2024-10-16 Nr. AB-14945-3-61-3-01720-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2303-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01720-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Stulgiai“, uždaroji akcinė bendrovė „Persidis“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 24S97683 (ginčijamo sprendimo duomenys patikslinti pagal metaduomenų lentelę; toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas, kuris yra Azerbaidžano Respublikos pilietis, skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760236944, galiojantis iki 2025 m. balandžio 3 d. (toliau – ir Leidimas). Atsakovas Sprendimu panaikino Leidimą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nustatęs, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Stulgiai“ nutraukė darbo sutartį, sudarytą su pareiškėju;

2.2. pareiškėjas dirbo pas darbdavį UAB „Stulgiai“ betonuotoju. Kai sumažėjo darbo, laiku nebuvo mokamas atlyginimas, pareiškėjas susirado kitą darbą ir pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį į UAB „Persidis“. UAB „Stulgiai“, neperspėjusi ir nepranešusi pareiškėjui, nutraukė darbo sutartį su pareiškėju. Pareiškėjui buvo būtina kažkaip užsidirbti pinigų, todėl jis 2023 m. balandžio 7 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą;

2.3. atsakovas, panaikindamas Leidimą ir nepriimdamas sprendimo išduoti naują leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Persidis“ pagrindu, sukūrė sąlygas pareiškėjui palikti Lietuvos Respubliką, nes priešingu atveju pareiškėjas liktų Lietuvos teritorijoje neteisėtai. Pareiškėjas, pateikęs prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, turi teisę sulaukti atsakymo.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Leidimas pareiškėjui buvo išduotas 2022 m. lapkričio 23 d., darbo UAB „Azken“ pagrindu. Atsižvelgiant į pareiškėjo 2023 m. spalio 23 d. prašymą, jo darbdavys buvo pakeistas į UAB „Stulgiai“. Pareiškėjas 2024 m. vasario 26 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Persidis“ pagrindu;

4.2. atsakovas, patikrinęs duomenis apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje, nustatė, kad pareiškėjas UAB „Stulgiai“ dirbo nuo 2023 m. gruodžio 29 d. iki 2024 m. vasario 1 d., darbo sutartis nutraukta. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nebeatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų, priėmė Sprendimą;

4.3. pareiškėjas laiku neinformavo Departamento apie pasikeitusias aplinkybes, o dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo pasikreipė tik 2024 m. vasario 26 d. Taigi, pareiškėjas pažeidė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pareigą;

4.4. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis. Sprendimas yra priimtas nešališkai ir objektyviai, motyvų išdėstymas jame yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

II. 5. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. liepos 18 d. sprendime atmetė pareiškėjo J. S. skundą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. pareiškėjas 2022 m. lapkričio 23 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ketindamas dirbti UAB „AzKen“. Departamentas 2023 m. balandžio 3 d. išdavė pareiškėjui Leidimą, galiojantį dvejus metus, t. y. iki 2025 m. balandžio 3 d.;

6.2. atsakovas, įvertinęs pareiškėjo 2023 m. spalio 23 d. prašymo leisti pakeisti darbdavį duomenis, leido pareiškėjui dirbti UAB „Stulgiai“. Remiantis VSDFV duomenimis, pareiškėjas šioje įmonėje įsidarbino ir dirbo nuo 2023 m. gruodžio 29 d. Pareiškėjas neginčija, jog 2024 m. vasario 1 d. jo darbo sutartis su UAB „Stulgiai“ buvo nutraukta;

6.3. atsakovas Sprendimu panaikino Leidimą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

7. Teismas nusprendė, kad, UAB „Stulgiai“ nutraukus darbo sutartį su pareiškėju, atsirado teisėtas imperatyvaus pobūdžio įstatyminis pagrindas panaikinti Leidimą, todėl atsakovas, priimdamas Sprendimą, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas 2024 m. vasario 26 d. pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, bet pastarasis dar nėra išspręstas ir pareiškėjas siekia likti Lietuvoje iki tokio sprendimo priėmimo, nedaro Sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Pareiškėjas skunde, be siekio likti Lietuvoje, iš esmės nenurodo jokių ginčijamo administracinio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų.

III. 8. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 18 d. sprendimą ir tenkinti jo skundo reikalavimus, o, netenkinus pastarojo prašymo – perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

9.1. Departamentas panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą, nustatęs, jog prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 1 160 Eur mėnesinis darbo užmokestis, tačiau atliekant patikrinimą nustatyta, jog tokio dydžio darbo užmokestis nebuvo mokamas pareiškėjui. Departamentas nustatė, kad pareiškėjas UAB „Stulgiai“ dirbo ne visą darbo laiką, ir tuo pagrindu konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės;

9.2. darbo UAB „Stulgiai“ specifika lėmė tai, kad pareiškėjas dirbo pas šį darbdavį pagal pavedamas užduotis, kurioms pareiškėjas negalėjo daryti įtakos. Darbo krūvio paskirstymas yra darbdavio prerogatyva. Darbdavys taip pat sudarė galimybę dirbti papildomus darbus, todėl pareiškėjas likusiomis darbo valandomis vykdė keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą;

9.3. pareiškėjas apie darbo sutarties su UAB „Stulgiai“ nutraukimą sužinojo tik tada, kai gavo Sprendimą. Pareiškėjas negavo perspėjimo ar pranešimo apie numatomą darbo santykių nutraukimą. Šiuo atveju turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjas nežinojo ir negalėjo numatyti nei to, kad darbdavys mokės jam mažesnį nei sulygtasis darbo užmokestį, nei to, kad darbdavys vienašališkai, net neįspėjęs pareiškėjo, nutrauks darbo sutartį. Teismas nevertino šių aplinkybių ir nurodė, kad darbo santykių nutraukimas neva nėra šios bylos dalykas, ignoravo su tuo susijusią teismų praktiką (kurioje, be kita ko, pažymėta, jog, net ir esant neatitikimui Įstatyme keliamiems reikalavimams, leidimas neprivalo būti automatiškai panaikinamas, jeigu šis neatitikimas atsirado ne dėl užsieniečio kaltės);

9.4. pareiškėjo santykis su Lietuva yra ilgalaikis, tamprus. Pareiškėjas šiuo metu vykdo keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą, kiekvieną mėnesį gauna apie 2 000–3 000 Eur pajamų (daugiau nei 3 kartus daugiau nei minimalus mėnesinis atlyginimas);

9.5. atsakovas ir teismas netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, pažeidė gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir kitus principus, teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo teises. Tiek atsakovas, tiek teismas, priimdami ginčijamus sprendimus, tik formaliai įvertino situaciją, neanalizavo kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių ar dokumentų, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Atsakovas Sprendime nepateikė jokių įrodymų, pateisinančių tokio administracinio sprendimo, kuris sukėlė pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes, priėmimą, todėl Sprendimas yra iš esmės nemotyvuotas;

9.6. pareiškėjas 2024 m. gegužės 9 d. pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes jis pageidavo paaiškinimus teismui pateikti žodžiu. Teismas ignoravo minėtą pareiškėjo prašymą ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Tokiu būdu teismas iš esmės pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam, taip pat šalių lygiateisiškumo prieš įstatymą ir teismą, bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo ir žodiškumo principus bei pareiškėjo procesines teises.

10. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

11. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti Sprendime padarytas išvadas, o pateikė tik savo asmeninį vertinimą dėl bylos nagrinėjimo, bet tai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą administracinį sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2024 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 24S82297, kuriuo pareiškėjui išduotas Leidimas buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad ne visos pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės atitinka šios bylos aplinkybes: Departamentas priėmė Sprendimą ne Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų pagrindu, nustatęs, kad duomenys, kuriuos pateikė užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės ir kad užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; tikrinamame teismo sprendime nėra nurodyta, kad darbo santykių nutraukimas nėra šios bylos dalykas; ir pan. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nepasisako dėl šių apeliaciniame skunde nurodytų faktinių aplinkybių ir su jomis susijusių pareiškėjo argumentų.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo teiginius, jog pirmosios instancijos teismas nepaisė jo 2024 m. gegužės 9 d. prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nepagrįstai išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, tokiu būdu pažeisdamas pareiškėjo procesines teises, bylos nagrinėjimo teisme žodiškumo ir betarpiškumo principus bei kt., akcentuoja, kad ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai. Pagal šio straipsnio 6 dalį, byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Šioje dalyje nurodyti klausimai išsprendžiami teismo nutartimi.

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde neišreiškė jokių pageidavimų dėl bylos nagrinėjimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 29 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas skundas turi trūkumų, ir nustatė terminą šiems trūkumams pašalinti; teismas šioje nutartyje pasiūlė pareiškėjui pateikti poziciją dėl bylos nagrinėjimo rašytinio arba žodinio proceso tvarka. 2024 m. balandžio 29 d. teismo nutartis buvo išsiųsta pareiškėjui registruota pašto siunta, taip pat skunde nurodytu el. pašto adresu. Pareiškėjas, atsakydamas į pirmosios instancijos teismo el. laišką, 2024 m. birželio 6 d. pateikė, be kita ko, prašymą bylos nagrinėjimą vesti raštu. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 10 d. nutartyje, be kita ko, priėmė pareiškėjo skundą, pasiūlė kitiems bylos proceso dalyviams pateikti sutikimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka arba motyvuotą prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovas atsiliepime į skundą teigė, jog jis neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka; tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Stulgiai“ ir UAB „Persidis“ nepateikė atsiliepimų į skundą. Be to, patikrinus bylos medžiagą, nenustatyta, jog pareiškėjas 2024 m. gegužės 9 d. ar panašiu laiku teikė teismui kokius nors prašymus, taip pat kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai, atsakydami į paklausimą, 2024 m. rugsėjo 26 d. rašte patvirtino, kad visi teismui pateikti dokumentai, el. laiškai ir kt. yra užregistruoti bylos medžiagoje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO), o, papildomai patikrinus aktualias teismo el. pašto dėžutes, nustatyta, jog iš pareiškėjo skunde nurodyto el. pašto adreso nebuvo gauta el. laiškų, kurie nebuvo užregistruoti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą, ir todėl nepažeidė pareiškėjo nurodytų jo procesinių teisių, teisės principų ir proceso teisės normų.

17. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs teismo posėdyje ištirtus įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

18. Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

19. Šiuo atveju nėra ginčo dėl atsakovo ir pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių, kad Leidimas pareiškėjui buvo išduotas 2023 m. balandžio 3 d., tuo pagrindu, jog jis ketino dirbti UAB „AzKen“ (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p.). Departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2023 m. spalio 23 d. prašymą, leido pareiškėjui pakeisti darbdavį į UAB „Stulgiai“. Pareiškėjas dirbo UAB „Stulgiai“ nuo 2023 m. gruodžio 29 d. iki 2024 m. vasario 1 d., kai darbo sutartis buvo nutraukta. Sprendimas buvo priimtas 2024 m. balandžio 11 d. Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 26 d. pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, ketindamas dirbti UAB „Persidis“, ir kad pareiškėjas nuo 2023 m. balandžio 7 d. vykdo individualią veiklą. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo darbo sutartis, sudarytas po Sprendimo priėmimo, o apeliaciniame skunde pareiškėjas užsimena tik apie savo individualią veiklą.

20. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas nebeatitinka tų sąlygų, dėl kurių jam buvo išduotas Leidimas, t. y. darbo sutartis tarp pareiškėjo ir UAB „Stulgiai“ buvo nutraukta, todėl atsakovas turėjo pagrindą Sprendimu panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą. Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną iš šių pagrindų, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį (Įstatymo 40 str. 5 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019, 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2104-821/2024).

21. Nors skunde ir apeliaciniame skunde pabrėžiama tai, kad UAB „Stulgiai“ darbo sutartį su pareiškėju nutraukė vienasmeniškai, jo neperspėjusi, ši aplinkybė (net jei ji būtų pagrįsta objektyviais duomenimis) ginčui aktualaus reglamentavimo kontekste neturi esminės teisinės reikšmės. Byloje nėra duomenų (jų nenurodė ir pareiškėjas), kad darbo sutarties tarp pareiškėjo ir UAB „Stulgiai“ nutraukimas buvo kompetentingos institucijos (atitinkamos darbo ginčų komisijos ar teismo) pripažintas neteisėtu, arba kt. (palyginimui žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2362-662/2023, 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1981-821/2024). Be to, pareiškėjo siekis gauti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, grindžiamas jo deklaruojamu ketinimu dirbti UAB „Persidis“, taip pat savaime neturi reikšmingos įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes Leidimo galiojimas yra neatsiejamai susijęs su pareiškėjo darbu UAB „Stulgiai“. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių egzistavimo jam išduoto Leidimo panaikinimas šiuo individualiu atveju galėtų būti pripažintas nesuderinamu su bendraisiais teisingumo, protingumo, proporcingumo ir / ar kitais principais.

22. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti aplinkybių, jog darbdavys UAB „Stulgiai“ vienašališkai, net neįspėjęs pareiškėjo nutraukė darbo sutartį, teisinę reikšmę šioje byloje, apeliaciniame skunde nurodo, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad net ir esant neatitikimui Įstatymo keliamiems reikalavimams, leidimas gyventi neprivalo būti automatiškai naikinamas, jeigu šis neatitikimas atsirado ne dėl užsieniečio kaltės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2394-552/2020). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2394-552/2020 nagrinėjo ginčą, kurio faktinės aplinkybės buvo kitokios nei šioje byloje (pareiškėjui (toje byloje) išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 str. 1 d. 18 p. pagrindu, nes jis, atvykęs dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, buvo atleistas iš darbo ir tapo bedarbiu ilgiau nei 3 mėnesiams iš eilės), ir nepateikė pareiškėjo nurodyto išaiškinimo; priešingai, apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo ir panaikinimo teisiniai santykiai susiklosto viešosios teisės srityje, todėl viešojo administravimo institucija neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustačiusi, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatymo 441 straipsnyje nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Taigi, pareiškėjas neįrodė, jog tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nesuderinamas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

23. Teisėjų kolegija, atsakydama į likusius pareiškėjo argumentus, kuriais pareiškėjas iš esmės teigia, jog atsakovas turėjo įvertinti individualią pareiškėjo situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir neapsiriboti vien formaliu vertinimu, akcentuoja, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (išskyrus abstrakčius teiginius apie vykdomą individualią veiklą – keleivių vežimą lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą), kuriuos turėjo įvertinti atsakovas, priimdamas Sprendimą, bet nepagrįstai neįvertino. Šiuo atveju Leidimas pareiškėjui buvo išduotas 2023 m. balandžio 3 d. ir panaikintas 2024 m. balandžio 11 d. (Sprendimu). Pareiškėjo teiginys apeliaciniame skunde, jog jo santykis su Lietuva yra ilgalaikis ir tamprus, yra deklaratyvaus pobūdžio ir pagrįstas tik subjektyvia paties pareiškėjo nuomone. Taigi, pareiškėjo pretenzijos dėl Sprendimo motyvų trūkumo yra atmestinos.

24. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

25. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis