eimos nariu, tačiau žinojo, kad sÅ«nus ir atsakovė nėra įforminę santuokos teisiÅ¡kai, ir suvokė, kad jeigu ji pinigus dovanojimo pagrindu perves tiesiogiai atsakovei, atsakovė privalės sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Atsakovės ir V. M. partnerystę konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas kitoje civilinėje byloje 34. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas įvertindamas, kad pinigai buvo pervesti mamos į sÅ«naus sÄ skaitÄ , kuris tuo metu gyveno kartu su atsakove ir jie siekė kurti bendrÄ ateitį, o su jais gyveno ir pinigų dovanotoja, kuria rÅ«pinosi atsakovė, nenustatė akivaizdžiai niekinio dovanojimo sandorio aplinkybių.

Kita vertus, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, net jeigu sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojančiu ar niekiniu, sandorio Å¡alims pritaikius restitucijÄ , padovanoti pinigai grįžtų A. M., o ne apeliantui. Dėl priteistų laidojimo ir kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidų 35. Apeliantas įrodinėja, kad pagal CK 5.59 straipsnį jis neturi pareigos apmokėti laidojimo ir kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidų. Tai yra įpėdinio teisė. Be to, apelianto nuomone, E. S. neturėjo teisės panaudoti paveldimas lėšas apmokant laidojimo ir kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidas.

36. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovės veiksmų teisėtumas negali bÅ«ti vertinami pagal CK 5.59 straipsnį, nes ji nepaveldėjo jokio turto. Kita vertus, atsakovė galėjo reikÅ¡ti reikalavimÄ ieÅ¡kovui vadovaudamasi bendrais žalos ir nuostolių atlyginimo pagrindais, numatytais CK 6.249 straipsnio 1 dalyje.

37. Apeliantas nurodė, kad atsakovė už laidojimo ir kapo sutvarkymo paslaugas atsiskaitė 2017 m. birželio 7-9 dienomis, kai iÅ¡ velioniui priklausiusios sÄ skaitos nuėmė per tris kartus 1 800 Eur. Anot apelianto, ji turėjo vadovautis CK 5.63 straipsniu ir pareikÅ¡ti reikalavimÄ jam, kaip įpėdiniui, o tai, kad teismas sprendė patenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį nenurodydamas pinigų priteisimo teisinio pagrindo, sprendimas turi bÅ«ti panaikintas pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį.

38. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Pirma, ginčas dėl atsakovei dovanotų lėšų priteisimo ieÅ¡kovui buvo pradėtas nagrinėti teisme. Tokiu atveju, atsakovė, gindama turtinius interesus bei siekdama galutiniai iÅ¡spręsti kilusius tarpusavio ginčus, galėjo kreiptis į teismÄ pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, o ne laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos dėl reikalavimų įpėdiniams pateikimo. Antra, atsakovė patvirtino, jog ji ir mirusysis V. M. valdė vienas kito atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas, turėjo prie jų prisijungimo duomenis.

Atsakovė į bylÄ pateikė įrodymus dėl 3700 Eur lėšų iÅ¡gryninimo iÅ¡ V. M. atsiskaitomosios sÄ skaitos. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 5 368 Eur suma buvo sumokėta už laidojimo ir kapo sutvarkymo paslaugas. Vadinasi, atsakovė galėjo pareikÅ¡ti prieÅ¡inį reikalavimÄ ieÅ¡kovui, vadovaudamasi bendrais žalos atlyginimo pagrindais, už apelianto tėvo laidojimÄ ir kapavietės sutvarkymÄ . Toks reikalavimas atitinka teisingumo principÄ (CK 1.5 straipsnis), geros moralės sampratÄ dėl vaikų pagarbos tėvams ir jų palikimui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalis).

39. Apeliantas įrodinėjo, kad atsakovė iÅ¡laidavo, ir, be kita ko, įrengė dviejų vietų Å¡eimos kapavietę, už kurios įrengimÄ jau buvo sumokėjusi anksčiau, o kai kurios sÄ skaitos nėra apmokėtos.

40. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Å¡ių apeliacinio skundo argumentų, atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas nepateikė galimÄ iÅ¡laidavimÄ pagrindžiančių įrodymų, taip pat įrodymų, kad sumokėta 5 368 Eur suma nėra susijusi su laidojimo ir kapavietės įrengimo iÅ¡laidomis. Kita vertus, tokius teiginius paneigia byloje esantys įrodymai (b.l. 72-83,103, 105-110), o konkrečiai, 2020-02-12 praÅ¡ymas prijungti papildomus įrodymus su kuriuo pateikti du mokėjimai – 1000 Eur avansinis mokėjimas UAB „Labradoras“ ir 820 Eur likučio apmokėjimas (b.l.105-110).

Abu šie mokėjimai yra prijungti prie bylos, nenuginčyti, tad nepagrįsti apelianto teiginiai, kad tokie įrodymai nebuvo pateikti. Dėl bylos procesinės baigties 41. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 42. CPK normos yra vieÅ¡osios teisės normos. Bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Atsakovė pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, kad sumokėjo 968.00 Eur pagal PVM SF SPEC20-00614 už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. Teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra pagrįstos ir įrodytos, atitinka rekomenduojamÄ priteisti jų dydį, todėl priteisiamos iÅ¡ apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u ta r i a: ieÅ¡kovo G.

M. apeliacinį skundÄ atmesti. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 968,00 Eur (devyni Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni Eurai 00 ct eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Vaclovas Paulikas RÅ«ta Petkuvienė Inga Staknienė