2013-06-12 Nr. AB-2461-3-61-3-00698-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P556-141/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00698-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 80.3; 80.11 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. L. D. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-183/2013 pagal pareiškėjo P. L. D. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. D., J. J. (J. J.) dėl savavališkos statybos akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. L. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-120119-00013 (toliau – ir Aktas).

Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. sausio 19 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Skyrius) specialistė V. Š. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-120119-00013 dėl tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), kurios išorės matmenys yra tokie: aukštis – 1,43 m, ilgis – 29,4 m. Su skundžiamu Aktu pareiškėjas nurodė nesutinkantis, kadangi Aktas surašytas jam nedalyvaujant. Paaiškino, jog apie surašytą Aktą sužinojo 2012 m. vasario 13 d., gavęs šį dokumentą paštu. Pareiškėjo manymu, Aktas jam surašytas nepagrįstai, kadangi adresu (duomenys neskelbtini), yra keletas tvorų: trys tvoros priklauso bendraturčiui J. J. ir viena tvora – J. D. Tvirtino minėtame žemės sklype neturintis nei vienos tvoros. Paaiškino, jog padėjo J. D. aptverti jos žemės dalį, bet jis nėra statytojas (užsakovas). Pareiškėjo teigimu, J. D. priklausančios tvoros matmenys yra tokie: aukštis – 1,25 m, ilgis – 20 m, todėl pagal Akte nurodytus tvoros matmenis manė, kad dokumente yra kalbama apie vieną iš tvorų, kuri priklauso bendrasavininkiui J. J.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, jog Skyriui patikrinus statybų teisėtumą adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad pareiškėjas, neturėdamas supaprastinto statybos projekto, suderinto teisės aktų nustatyta tvarka, valstybinėje žemėje, šalia bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pastatė 1,43 m aukščio ir 29,4 m ilgio tvorą. Paaiškino, jog, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi, 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 20 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktais, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 28 dalimi, Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentele, Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.71.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.3 punktu, Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. Dl-827 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.09.06:2010), pareiškėjo pastatyta tvora priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams, kurių statybai reikalingas žemės sklypo savininko raštiškas sutikimas bei supaprastintas statybos projektas, suderintas minėtų teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas pastatė 1,43 m aukščio ir 29,4 m ilgio tvorą valstybinėje žemėje, šalia bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas supaprastinto statybos projekto, sklypo savininko raštiško sutikimo. Tvirtino, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tvora priklauso J. J. Pažymėjo, jog Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. vasario 23 d. rašte Nr. 49Spn-(14.49.105)-305 ir 2012 m. vasario 1 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 01-49-15 buvo pažymėta, jog žemės sklype šalia pastato pastatyta nauja tvora, kuri žemės sklypo bendraturčiams neleidžia laisvai naudotis žemės sklypu. Teigė, jog Aktas yra priimtas viešojo administravimo subjekto, įgyvendinant Statybos įstatymo 27 ir 28 straipsniuose numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, savo turiniu atitinka STR 1.09.06:2010 nustatytus reikalavimus, todėl naikinti jo nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad 2012 m. sausio 3 d. pareiškėjas bendro naudojimo žemėje pasistatė tvorą taip, kad J. J. negalėtų prieiti prie jam bendros dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų ir negalėtų naudotis bendros dalinės nuosavybės teise valdoma sklypo dalimi. Nurodė, kad 2012 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštu buvo informuotas apie tai, kad 2012 m. vasario 1 d. atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai užėmė valstybinę žemę, pastatydami atraminę sienelę ir tvorą, taip pat pastatė tvorą, kuri kitiems žemės sklypo bendrasaturčiams neleidžia laisvai naudotis sklypu. Tvirtino, kad pareiškėjas pateikė teismui klaidingą informaciją apie tvorų skaičių sklype. J. J. teigimu, tvora yra viena. Pagal viešojo registro duomenis pareiškėjui nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) tvoros. Paaiškino, kad tvora susideda iš 3 dalių: 2 dalys aptveria J. J. priklausantį žemės plotą ir viena – J. D. priklausantį žemės plotą bei J. D., P. L. D. ir J. J. bendros dalinės nuosavybės teise priklausančius statinius. Tarp J. J. sklypo ir kaimyninio sklypo yra vielos tvora, tvoros dalis, aptverianti sklypą iš gatvės pusės, yra medinė su įkaltomis į žemę metalinėmis atramomis, o tvora, kurią statė pareiškėjas, irgi yra medinė, bet su įmūrytais kapitaliniais stulpais. Manė, kad vienintelis teisingas sprendimas šiuo atveju būtų įpareigoti pažeidėją išardyti savavališkai pastatyta tvorą, o atsižvelgus į tai, kad tvora buvo pastatyta per vieną dieną, laikas jos pašalinimui turėtų būti ne 6 mėnesiai, o 1 mėnuo ar trumpiau.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjo skundu.

Paaiškino, kad jos brolis – pareiškėjas P. L. D. – buvo pastatęs tvorą valstybiniame žemės sklype 2006 m., tačiau ją, vykdydamas valstybinę statybos priežiūrą atliekančios institucijos reikalavimą, nugriovė. Tvirtino, jog pareiškėjas, paprašytas, padėjo aptverti jos kiemą pagal žemės sklypo ribas. Tvorai buvo panaudotos senos lentos, jos aukštis yra 1,25 m, ilgis – 20 m. Nurodė, jog santykiai su kaimynu J. J. yra konfliktiški, jis nuolat rašo įvairius skundus valstybės institucijoms. Tvirtino, jog atsakovas surašė Aktą pareiškėjui neišsiaiškinęs visų reikšmingų aplinkybių, kadangi tvora priklauso ne pareiškėjui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-120119-00013 dalį, kuria konstatuota, jog statytojas P. L. D. tvorą namų valdoje (duomenys neskelbtini), pastatė negavęs žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 0,1035 ha ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. D. ir J. J. Pagal 1997 m. sausio 21 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) J. J. priklauso 554 kv. m dalis, o J. D. – 481 kv. m dalis, iš jų atitinkamai 146 kv. m ir 82 kv. m yra bendro abiejų savininkų naudojimo. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą su istorija J. D., P. L. D. ir J. J. bendrosios nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), su kitokios paskirties pastatais.

P. L. D. dalis gyvenamajame name yra (duomenys neskelbtini), be to, jam priklausė (duomenys neskelbtini) tvoros (2.7 p.), kuri pagal 2008 m. sausio 21 d. būklę laikoma sunaikinta. Teismas pažymėjo, jog iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog buvo užfiksuota metalinio tinklo tvora „t1“ 5,11 m ilgio, 1,5 m aukščio, vartai „t2“, varteliai „t3“, medinė tvora „2t“ 50,40 m ilgio, 1,5 m aukščio. Nurodė, jog atsakovui atlikus patikrinimą namų valdoje (duomenys neskelbtini), 2012 m. sausio 12 d. buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (23.31)(duomenys neskelbtini) kuriuo nustatyta, kad buvo išmatuota pastatyta tvora, kurios tvoros aukštis – 1,43 m, ilgis – 29,4 m.

Iš minėto akto priedo matyti, jog 15 metrų šios tvoros eina lygiagrečiai su Geležine gatve, 10,9 m – lygiagrečiai su gyvenamuoju namu ir 3,5 m – į sklypo gilumą. Pareiškėjui surašytas ginčijamas Aktas, kuriuo nustatyta, jog pastatyta tvora, kurios aukštis – 1,43 m, ilgis – 29,4 m (statybos rūšis – naujo statinio statyba; kategorija – nesudėtingas; statybos darbai vykdomi ūkio būdu; statinys nėra kultūros paveldo statinys), nesant rašytinio pritarimo statinio projektui, žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų.

Aktu reikalaujama nevykdyti jokių tvoros statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai, patikrinę žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), 2012 m. vasario 1 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 01-49-15, kuriuo konstatavo, kad sklypo (schemos pietinėje dalyje) savininkai užima valstybinę žemę, kuri aptverta atramine sienele (užimamas plotas apie 30 kv. m).

Schemoje šiaurinėje dalyje nurodyta užimta valstybinė žemė, aptverta tvora (užimamas plotas 30 kv. m). Žemės sklype (schemoje šiaurės vakarinėje dalyje), šalia pastato, pastatyta tvora, kuri sklypo savininkams neleidžia laisvai naudotis sklypu. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. vasario 23 d. raštu Nr. 49spr-(14.49.105)-305 kreipėsi į Skyrių, prašydamas pakartotinai įpareigoti sklypo bendraturčius nugriauti atraminę sienelę bei tvorą, stovinčias valstybinėje žemėje. Apie tai buvo informuoti sklypo bendraturčiai J.

J. ir J. D. Teismas nusprendė, jog ginčas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką, nagrinėtinas administraciniame teisme (LVAT administracinės bylos Nr. A520-175/2012, Nr. A502-77/2012). Vertino, jog pareiškėjas gali būti statytojas Statybų įstatymo prasme. Be to, pažymėjo, jog pareiškėjas, kaip bendraturtis, valdydamas dalį gyvenamojo namo bei anksčiau – (duomenys neskelbtini) tvoros, aiškiai turi suinteresuotumą, kad buvusi tvora, kurios dalis jam priklausė nuosavybės teise, būtų atstatyta.

Šį argumentą, teismo manymu, patvirtina į bylą pateikti kiti įrodymai, iš kurių matyti, jog 2008 metais su prašymu pakeisti gyvenamojo namo ir tvoros kadastro duomenis kreipėsi būtent pareiškėjas, tuo parodydamas tiesioginį suinteresuotumą. Nustatęs tokias aplinkybes, teismas nusprendė, jog pareiškėjas yra statytojas Statybos įstatymo prasme. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad Aktas galėjo būti surašytas už tai, jog nėra gautas valstybinės žemės – kelio savininko – sutikimas, kadangi nei skundžiamame akte, nei prie akto pridėtame 2012 m. sausio 12 d.

Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (23.31) (duomenys neskelbtini) nei situacijos plane nėra užfiksuota, jog tvora ar jos dalis pastatyta valstybinėje žemėje. Tokia aplinkybė, pasak teismo, užfiksuota vėliau – 2012 m. vasario 1 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 01-49-15, tačiau, teismo vertinimu, šis dokumentas, kaip surašytas vėliau už skundžiamą aktą, negali būti rašytiniu įrodymu nustatant pareiškėjo kaltę. Teismas nusprendė, jog atsakovas skundžiamo akto surašymo metu taip pat nesurinko įrodymų, kad ginčo tvora ar jos dalis yra pastatyta namų valdos žemės sklypo dalyje, kuri priklauso J.

J., ar toje dalyje, kuri abiems bendraturčiams priklauso kartu. Tuo tikslu faktinių aplinkybių parodymo vietoje akte turėjo būti pagal žemės sklypo pirkimo sutartį bei susitarimą parodytos J. J. ir J. D. naudojamo žemės sklypo dalys. Nustatęs tokias aplinkybes, teismas vertino, jog nepakanka įrodymų teigti, kad turėjo būti gautas ir J. J. sutikimas tvoros (jos dalies) statybai, todėl šitoje dalyje skundą patenkino, panaikindamas Akto dalį, kuria konstatuota, jog statytojas P. L. D. tvorą namų valdoje (duomenys neskelbtini), pastatė negavęs žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų.

Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog pareiškėjo pastatyta tvora pagal statybas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams, kurių statybai reikalingas supaprastintas statinio projektas ir rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas. Teismas nustatė, jog minėtų reikalavimų pareiškėjas nesilaikė, todėl skundą šioje dalyje atmetė.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo dalį – panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-1201019-00013 dalį, kuria konstatuota, jog statytojas P. L. D. tvorą namų valdoje (duomenys neskelbtini), pastatė negavęs žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų, ir šioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-183/2013 atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą panaikino ir administracinę bylą nutraukė. Teismas grąžino pareiškėjui 100 Lt žyminį mokestį iš valstybės biudžeto.

Teismas nustatė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistė V. Š. 2012 m. sausio 19 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-120119-00013, kuriuo konstatavo, jog tvora, kurios aukštis – 1,43 m, ilgis – 29,4 m, esanti (duomenys neskelbtini), pastatyta savavališkai. Pareiškėjas Akte nurodomas kaip statinio statytojas (užsakovas). Iš pareiškėjo reikalaujama nevykdyti jokių Akte nurodyto statinio statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką.

Tą pačią dieną pareiškėjui buvo surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-120119-00017, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas ne vėliau kaip iki 2012 m. liepos 19 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-120119-00013, padarinius: nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Teismas konstatavo, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr.

LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; LVAT 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). LVAT savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas. Savavališkos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes.

Be to, vertinant šį aktą individualiam administraciniam aktui būdingų požymių kontekste, akivaizdu, jog savavališkos statybos aktas neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių: nėra teisės taikymo aktas, nedaro įtakos administracinių teisinių santykių atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui, neturi privalomojo pobūdžio ir t. t. Kitaip sakant, toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro (pvz.:

žr. LVAT 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-77/2012, LVAT 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-483/2010). Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei LVAT jurisprudenciją, pripažino, kad pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo 2012 m. sausio 19 d. surašyto savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-120119-00013 panaikinimo negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, nes šis Aktas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Akte nurodytas reikalavimas nevykdyti jokių statybos darbų šiuo atveju nėra reikšmingas, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog tvoros, kurią pareiškėjas buvo įpareigotas nugriauti, statyba yra baigta ir jokie darbai nebevykdomi.

Teisines pasekmes pareiškėjui sukelia minėto Akto pagrindu surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-120119-00017, įpareigojantis pareiškėją nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į Administracinių bylų teisenos įstatymo bendrąsias nuostatas, LVAT jurisprudenciją dėl administraciniams teismams priskirtų bylų nagrinėjimo ir ginčo klausimą išsprendė iš esmės, todėl jo priimtas sprendimas negali būti paliktas galioti.

Administracinė byla turi būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punkte įtvirtintos teisės normos pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir byla nutraukta (ABTĮ 101 str. 1 p., 140 str. 1 d. 5 p.).

IV. Pareiškėjas 2013 m. balandžio 25 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A442-183/2013.

Prašyme nurodo, kad pagrindai procesui atnaujinti: 1. Naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 2. Padaryti esminiai materialinių teisių normų pažeidimai jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Pareiškėjas nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas statinys - tvora, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam priklausanti dalis -(duomenys neskelbtini) šio statinio. Įrašas buvo atstatytas pagal LVAT administracinę bylą Nr. A520-2870/2012. Kadangi jam priklausanti tvoros dalis pastatyta pagal sklypo ribas ir yra registruota, surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-120119-00013 yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Prašymas atmestinas.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra numatyta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Pareiškėjo pateiktas prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamu atveju grindžiamas dviem ABTĮ 153 straipsnyje nustatytais pagrindais – naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas), jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas).

Prašyme dėl proceso atnaujinimo šių pagrindų buvimas grindžiamas tuo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas statinys - tvora, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam priklausanti dalis -(duomenys neskelbtini) šio statinio. Kadangi jam priklausanti tvoros dalis pastatyta pagal sklypo ribas ir yra registruota, surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-120119-00013 yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Esminis naujai paaiškėjusios aplinkybės pobūdis suprantamas kaip svarbiausių bei turėjusių didžiausią reikšmę priimant atitinkamą teismo procesinį sprendimą duomenų pasikeitimas, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada (2009 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438-131/2009, 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-195/2012).

Byloje nustatyta, kad administracinėje byloje, kurioje pareiškėjas siekia atnaujinti procesą, ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-120119-00013, kuriame konstatuota, jog tvora, kurios aukštis – 1,43 m, ilgis – 29,4 m, esanti (duomenys neskelbtini), pastatyta savavališkai. Sprendžiant šį ginčą, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo 2012 m. sausio 19 d. surašyto savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-120119-00013 panaikinimo negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, nes šis Aktas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Akte nurodytas reikalavimas nevykdyti jokių statybos darbų šiuo atveju nėra reikšmingas, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog tvoros, kurią pareiškėjas buvo įpareigotas nugriauti, statyba yra baigta ir jokie darbai nebevykdomi. Teisines pasekmes pareiškėjui sukelia minėto Akto pagrindu surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-120119-00017, įpareigojantis pareiškėją nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų administracinė byla buvo nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Taigi, atsižvelgus į šios apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį bei administracinės bylos Nr. A442-183/2013 nagrinėjimo dalyką, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo prašyme išdėstyti argumentai dėl jam priklausančios tvoros dalies pastatymo pagal sklypo ribas ir įregistravimo neturės esminės reikšmės bylai, t. y. jie neturės neabejotinos teisinės svarbos jau išnagrinėtos bylos baigčiai. Todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Taip pat pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, nepateikė akivaizdžių įrodymų, kaip to reikalauja ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas, kokį būtent esminį materialinės teisės normų pažeidimą, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį, padarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, priimdama 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-183/2013. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog pareikšto reikalavimo tenkinimas sukeltų jam kokių nors teisinių pasekmių, t. y. galėtų būti apgintos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Todėl konstatuotina, jog ir šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nesudaro pagrindo atnaujinti proceso ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-183/2013 pagal pareiškėjo P. L. D. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. D., J. J. (J. J.) dėl savavališkos statybos akto panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius