2018-12-27 Nr. AB-23846-3-61-3-03323-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1308-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03323-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 7.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. A. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 9-196/16(1.1.43-PD3) ir tenkinti pareiškėjos skundą – panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus (toliau – ir Socialinių išmokų skyrius) 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 29018.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2016 m. gegužės 10 d. pateikė paraišką piniginei socialinei paramai gauti, kurioje prašė nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki rugpjūčio mėnesio skirti socialinę pašalpą būsto šildymo, karšto vandens ir geriamojo vandens išlaidoms kompensuoti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 10 d. pareiškėjai pateikė siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą. Siuntime buvo nurodyta atlikti 60 val. trukmės visuomenei naudingą veiklą bei kad 2016 m. gegužės 13 d. ji turi atvykti į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą. 2016 m. gegužės 13 d. pareiškėja pasijuto prastai, dėl susilpnėjusios sveikatos negalėjo išvykti iš namų, todėl neturėjo galimybės nuvykti atlikti visuomenei naudingos veiklos. Pareiškėja nurodė, kad siuntime nebuvo nurodyta, jog neatvykimo atveju reikia informuoti instituciją, atsakingą už visuomenei naudingos veiklos atlikimą. Be to, manė, kad bus siunčiamas pakartotinis siuntimas. 2016 m. gegužės 19 d. gavo pranešimą dėl socialinės pašalpos neskyrimo, t. y. kad 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 29018 jai socialinė pašalpa laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. neskiriama, kadangi nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje.

3. Pareiškėja, nesutikdama su sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2016 m. liepos 15 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja nesutinka su priimtais sprendimais. Teigė, kad siuntimas atlikti visuomenei naudingą veiklą neatitinka tokio pobūdžio dokumentui keliamų reikalavimų, jame nebuvo išaiškintos pareiškėjos teisės, išskyrus pareigą dalyvauti atliekant visuomenei naudingą veiklą, ir nedalyvavimo teisinės pasekmės. Siuntime visiškai neaptartas veiklos pobūdis, jos turinys. Ji nebuvo supažindinta su naudingos veiklos atlikimo tvarka, jos sąlygomis, nebuvo informuota, kokiu būdu pranešti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai apie negalėjimą būti nurodytoje vietoje. Pažymėjo, kad Socialinių išmokų skyriaus sprendimas neskirti socialinės išmokos surašytas formaliai, nesiaiškinant situacijos bei prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Sprendimas nemotyvuotas, o nurodytas formalus teisinis pagrindas nėra vertintinas kaip pagrįstas argumentas, kodėl asmeniui nėra skiriama socialinė išmoka. Viešasis subjektas netyrė aplinkybių viseto, nesigilino į situaciją, nekreipė dėmesio, kad nedalyvauta buvo dėl svarbių priežasčių, t. y. sveikatos problemų. Socialinių išmokų skyrius sprendimą priėmė 2016 m. gegužės 19 d., tačiau pranešimą apie jo priėmimą išsiuntė tik 2016 m. birželio 27 d. ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą per 3 darbo dienas pranešti apie individualaus administracinio akto priėmimą asmeniui, kurio teisėms ir pareigoms jis turi tiesioginį poveikį. Taip pat nebuvo pridėta individualaus administracinio akto kopija. Nėra aišku, kuo remdamasi Komisija atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl Socialinių išmokų skyriaus priimto sprendimo, nes pripažino, kad taikomos procedūros dėl informavimo nėra tikslios ir aiškios. Taigi, Komisijos sprendimas yra teisiškai ydingas, nepateikti teisiniai argumentai į pareiškėjos skunde nurodomas aplinkybes.

4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai išduotas siuntimas atlikti visuomenei naudingą veiklą atitinka Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtinto Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) reikalavimus. Be to, siuntime, kurį pasirašė, pareiškėja buvo supažindinta su visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarka bei sąlygomis. Pažymėjo, kad informacija, susijusi su visuomenės naudingos veiklos pobūdžiu ir jos turiniu, pateikiama ne siuntime, o pasirašant visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį. Siuntime esantis pareiškėjos parašas leidžia manyti, kad ji suprato jame esančią informaciją, kad iki 2016 m. gegužės 13 d. privalo atvykti atlikti visuomenei naudingą veiklą, o, neatvykus iki nustatyto termino pabaigos, bus laikoma, jog atsisako dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, ir kad nevykdant šios pareigos socialinė parama nebus skiriama. Pareiškėja apie šią pareigą buvo informuota ne tik raštu, bet ir žodžiu. Socialinių išmokų skyriaus darbuotojas, priėmęs pareiškėjos prašymą, suteikė jai visą reikiamą informaciją, kurią būtina žinoti apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą, tačiau pareiškėja aiškiai ir nedviprasmiškai rodė nepasitenkinimą sužinojusi, kad reikės atlikti visuomenei naudingą darbą. Teigė, kad vidutiniam vartotojui yra aišku, jog pasirašius ir sutikus su siuntimo sąlygomis ir neatvykus per nustatytą laiką atlikti pareigos atsiranda įstatyme nurodytos pasekmės – asmuo negali pretenduoti įgyti socialinės paramos gavėjo statuso. Atkreipė dėmesį, kad siuntime buvo nurodytas darbuotojo telefono numeris, kuriuo pareiškėja galėjo pranešti apie negalėjimą atvykti atlikti visuomenei naudingos veiklos. Atsakovas nėra gavęs jokių dokumentų ar duomenų, kurie įrodytų, kad pareiškėja turėjo pateisinamą priežastį nedalyvauti visuomenei naudingoje veikloje. Pažymėjo, kad pareiškėja vis dar turi teisę pateikti dokumentus, kurie įrodytų jos ligą ar sveikatos negalavimus bei kitas pateisinamas priežastis laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 13 d. Esant šioms aplinkybėms Socialinių išmokų skyrius peržiūrėtų priimtą sprendimą.

6. Atsakovas pažymėjo, kad apie priimtą 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą pareiškėja elektroniniu paštu buvo informuota tą pačią dieną. Socialinių išmokų skyrius turi pareigą išsiųsti pranešimą apie priimtą sprendimą, tačiau ne patį sprendimą, ir tai turi atlikti per 5 darbo dienas, o ne per 3 darbo dienas, kaip nurodo pareiškėja.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 9-196/16(1.1.43-PD3) dalies pateikti pasiūlymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorei nutraukė, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

8. Teismas konstatavo, jog byloje ginčas kilo dėl Socialinių išmokų skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. priimto sprendimo Nr. 29018 ir Komisijos 2016 m. liepos 15 d. priimto sprendimo Nr. 9-196/16(1.1.43-PD3) teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 2016 m. gegužės 10 d. pareiškėja Socialinių išmokų skyriui pateikė prašymą piniginei socialinei paramai gauti. Pareiškėja prašė laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. skirti socialinę pašalpą būsto šildymo, karšto vandens ir geriamojo vandens išlaidoms kompensuoti. Socialinių išmokų skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2016 m. gegužės 10 d. įteikė jai siuntimą Nr. 37494 atlikti 60 val. trukmės visuomenei naudingą veiklą. Siuntime buvo nurodyta, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 13 d. turi atvykti į VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių, adresu: (duomenys neskelbtini). Siuntime buvo nurodytas organizatoriaus telefono numeris. 2016 m. gegužės 19 d. Socialinių išmokų skyrius įteikė pareiškėjai pranešimą Nr. 39752, kad 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 29018 jai nebuvo skirta socialinė pašalpa laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d., nes pareiškėja nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. 2016 m. birželio 10 d. pareiškėja kreipėsi į Socialinių išmokų skyrių dėl informacijos apie socialinės paramos skyrimą. 2016 m. birželio 16 d. Socialinių išmokų skyrius atsakė į pareiškėjos kreipimąsi ir nurodė informaciją apie laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. jai skirtas socialines išmokas. Taip pat priminė, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. pareiškėjai nebuvo skirta socialinė parama, nes nedalyvavo savivaldybės organizuojamoje visuomeninėje veikloje, bei nurodė, kad dėl piniginės socialinės paramos galės kreiptis, kai atliks visuomenei naudingą veiklą arba pateiks nustatytos formos medicininę pažymą, jog negali atlikti visuomenei naudingos veiklos. 2016 m. birželio 23 d. pareiškėja kreipėsi į Komisiją su skundu dėl Socialinių išmokų skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo panaikinimo. 2016 m. liepos 15 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. 9-196/16(1.1.43-PD3) atmesti pareiškėjos skundą.

10. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (redakcija nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 29 d.) (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 punktu, 25 straipsnio 6 punktu, 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir nurodė, kad įstatymo nuostatos įtvirtina savivaldybių administracijų teisę neteikti socialinės paramos, jei asmuo neįvykdys įstatymu nustatytos pareigos dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Nagrinėjamu atveju Socialinių išmokų skyrius pasinaudojo šia Įstatymo jam suteikta teise ir priėmė 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą neskirti pareiškėjai socialinės paramos. Pareiškėja su šiuo sprendimu nesutiko, teigdama, kad atvykti atlikti visuomenei naudingos veiklos negalėjo dėl pablogėjusios sveikatos, o siuntime nebuvo nurodyta, į ką reikėtų kreiptis norint pranešti apie neatvykimą.

11. Teismas iš byloje esančio 2016 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos siuntimo nustatė, kad jame buvo pateikta informacija ne tik kur ir kada atvykti, bet ir nurodytas visuomenei naudingos veiklos organizatorius bei jo kontaktiniai duomenys, todėl pareiškėja galėjo paskambinti nurodytu telefonu ir informuoti, jog negalės dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Teismo posėdyje pareiškėja teigė, kad paskambinti organizatoriui ji tuo metu nesusiprato, be to, manė, jog atsakovas šioje situacijoje turėjo būti aktyvus. Teismas pažymėjo, kad su siuntime esančia informacija pareiškėja buvo tinkamai supažindinta, tai patvirtina ant siuntimo esantis jos parašas ir pasisakymas teismo posėdyje, todėl argumentą, jog ji nebuvo informuota, į ką reikėtų kreiptis su pranešimu apie neatvykimą atlikti visuomenei naudingą veiklą, atmetė.

12. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtinto Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo 14 punktas nustato, jog asmenys, pateikę prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti ir reikiamus dokumentus, supažindinami su visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarka bei sąlygomis ir gauna siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą. Tvarkos aprašo 15 punktas nustato, kad su asmenimis, kurie pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, sudaroma rašytinė visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos. Pagal Aprašo 16 punktą visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikotarpiui, nurodant veiklos turinį (pobūdį), arba konkrečiai visuomenei naudingai veiklai, kuri bus atlikta per konkretų laiką. Aprašo 1 priede pateikta siuntimo atlikti visuomenei naudingą veiklą forma, o 2 priede – sutarties. Iš teismui pateikto 2016 m. gegužės 10 d. siuntimo matyti, kad jis yra surašytas naudojantis Aprašo 1 priede pateikta forma ir jo turinys atitinka Aprašo 14 punkte nustatytus reikalavimus. Su atliekamos veiklos pobūdžiu ir turiniu asmenys yra supažindinami tik tuomet, kai pasirašoma visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis. Kadangi pareiškėja nurodytu laiku neatvyko į siuntime nurodytą visuomenei naudingos veiklos vietą, su ja tokia sutartis nebuvo pasirašyta, todėl ji parado galimybę susipažinti su veiklos turiniu ir pobūdžiu. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas atmetė pareiškėjos skundo argumentą, kad siuntime ji nebuvo tinkamai supažindinta su visuomenei naudingos veiklos turiniu ir pobūdžiu.

13. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, tiek Komisija, tiek Socialinių išmokų skyrius neatsižvelgė į tai, jog ji neatvyko atlikti visuomenei naudingos veiklos dėl sveikatos problemų, vadovavosi Tvarkos aprašo 13.6, 13.7, 13.8 punktais. Teismas nurodė, kad pareiškėja nei Socialinių išmokų skyriui, nei Komisijai, nei teismui nepateikė įrodymų, kad 2016 m. gegužės 13 d. į nurodytą visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą neatvyko būtent dėl pablogėjusios sveikatos būklės, todėl atleisti jos nuo visuomenei naudingos veiklos atlikimo pagrindo nebuvo. Per teismo posėdį pareiškėja paaiškino, kad nedarbingumo pažymėjimo neturi, nes yra nedrausta, ir prašė ligos faktą nustatyti kviečiant liudytojus. Teismas pažymėjo, kad pagal Tvarkos aprašą, ligos faktas įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, kurių pareiškėja nepateikė nei atsakovui, nei teismui.

14. Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju turi būti taikoma ne Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, o Įstatymo 21 straipsnio 15 dalis, kuri nustato, kad prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Teismas nustatė, kad pranešimas apie priimtą sprendimą buvo išsiųstas 2016 m. gegužės 19 d., t. y. sprendimo priėmimo dieną, elektroniniu paštu, kaip ir reikalavo pareiškėja, todėl Įstatymo nurodytas terminas nebuvo praleistas. Be to, Įstatymas nereikalauja kartu su pranešimu išsiųsti ir sprendimo kopiją. Taigi pareiškėjos argumentai atmesto kaip nepagrįsti.

15. Teismas nurodė, kad byloje esančiame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos siuntime atlikti visuomenei naudingą veiklą yra nurodyta, jog pareiškėja privalo atvykti atlikti visuomenei naudingą veiklą. Neatvykus iki nustatyto termino pabaigos, laikytina, kad atsisakoma dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, todėl nevykdant šios pareigos piniginė socialinė parama bus teikiama vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 arba 5 punktu: socialinė pašalpa neskiriama arba skiriama tik vaikui (vaikams), pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos neteikiamos ar jų teikimas nutraukiamas, iki pareigos bus įvykdytos. Tvarkos aprašo 14 punktas nustato, kad asmenys, pateikę prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti ir reikiamus dokumentus, supažindinami su visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarka bei sąlygomis ir gauna siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą. Įsakymu, kuriuo yra patvirtintas Tvarkos aprašas, yra patvirtinta ir siuntimo forma kaip Tvarkos aprašo 1 priedas. Atsakovo siuntimas pareiškėjai atlikti visuomenei naudingą veiklą atitinka Tvarkos aprašo nuostatas. Komisijos savivaldybės administracijos direktorei pateiktas pasiūlymas apsvarstyti įsakymu patvirtintą priedą – formą „Siuntimas atlikti visuomenei naudingus darbus“ nėra administracijai privalomas. Be to, siuntimo forma yra patvirtinta Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, todėl tik jis šį Tvarkos aprašą, patvirtintą įsakymu, gali koreguoti. Todėl administracinę bylą dėl Komisijos sprendimo dalies pateikti pasiūlymą savivaldybės administracijos direktorei teismas nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes minėtas Komisijos pasiūlymas nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjai, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Socialinių išmokų skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. 29018 ir kita Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 9-196/16(1.1.43-PD3) dalis yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

III. 16. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjos skundą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas priėmė iš esmės nemotyvuotą sprendimą, neatsakė į pareiškėjos argumentus išdėstytus skunde, taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas iš dalies pripažįsta, jog pareiškėjai nebuvo išaiškintos jos teisės. Teismas netinkamai aiškino atsakovo pareigą informuoti ir išaiškinti pareiškėjai jos teises, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjai pašalpa nebuvo skirta, nes objektyviai ji negalėjo atlikti jai paskirtų visuomenės darbų, todėl nėra adekvatu pareiškėjai panaikinti galimybę gauti pašalpą dėl objektyvių priežasčių.

16.2. Komisijos sprendimas nėra aiškus, o aplinkybių vertinimas nėra ištirtas visapusiškai, be to, Komisija pripažino, kad taikomos procedūros dėl informavimo nėra tikslios ir aiškios, todėl šioje situacijoje visos abejonės turi būti aiškinamos pareiškėjos naudai. Komisijos priimtas sprendimas yra teisiškai ydingas, nepateikti teisiniai argumentai į pareiškėjos skunde nurodomas aplinkybes bei argumentus.

16.3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 40-79 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 11 punkte numatyta, kad savivaldybės darbuotojai, aptarnaudami asmenis, nagrinėdami jų prašymus ir skundus, privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo, subsidiarumo ir vieno langelio principais, o teikdami interesantui informaciją – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais. Nors Komisija pripažino viešojo administravimo subjekto netinkamai vykdomas procedūras, teismas šių aplinkybių nevertino. Pareiškėja nebuvo tinkamai informuota kokiu būdu pranešti apie negalėjimą dalyvauti visuomenės naudingoje veikloje dėl sutrikusios sveikatos, todėl, remiantis protingumo principu, pareiškėjai prašymas atvykti atlikti visuomenei naudingą veiklą turėjo būti siųstas pakartotinai, o viešojo administravimo subjektas prieš priimdamas sprendimas privalo aiškintis kokios priežastys lėmė jos neatvykimą.

16.4. Siuntimas, kuriuo pareiškėja buvo siunčiama atlikti visuomenei naudingą veiklą, neatitinka tokio pobūdžio dokumentui keliamų reikalavimų, nebuvo išaiškintos pareiškėjos teisės, išskyrus pareigą dalyvauti ir teisinės pasekmės nedalyvauti, siuntime visiškai neaptartas veiklos pobūdis, jos turinys, todėl siuntimas yra naikintinas, nes prieštarauja Tvarkos aprašo 14 punktui. Pareiškėja nebuvo supažindinta su naudingos veiklos atlikimo tvarka, jos sąlygomis, taip pat nebuvo informuota kokiu būdu informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją apie jos negalėjimą būti nurodytoje vietoje. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės administracija formaliai nurodžiusi vietą, kurioje būtina atlikti visuomenei naudingą veiklą, neinformavo asmens apie veiklos pobūdį, jo turinį, taip pat nevykdė pareigos tinkamai išaiškinti pareiškėjos teises, be visa ko, kaip pranešti apie negalėjimą atvykti. Sprendimas neskirti socialinės išmokos surašytas formaliai, nesiaiškinant situacijos bei prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Sprendimas nėra motyvuotas.

16.5. Tvarkos aprašo 13.9 punkte nurodyta, kad visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami asmenys, kurie dėl priežasčių, pripažintų pateisinamomis savivaldybės nustatyta tvarka, negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje. Minėtą aprašo punktą detalizuoja Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo 28 punktas, kuriame nurodyta, kad jei asmuo dėl objektyvių priežasčių (pvz.: ligos, santuokos sudarymo, artimo giminaičio mirties ir kt.) nustatytu laiku negali atvykti pas organizatorių, apie tai jis praneša organizatoriui, kuris informaciją elektroniniu paštu pateikia Socialinių išmokų skyriui. Su minėtu reglamentavimu pareiškėja nebuvo supažindinta bei nežinojo, kad būtina pranešti elektroniniu laišku. Pareiškėja yra vyresnio amžiaus, neturi pakankamai teisinių žinių, todėl nėra adekvatu reikalauti iš asmens žinoti viešojo subjekto tvarkos taisykles ir jų laikytis, kai asmuo nėra tinkamai supažindintas su minėta tvarka, todėl pareiškėja pagrįstai tikėjosi gauti pakartoti siuntimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

16.6. Socialinių išmokų skyrius sprendimą priėmė 2016 m. gegužės 19 d., tačiau pranešimą apie priimtą sprendimą išsiuntė tik 2016 m. gegužės 27 d., tokiais savo veiksmais Socialinių išmokų skyrius pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį. Dar daugiau, pranešimas buvo išsiųstas nepridedant sprendimo kopijos, taigi šioje situacijoje viešojo administravimo subjektas kelis kartus pažeidė VAĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatytą pareigą tinkamai pranešti apie priimtą individualų administracinį aktą. Taip pat informacinis lapelis pareiškėjai nebuvo duotas, teismo posėdyje prašė iškviesti liudytojus, kurie patvirtintų tai, tačiau teismas atsisakė minėtus liudytojus iškviesti. Nagrinėjamu atveju esant akivaizdiems gero administravimo principo bei Reglamento 11 punkto pažeidimams, sprendimas, kuriuo pareiškėjai buvo skirta išmoka, yra naikintinas, kadangi ji nebuvo tinkamai informuota apie jai suteiktas teises, o siuntimas atlikti viešuosius darbus turėjo būti siųstas pakartotinai.

17. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstą.

18. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, jog Socialinių išmokų skyrius iš dalies pripažįsta, jog pareiškėjai nebuvo išaiškintos jos teisės dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo. Pareiškėjai buvo išaiškintos visos jos teisės ir pareigos susijusios su visuomenei naudingos veiklos atlikimu. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad pareiškėja visuomenei naudingos veiklos negalėjo atlikti dėl objektyvių priežasčių. Tvarkos aprašo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 17 d.

įsakymo Nr. 30-840 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo tvirtinimo“ ir Įstatymo normos įsakmiai įpareigojo asmenį, gaunantį socialinę paramą, nustatyta tvarka dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, jeigu jis nepatenka į teisės aktais nustatytą kategoriją asmenų, kurie nepasitelkiami visuomenei naudingai veiklai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Įstatymas įtvirtina piniginės socialinės paramos gavėjo pareigą atitinkamu bendruomenei naudingu ir reikalingu veikimo būdu ir teisės aktų nustatyta tvarka prisidėti prie savivaldybės, kuri jam skiria piniginę socialinę paramą, bendruomenės viešųjų interesų įgyvendinimo, todėl, neįvykdžius šios imperatyvios pareigos, asmeniui kyla įstatyme nurodytos teisinės pasekmės – asmuo negali pretenduoti įgyti socialinės paramos gavėjo statusą (2013 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1117/2013; 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1984/2014).

Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, pareiškėja ant siuntimo atlikti visuomenei naudingą veiklą yra savo ranka parašiusi „Susipažinau A. A. Parašas“, todėl manytina, kad pareiškėja suprato siuntime esančią informaciją, o būtent, jog ji iki 2016 m. gegužės 13 d. privalo atvykti atlikti visuomenei naudingą veiklą, o neatvykus iki nustatyto termino pabaigos, bus laikoma, kad ji atsisako dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje ir kad nevykdant šios pareigos socialinė parama nebus skiriama. Pareiškėja buvo informuota apie pareigą atlikti visuomenei naudingą veiklą ne tik raštu, bet ir žodžiu.

Socialinių išmokų skyriaus darbuotojas, priėmęs iš pareiškėjos prašymą, suteikė jai visą reikiamą informaciją, kurią būtina žinoti apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą, tačiau pareiškėja aiškiai ir nedviprasmiškai rodė nepasitenkinimą sužinojus, kad reikės atlikti visuomenei naudingą darbą. Socialinių išmokų skyrius pažymi, kad pareiškėjai yra žinoma, jog ji po sprendimų dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų neskyrimo vis dar turi teisę pateikti dokumentus, kurie įrodytų pareiškėjos ligą ar sveikatos negalavimus, ar kitas pateisinamas priežastis laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 13 d.

Esant šioms aplinkybėms, Socialinių išmokų skyrius peržiūrėtų priimtus sprendimus. Pareiškėja negalėdama pateikti pateisinamos priežasties, kodėl pareiškėja neatvyko pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių, ginčija pačią pranešimo apie negalėjimą atvykti procedūrą. Atsakovas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėja pasirašė tik siuntimą, o ne pačią sutartį, kurioje turėjo būti aptartas veiklos pobūdis ir jos turinys. Socialinių išmokų skyriaus sprendime yra aiškiai suformuluotas socialinės pašalpos neskyrimo pagrindas ir kaip priežastis nurodyta Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas (nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje).

Pareiškėjos teiginys, kad ji neatvyko atlikti visuomenei naudingos veiklos dėl sveikatos problemų, laikytinas nepagrįstu jokiais objektyviais duomenimis. Socialinių išmokų skyrius nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad pareiškėja apie negalėjimą atvykti ir atlikti visuomenei naudingą darbą turėjo pareigą elektroniniu laišku informuoti Socialinių išmokų skyrių. Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo 28 punkte aiškiai nurodyta, kad asmuo, kuris negali atvykti pas organizatorių, apie tai praneša organizatoriui, kuris informaciją pateikia Socialinių išmokų skyriui.

Asmuo, negalėdamas atvykti atlikti visuomenei naudingos veiklos, supranta, kad pranešti apie šį neatvykimą yra privaloma, nes kiekvienas pasirašytinai ir žodžiu yra supažindinamas su šios veiklos atlikimo tvarka, sąlygomis ir teisinėmis pasekmėmis. Pareiškėjai šiuo metu yra 53 metai, manytina, kad tokio amžiaus žmogus gali puikiai suprasti savo teises ir pareigas. Pareiškėja klaidingai interpretuoja ir supranta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį. Konkrečiu atveju Įstatymo 21 straipsnio 11 punktas nustato tik pareigą išsiųsti pranešimą apie priimtą institucijos sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl socialinės pašalpos. Byloje ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. 29018, kuriuo pareiškėjai A. A. neskirta socialinė pašalpa nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisijos 2016 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 9-196/16(1.1.43-PD3) atmestas pareiškėjos skundas dėl Socialinių išmokų skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo.

20. Ginčijamas Socialinių išmokų skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjos 2016 m. gegužės 10 d. prašymą piniginei socialinei paramai gauti. Socialinių išmokų skyrius, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, 2016 m. gegužės 10 d. įteikė pareiškėjai siuntimą Nr. 37494 atlikti 60 val. trukmės visuomenei naudingą veiklą. Siuntime buvo nurodyta, kad pareiškėja iki 2016 m. gegužės 13 d. turi atvykti į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą – VšĮ „Vilniaus miesto parkai“, pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių – (duomenys neskelbtini). Siuntime buvo nurodytas telefono numeris. 2016 m. gegužės 19 d. Socialinių išmokų skyrius išsiuntė pareiškėjai pranešimą Nr. 39752, kuriame nurodyta: 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 29018 nebuvo skirta socialinė pašalpa laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d.; prašymas skirti socialinę pašalpą nepatenkintas vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu (nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje).

21. Byloje ginčijamo Socialinių išmokų skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo neskyrimo pagrindu nurodytas Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas. Įstatymo 23 straipsnio (2014 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XII-1366 straipsnio redakcija) 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki šios pareigos bus įvykdytos. Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

22. Įstatymo 21 straipsnio 15 dalyje (2013 m. gegužės 16 d. įstatymo Nr. XII-329 straipsnio dalies redakcija) nustatyta, kad prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.

23. Tvarkos aprašo (2015 m. gruodžio 29 d. redakcija) 1 punkte nustatyta, kad Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas nustato savivaldybės ir jos teritorijos gyventojų, kuriems teikiama piniginė socialinė parama, tarpusavio susitarimu telkimo organizuojamai visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarką ir sąlygas. Remiantis Tvarkos aprašo 2 punktu, visuomenei naudinga veikla – neatlyginamos nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui.

24. Tvarkos aprašo 14 punkte nustatyta, kad tvarkos aprašo 12 punkte nurodyti asmenys, pateikę prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti ir reikiamus dokumentus, supažindinami su visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarka bei sąlygomis ir gauna siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą (1 priedas). Tvarkos aprašo 15 punkte nustatyta, kad su asmenimis, kurie pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, sudaroma rašytinė visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis (2 priedas), kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos.

25. Tvarkos aprašo 13 punkte (2015 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. A1-798 punkto redakcija) nustatyta, kad visuomenei naudingai veiklai atlikti nepasitelkiami: <…> 13.6. asmenys, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigose (jų gydymosi laikotarpiu); 13.7. asmenys, kuriems išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ar medicininės pažymos (jų galiojimo laikotarpiu); 13.8. asmenys, pateikę Medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a) ar gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kuriose nurodoma, kad asmuo nurodytą laikotarpį dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje.

26. Minėti bylos dokumentai patvirtina, kad atsakovas priėmė sprendimą neskirti pareiškėjai socialinės pašalpos vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu (nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Socialinių išmokų skyrius, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, 2016 m. gegužės 10 d. įteikė pareiškėjai siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą, siuntime buvo nurodytas atvykimo terminas (iki 2016 m. gegužės 13 d.) ir vieta. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja neatvyko nustatytu terminu atlikti visuomenei naudingą veiklą ir nepranešė siuntime nurodytu telefonu apie neatvykimo priežastis, pareiškėja ir vėliau (pvz. teikdama skundą Komisijai) nepateikė jokių dokumentų, pateisinančių savo neatvykimo. Nurodyti faktiniai duomenys sudarė atsakovui pagrindą neskirti pareiškėjai pašalpos remiantis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, taikant šią normą kartu su Įstatymo 25 straipsnio 6 punktu.

27. Nepagrįsti yra pareiškėjos argumentai, kad prieš priimant skundžiamą administracinį sprendimą pareiškėjai nebuvo išaiškintos teisės ir pareigos. Atsakovas pagrįstai akcentuoja, kad pareiškėjai buvo įteiktas Tvarkos apraše nustatytos formos siuntimas atlikti visuomenei naudingą veiklą, iš šio siuntimo buvo aiški asmens pareiga nustatytu terminu atvykti į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių. Minėta, kad siuntime nurodyti tikslūs duomenys ir kontaktinis telefonas. Taigi pareiškėjai buvo tinkamai išaiškintos jos teisės ir pareigos, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja galėjo nesuprasti siuntimo turinio, kartu ir savo pareigos atvykti į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių.

28. Nors Tvarkos aprašo 14 punktas ir nustato institucijos bendrą pareigą supažindinti asmenis, pateikusius prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti, su visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarka bei sąlygomis ir įteikti jiems siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą, tačiau ši Tvarkos norma neturėtų būti suprantama kaip norma nustatantį minėtų pareigų atlikimo eiliškumą. Tvarkos aprašo 15 punktas ir kitos normos įtvirtina, kad sudaromoje rašytinėje visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartyje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos. Taigi pasirašius šią sutartį asmuo ir turės susipažinti su nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygomis.

29. Pastebėtina taip ir tai, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl socialinės paramos skyrimo, užpildė ir pasirašė Prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai gauti (kai nesikeičia anksčiau pateikti duomenys) formą (SP-4(A), forma patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183 (redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.)). Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183 patvirtintos SP-4(A) formos 3 punkte (2013 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. A1-151 punkto redakcija) nurodytas informacinio lapelio turinys bei informacija, kurią būtina žinoti – jei kreipiatės dėl piniginės socialinės paramos ar ją gaunate, privalote: 3.6. dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje.

30. Pareiškėja, kreipdamasi dėl socialinės paramos skyrimo, prašymo-paraiškos 6 punkte pasirašytinai patvirtino, kad gavo informacinį lapelį. Įvertinus šiuos faktinius duomenis, nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog pareiškėja nesuprato savo teisių ir pareigų, būtent pareigos atvykti atlikti visuomenei naudingą veiklą. Šį vertinimą patvirtina taip pat ir ta aplinkybė, kad pareiškėja ne pirmą kartą kreipėsi dėl socialinės paramos, pareiškėja tik tikslino reikiamus duomenis (pildė minėtą formą, kai nesikeičia anksčiau pateikti duomenys), kreipdamasi dėl socialinės paramos skyrimo už naują laikotarpį. Be to, pareiga atlikti visuomenei naudingą veiklą yra įtvirtinta ir teisės aktuose, kuriais remiantis pareiškėja kreipėsi dėl socialinės paramos skyrimo.

31. Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su Tvarkos aprašo 13 punktu, nėra ginčo, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog dėl sveikatos būklės pareiškėja priskirtina prie asmenų, kurie negali būti pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti remiantis Tvarkos aprašo 13.6–13.8 punktais. Pareiškėjos nurodomas Tvarkos aprašo 13.9 punktas (visuomenei naudingai veiklai atlikti nepasitelkiami kiti asmenys, kurie dėl priežasčių, pripažintų pateisinamomis savivaldybės nustatyta tvarka, negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje) 2013 m. gruodžio 20 įsakymu Nr. A1-702 (nuo 2014 m. sausio 1 d.) neteko galios. Taigi ginčijamo sprendimo priėmimo metu Tvarkos aprašo 13 punkte įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų (asmenų), kai asmenys visuomenei naudingai veiklai atlikti nepasitelkiami. Pareiškėjai neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra priskirta prie asmenų, kurie negali būti pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti remiantis Tvarkos aprašu.

32. Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pasisakė dėl viešojo administravimo subjekto nustatytų faktų ir taikytos materialinės teisės, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą, kuriuo buvo kvestionuojamas sprendimo teisėtumas. Pirmosios instancijos teismas proceso normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė