Legislator Case Law & Legislation
052d5c5c-082c-4908-ae5e-406a2c26bff5 AI generated

052d5c5c-082c-4908-ae5e-406a2c26bff5 · Kauno apygardos teismas

Case Number 052d5c5c-082c-4908-ae5e-406a2c26bff5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos KaiÅ¡iadorių skyriaus vedėjos A. Ž. 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymÄ Nr. 6VÄ®-(14.6.2.)-941, kuriuo buvo atsisakyta ieÅ¡kovui parduoti žemės sklypus;

Legislator headnote

AI generated

052d5c5c-082c-4908-ae5e-406a2c26bff5 · Kauno apygardos teismas: Atsižvelgiant į tai, kad nei ieÅ¡kovas, nei UAB „Geosoma“, su kuria A. P. buvo sudaręs 2013 m. birželio 14 d. kadastrinių darbų rangos sutartį Nr. 13/24, per nustatytÄ terminÄ nepateikė žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų, KaiÅ¡iadorių skyriaus vedėjas priėmė įsakymÄ , kuriuo buvo nuspręsta ieÅ¡kovui žemės sklypų neparduoti. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog vadovaujantis Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 04-7341 „Dėl žemės suteiktos pagal Valstiečio Å«kio įstatymÄ pardavimo (KaiÅ¡iadorių r.)“ A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. 2A-1462-436/2018 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01538-2016-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.6. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio ir ArÅ«no Rudzinsko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. P. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Geosoma“ dėl 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo dėl atsisakymo parduoti valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės sklypus ir 2010 m. gruodžio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo teisėta ir galiojančia.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. P. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs prašė:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos KaiÅ¡iadorių skyriaus vedėjos A. Ž. 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymÄ Nr. 6VÄ®-(14.6.2.)-941, kuriuo buvo atsisakyta ieÅ¡kovui parduoti žemės sklypus;

2) pripažinti, kad 9,48 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypo (pažymėto 1992 m. vasario 6 d. žemės sklypo plane Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. gruodžio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. Ž6-724 patvirtinto, 2010 m. parengto Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) T. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme, pažymėto bloke Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (suteikto A.

P. pagal Lietuvos Respublikos įstatymÄ dėl Lietuvos Respublikos valstiečio Å«kio 1991 m. gruodžio 17 d. Valstybinės žemės nuosavybės aktu Nr. 144), pirkimo – padavimo sutartis tarp A. P. ir KaiÅ¡iadorių (rajono) valdybos, kurios teises ir pareigas valstybinės žemės tvarkymo srityje perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, įmonės kodas 188704927, sudaryta 2010 m. gruodžio 31 d., yra teisėta ir galiojanti.

2. Ieškovas nurodė, kad Kaišiadorių rajono valdybos 1991 m. lapkričio 27 d. potvarkiu Nr. 258-v „Dėl skyrimo valstiečio ūkiui steigti“ jam buvo skirtas 9,48 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, žemę reikėjo išsipirkti. Ieškovo teigimu, jis tai padarė 1998 m. gruodžio 31 d., sumokėjęs 1 627 Lt ir 320 Lt investiciniais čekiais, tačiau pirkimo – pardavimo sutartis pateikus apmokėjimo duomenis sudaryta nebuvo.

Nacionalinės žemės tarnybos KaiÅ¡iadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. Ž6-724 „Dėl Kauno apskrities 2010-05-08 įsakymo Nr. 02-04-3045 pakeitimo ir T. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ patvirtintas KaiÅ¡iadorių rajono T. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir Piliečių, kuriems suprojektuoti parduodami valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės sklypai, sÄ raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovui, suprojektuoti 19 valstybinės žemės Å«kio paskirties sklypų bendro 97,80 ha ploto.

KaiÅ¡iadorių skyrius 2011 m. spalio 20 d. raÅ¡tu Nr. 6SD-(14.6.45)-1646 ieÅ¡kovÄ informavo, kad per 6 mėnesius nuo Å¡io praneÅ¡imo gavimo dienos turi pateikti parduodamų žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Tuo pagrindu ieÅ¡kovas kreipėsi į UAB „Geosoma“, su kuria 2013 m. birželio 14 d. sudarė kadastrinių darbų sutartį Nr. 13/24 dėl sklypų kadastrinių matavimo atlikimo, tačiau kadastrinių matavimų nebuvo įmanoma atlikti dėl skyriaus veiksmų (matininkams nebuvo iÅ¡duoti reikalingi dokumentai, kurių pagrindu galima bÅ«tų nustatyti žemės sklypų ribų posÅ«kių taÅ¡kus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje). 2014 m. rugsėjo 15 d.

KaiÅ¡iadorių skyriaus vedėja A. Ž. priėmė įsakymÄ Nr. 6VÄ®-(14.6.2.)-941, kuriuo atsisakė ieÅ¡kovui parduoti sklypus. IeÅ¡kovas teikė praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ kadastro duomenų byloms pateikti, tačiau Å¡is praÅ¡ymas net nebuvo svarstomas. IeÅ¡kovas papildomai pažymėjo, kad 9,48 ha žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti dar 1992 m. vasario 6 d., todėl Å¡iam žemės sklypui jam nereikėjo atlikti naujų matavimų.

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 241 patvirtintų Fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendintino darbų apmokėjimo taisyklių 2 punktÄ , asmenys savo lėšomis sumoka už žemės reformos žemėtvarkos projektus, kuriuose projektuojami valstybės parduodami ir nuomojami žemės sklypai, taip pat perduodami neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise žemės sklypai.

Papildomai nutarimo 2.5 punktas numato, kad įgyvendinimo darbai asmens lėšomis turi bÅ«ti apmokėti per 6 mėn. nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Per nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui nepateikus žemės reformos žemėtvarkos projekte pardavimui arba nuomai suprojektuoto žemės Å«kio paskirties žemės sklypo kadastro duomenų bylos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas priima naujÄ sprendimÄ neparduoti valstybinės žemės sklypo ir iÅ¡braukti asmenį iÅ¡ asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sÄ raÅ¡o. 2010 m. gegužės 10 d.

KaiÅ¡iadorių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas ir ieÅ¡kovas pasirašė žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartis, kuriomis ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti už projektavimo darbus 1 247,16 Lt, o ne už pačius žemės sklypus, tačiau Å¡iai dienai nėra jų sumokėjęs pilnai. KaiÅ¡iadorių skyrius 2011 m. spalio 20 d. raÅ¡tu Nr. 6SD-(14.6.45.)-1646 informavo ieÅ¡kovÄ , kad jis per 6 mėnesius nuo praneÅ¡imo gavimo dienos turi pateikti žemės sklypų kadastro duomenų bylas, 2013 m. spalio 15 d. raÅ¡tu Nr. 6SD-(14.6.104.)-2549 „Dėl kadastro duomenų bylų pateikimo“ pakartotinai jį informavo, tačiau ir iki nurodytos datos kadastro duomenų bylos KaiÅ¡iadorių skyriui nebuvo pateiktos.

Atsižvelgiant į tai, kad nei ieÅ¡kovas, nei UAB „Geosoma“, su kuria A. P. buvo sudaręs 2013 m. birželio 14 d. kadastrinių darbų rangos sutartį Nr. 13/24, per nustatytÄ terminÄ nepateikė žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų, KaiÅ¡iadorių skyriaus vedėjas priėmė įsakymÄ , kuriuo buvo nuspręsta ieÅ¡kovui žemės sklypų neparduoti. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog vadovaujantis Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 04-7341 „Dėl žemės suteiktos pagal Valstiečio Å«kio įstatymÄ pardavimo (KaiÅ¡iadorių r.)“ A.

P. buvo leista nusipirkti 9,48 ha žemės plotÄ , esantį (duomenys neskelbtini). KaiÅ¡iadorių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja pateikė ieÅ¡kovui mokėjimo praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, kad prieÅ¡ pasiraÅ¡ant pirkimo – pardavimo sutartį, ieÅ¡kovas turi sumokėti valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis 737,16 Lt. Tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo asmeninės sÄ skaitos, valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis nurodyta suma nebuvo nuraÅ¡yta į žemės reformos fondo nurodytÄ sÄ skaitÄ , suma buvo nuraÅ¡yta nuo kitiems asmenims priklausančių sÄ skaitų, to pasekmė – nebuvo sudaryta žemės pirkimo – pardavimo sutartis.

4. Trečiasis asmuo UAB „Geosoma“ atsiliepimu prašė ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad su ieÅ¡kovu sudarytos sutarties dėl kadastrinių matavimų nevykdė, kadangi ieÅ¡kovas nesumokėjo avansinės įmokos už sutartų darbų atlikimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mai 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. SprendimÄ teismas grindė Å¡iais esminiais argumentais: 1.1. Dėl įsakymo teisėtumo.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , ieÅ¡kovas, siekdamas įsigyti žemės sklypus, turėjo imtis realių priemonių dėl Å¡ių sklypų kadastrinių duomenų bylų parengimo. Bylos duomenys patvirtina, jog 2005 m. vasario 17 d. ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl 9,48 ha žemės įsigijimo ir 2005 m. birželio 30 d. – dėl 100 ha, kur nurodė, kad už žemės reformos žemėtvarkos projekte arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte žemės sklypų suprojektavimo bei projekto įgyvendinimo darbus apmokės savo lėšomis.

Tačiau atsakovui 2011 m. spalio 20 d. raštu Nr. 6SD –(14.6.45)-1646 informavus, jog jis per 6 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos turi pateikti žemės sklypų kadastro duomenų bylas, ieškovas tik 2013 m. birželio 14 d. su UAB „Geosoma“ sudarė kadastrinių darbų rangos sutartį, o žemės sklypų kadastro duomenų bylos atsakovui nepateikė ir po pakartotinio pranešimo 2013 m. spalio 15 d. Bylos duomenys patvirtina, kad kadastro darbai nebuvo atlikti dėl paties ieškovo veiksmų – ieškovas nesumokėjo bendrovei sutartos kainos. 1.2.

Dėl reikalingumo 9,48 ha žemės sklypui kadastrinius matavimus atlikti naujai. Teisinis reglamentavimas suponuoja vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad valstiečio Å«kiui suteikto žemės sklypo kadastriniai matavimai turėjo bÅ«ti atliekami naujai. 1.3. Dėl sutarties galiojimo. Tam, kad ieÅ¡kovas įgytų nuosavybės teisę į 9,48 žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , jam suteiktÄ valstiečių Å«kiui steigti, ieÅ¡kovas privalėjo atlikti teisės aktų nustatytus veiksmus, t. y. iÅ¡pirkti žemę iÅ¡mokėdamas per 25 metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 04-7341 „Dėl žemės suteiktos pagal Valstiečio Å«kio įstatymÄ pardavimo (KaiÅ¡iadorių r.)“ A. P. leista nusipirkti 9,48 ha žemės plotÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasi Å¡iuo įsakymu, KaiÅ¡iadorių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja A. P. pateikė mokėjimo praneÅ¡imÄ , kuriame buvo nurodyta, kad A. P. perkamos žemės kaina yra 18 429 Lt ir, kad prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas pirkimo – pardavimo sutartį, jis turi sumokėti valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis 737,16 Lt.

Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos 1995 m. birželio 1 d. įstatymo dėl valstybės vienkartinių iÅ¡mokų bei kitų tikslinių kompensacijų panaudojimo 2 punktÄ tik asmeninėse investicinėse sÄ skaitose deponuotomis valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis gali bÅ«ti atsiskaitoma perkant žemės sklypus iki 80 ha, kuriais buvo leista naudotis asmenims pagal Lietuvos Respublikos valstiečių Å«kio įstatymÄ . Å iuo atveju iÅ¡ ieÅ¡kovo asmeninės sÄ skaitos valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis nurodyta suma nebuvo nuraÅ¡yta į žemės reformos fondo nurodytÄ sÄ skaitÄ , o trečiųjų asmenų sumokėtos lėšos negali bÅ«ti laikomos tinkamu sutarties įvykdymu minėto įstatymo prasme.

IeÅ¡kovas įrodymų apie tai, kad valstybės vienkartines iÅ¡mokas iÅ¡ pil. M. P. ir M. M. P. investicinių sÄ skaitų nupirko, nepateikė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. IeÅ¡kovas A. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2018 m. balandžio 27 d. Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo: 1.1. Vyriausybės nutarimo Nr. 967, kuriuo buvo patvirtinta Atsiskaitymo su valstybe už perkamÄ kaimo vietovėje žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius apskaičiavimo, iÅ¡mokėjimo ir apskaitos tvarka (galiojusi iki 1999-05-01), 12 punkte buvo nurodyta, jog Miesto (rajono) valdybai nustatyta tvarka leidus pirkti naudojamÄ arba suprojektuotÄ Å¾emės sklypÄ , parengiamas mokėjimo praneÅ¡imas ir žemės (miÅ¡ko) pirkimo – pardavimo sutartis.

Mokėjimo praneÅ¡imas ir sutartis įteikiami arba iÅ¡siunčiami pirkėjui. Ginčo situacijoje 1998 m. KaiÅ¡iadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjos R. Č. buvo parengtas mokėjimo praneÅ¡imas, tačiau neparengta žemės pirkimo – pardavimo sutartis, nors mokėjimo praneÅ¡imas ir pirkimo – pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti parengiamos vienu metu. IeÅ¡kovas įvykdė pareigÄ sumokėti valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis 737,16 Lt, 1998 m. gruodžio 31 d. – panaudodamas trečiųjų asmenų investicinėse sÄ skaitose esančias lėšas, tačiau su juo Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta. 1.2. 1998 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovui iÅ¡ M.

P. ir M. M. P. įsigijus investicinius čekius, Å¡ie buvo panaudoti 9,48 ha žemės sklypo įsigijimui. Jeigu liktų galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, atsakovas nepagrįstai praturėtų, nes jis, kaip KaiÅ¡iadorių (rajono) valdybos teisių ir pareigų valstybinės žemės tvarkymo srityje perėmėjas, neperduotų ieÅ¡kovo nuosavybėn žemės sklypo bei negalėtų grÄ Å¾inti investicinių čekių, kurie nebedalyvauja civilinėje apyvartoje. Tokia situacija akivaizdžiai prieÅ¡tarauja ir teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams, nes ieÅ¡kovas netektų žemės sklypo, už kurį sumokėjo investiciniais čekiais, bei manė, kad atsiskaitymo procedÅ«ra atlikta tinkamai. 1.3.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ , nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Kauno apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. 2A-498-254/2010 nagrinėdamas analogiÅ¡kÄ bylÄ pasisakė, jog įvertinus Å¡alių veiksmus sandoriui sudaryti sprendžiama, kad ginčo žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai priėmus įsakymÄ , kuriuo patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas ir ieÅ¡kovas įtrauktas į asmenų, pageidaujančių įsigyti žemę sÄ raÅ¡Ä .

Nagrinėjamoje byloje Å¡ia pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo data laikytina 2010 m. gruodžio 31 d., kuomet Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos KaiÅ¡iadorių skyrius įsakymu Nr. Ž6-724 patvirtino 2010 m. ProjektÄ ir Piliečių, kuriems suprojektuoti parduodami valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės sklypai, sÄ raÅ¡Ä . Be to, civilinės bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas nurodė, jog atsakovas neginčija Valstybinės žemės nuosavybės akto, kuriuo ieÅ¡kovui buvo suteiktas 9,48 ha žemės sklypas, tačiau pirmosios instancijos teismas į Å¡iuos ieÅ¡kovo motyvus visiÅ¡kai neatsižvelgė.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 2.1. Apeliaciniame skunde nenurodoma, dėl ko turėtų bÅ«ti panaikinta skundžiamo sprendimo dalis, susijusi su apelianto pirmuoju reikalavimu, t. y. panaikinti 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymÄ Nr. 6VÄ®-(14.6.2.)-941 „Dėl atsisakymo parduoti valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės sklypus“.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad apeliantas sutinka su teismo motyvais ir teisiniais argumentais dėl įsakymo teisėtumo. 2.2. Apeliaciniame skunde remiamasi Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-498-254/2010, tačiau nurodytos bylos aplinkybės nėra analogiÅ¡kos nagrinėjamam atvejui, todėl precedentas Å¡iuo atveju netaikytinas. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-498-254/2010 buvo nagrinėjamas atvejis, kuomet už žemės sklypÄ pilietė buvo asmeniÅ¡kai pilnai sumokėjusi, tuo tarpu Å¡ioje byloje tokių duomenų nėra. 2.3.

BylÄ nagrinėjęs teismas tinkamai nustatė tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ ir konstatavo, kad iÅ¡ A. P. asmeninės sÄ skaitos valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis nurodyta suma nebuvo nuraÅ¡yta į žemės reformos fondo nurodytÄ sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų patvirtinančių investicinių čekių pirkimÄ iÅ¡ M. P. ir M. M. P.. Nacionalinė žemės tarnyba taip pat neturi jokių duomenų apie galimai įvykusį investicinių čekių perleidimÄ . 2.4.

Å iuo metu ieÅ¡kovui žemė, suteikta pagal Valstiečio Å«kio įstatymÄ , apskritai negali bti parduota, kadangi jam yra atkurtos nuosavybės teisės į iÅ¡ viso 11,69 ha. AtkÅ«rus didesnį žemės sklypÄ nei turėtas valstiečio Å«kiui skirtas žemės sklypas, pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 2 dalį, žemė, suteikta pagal Valstiečio Å«kio įstatymÄ , neparduodama. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylÄ nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

9. IÅ¡ apeliacinio skundo dalyko matyti, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) nesutinka su visu Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu (praÅ¡o panaikinti visÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti), tačiau apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję tik su antruoju ieÅ¡kovo reikalavimu – pripažinti sudaryta, teisėta ir galiojančia 9,48 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – padavimo sutartį tarp A.

P. ir KaiÅ¡iadorių (rajono) valdybos, kurios teises ir pareigas valstybinės žemės tvarkymo srityje perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos. Apeliantas Å¡ioje dalyje su teismo sprendimu nesutinka dėl netinkamo faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovės veiksmais žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo procese, vertinimo, taip pat faktinių aplinkybių, susijusių su apmokėjimo už ketinamÄ pirkti žemės sklypÄ , vertinimu (CPK 178 straipsnis) bei nukrypimu nuo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, CPK 4 straipsnis).

Toliau teismas pasisakys tik dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų. Dėl atsakovės veiksmų, susijusių su sutarties dėl 9,48 ha žemės sklypo pirkimo – pardavimo sudarymo, vertinimo 10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 1991 m. lapkričio 27 d. Kaišiadorių rajono valdybos potvarkiu Nr. 258-v „Dėl skyrimo valstiečių ūkiui steigti” ieškovui A. P. buvo paskirtas 9.48 ha žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

11. Žemės suteikimÄ valstiečio Å«kiui steigti tuo metu reglamentavo 1989 m. liepos 4 d. įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečių Å«kio“, galiojęs iki 1999 m. gegužės 19 d., bei Lietuvos Ministrų Tarybos 1989 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. 161 „Dėl priemonių Valstiečio Å«kiui įstatymo nuostatoms įgyvendinti“. Pagal Å¡iuo teisės aktus į žemės fondÄ buvo paimama žemė iÅ¡ valstybinio rezervo, valstybinių miÅ¡kų fondo, tarybinių Å«kių, kolÅ«kių ir kitų įmonių bei organizacijų.

IÅ¡ Å¡io žemės fondo pageidaujantiems Å«kininkauti asmenims žemė buvo suteikiama nemokamai. Disponavimo teisė tokia žeme buvo apribota, nes ji negalėjo bÅ«ti perkama, parduodama, iÅ¡nuomojama ir įkeičiama. 1991 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus Žemės reformos įstatymui, piliečiai, pagal Valstiečių Å«kio įstatymÄ gavę žemės, jÄ turėjo iÅ¡pirkti iÅ¡ valstybės (Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).

12. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 04-7341 „Dėl žemės suteiktos pagal Valstiečio Å«kio įstatymÄ pardavimo (KaiÅ¡iadorių r.)“ A. P. leista nusipirkti 9,48 ha žemės plotÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasi Å¡iuo įsakymu, KaiÅ¡iadorių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja A. P. pateikė mokėjimo praneÅ¡imÄ Ä¯vardijant perkamos žemės kainÄ (18 429 Lt) bei nurodant, kad prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas pirkimo – pardavimo sutartį, jis turi sumokėti valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis 737,16 Lt.

13. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos 1995 m. birželio 1 d. įstatymo dėl valstybės vienkartinių iÅ¡mokų bei kitų tikslinių kompensacijų panaudojimo 2 punktÄ tik asmeninėse investicinėse sÄ skaitose deponuotomis valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis galėjo bÅ«ti atsiskaitoma perkant žemės sklypus, ne didesnius kaip 80 ha, kuriais buvo leista naudotis asmenims pagal Valstiečių Å«kio įstatymÄ . IeÅ¡kovas pateikė duomenis, kad 1998 m. gruodžio 31 d. už 9,48 ha žemės plotÄ , esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjo valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡ pil.

M. P. ir M. M. P. investicinių sÄ skaitų (2 t. b. l. 116-117). Duomenų, patvirtinančių jo teiginius, kad trečiųjų asmenų turėtas lėšas valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis, jis nusipirko, nepateikė, todėl laikytina, kad aplinkybės apie tinkamai atliktÄ mokėjimÄ už žemės sklypÄ , ieÅ¡kovas neįrodė (CPK 178 straipsnis), kÄ pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas.

14. Nustačius, kad prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas pirkimo – pardavimo sutartį, ieÅ¡kovas neįvykdė savo pareigos sumokėti iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis 737,16 Lt, prielaidų pasiraÅ¡yti pirkimo – pardavimo sutartį neliko. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo vertinti kaip reikÅ¡mingÄ apeliaciniame skunde nurodomÄ faktinę aplinkybę apie tai, ar kartu su nurodymu sumokėti reikiamÄ sumÄ už ketinamÄ pirkti sklypÄ jam buvo pateikta paruoÅ¡ta pati pirkimo – pardavimo sutartis, ar nebuvo.

15. IÅ¡ byloje esančių duomenų apie tolimesnius ieÅ¡kovo veiksmus galima spręsti, kad jis sutiko su tuo, jog pagal pirmiau pradėtÄ procedÅ«rÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į 9,48 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), galimybių nėra. Tai patvirtina ieÅ¡kovo 2005 m. vasario 17 d. pateiktas praÅ¡ymas dėl 9,48 ha žemės įsigijimo, kuriame ieÅ¡kovas nurodo, kad už žemės reformos žemėtvarkos projekte arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte žemės sklypų suprojektavimo bei projekto įgyvendinimo darbus apmokės savo lėšomis.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos KaiÅ¡iadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. Ž6-724 „Dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2010-04-08 įsakymo Nr. 02-04-3046 pakeitimo ir T. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ buvo patvirtintas KaiÅ¡iadorių rajono T. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir Piliečių, kuriems suprojektuoti parduodami valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės sklypai, sÄ raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad A.

P., be kitų žemės sklypų yra suprojektuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) - 9,48 ha, esantis (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 59-72). KaiÅ¡iadorių skyriaus 2011 m. spalio 20 d. raÅ¡tu Nr. 6SD –(14.6.45)-1646 ieÅ¡kovas buvo informuotas, kad per 6 mėnesius nuo Å¡io praneÅ¡imo gavimo dienos turi pateikti sklypų kadastro duomenų bylas bei įspėtas, jog per nustatytÄ terminÄ nepateikus žemės sklypų kadastro duomenų bylų, suprojektuoti sklypai nebus parduoti (1 t., b. l. 59-60).

Šie reikalavimai ketinant pirkti valstybinę žemę yra įtvirtinti Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 punkte ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje pakeitimo 22, 23 punktuose.

16. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad ginčo žemės sklypui reikėjo atlikti naujus kadastrinius matavimus nuo 1994 metų pradėjus veikti naujai valstybinei geodezinių koordinačių sistemai, su kuo manytina sutiko ir ieÅ¡kovas, 2013 m. birželio 14 d. sudaręs su UAB „Geosoma“ kadastrinių darbų rangos sutartį Nr. 13/24, dėl sklypų kadastrinių matavimų atlikimo (2 t., b. l. 19-20). Kaip patvirtino UAB ,,Geosoma”, kadastriniai matavimai nebuvo atlikti ieÅ¡kovui nesumokėjus už ketinamaus atlikti darbus sutartos įmokos, taigi – ne dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo. Todėl akivaizdu, kad nustačius aptartas aplinkybes pirmosios instamcijos teismas turėjo pagrindÄ spręsti apie tai, kad nėra jokių teisinių prielaidų tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažįstant ieÅ¡kovo ir atsakovo 9,48 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį sudaryta, teisėta ir galiojančia.

17. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra reiÅ¡kiamas reikalavimas grÄ Å¾inti M. P. ir M. M. P. už ketinamÄ Ä¯sigyti žemę sumokėtų investicinių čekių vertę, todėl apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo nepabaigus žemės pirkimo – pardavimo procedÅ«rų, kaip iÅ¡einantis už bylos nagrinėjimo ribų, negali bÅ«ti sprendžiamas ir kolegija dėl Å¡io argumento plačiau nepasisako. Dėl nukrypimo nuo teisminės praktikos 18. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ , nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiÅ¡komis aplinkybėmis priimtoje nutartyje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-498-254/2010.

19. Apeliantas teigia, kad nurodytoje byloje teismas pasisakė, jog įvertinus Å¡alių veiksmus sandoriui sudaryti sprendžiama, kad ginčo žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai priėmus įsakymÄ , kuriuo patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas ir ieÅ¡kovas įtrauktas į asmenų, pageidaujančių įsigyti žemę sÄ raÅ¡Ä . Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-498-254/2010 nebuvo ginčo dėl sumokėjimo tinkamumo.

Byloje buvo nustatyta, kad žemėtvarkos skyrius pateikė ieÅ¡kovei mokėjimo praneÅ¡imÄ , pagal kurį ieÅ¡kovė sumokėjo reikiamas sumas nuraÅ¡ydama jas iÅ¡ savo nebalansinės sÄ skaitos. Žemėtvarkos skyriui buvo pavesta per tris mėnesius parengti žemės nuosavybės įteisinimo dokumentus, kurie parengti nebuvo. Nagrinėjamu gi atveju nustatytos prieÅ¡ingos faktinės aplinkybės – ieÅ¡kovas neįvykdė mokėjimo praneÅ¡imo tinkamai sumokėti reikiamÄ sumÄ ir žemėtvarkos skyrius neatliko tolimesnių veiksmų dėl paties ieÅ¡kovo neveikimo.

20. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teismų precedentų kaip teisės Å¡altinių reikÅ¡mės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Å iuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (lot. – iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot.

– sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; ir kt.).

21. Remdamasi Å¡ios nutarties 19 ir 20 punktais, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo nurodyta byla savo aplinkybėmis nėra panaÅ¡i į nagrinėjamÄ bylÄ , todėl vadovautis joje suformuluotomis taisyklėmis nėra pagrindo (Teismų įstatymo 33 straipsni 4 dalis).

22. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl atsakovės veiksmų teisėtumo. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Suinteresuoti asmenys iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos nepateikė įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algimantas Kukalis Nerijus Meilutis ArÅ«nas Rudzinskas