Legislator Case Law & Legislation
052e8de0-192d-4cee-978c-11bf274acf7e AI generated

052e8de0-192d-4cee-978c-11bf274acf7e · Kauno apygardos teismas

Case Number 052e8de0-192d-4cee-978c-11bf274acf7e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

V. N. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 282 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeidė transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko žuvo žmogus, o bÅ«tent: 2015 m. gegužės 4 d., apie 12.50 val., kelyje (duomenys neskelbtini), 19 kilometre, ties (duomenys neskelbtini), bÅ«damas mokyklinio autobuso „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju ir turėdamas pareigÄ palydėti į kitÄ kelio pusę jaunesnius kaip 10 metų vaikus, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 194.3 punkto reikalavimus, sustojęs kitoje gatvės pusėje nei yra mažamečio D. J., gim. 2006 m., namai, nepervedė jo į kitÄ gatvės pusę, leisdamas vaikui pačiam bėgti per keliÄ , dėl ko mažametis D. J., bėgdamas per keliÄ Ä¯ kitÄ gatvės pusę, buvo partrenktas ir mirtinai sužalotas pravažiuojančio automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo V. P..

Legislator headnote

AI generated

052e8de0-192d-4cee-978c-11bf274acf7e · Kauno apygardos teismas: Apeliantas nurodo, kad į bylÄ taip pat buvo pateiktas Å ilalės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas, kurio 8 ir 17 punktuose numatyta, jog mokyklose turi bÅ«ti sudaromas ne tik mokinių vežimo marÅ¡rutų sÄ raÅ¡as, tačiau turi bÅ«ti sudaromas konkrečių mokinių vežimo sÄ raÅ¡as ir su juo bÅ«tinai supažindinamas vairuotojas. Taip pat turi bÅ«ti skiriamas mokinius lydintis asmuo. Skunde nurodoma, kad tokia tvarka, kai vairuotojas bÅ«tų supažindinamas su vežamų mokinių sÄ raÅ¡u ir amžiumi, Å ilalės rajono mokyklose buvo nustatyta tik nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-560-245/2019 Proceso Nr. 1-04-2-00104-2017-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.3.7. (S) 2.4.6.3.1.; 2.4.7. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Jakubonienės ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistojo V.

N. gynėjai advokatei Stanislavai Jorudienei nukentėjusiųjų L. J. ir E. J. atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Egidijui Matoniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. N. (toliau – V. N.) ir civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Egidijaus Matonio apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų (toliau – Tauragės apylinkės teismas) 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V.

N. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 282 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant jam Å¡ias baudžiamojo poveikio priemones: - per visÄ bausmės atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; - atsipraÅ¡yti nukentėjusiųjų.

Nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiųjų L. J. ir E. J. ieškinys dėl 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam ir iš civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) L. J. ir E. J. priteista po 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. N. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 282 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeidė transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko žuvo žmogus, o bÅ«tent: 2015 m. gegužės 4 d., apie 12.50 val., kelyje (duomenys neskelbtini), 19 kilometre, ties (duomenys neskelbtini), bÅ«damas mokyklinio autobuso „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju ir turėdamas pareigÄ palydėti į kitÄ kelio pusę jaunesnius kaip 10 metų vaikus, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 194.3 punkto reikalavimus, sustojęs kitoje gatvės pusėje nei yra mažamečio D. J., gim. 2006 m., namai, nepervedė jo į kitÄ gatvės pusę, leisdamas vaikui pačiam bėgti per keliÄ , dėl ko mažametis D. J., bėgdamas per keliÄ Ä¯ kitÄ gatvės pusę, buvo partrenktas ir mirtinai sužalotas pravažiuojančio automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo V. P..

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. N. praÅ¡o Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ , jį iÅ¡teisinantį nuosprendį. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neobjektyviai ir neteisingai juos įvertinus. Dėl neteisingo įrodymų iÅ¡tyrimo bei įvertinimo buvo pažeistos baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios įrodymų surinkimÄ , iÅ¡tyrimÄ ir įvertinimÄ .

Pirmosios instancijos teismas padarė viena kitai prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas, nuosprendyje rėmėsi nepatikrintais įrodymais, o tik prielaidomis. 2.2. Apeliantas nurodo, kad jam niekada nebuvo pateikiami konkrečių mokinių, kuriuos turės vežti į mokyklÄ ir parvežti iÅ¡ jos, sÄ raÅ¡ai, nebuvo nurodomas jų amžius ar klasė, kurioje Å¡ie mokiniai mokosi. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. V2-154 ir KET 194.3 punkto, apeliantui buvo žinoma, kad dirbdamas mokyklinio autobuso vairuotoju jis privalo per keliÄ palydėti jaunesnius nei 10 metų vaikus, tačiau jis niekada nebuvo supažindintas su mokinių amžiumi ir jam nebuvo pateiktas sÄ raÅ¡as, kuriuos mokinius jis privalo pervesti per keliÄ .

Apie žuvusiojo D. J. amžių V. N. sužinojo tik nelaimės dienÄ , t. y. po to, kai į eismo įvykio vietÄ atėjo nukentėjusiojo motina. 2.3. V. N. skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog apeliantui palydėti vaikus per keliÄ , jaunesnius nei 10 metų amžiaus, nebuvo realios galimybės. Nuteistasis nurodo, kad jo vairuojamo autobuso durys atsidarydavo iÅ¡ autobuso salono vidaus, todėl jis, sėdėdamas prie autobuso vairo, negalėdavo reguliuoti ir neleisti durų atsidaryti salone buvusiems asmenims.

Vaikai patys atsidarydavo autobuso duris ir nueidavo link namų, nelaukę kol vairuotojas iÅ¡lips iÅ¡ kitos autobuso pusės, prieis prie autobuso durų ir jas atidarys. Skunde nurodoma, kad galimybės iÅ¡ vairuotojo sėdimos vietos tiesiai patekti į autobuso salonÄ nebuvo, todėl mokinius per keliÄ palydėti galėdavo tik lydintis asmuo. Apelianto teigimu, jis apie Å¡iÄ problemÄ daug kartų sakė mokyklos vadovybei, tačiau į jo pareikÅ¡tas pastabas niekas dėmesio nekreipė ir nepaskyrė lydinčio asmens, kuris galėtų su vaikais važiuoti autobuso salone ir palydėti juos per keliÄ .

Toks asmuo buvo paskirtas tik sekančiÄ dienÄ po eismo įvykio. 2.4. Nuteistojo teigimu, pripažįstant jį kaltu pagal BK 282 straipsnio 1 dalį, jo kaltė turi bÅ«ti pagrįsta objektyviais įrodymais, vertinamais teisine prasme. Jo pasakyti žodžiai, kad jis jaučia kaltę dėl vaiko žūties, negali bÅ«ti traktuojami kaip jo kaltės pripažinimas ar įrodymas. V. N. nurodo, kad net jei ir bÅ«tų prisipažinęs kaltu teisine prasme, nuteistas jis gali bÅ«ti tik esant objektyviems ir neginčijamiems byloje surinktiems įrodymams, patvirtinantiems, jog jis padarė minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ . 2.5.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nepadarė konkrečios iÅ¡vados apie tai, ar nuteistasis buvo supažindintas su mokykliniu autobusu vežamų mokinių sÄ raÅ¡u ir amžiumi. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) atsakymo į nuteistojo interesus atstovaujančios advokatės užklausÄ ir minėtos mokyklos atsakymo į ikiteisminį tyrimÄ atliekančios institucijos reikalavimÄ ir prie jų pridėtų raÅ¡ytinių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) niekuomet nebuvo sudaromi mokykliniu autobusu vežamų mokinių sÄ raÅ¡ai nurodant mokinių pavardes, klasę, amžių ir su tokiais sÄ raÅ¡ais apeliantas supažindintas nei žodžiu, nei raÅ¡tu nebuvo. 2.6.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė apie eismo įvykio metu rajono mokyklose galiojusiÄ tvarkÄ mokinių vežimo klausimais. IÅ¡ Å ilalės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo „Dėl mokyklų autobusų naudojimo tvarkos apraÅ¡o tvirtinimo“ Nr. T1-97 matyti, kad rajono savivaldybės taryba nebuvo nustačiusi konkrečios tvarkos dėl mokykliniu autobusu vežamų mokinių sÄ raÅ¡o sudarymo. Tik minėto sprendimo 7 punkte nurodyta kaip turi bÅ«ti elgiamasi vykstant į kelionę.

Apeliantas nurodo, kad į bylÄ taip pat buvo pateiktas Å ilalės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas, kurio 8 ir 17 punktuose numatyta, jog mokyklose turi bÅ«ti sudaromas ne tik mokinių vežimo marÅ¡rutų sÄ raÅ¡as, tačiau turi bÅ«ti sudaromas konkrečių mokinių vežimo sÄ raÅ¡as ir su juo bÅ«tinai supažindinamas vairuotojas. Taip pat turi bÅ«ti skiriamas mokinius lydintis asmuo. Skunde nurodoma, kad tokia tvarka, kai vairuotojas bÅ«tų supažindinamas su vežamų mokinių sÄ raÅ¡u ir amžiumi, Å ilalės rajono mokyklose buvo nustatyta tik nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d.

Å ilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo, tačiau ji negaliojo eismo įvykio metu (2015 m. gegužės 4 d.). 2.7. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė ir nenurodė kokių objektyvių įrodymų ir duomenų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie priežastinį ryšį tarp padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių. Byloje esančiose specialisto iÅ¡vadose Nr. 11K-267(15) bei 11K-9(18) nurodoma, kad techniniu požiÅ«riu pagrindinė sÄ lyga įvykiui kilti bei tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su jo kilimu buvo automobilio „Opel Vectra“ vairuotojos V.

P. veiksmai. Taip pat eismo įvykiui turėjo ir D. J. veiksmai – įžengė (įbėgo) į kelio važiuojamÄ jÄ dalį ir iÅ¡ už mokyklinio autobuso, ribojusio matomumÄ kitiems eismo dalyviams, neįsitikinęs, kad tai bus saugu, sudarė kliÅ«tį prie iÅ¡ jo deÅ¡inės artėjusiam automobiliui „Opel Vectra“ bei buvo jo patrenktas. 2.8. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų K. K., D. R., A. S. duotais parodymais, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio reikalavimus.

Apelianto teigimu, nebuvo teisinio pagrindo, numatyto BPK 276 straipsnyje skaityti jų parodymus, duotus kitoje baudžiamojoje byloje. Nėra jokių objektyvių duomenų dėl ko šios liudytojos nebuvo kviečiamos į kelis teisiamuosius posėdžius nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepasisakė kaip minėtų liudytojų parodymai yra susiję su apeliantui pareikštu kaltinimu ir šioje byloje nagrinėjamu įvykiu. 2.9. Skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje teismas vadovavosi V.

P. parodymais, kuriuose ji teigia, kad dėl eismo įvykio kaltas V. N.. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu V. P. nebuvo apklausta kaip liudytoja. Nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ V. P. parodymai apskritai nebuvo skaitomi, tačiau pirmosios instancijos teismas rėmėsi jos kitoje byloje duotais parodymais. Apelianto teigimu, ji turėjo bÅ«ti apklausta kaip liudytoja, kaip tai numato BPK normos, prieÅ¡ingu atveju, jos parodymais, gautais apklausiant jÄ Ä¯tariamÄ ja ar kaltinamÄ ja kitoje byloje, Å¡ioje byloje remtis teisinio pagrindo nėra.

V. N. teigimu, V. P. iÅ¡reiÅ¡kė tik savo asmeninę nuomonę ir nepateikė apelianto kaltės įrodymų. 2.10. V. N. teigimu, skundžiamu nuosprendžiu jis yra nubaustas antrÄ kartÄ , kadangi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilalės rajono policijos komisariato 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 93N-46877151-15 jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso 1241 straipsnio 6 dalį už 2015 m. gegužės 4 d. padarytÄ administracinį nusižengimÄ , pažeidus KET 194.3 punkto reikalavimus.

Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodo, kad apeliantui buvo pritaikyta per Å¡velni atsakomybės rūšis, todėl priima apkaltinamÄ jį nuosprendį ir jį, už tuos pačius veiksmus baudžia antrÄ kartÄ . Be to, siÅ«lo pradėti apeliantui administracinės bylos atnaujinimo procesÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso XXXVIII skyriaus normas. 2.11. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo yra visiÅ¡kai neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas iÅ¡ esmės revizavo įsiteisėjusį Å ilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-761/2015.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės panaikino tiek Å ilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendį, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį ir priėmė naujÄ nuosprendį civilinio ieÅ¡kinio dalyje, kuriuo visiÅ¡kai patenkino civilinių ieÅ¡kovų L. J. ir E. J. civilinius ieÅ¡kinius, priteisdamas po 8000 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti, kuriÄ ankstesniais teismų sprendimais teismai buvo atmetę.

3. Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Egidijus Matonis praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – V. N. iÅ¡teisinti. Kaip nepagrįstÄ atmesti L. J. ir E. J. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. 3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai įvertino tik dalį iÅ¡tirtų įrodymų, tačiau visiÅ¡kai ignoravo V. N. kaltę ir priežastinį ryšį tarp padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių.

Skunde teigiama, kad nebuvo įvertintos specialisto išvados Nr. 11K-267(11) ir 11K-9(18), kuriose aiškiai konstatuota, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo ir D. J. žūties priežastis – automobilio „Opel Vectra“ vairuotojos V. P. veiksmai, taip pat paties D. J. veiksmai, pažeidžiant KET. Taip pat nurodoma, kad teismas neįvertino prijungtoje baudžiamojoje byloje priimtų Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties. 3.2.

Skunde teigiama, kad nuosprendžio išvada, jog nukentėjusysis D. J. žuvo dėl to, kad V. N. neįvykdė Kelių eismo taisyklių 193.4 punkto reikalavimo, laikytina neatitinkančia bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų. 3.3. Skunde nurodoma, kad vadovaujantis BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas negalėjo patraukti baudžiamojon atsakomybėn V. N. pagal BK 282 straipsnio 1 dalį, nenustatęs visų privalomų nusikalstamo veikos sudėties požymių, inter alia, kaltės ir priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. 3.4.

Skunde civilinio atsakovo atstovas pasisako ir dėl prokurorės kaltinamajame akte suformuluotos kaltinimo dalies, jog V. N. neva „leido vaikui pačiam bėgti per keliÄ â€œ. Skunde teigiama, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nesurinkta jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, kad V. N. „leido“ ar „davė leidimÄ â€œ nukentėjusiajam bėgti per keliÄ . V. N. netgi objektyviai negalėjo žinoti, kaip iÅ¡lipęs iÅ¡ autobuso elgsis nukentėjusysis. 3.5.

Skunde teigiama, kad V. N. dėl nagrinėjamo eismo įvykio Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilalės rajono policijos komisariato 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso 1241 straipsnio 6 dalį už tÄ pačiÄ veikÄ (neveikimÄ ) už kuriÄ jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas Å¡ioje baudžiamojoje byloje, todėl V. N. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamÄ veikÄ pažeistų dvigubo nubaudimo taisyklę (non bis in idem).

Skunde nurodoma, kad vien ta aplinkybė, jog žuvo jaunesnis nei 10 metų vaikas, nesudaro pagrindo revizuoti administracinėje byloje nustatytų aplinkybių ir priimtų sprendimų bei bausti V. N. antrÄ kartÄ už tÄ pačiÄ veikÄ . 3.6. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, kad V. N., vadovaudamasis Å¡iuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso XXXVIII skyriaus nuostatomis, turi teisę kreiptis su praÅ¡ymu atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kad bÅ«tų panaikinta jam pagal įvykio metu galiojusio ATPK dėl Å¡io įvykio paskirta administracinė nuobauda.

Civilinės atsakovės atstovo teigimu, teismas formuluoja visiÅ¡kai teismų praktikoje nematytÄ bei niekuo nepagrįstÄ precendentÄ , neva tokiu atveju administracinė atsakomybė gali bÅ«ti keičiama baudžiamÄ ja atsakomybe, ir tai, kad pats kaltinamasis turi imtis priemonių ankstesnei administracinei atsakomybei panaikinti. Skunde teigiama, kad V. N. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, o bausti jį antrÄ kartÄ už tÄ pačiÄ veikÄ nėra jokio teisinio pagrindo. 3.7. Skunde nurodoma, kad teismo iÅ¡vados dėl D.

J. kaltės nebuvimo yra visiškai nepagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais. Teismo argumentai dėl to, kad D. J. dėl amžiaus nesugebėjo ir negalėjo suprasti, kaip tinkamai ir saugiai pereiti gatvę, apskritai yra vertinamojo pobūdžio prielaida ir spėjimas. 3.8. Skunde teigiama, kad neturtinė žala dėl vaiko žūties yra pilnai priteista kitoje baudžiamojoje byloje iš V. P. ir jos transporto priemonės draudiko. Apelianto teigimu, mokykla nėra ir negali būti laikoma atsakinga už dėl D.

J. žūties kilusiÄ neturtinę žalÄ , nes tinkamai organizavo moksleivių (tame tarpe ir D. J.) pavežimÄ , užtikrino visus susijusius saugumo reikalavimus: 2014 m. rugsėjo 3 d. įsakymu paskyrė lydintį asmenį moksleivių pavežėjimo metu ir Å¡is įsakymas galiojo eismo įvykio metu; 2013 m. spalio 1 d. priėmė įsakymÄ , kuriuo patvirtino Mokyklos autobuso naudojimo tvarkÄ (su įsakymu pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas V. N.). V. N. taip pat pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas su mokyklos mokyklinio autobuso vairuotojo darbo instrukcija.

Civilinio atsakovo teigimu, nepriklausomai nuo to, ar V. N. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn ar ne, civilinis ieškinys privalėjo būti atmestas kaip nepagrįstas.

4. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme nuteistojo V. N. gynėja advokatė Stanislava Jorudienė apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti, civilinio atsakovo atstovas advokatas Egidijus Matonis apeliacinį skundÄ palaikė, prašė V. N. iÅ¡teisinti, prokuroras ir nukentėjusiųjų atstovas advokatas Rimvydas Paulauskas apeliacinius skundus prašė atmesti. Nuteistojo V. N. ir civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Egidijaus Matonio apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato esminių Å¡io Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebÅ«tų naikinami ir keičiami.

Vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

6. Tiek nuteistojo, tiek civilinės atsakovės apeliaciniuose skunduose pasisakoma dėl netinkamo įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teisme, taip pat dėl to, jog nagrinėjamu atveju V. N. skundžiamu nuosprendžiu buvo antrÄ kartÄ nubaustas už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apygardos teismas, įvertinęs skundų nagrinėjimui pateiktÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , daro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. N. kaltu pagal BK 282 straipsnio 1 dalį, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ non bis in idem principÄ , todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla nutrauktina. Dėl aukščiau nurodytos aplinkybės, teismas dėl apeliacinių skundų bei skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo pasisakys tik non bis in idem principo taikymo aspektu.

7. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ . Å i nuostata pakartota BK 2 straipsnio 6 dalyje. Draudimas persekioti už tuos pačius veiksmus įtvirtintas ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesÄ tuo pačiu pagrindu.

Å ia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tÄ patį nusikaltimÄ principas (non bis in idem), kuris įtvirtintas ir tarptautiniu lygmeniu – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje. Draudimo persekioti ir bausti už tÄ patį nusikaltimÄ principas EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje apibrėžtas imperatyvu, įtvirtinančiu, kad priėmus galutinį sprendimÄ baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo ar pagal pažeidimo galimos bausmės bei griežtumo laipsnio pobÅ«dį tapataus proceso, dėl identiÅ¡kų arba iÅ¡ esmės tų pačių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų.

Nustatant ar teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiÅ¡kais, vertinami faktai, sudarantys visumÄ konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiÅ«riu. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad minėto principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-697/2019).

8. Konstitucinėje jurisprudencijoje nedviprasmiÅ¡kai įtvirtinta, kad principas non bis in idem reiÅ¡kia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimÄ , bet kaip už administracinį teisės pažeidimÄ , jis už tÄ veikÄ negali bÅ«ti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu teisiniu reguliavimu, darytina iÅ¡vada, kad draudžiama už tÄ pačiÄ veikÄ ne tik du kartus traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti jį traukiant už tÄ pačiÄ veikÄ administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. Siekiant tinkamai nustatyti, ar asmuo yra antrÄ kartÄ traukiamas atsakomybėn už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti įvertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Laikoma, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, jog asmuo antrÄ kartÄ yra baudžiamas iÅ¡ esmės už tuos pačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus.

9. Kaip matyti iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, V. N. 2015 m. gruodžio 18 d. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 t. b. l. 134) dėl to, kad jis, bÅ«damas transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais vairuotojas, nepalydėjo į kitÄ kelio pusę jaunesnio kaip 10 metų vaiko. 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (2 t., b. l. 135 – 136) už minėtÄ pažeidimÄ V. N. buvo paskirta 86 Eur bauda. IÅ¡ byloje esančio administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o (2 t., b. l. 159 – 160) matyti, kad paskirtÄ 86 Eur administracinę nuobaudÄ V.

N. sumokėjo 2015 m. gruodžio 29 d. Skundžiamu nuosprendžiu V. N. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 4 d., apie 12.50 val., kelyje (duomenys neskelbtini), 19 kilometre, ties (duomenys neskelbtini), bÅ«damas mokyklinio autobuso „Mercedez Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju ir turėdamas pareigÄ palydėti į kitÄ kelio pusę jaunesnius kai 10 metų vaikus, pažeisdamas KET 194.3 punkto reikalavimus, sustojęs kitoje gatvės pusėje, nei yra mažamečio D. J. namai, nepervedė jo į kitÄ gatvės pusę, o leido vaikui pačiam bėgti per keliÄ , dėl ko mažametis D.

J., bėgdamas per keliÄ Ä¯ kitÄ gatvės pusę, buvo partrenktas ir mirtinai sužalotas pravažiuojančio automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo V. P.. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. N. dėl nagrinėjamo 2015 m. gegužės 4 d. įvykusio eismo įvykio Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilalės rajono policijos komisariato 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis, bÅ«damas transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais vairuotojas, nepalydėjo į kitÄ kelio pusę jaunesnio kaip 10 metų vaiko ir jam už šį nusižengimÄ buvo paskirta 86 Eur bauda.

Aplinkybės, kuriomis V. N. nepervedė per keliÄ nukentėjusįjį D. J., buvo žinomos tiek suraÅ¡ant administracinį teisės pažeidimo protokolÄ ir skiriant V. N. baudÄ , tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, t. y. jos buvo įvertintos abiejose bylose. Naujų aplinkybių vėliau nepaaiÅ¡kėjo. Faktinės aplinkybės yra tapačios. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodo, kad V. N. administracine tvarka buvo nubaustas už tÄ pačiÄ veikÄ (neveikimÄ ), už kuriÄ jis minėtu nuosprendžiu traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , kad V.

N. administracinė nuobauda paskirta neįvertinus visų reikšmingų nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybių, t. y., kad dėl neteisėto jo neveikimo žuvo jaunesnis kaip 10 metų vaikas. Kaip jau aptarta aukščiau, EŽTT praktikoje pripažįstama, kad non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių, todėl apeliacinius skundus nagrinėjantis teismas nesutinka su aukščiau nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas non bis in idem principo aiÅ¡kinimÄ , yra nurodęs, jog tokio principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimÄ už tÄ pačiÄ veikÄ , dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimÄ , kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobÅ«džio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167-788/2015, 2K-7-29-942/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. N. dėl tų pačių faktinių aplinkybių buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir dėl to buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, todėl baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu negali bÅ«ti toliau vykdomas ir jis negali bÅ«ti baudžiamas. Vertinant aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas V. N., pripažindamas kaltu pagal BK 282 straipsnio 1 dalį, pažeidė non bis in idem principÄ .

Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 282 straipsnio 1 dalį V. N. atžvilgiu nutraukiama.

10. Be to, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog V. N. veiksmai (neveikimas) užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, siekiant iÅ¡vengti dvigubo nubaudimo už tÄ pačiÄ veikÄ negalimumo principo pažeidimo, V. N., vadovaudamasis Å¡iuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso XXXVIII skyriaus (Administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas) nuostatomis, turi teisę kreiptis su praÅ¡ymu atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kad bÅ«tų panaikinta jam pagal įvykio metu galiojusio ATPK dėl Å¡io įvykio paskirta administracinė nuobauda.

Apeliacinės instancijos teismas su tokia skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyta pozicija taip pat nesutinka. Sprendžiant dvigubo nubaudimo problemÄ , negalima perkelti dvigubo nubaudimo ar dvigubo proceso eliminavimo pareigos atsakomybėn patrauktam asmeniui. Apylinkės teismas privalėjo nutraukti bylÄ BK 2 straipsnio 6 dalies ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, o ne nurodyti pačiam V. N. kreiptis į teismÄ ANK nustatyta tvarka dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo ir jam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo.

Tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarautų aukščiau nurodytam Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimui ir suformuotai EŽTT praktikai bei kasacinei praktikai, nes valstybės pareiga yra užtikrinti tokį teisinį reguliavimÄ , kad už tuos pačius veiksmus asmuo nebÅ«tų nubaustas du kartus, o ne asmeniui perkelti iniciatyvÄ ir prievolę Å¡alinti dvigubo proceso ir nubaudimo padarinius. V. N. paskirta administracinė nuobauda yra sumokėta, todėl jo nuteisimas baudžiamÄ ja tvarka už įvykį dėl tų pačių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų yra negalimas.

11. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pažeidė non bis in idem principÄ . Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 282 straipsnio 1 dalį V. N. atžvilgiu nutrauktina. Todėl teisėjų kolegijai pasisakyti dėl kitų skundų teiginių, dėl V. N. kaltės, priežastinio ryÅ¡io, nebėra prasmės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:

Nuteistojo V. N. ir civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Egidijaus Matonio apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies. Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendį panaikinti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, baudžiamÄ jÄ bylÄ nuteistojo V. N. atžvilgiu dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 282 straipsnio 1 dalį nutraukti. Nutartis neskundžiama. Teisėjai:

Kęstutis Dargužis Jūratė Jakubonienė Daiva Jankauskienė