2020-02-26 Nr. AB-4346-3-61-3-02202-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-605-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02202-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. D. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas H. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovas) 2018 m. kovo 23 d. nutarimą Nr. 62-219 (toliau – ir Nutarimas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. gegužės 21 d. raštą Nr. 2S-1633.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimu nepagrįstai buvo nubaustas už tai, jog 2018 m. kovo 14 d. paliko be priežiūros veikiantį televizorių. Pareiškėjo teigimu, jis taip pasielgė dėl skubėjimo į mokymus. Pareiškėją susiruošti skubino pareigūnas, kuris matė, kad televizorius buvo neišjungtas ir galėjo pareiškėją dėl to perspėti. Be to, koridoriuje yra bendras elektros išjungimas, skirtas išjungti elektrą paliekant patalpas, tačiau pareigūnas elektros neišjungė. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad savo veiksmais nesukėlė jokios grėsmės ir nepažeidė jokių interesų, jo pažeidimas nėra pavojingas. Pareiškėjo naudojamas televizorius yra naujas, apsaugotas nuo savaiminio užsidegimo ir po kelių valandų išsijungia pats. Pasak pareiškėjo, teisės norma, už kurios pažeidimą jis buvo nubaustas, skirta tik pavojingiems veiksmams, kai nėra išjungiamas toks elektros prietaisas, kuris gali sukelti realią grėsmę saugumui, o televizorius jokios grėsmės nekelia. Pareiškėjas pats moka už sunaudojamą elektrą, todėl įstaigai nepadarė jokios žalos. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad laikosi visų pataisos įstaigos reikalavimų, per pusę metų buvo penkis kartus papildomai skatintas.

3. Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Lukiškių TI-K nurodė, kad Nuobauda pareiškėjui buvo skirta už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nevykdymą – 2018 m. kovo 14 d. apie 11.20 val. kameroje Nr. 58 pareigūnas rado be priežiūros paliktą veikiantį pareiškėjui priklausantį televizorių. Tokiu elgesiu pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 28.1 punkto nuostatas. Skiriant nuobaudą Lukiškių TI-K administracija ir pareigūnai vadovavosi BVK 142 ir 143 straipsnių normomis, pareiškėjo pasiaiškinimu bei Drausmės komisijos protokolu. Nutarimas parengtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Departamentas nurodė, kad nuobauda Nutarimu pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas užfiksuotas ir atskleistas tinkamai, nuobauda paskirta tinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, jos naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjas dėl padaryto pažeidimo pateikė du pasiaiškinimus, kuriuose nurodytos skirtingos aplinkybės.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo H. D. skundą atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 14 d. apie 11.20 val. į kamerą Nr. 58 įėjęs Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas pastebėjo be priežiūros paliktą įjungtą pareiškėjui priklausantį televizorių, tą pačią dieną dėl šio įvykio surašyti du pareigūnų tarnybiniai pranešimai; pareiškėjas 2018 m. kovo 15 d. paaiškinime nurodė, kad 2018 m. kovo 14 d. netikėtai atėjo budintis pareigūnas ir liepė skubiai eiti į Vilniaus mokymo centro organizuojamą užsiėmimą, skubėdamas pareiškėjas pamiršo išjungti televizorių; 2018 m. kovo 19 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad budintis pareigūnas, prieš išvesdamas pareiškėją iš kameros, išjungė elektros tiekimą, taip išjungdamas televizorių, kuris automatiškai įsijungė, kai buvo daroma krata, todėl pareiškėjas pažeidimo nepadarė; Lukiškių TI-K Drausmės komisija 2018 m. kovo 21 d. posėdyje nutarė teikti Lukiškių TI-K direktoriui siūlymą skirti pareiškėjui papeikimą; Lukiškių TI-K direktorius 2018 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 62-219 skyrė pareiškėjui nuobaudą – papeikimą; pareiškėjas Nutarimą apskundė Departamentui, kuris 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 2S-1633 konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

9. Išanalizavęs administracinėje byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas buvo pagrįstai nubaustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, kadangi paliko be priežiūros įjungtą televizorių; surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjui pagrįstai buvo inkriminuotas BVK 12 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Aprašo 28.1 punkto reikalavimų pažeidimas. Aplinkybė, kad pareiškėjas televizorių išjungti pamiršo galbūt netyčia, nėra pagrindas spręsti, kad bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas nebuvo padarytas.

10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nuobaudos skyrimo tvarkos reikalavimai nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti. Pareiškėjui buvo paskirta švelniausia nuobauda, ji atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Nuobauda paskirta įgalioto pareigūno ir įforminta tinkamai, skiriant nuobaudą įvertintos pažeidimo padarymo aplinkybės, pareiškėjui suteikta galimybė pateikti pasiaiškinimą, nuobauda paskirta nepažeidžiant nustatytų terminų, Nutarime aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai.

11. Įvertinęs Departamento 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. 2S-1633 turinį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą dėl Lukiškių TI-K direktoriaus Nutarimo išnagrinėjo išsamiai.

III. 12. Pareiškėjas H. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. (apeliaciniame skunde nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo data – 2018 m. spalio 28 d. laikytina rašymo apsirikimu) ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Apeliaciniame skunde pareiškėjas dėsto argumentus, analogiškus nurodytiems skunde pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybės, ar pareiškėją iš kameros vedęs pareigūnas išjungė elektros tiekimą į kamerą, o tai yra pagrindas bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kuris turi nustatyti pareiškėją konvojavusius pareigūnus ir juos apklausti apie bendro elektros energijos tiekimo į kamerą išjungimą. Nustačius šias aplinkybes, išnyktų pareiškėjo pažeidimas. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į jo argumentus dėl pažeidimo pavojingumo ir tik formaliai išnagrinėjo pateiktus dokumentus. Pareiškėjo įsitikinimu, jo skundas nėra išnagrinėtas, jis negali nurodyti nesutikimo su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu argumentų, nes nežino pirmosios instancijos teismo motyvų.

14. Atsakovas Lukiškių TI-K (teisių perėmėjas – Vilniaus pataisos namai) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų aplinkybių ir įrodymų.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo H. D. skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 62-219 skirtą nuobaudą – papeikimą, Departamento 2018 m. gegužės 21 d. raštą Nr. 2S-1633, pagrįstumas ir teisėtumas.

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais nuteistųjų teises ir pareigas, netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai buvo paskirta nuobauda už tai, jog jis 2018 m. kovo 14 d. apie 11.20 val. paliko be priežiūros įjungtą televizorių „Samsung“ ir dėl to pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Aprašo 28 punktą („Suimtiesiems ir nuteistiems draudžiama“) bei 28.1 punktą („palikti įjungtus elektros prietaisus be priežiūros“).

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes jo padarytas pažeidimas nėra pavojingas, jis pats moka už sunaudojamą elektrą, o pirmosios instancijos teismas neatsakė į šį jo argumentą, jo skundas nebuvo visiškai išnagrinėtas, jis nežino pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, todėl apeliaciniame skunde negali nurodyti nesutikimo su sprendimu motyvų; byla išnagrinėta formaliai.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į apeliacinį skundą, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, jei nustatomi sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad sprendimas turi būti panaikintas dėl sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte (sprendimas yra be motyvų).

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde suformuluotus reikalavimus (skundo dalykas), skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas šis reikalavimas (skundo pagrindas), pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti panaikintas dėl ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimo, t. y. dėl to, kad sprendimas yra be motyvų, nes teismo sprendimo motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste, teisingumo vykdymas suponuoja tai, jog baigiamasis teismo aktas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (žr., pvz., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, jog teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland (pareiškimo Nr. 20772/92); 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz v Spain (pareiškimo Nr. 30544/96)).

22. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkinti skundo reikalavimai, mano, jog jie yra neišsamūs bei netinkami, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

23. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo skundo reikalavimus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, nurodė motyvus, dėl kurių Nutarimas pripažintas pagrįstu ir teisėtu, t. y. teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, sutiko su atsakovo Nutarime nustatytu pareiškėjo padarytu pažeidimu ir dėl to paskirta nuobauda, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyti motyvai. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio yra aišku, kokiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir kokiomis teisės normomis vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, suformuluotos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, todėl nesutiktina su pareiškėjo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas užkirto pareiškėjui kelią į apeliaciją.

24. Be to, pagal bylos duomenis pareiškėjui buvo žinomi Nutarimo motyvai, t. y. faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių jam paskirta nuobauda, ir kurias pagrįstomis ir teisėtomis pripažino pirmosios instancijos teismas.

25. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis kilusio ginčo faktinėmis aplinkybėmis, kad pareiškėjas padarė atsakovo nurodytą pažeidimą. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjo apmokėjimo už jo sunaudotą elektros energiją, todėl teisiškai nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas turi išreikalauti duomenis iš Lukiškių TI-K apie jo sumokėtus mokesčius už elektros tiekimą konkretų mėnesį. Dėl to netenkintinas pareiškėjo reikalavimas išreikalauti iš atsakovo tokio pobūdžio duomenis. Taip pat atsižvelgiant į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo nesutikimu dėl jam paskirtos nuobaudos, nenustatytas faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo reikalavimą išreikalauti duomenis iš atsakovo apie tvarką dėl pareigos pareigūnams atjungti elektrą bendrosiose patalpose.

26. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, skunde teigė, kad nuobaudos skiriamos tik už pavojingus drausmės pažeidimus, o jo pažeidimas nėra pavojingas, jis nesukėlė jokios grėsmės, kad jis moka už sunaudojamą elektrą ir nepadarė žalos pataisos įstaigai. Taip pat skunde jis buvo nurodęs, jog neišjungė televizoriaus dėl skubėjimo, nes norėjo kuo greičiau susiruošti eiti į mokymus, be to, bendrosiose patalpose (koridoriuje) yra bendras elektros išjungimas (saugiklių atjungimas), o tai privalo padaryti pareigūnas, kai yra paliekamos patalpos. Pirmosios instancijos teismas įvertino šias aplinkybes, o taip pat ir aplinkybę, kad pareiškėjas galbūt netyčia pamiršo išjungti televizorių, konstatuodamas, kad ši aplinkybė negali būti vertinama taip, kad bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas nebuvo padarytas.

27. Apibendrinant darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, įvertino tai, kad pareiškėjas privalėjo nepalikti įjungto be priežiūros elektros prietaiso (televizoriaus), nes nuteistiesiems, kurie naudojasi elektros prietaisais, yra draudžiama palikti įjungtus elektros prietaisus be priežiūros (Aprašo 28.1 p.).

28. Pažymėtina, kad BVK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos, o Aprašo 28.1 punktas nustato, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiama palikti įjungtus elektros prietaisus be priežiūros. Pareiškėjo teiginiai, kad bendrosiose patalpose (koridoriuje) yra bendras elektros išjungimas ir elektrą išjungti privalėjo pareigūnas, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nepadarė Aprašo 28.1 punkto pažeidimo, kad jis neprivalo laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos dėl to, jog pareigūnas privalėjo pasirūpinti pareiškėjo televizoriaus išjungimu. Taip pat Aprašo 28.1 punkte nėra nustatyta, kad elektros prietaisai yra diferencijuojami pagal jų keliamą grėsmę, o tai reiškia, kad pareiškėjo teiginiai, jog jo turimas televizorius nekelia grėsmės, todėl galėjo būti neišjungtas, nesudaro jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nepadarė pažeidimo.

29. BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str. 1 d.). Teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios įstatymu nustatytos nuteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.). Pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016).

31. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis, t. y. BVK 142 straipsnis nustato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

32. Pagal BVK 142 straipsnį, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. Pareiškėjui paskirta švelniausia nuobauda.

33. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė