2019-12-11 Nr. AB-23360-3-65-3-00118-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-752-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00118-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 43.5.1.3; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinės paramos skyriaus 2019 m. balandžio 24 d. raštą Nr. Sr-1906 (25.2.23) ir įpareigoti šią instituciją pareiškėjo 2018 m. gruodžio 3 d. prašymą tenkinti pilnai; 2) panaikinti Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. kovo 28 d. raštą Nr. Sr-1446 (25.2.23) ir įpareigoti atsakovą teikti kompensacijas. Panaikinti su galimybe neteikti susijusį įstatymą; 3) įpareigoti savivaldybę pakeisti teisinį reguliavimą ir su juo susijusius įstatymus, nutartis, sprendimus, aktus socialiai remtino asmens naudai, kurie nurodyti aukščiau (I-XIII punktai).

Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi buvo priimtas skundo reikalavimas panaikinti Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. balandžio 24 d. raštą Nr. Sr-1906 (25.2.23) ir įpareigoti šią instituciją atlikti veiksmus Panevėžio miesto savivaldybės administracijai. Dėl skundo rezoliucinėje dalyje suformuluotų 2 bei 3 reikalavimų, 2019 m. spalio 3 d. nutartimi teismas konstatavo, kad ši skundo dalis nevisiškai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų skundui keliamų reikalavimų ir nustatė terminą šios skundo dalies trūkumams pašalinti iki 2019 m. spalio 21 d.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė priimti V. J. skundo reikalavimus – panaikinti Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. kovo 28 d. raštą Nr.Sr-1446 (25.2.23) ir įpareigoti atsakovą teikti kompensacijas; panaikinti su galimybe neteikti kompensacijų susijusį įstatymą. V. J. skundo dalį dėl suformuluoto trečiojo reikalavimo (įpareigoti savivaldybę pakeisti teisinį reguliavimą ir su juo susijusius aktus) laikė nepaduota ir nutarė skundą šioje dalyje grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas šia nutartimi taip pat nutarė išsiųsti pareiškėjui atsakovo atsiliepimą su priedais.

Teismas nustatė, kad antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė panaikinti Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. kovo 28 d. raštą Nr. Sr-1446 (25.2.23) ir įpareigoti atsakovą teikti kompensacijas. Panaikinti su galimybe neteikti susijusį įstatymą. Pareiškėjas teisėjos 2019 m. gegužės 14 d. bei 2019 m. spalio 3 d. nutartimis buvo įpareigotas pateikti duomenis bei įrodymus, kada jis gavo atsakovo 2019 m. kovo 28 d. raštą Nr. Sr-1446 (25.2.23), tačiau tokių duomenų nepateikė. Administracija teismui pateikė duomenis, kad 2019 m. kovo 28 d. raštas Nr. Sr-1446 (25.2.23) pareiškėjui išsiųstas paprastu laišku 2019 m. kovo 28 d. arba 2019 m. kovo 29 d. Pagal Lietuvos pašto viešai skelbiamą informaciją, paprastieji laiškai Lietuvoje keliauja 2–4 dienas. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas Administracijos 2019 m. kovo 28 d. raštą Nr. Sr-1446 (25.2.23) vėliausiai galėjo gauti 2019 m. balandžio 2 d. Pareiškėjas įrodymų dėl vėlesnės šio rašto gavimo datos teismui nepateikė, todėl paskutinė diena skundui paduoti buvo 2019 m. gegužės 2 d. Pareiškėjas skundu dėl minėto rašto į teismą kreipėsi 2019 m. gegužės 3 d., t. y. praleidęs terminą skundui paduoti, jo atnaujinti neprašo. Pareiškėjo antrasis skundo reikalavimas atsisakytas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Pareiškėjas antrojo skundo reikalavimo antrojoje dalyje taip pat suformulavo prašymą „panaikinti su galimybe neteikti susijusį įstatymą“. Tikslindamas šį reikalavimą, pareiškėjas 2019 m. spalio 5 d. paaiškinimu šį reikalavimą patikslino taip: „Panaikinti su galimybe neteikti kompensacijų susijusį įstatymą“, paaiškindamas, jog kalba eina apie Lietuvos Respublikos piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 straipsnį. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 2 dalį įstatymus leidžia Seimas. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo veiklos, todėl toks pareiškėjo skundo reikalavimas atsisakytas priimti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teisėja 2019 m. spalio 3 d. nutartyje konstatavo, jog pareiškėjo skundo trečiasis reikalavimas įpareigoti savivaldybę pakeisti teisinį reguliavimą ir su juo susijusius aktus yra neaiškus, nekonkretus ir neapibrėžtas. Pareiškėjas įpareigotas patikslinti ir skundo rezoliucinėje dalyje konkrečiai nurodyti, kaip konkrečiai ir kokį atsakovo kompetencijai priskirtą reglamentavimą jis prašo įpareigoti atsakovą pakeisti. Šalindamas šį trūkumą, pareiškėjas teismui pateiktame 2019 m. spalio 5 d. Paaiškinime nurodė, kad tai spręstina teismo posėdžio metu, tik sužinojus išsamią savivaldybės poziciją, bus galima sukonkretinti reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas ir pagrindas yra pagrindiniai ir privalomi skundo elementai, kurie apsprendžia ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir bylos nagrinėjimo ribas. Pareiškėjas teismo nustatytu terminu teisėjos nutartyje nustatytų trūkumų nepašalino, savo skundo reikalavimo nesuformulavo taip, kad jį galima būtų nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka, todėl ši jo skundo dalis (dėl trečiojo reikalavimo) laikytina nepaduota ir grąžintina skundą padavusiam asmeniui.

III. Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartį, V. J. skundą laikyti paduotu ir grąžinti jį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad jis pateikė teismui paaiškinimą dėl visų prašytų ištaisyti trūkumų. Pareiškėjo teigimu, teisėja pažeidė ABTĮ 10 straipsnio 2 dalį ir neištyrusi visų pateiktų procesinių dokumentų nusprendė nenagrinėti skundo. Pareiškėjas nežinodamas kitos šalies nuomonės negali tiksliai suformuluoti būsimų reikalavimų. Todėl teisėja galėjo atlikti kitus veiksmus, pavyzdžiui, surengti parengiamąjį teismo posėdį, kad būtų suformuluoti teismui tinkami reikalavimai, arba tai išsiaiškinti posėdžio parengiamojoje dalyje. Be to, nagrinėjant bylą teisėja gali skelbti pertrauką, jos metu prašyti patikslinimų ar atlikti kitus veiksmus, bet teisėja to neatliko.

Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 25 d. pateikė prašymą taikyti atskirojo skundo nagrinėjimui operatyvumo principą, taip pat perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarties dalis, kuria teismas dalį pareiškėjo skundo atsisakė priimti, o dalį skundo laikė nepaduota.

Pirmosios instancijos teismas skundo dalį dėl antrojo skundo reikalavimo atsisakė priimti, kadangi buvo praleistas terminas skundui paduoti dėl Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. kovo 28 d. rašto Nr. Sr-1446 (25.2.23), o reikalavimas panaikinti su galimybe neteikti kompensacijų susijusį įstatymą nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai; pareiškėjo skundo dalį dėl trečiojo reikalavimo laikė nepaduota, kadangi pareiškėjas nepašalino dėl šio reikalavimo nustatytų skundo trūkumų, t. y. šio reikalavimo nesuformulavo taip, kad jį būtų galima nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu, kuriame prašė panaikinti Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. kovo 28 d. raštą Nr. Sr-1446 (25.2.23), į teismą kreipėsi 2019 m. gegužės 3 d. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. kovo 28 d. raštą Nr. Sr-1446 (25.2.23) vėliausiai gavo 2019 m. balandžio 2 d., pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas dėl šio reikalavimo praleido terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nepateikė jokių duomenų dėl vėlesnės nei buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 28 d. rašto Nr. Sr-1446 (25.2.23) gavimo datos, taip pat nenurodė jokių svarbių ne nuo jo valios priklausiusių aplinkybių, dėl kurių jis praleido terminą paduoti skundą. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai, kad jis skundžia visus Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus raštus ir procesas tęsiasi ilgai, nėra reikšmingi vertinant termino apskųsti konkretų sprendimą, t. y. 2019 m. kovo 28 d. raštą Nr. Sr-1446 (25.2.23), praleidimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. kovo 28 d. rašto Nr. Sr-1446 (25.2.23) panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. pareiškėjui praleidus terminą ir neprašius jo atnaujinti.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė panaikinti su galimybe neteikti susijusį įstatymą (2 skundo reikalavimas) bei įpareigoti savivaldybę pakeisti teisinį reguliavimą ir su juo susijusius įstatymus, nutartis, sprendimus, aktus socialiai remtino asmens naudai (3 skundo reikalavimas).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Tai užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

Pareiškėjas, taisydamas Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi nustatytą jo skundo antrojo reikalavimo trūkumą, jį patikslino, nurodydamas, kad prašo panaikinti su galimybe neteikti kompensacijų susijusį įstatymą (Lietuvos Respublikos piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 straipsnį). Iš tokios pareiškėjo skundo reikalavimo formuluotės pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas iš esmės ginčija Lietuvos Respublikos Seimo, kaip įstatymų leidėjo, priimto įstatymo atitinkamą normą.

Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šis jo reikalavimas (panaikinti su galimybe neteikti kompensacijų susijusį įstatymą) iš esmės yra susijęs su Seimo veiklos tyrimu, atitinkamai, teismas pagrįstai konstatavo, kad toks reikalavimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl pareiškėjo trečiojo skundo reikalavimo (įpareigoti savivaldybę pakeisti teisinį reguliavimą ir su juo susijusius įstatymus, nutartis, sprendimus, aktus socialiai remtino asmens naudai) pažymėtina, kad pareiškėjas neištaisė Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartyje nurodyto šios skundo dalies trūkumo, t. y. nedetalizavo šio reikalavimo, nesuformulavo jo taip, kad atitiktų vieną iš ABTĮ 88 straipsnio nustatytų galimų priimti sprendimų rūšių. Todėl pareiškėjui neištaisius pirmosios instancijos teismo nustatytų skundo trūkumų, ši skundo dalis pagrįstai buvo laikoma nepaduota.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismo teisėja pirmiausia turėjo ištirti visus procesinius dokumentus ir sudaryti galimybę pareiškėjui jau nagrinėjant bylą tinkamai suformuluoti reikalavimus (surengti parengiamąjį teismo posėdį, skelbti posėdžio pertrauką), pažymėtina, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Be to, būtent sprendžiant skundo priėmimo klausimą teismas, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus ir pareiškėjui kelis kartus suteikė galimybes tikslinti skundo reikalavimus, nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti (2019 m. gegužės 14 d., 2019 m. spalio 3 d. nutartys). Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo teiginiu, kad šiuo atveju teisėja turėjo atlikti papildomus veiksmus.

Dėl pareiškėjo prašymo perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui pažymėtina, kad teismas neturi teisės savo nuožiūra perduoti bylą nagrinėti kitam teismui ar kitiems teismo rūmams. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl šios bylos negali nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai. Todėl toks pareiškėjo prašymas netenkintinas.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 25 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė