05270f58-8be9-4a49-bb8a-b643fe8654fd · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas                                        Civilinė byla Nr. e2A-481-252/2018Liudvikas Myško                                                               Proceso Nr. 2-30-3-00391-2017-1                                          Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                       3.3.1.; 3.3.1.18; 3.3.1.18.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 5 d.Panevėžys                                           Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės ir Zinos MickevičiÅ«tės, vieÅ¡ame teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

I. (G. I.) apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2018 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-143-732/2018 pagal ieÅ¡kovo G. I. ieÅ¡kinį atsakovui Ž. K. (Ž. K.) dėl pažeidimų paÅ¡alinimo, tretieji asmenys G. K. (G. K.) ir A. K.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas G. I. prašė įpareigoti atsakovÄ Å½. K. nugriauti statinį – garaÅ¾Ä atsakovui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atkuriant buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį bei priteisti ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieškovui priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovui Ž. K. priklausančiame sklype 2016 m. rugpjūčio 13-15 d., savavališkai ir nesuderinus su ieškovu, apie 1,80 m. atstumu nuo ieškovo žemės sklypo ribos buvo pastatytas statinys.Pažymėjo, sutikimas statyti statinį mažiau nei 3 m. nuo sklypo ribos, kaip numatė tuo metu galiojantys teisės aktai, iš ieškovo nebuvo prašytas. Ginčo statinys užstoja saulę vaismedžiams, vaiskrūmiams ir kitiems augalams, ieškovo žemės sklype, taipogi ieškovas pats negali realizuoti parengto statinio projekto.

Ieškovo nuomone, ginčui spręsti taikytinos CK 4.103 straipsnio nuostatos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes bei CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas. Teigė, kad statinys pastatytas pažeidžiant ieškovo teises ir nesilaikant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 2,7,11 punktų, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėUtenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2018 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo G. I. 1038,23 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui Ž. K. ir 10,26 Eur pašto išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, kad tiek ieškovo žemės sklypas, tiek trečiųjų asmenų 2017 m. balandžio 12 d. atsakovui dovanojimo sutartimi perleistas, žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) gatvėje yra sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijoje.

Atsakovo sklype esantis statinys, kuris priskirtinas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, yra pastatytas mažiau nei 3 m. nuo sklypo ribos, o konkrečiau -1,8-1,9 m. atstumu nuo gretimo sklypo ribos. Teismas atsižvelgęs į Å¡alių pozicijas dėl ginčo statinio statybos laikotarpio, sprendė, kad reikalavimai vykdomai statybai vertintini pagal 2015-2016 m. galiojusius teisės aktus. Teismas pasisakė, kad pastatai sodo sklype mažesniu nei 3 m. atstumu gali bÅ«ti statomi turint raÅ¡ytinį kaimyninio sklypo savininko <...> sutikimÄ .

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 33.2. punktÄ , tuo atveju, kai nesudėtingo statinio statybai pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto, privaloma turėti raÅ¡ytinius susitarimus: nesudėtingam statiniui besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti arčiau sklypų ribos, negu numatyta teisės aktuose <...>, o Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad kai statybÄ leidžiantys dokumentai pagal Å¡ios dalies 1-4 punktus neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimus – bÅ«tent Å¡ių sklypų savininkų raÅ¡ytiniai sutikimai yra statybÄ leidžiantys dokumentai.

Teismas pažymėjo, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies redakcija galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d., numatė, kad besiribojančio žemės sklypo savininko paprastai bÅ«tinas sutikimas statyti statinį arčiau negu leistinu atstumu nuo jo sklypo ribų nereikalingas, jeigu dėl tokios statybos vykdymo per vienus metus nuo statybos pradžios tokio statinio savininkui nebuvo pareikÅ¡tos pretenzijos dėl statybos neleistinumo. Teismas įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovas pretenzijÄ tretiesiems asmenims dėl ginčo statinio per notarų biurÄ iÅ¡siuntė 2016 m. lapkričio 22 d., nesant duomenų, kad jis anksčiau bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs nesutikimÄ Å¡iuo klausimu vieÅ¡ojo administravimo subjektams ar sodininkų bendrijai, sprendė, kad tam, jog bÅ«tų nustatytas atsakovo pažeidimas, bÅ«tina konstatuoti faktÄ , jog statinio statybos darbai buvo pradėti per metus iki ieÅ¡kovo pretenzijos pateikimo dienos.

Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas neprašė apklausti faktines ginčo statinio statybas pradėjusių trečiųjų asmenų, todėl sprendė, kad teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo teiginiu, kurio ieškovas nepaneigė, jog statinio statybos darbai pradėti 2015 m. pavasarį. Teismas pripažino, kad ieškovas nepareiškė pretenzijų atsakovui dėl pastatyto statinio per vienerius metus nuo statybos pradžios, todėl laikė, kad, vadovaujantis teisės aktais, nėra pagrindo statinio pripažinti savavališka statyba.

Teismas iÅ¡dėstė negatoriniu ieÅ¡kiniu pagal CK 4.98 straipsnį įrodinėtinas aplinkybes bei nurodė, kad nors bylos nagrinėjimo metu Å¡alys ginčijosi dėl ieÅ¡kovo vaismedžių ir vaiskrÅ«mių augimo prie statinio, galimybės ieÅ¡kovui realizuoti parengtÄ statinio projektÄ tačiau vertino, kad tai nėra esminis dalykas Å¡iame ginče. Kadangi ieÅ¡kovas raÅ¡ytinę pretenzijÄ pateikė praėjus daugiau nei metai nuo statinio statybos pradžios, konstatavo, kad tuo metu galioję teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti dėl ko ieÅ¡kinys atmestinas.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2018 m. kovo 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti ieÅ¡kovo naudai jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nesutinka su bylos įrodymų vertinimu ir mano, kad apylinkės teismas neatskleidė bylos esmės bei savo iÅ¡vadas grindė prielaidomis.Nurodo, kad tiek bendroji įrodinėjimo tvarka, tiek teismų praktika, suponuoja, kad įrodyti atsikirtimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, jog yra praėjęs vienerių metų terminas nuo statybos pradžios turi Å¡ios taisyklės taikymu suinteresuotas asmuo - Å¡iuo atveju - atsakovas.

Apelianto vertinimu, neteisingas įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas lėmė neteisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . IeÅ¡kovas pateikė naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, kurie patvirtina, kad ginčo statyba buvo pradėta ne ankščiau nei 2015 m. lapkričio 22 d. ir praÅ¡o juos priimti. IeÅ¡kovas atsakovui pretenzijas pareiÅ¡kė 2016 m. lapkričio 22 d., todėl atsakovui neįrodžius, kad statybos buvo pradėtos ankščiau nei 2015 m. lapkričio 22 d., nėra pagrindo spręsti apie Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje numatyto termino pretenzijai pateikti, praleidimÄ .Mano, kad atsakovas neįrodė jog ginčo statinio statybos buvo pradėtos 2015 m. pavasarį.

Byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų apie statybos pradžiÄ , todėl apylinkės teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimu yra paremta prielaidomis. Pažymi, kad vieÅ¡ai prieinamos „Google Earth Pro“ programos duomenys, leidžia spręsti, kad dar 2016 m. balandžio 30 d. ginčo statybos nebuvo pradėtos, kas pagrindžia, jog aplinkybė dėl statybos pradžios, kuriÄ atsakovas turėjo įrodyti ir kuri buvo esminė priimant jam palankų sprendimÄ , teismo buvo nustatyta neteisingai. Kadangi atsakovas pripažino, jog darbai buvo vykdomi etapais, todėl ieÅ¡kovas dėl savo teisių pažeidimo galėjo kreiptis tik tada, kai statinio statyba buvo užbaigta.

Iki statybos pabaigos momento ieÅ¡kovas negalėjo tiksliai žinoti kokie bus statinio matmenys ir ar atsakovas pastebėjęs, kad statinys pastatytas netinkamai, imsis priemonių statiniui perkelti. Jei bÅ«tų laikoma, kad ieÅ¡kovas apie savo teisių pažeidimÄ galėjo ir turėjo sužinoti bÅ«tent tÄ dienÄ , kuriÄ atsakovas pradėjo vykdyti bet kokius statybos darbus, Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies taisyklė suteiktų teisinį pagrindÄ neteisėtai besielgiantiems asmenims elgtis nesÄ Å¾iningai.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas apelianto reikalavimo neįvertino pagal CK 4.98 ir CK 4.103 straipsnius. Teismas pasisakydamas, kad ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės dėl vaismedžių ir vaiskrÅ«mių augimo prie statinio ar galimybės realizuoti parengtÄ statinio projektÄ nėra esminis dalykas Å¡ioje byloje, nevertino ieÅ¡kinio negatorinio reikalavimo kontekste. Pažymi, kad net apelianto reikalavimus kvalifikuojant kaip alternatyvius, kasacinio praktikoje tokių reikalavimų pareiÅ¡kimas yra įmanomas. Pabrėžia, kad ginčo statinys, kuris yra aptvertas sienomis, turi duris ir langus, todėl negalėtų bÅ«ti pripažintas inžineriniu statiniu - pavėsine, nes atitinka pastato sÄ vokÄ ir požymius.

Juolab, kad tokį pat vertinimÄ pateikė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kurios iÅ¡vadÄ apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti. Pažymi, kad teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , neatsižvelgė, jog teritorija, kurioje yra Å¡alių žemės sklypai, priklauso sodininkų bendrijai „Siesartis“ ir pagal Å¡ios bendrijos įstatų 4.1. punktÄ statiniai statomi ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.

Mažesniu atstumu statiniai gali bÅ«ti statomi tik esant raÅ¡ytiniam kaimyninio sodo savininko sutikimui. Apelianto vertinimu, įstatuose įtvirtinta ginčo santykių teisinė reglamentacija yra griežtesnė nei nustatyta Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Å iuo atveju, statinys pastatytas ne tik neturint raÅ¡ytinio sutikimo, bet ir darant žalÄ apelianto interesams. Be to, teismas neatsižvelgė į atsakovo nerÅ«pestingumÄ ir neapdairumÄ rÅ«pinantis savo nuosavybe, nes iki Å¡ios dienos net nėra įregistravęs savo teisių į pastatytÄ statinį, nors tokie reikalavimai yra numatyti Statybos įstatyme.

Apelianto nuomone, Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostata, kuria remiantis pirmosios instancijos teismas pagrindė savo sprendimÄ , prieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 ir 29 straipsniams ir teisinės valstybės principui, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų spręsti dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ .Nesutinka su žyminio mokesčio, kuris buvo sumokėtas pareiÅ¡kiant praÅ¡ymÄ peržiÅ«rėti Trečiųjų asmenų atžvilgiu priimtÄ sprendimÄ už akių, priteisimu iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Apelianto vertinimu, Å¡ios iÅ¡laidos atsirado tik dėl netinkamų atsakovo ir trečiųjų asmenų procesinių pareigų vykdymo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Ž. K. praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad apelianto argumentai nepagrindžia naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybės, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo aiÅ¡kinamasi, be kita ko, ir tai, kada buvo pradėtos ginčo statinio statybos. Nesutinka su skundo argumentais, kad atsakovas neįrodė statybos darbų pradžios momento.

Atsakovas paaiÅ¡kinimais teisme patvirtino, jog statybų darbai buvo pradėti vykdyti daugiau nei prieÅ¡ metus iki ieÅ¡kovo pretenzijų, o jokių įrodymų, kurie paneigtų Å¡iuos paaiÅ¡kinimus byloje nėra. Juolab, kad ieÅ¡kovas byloje neneigė to, kad statybas atsakovas pradėjo dar 2015 metais. Atsakovas abejoja ieÅ¡kovo naujai pateiktų įrodymų patikimumu ir mano, kad Å¡ie duomenys nepatvirtina apeliacinio skundo argumentų. Visi vaizdai, gauti netinkamai naudojant „Google Earth“ programÄ , yra viena ir ta pati palydovinė nuotrauka, padaryta 2015 m. liepos 3 d., kadangi palydovas Å¡ios vietovės nuotraukų kitais laikotarpiais paprasčiausiai nedarė arba padarytos nuotraukos buvo debesyse, todėl programoje pasirinkus bet kokiÄ datÄ po 2015 m. liepos 3 d. yra iÅ¡metama ta pati nuotrauka, palydovo padaryta 2015 m. liepos 3 d.

Nesutinka su skundo motyvais, susijusiais su Statybos įstatymo nuostatų teisėtumo ginčijimu. Bylos stabdymas ir kreipimasis į Konstitucinį TeismÄ yra netikslingas bei užvilkintų bylos nagrinėjimÄ ir teisingo sprendimo įsiteisėjimÄ .Pabrėžia, kad ieÅ¡kinys neatitiko teisės kreiptis į teismÄ esmės ir civilinio proceso tikslų, o ieÅ¡kovas nenurodė kuo pasireiÅ¡kia jo materialinių subjektinių teisių ar teisėtų interesų pažeidimas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-46, patvirtinantis jog ginčo statinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių teisės aktų pažeidimų; ginčo statinio Å¡ešėlio kampo matavimų vizualizacija, iÅ¡ kurios paaiÅ¡kėjo, kad Å¡ešėlis ant ieÅ¡kovo sklypo nuo ginčo statinio didžiÄ jÄ dienos dalį apskritai nekrenta, o ieÅ¡kovo numatomas statyti namas netgi mes žymiai daugiau Å¡ešėlio ant atsakovo sklypo ir jame esančių objektų, paneigia apelianto reikalavimus.Teigia, kad remiantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis ieÅ¡kovas neturi jokios subjektinės teisės reikÅ¡ti teisme reikalavimÄ dėl atsakovo statinio nugriovimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas, atmesdamas tokius reikalavimus atmesdamas, bylÄ iÅ¡sprendė teisingai.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu su apeliaciniu skundu teikiamais duomenimis - ginčo sklypų palydovinėmis nuotraukomis ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018 m. sausio 30 d.

Nr. (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu ieÅ¡kovas siekia paneigti teismo konstatuotas aplinkybes dėl ginčo statybos pradžios bei statinio klasifikavimo. Atsakovas nurodo, kad prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pateikia ginčo vietovės palydovinę nuotraukÄ , kuri paneigia, ieÅ¡kovo pateiktų nuotraukų laikotarpį. Kolegija, įvertinusi byloje keliamus klausimus ir jų iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡alių pateiktos „Google Earth Pro“ programos pagalba gautos ginčo sklypų nuotraukos priimtinos ir turi bÅ«ti vertintinos byloje surinktų duomenų kontekste.

Teismas atkreipia dėmesį, kad civilinė byla yra elektroninė, Å¡alys per EPP sistemÄ su Å¡iais duomenimis yra susipažinusios bei turėjo galimybę atsikirsti, todėl naujų įrodymų priėmimas jų teisių, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principų civiliniame procese nepažeidžia bei pagrindo atidėti bylos nagrinėjimÄ nesudaro.Kolegija pabrėžia, kad ieÅ¡kovo apylinkės teismui pateikto Inspekcijos 2018 m. sausio 30 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) nepriėmimo priežastis buvo tai, kad Å¡iuo raÅ¡tu teiktas atsakymas į ieÅ¡kovo paklausimÄ dėl ginčo statinio klasifikavimo pagal ieÅ¡kovo nurodomÄ statinio apibÅ«dinimÄ ir jo priedÄ - 4 nuotraukas.

Kadangi Å¡is priedas pilna apimtimi apylinkės teismui nebuvo pateiktas, teismas šį raÅ¡tÄ atsisakė priimti. Apeliacinės instancijos teismui priedas pagal kurį Inspekcija sprendė dėl statinio klasifikavimo, iÅ¡ viso nėra pateiktas, todėl nėra aiÅ¡ku dėl kokio statinio Å¡iame raÅ¡te pasisakoma. Atsižvelgiant į tai kolegija pritaria apylinkės teismo pozicijai ir taip pat atsisako priimti ieÅ¡kovo pateikiamÄ raÅ¡tÄ .Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo Ž. K. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), arčiau nei 3 metai nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos yra pastatytas statinys.

Byloje nėra ginčo, kad statinys pastatytas be ieÅ¡kovo, gretimo sklypo savininko, raÅ¡ytinio sutikimo. Duomenų dėl leidimo statybai iÅ¡davimo, dėl deklaracijos apie statybos pabaigÄ užpildymÄ ir statinio įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre, byloje nėra.Ginčas kilo dėl atsakovo žemės sklype pastatyto statinio statybos teisėtumo ir ieÅ¡kovo reikalavimo jį nugriauti pagrįstumo. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. Tam, kad teismas galėtų bylÄ iÅ¡nagrinėti nesant į jÄ pateiktų reikÅ¡mingas aplinkybes patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, teismas turi aiÅ¡kiai nurodyti Å¡alims jų pareigos teikti įrodymus apimtis bei konstatuoti Å¡ios pareigos pažeidimÄ . Nagrinėjamoje byloje Å¡ie veiksmai nebuvo tinkamai atlikti.IÅ¡nagrinėjus skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimÄ Ä¯ jį bei byloje esančius duomenis, atsižvelgus į ginčui aktualų teisinį reglamentavimÄ yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas, kad teisės aktų reikalavimai dėl ginčo statinio nebuvo pažeisti, padarė neatskleidęs nagrinėjamos bylos esmės, todėl teismo sprendimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Apylinkės teismas vertino, kad atsakovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė, nes ieÅ¡kovas raÅ¡ytinę pretenzijÄ dėl ginčo statinio pateikė praėjus daugiau nei metai nuo statinio statybos pradžios, todėl pagal ginčo laikotarpiui aktualias Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostatas, sutikimas statyti statinių arčiau nei leistinu atstumu iki sklypo ribos nebuvo reikalingas. Statybos įstatymo 23 straipsnio reglamentavimo sritis – statybÄ leidžiantys dokumentai. Å is straipsnis numato skirtingus reikalavimus statybos leidimui, atsižvelgiant į statinių klasifikavimÄ .

IeÅ¡kovas ginčo statinį įvardijo kaip garaÅ¾Ä , o atsakovas šį statinį apibÅ«dina kaip pavėsinę. Apylinkės teismas nors ir nenustatė Å¡io statinio paskirties, t.y. sprendime nėra konstatuota ar ginčo statinys yra pavėsinė ar garažas, tačiau sprendė, kad byloje pakanka duomenų jį priskirti I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ statyti nei projektai, nei statybÄ leidžiantys dokumentai nereikalingi, tačiau statyba galima, gavus gretimų žemės sklypų savininkų raÅ¡ytinius sutikimus.

O pagal to paties straipsnio 25 dalį raÅ¡ytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iÅ¡ Å¡iuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Kolegijos vertinimu, į bylÄ pateiktame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo teismas grindė iÅ¡vadas dėl statinio atstumo nuo gretimo sklypo ribos, tiek statinio kategorijos nustatymÄ , konstatuota tik faktinė aplinkybė, kad Å¡ios institucijos specialistai buvo nuvykę į įvykio vietÄ ir nustatė, kad ginčo statinys stovi atsakovo sklype.

Tačiau Å¡io dokumento turinys prieÅ¡taringas, nes jame teigiama, kad trečiųjų asmenų – G. K. ir A. K. sklype, adresu (duomenys neskelbtini) r., pastatytas statinys apie 1,80-1,90 m. atstumu nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio G. I., ribos, tačiau tuo pačiu nurodoma, kad tikslaus atstumo iÅ¡matuoti nepavyko, nes tikrinamas statinys pastatytas sklype, kuris aptvertas tvora, vartai užrakinti. Ä® teritorijÄ patekti nepavyko. Tikrinamo statinio savininkai patikrinime nedalyvavo, apie tai, kad nedalyvaus informavo telefonu.

Vėl gi nepatekus į atsakovo tėvams tuo metu priklausiusį sklypÄ , iÅ¡ esmės neapžiÅ«rėjus statinio ir nepatikrinus projektinės statybos dokumentacijos, konstatuota, kad statinio aukÅ¡tis 4,05 m., ilgis 5,5 m., plotis 3,8 m., o pats statinys pagal statybos techninį reglamentÄ STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ yra priskiriamas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Kolegijos vertinumu nutarties 43 punkte aptartas aktas negali bÅ«ti vertinamas kaip dokumentas, kuriuo konstatuota, kad jokie statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai pastačius atsakovo sklype ginčo statinį nėra pažeisti.

Å iame akte nenurodoma nei ginčo statinio paskirtis, nei pogrupis, be to, nėra konstatuota ar jis atitinka normatyvinius statybos techninius, saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus. KitÄ vertus, byloje esančios ginčo statinio nuotraukos ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo aktas nėra pakankamai informatyvÅ«s, kad bÅ«tų galima spręsti dėl statinio klasifikacijos ir atitinkamai tokiam statiniui taikytinų Statybos įstatymų ir konkrečių statybos techninių reglamentų normų.

Nutarties 43 punkte iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad apylinkės teismas nutarties 42 punkte nurodytÄ iÅ¡vadÄ padarė remdamasis dokumentu, kurio įrodomoji galia yra abejotina, nesant pakankamai vaizdinės medžiagos apie statinį, neatlikęs ginčo statinio apžiÅ«ros vietoje ir nepasiÅ«lęs Å¡alims teikti įrodymus Å¡iuo klausimu. Nenustačius kokiai paskirčiai ir kategorijai priskirtinas ginčo statinys nėra aiÅ¡ku kokie pagal ginčo laikotarpį aktualÅ«s teisinio reglamentavimo reikalavimai buvo keliami tokio statinio statybai, todėl spręsti, kad Å¡io statinio statybai galėjo bÅ«ti taikyta Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis, byloje esančių duomenų nepakanka.

Tik nustačius Å¡ias aplinkybes, susijusias su ginčo statiniui projektavimui ir statybai privalomai keliamais reikalavimais galima spręsti ar Å¡iuo atveju taikytina Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies iÅ¡lyga. KitÄ vertus, kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad teismas įrodinėjimo pareigÄ dėl minėtos iÅ¡lygos taikymo tarp ginčo Å¡alių paskirstė netinkamai. Å iuo atveju reikÅ¡mingas statybos pradžios momentas, o taip pat momentas, kuomet ieÅ¡kovas neabejotinai sužinojo, ar turėjo sužinoti apie statybos darbų pradžiÄ .

Å alių pozicijoms dėl statybos pradžios momento esminiai iÅ¡siskiriant - ieÅ¡kovui nurodant, kad statinys buvo pastatytas 2016 m. rugpjūčio 13-15 d., o atsakovui teigiant, kad statybos darbai buvo pradėti 2015 m. pavasarį, teismas, siekdamas užtikrinti visų aplinkybių iÅ¡tyrimÄ , turėjo Å¡alims tikslinti pareigÄ Ä¯rodinėti teikiant papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).Pasisakant dėl apeliaciniame skunde keliamo klausimo dėl netinkamo statybos pradžios momento konstatavimo ginčo sprendimu, pažymėtina, kad Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d.

įsakymu Nr. 211, redakcijos, galiojusios nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., 27 punktas nustato, kad statybos darbų pradžia laikoma diena įraÅ¡yta į statybos darbų žurnalÄ : 27.1. punktas numato, kad vykdant darbus rangos bÅ«du – kai rangovas po statybvietės priėmimo iÅ¡ statytojo (užsakovo) pradėjo vykdyti bet kuriuos statybos darbus; pagal 27.2. punktÄ vykdant darbus Å«kio bÅ«du – kai statytojas (užsakovas) pradėjo vykdyti bet kuriuo statybos darbus. Praktikoje statybos pradžiÄ , jei nebuvo pildomas statybos darbų žurnalas, galima įrodyti remiantis bet kokia turima dokumentacija, nuotraukomis, vieÅ¡ai prieinamais žemėlapiais, ortofotografijomis ar kitais duomenų Å¡altiniais, taip pat liudytojų parodymais.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį pabrėžė, kad jis ginčo pastatÄ Ä¯gijo kaip priklausinį notariÅ¡kai patvirtinta dovanojimo sutartimi (2017 m. balandžio 12 d.), todėl jokių abejonių dėl statinio teisėtumo ir pareigos gauti vienokius ar kitokius sutikimus jis neturėjo. Taigi, apylinkės teismas nustatydamas ginčo statinio statybos pradžios momentÄ iÅ¡ esmės rėmėsi tik asmens, kuris statybos metu nei sklypo, nei statinio savininku dar nebuvo, teiginiais.

KitÄ vertus, atsakovo teiginius dėl statybų pradžios 2015 m pavasarį paneigia ir paties atsakovo su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikta palydovinė nuotrauka, kuri jo teigimu atspindi 2015 m. liepos 3 d. padėtį sklype. Å ioje nuotraukoje jokie statiniai atsakovo sklype nefiksuoti. Aptarti duomenys leidžia spręsti, kad nagrinėjamai bylai yra aktualu ir reikÅ¡minga iÅ¡siaiÅ¡kinti Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies taikymo aplinkybes ir patikrinti, ar faktinės nagrinėjamos bylos aplinkybės atitinka Å¡ios teisės normos reglamentuojamas aplinkybes.

IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ paÅ¡alinti pažeidimÄ â€“ įpareigoti nugriauti atsakovui priklausančiame žemės sklype statinį, grindė ne tik CK 4.103 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, bet ir CK 4.98 straipsnyje įtvirtinto savininko teisių gynimo bÅ«do pagrindu. Sutiktina su apelianto argumentais, kad ieÅ¡kinio reikalavimų CK 4.98 straipsnio, reglamentuojančio nuosavybės teisės gynimÄ nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, kontekste apylinkės teismas iÅ¡ esmės nevertino, pasisakęs, kad tai nėra esminis dalykas ginče. Å iuo aspektu reikÅ¡minga tai, kad žemės sklypo savininko teisės gali bÅ«ti paveikiamos kito asmens veiksmais, kurių faktinį pagrindÄ sudaro statybos veikla, o teisinį – atitinkamas statybÄ nustatančių teisės aktų reglamentavimas.

Todėl teismas turėjo pareigÄ Ä¯vertinti ieÅ¡kovo pozicijÄ ir atsakovo atsikirtimus Å¡iuo klausimu ir savo iÅ¡vadas argumentuotai pagrįsti bylos duomenimis, nurodant kokiais įrodymais remiantis iÅ¡vados daromos, o kokie bylos duomenys yra atmetami arba yra nereikÅ¡mingi sprendžiant konkretų ieÅ¡kinio klausimÄ . Teismas siekdamas iÅ¡samaus ir objektyvaus ginčo iÅ¡sprendimo turi Å¡alims tikslinti pareigÄ Ä¯rodinėti bei virÅ¡ nurodytoms aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti gauti ir vertinti projektinę dokumentacijÄ , susijusiÄ su sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) bei Å¡alių žemės sklypų ir juose esančių statinių planavimu, o taip pat vertinti ieÅ¡kovo pateiktus duomenis dėl jo, kaip žemės sklypo savininko teisių pažeidimu, nesusijusiu su valdymo netekimu.Apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindÄ pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, todėl kolegija negali daryti iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus įrodymus bei vadovavosi teismų praktikoje suformuotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis).

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Konstatavus, kad nagrinėjamos bylos esmė nebuvo atskleista ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2018 m. kovo 6 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl kitų ieÅ¡kovo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisakytina.

Naikinant sprendimÄ ir perduodant bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktun u t a r i a :             Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2018 m. kovo 6 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                                                             Margarita Dzelzienė                                                                                           Zina MickevičiÅ«tė                                                                                                     Nijolė Danguolė Smetonienė                                                    Â