0522f661-e05a-48f5-83d5-db8bc55ee45f · Kauno apygardos administracinis teismas

          Administracinė bylaNr. 1-1210-402/2015     Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02967-2013-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.; 35.3.;

74.                                                                                                                                             KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                                  S P R E N D I M A S                                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                           2015 m. vasario 17 d.                                                                        KaunasKauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,            dalyvaujant pareiÅ¡kėjo (duomenys neskelbtini) atstovams advokato padėjėjui Valentui Mitrauskui,             atsakovės Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovei Jolantai Vasiliauskienei,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo (duomenys neskelbtini) skundÄ atsakovei Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo irnustatė:PareiÅ¡kėja UAB „Margita" teismui pateiktu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau - ir Taryba) 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo" dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laiko nuo 22 val. iki 8 val.

Kauno prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini) (b. 1. 6-14).PareiÅ¡kėjos atstovas nurodo, kad ginčijamo Tarybos sprendimo dalis, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas ir, iÅ¡ esmės pakartodamas skunde nurodytus argumentus ir motyvus, praÅ¡o tenkinti skundÄ . Teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais nuo 0 val. iki 24 val. yra galiojančios, neapribotos ir nepanaikintos.

Akcentuoja, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d. pagrindu prekybos alkoholiniais gėrimais laikas gali bÅ«ti apribotas tik egzistuojant dviem privalomoms sÄ lygoms, t. y. kai į savivaldybę savo iniciatyva kreipiasi Å¡ioje teisės normoje nurodyti subjektai su motyvuotais bei pagrįstais praÅ¡ymais ir kai dėl įmonės veiklos, susijusios su prekyba alkoholiu nakties metu, padaroma itin daug teisės aktų pažeidimų. Nei viena iÅ¡ minėtų sÄ lygų nenustatyta, todėl tvirtina, kad toks prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas visiÅ¡kai be jokio teisinio pagrindo.

Nei pareiškėja, nei jo darbuotojai, nei kiti su nurodyta prekybos vieta susiję asmenys nėra patraukti atsakomybėn už Alkoholio kontrolės įstatymo ar kitokius pažeidimus. Tai patvirtina ir Policijos rašte pateikta informacija, kurioje nurodyta, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų nebuvo (vienas pažeidimas buvo įtrauktas, tačiau administracinė byla buvo nutraukta). Gyventojų, seniūnijos, bendruomenės atstovų skundų, kad įmonės prieigose daromi pažeidimai, pažeidinėjama viešoji tvarka, taip pat negauta.

Pažymi, kad pati įmonė preciziÅ¡kai laikosi visų imperatyvių Alkoholio kontrolės reikalavimų. Taip pat mano, kad ginčijamas sprendimas nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant pagrindines procedÅ«ras, jis neteisėtas ir dėl to, kad apribojimas neterminuotas, priimtas nenustatant pereinamojo laikotarpio, taip pažeidžiant bendruosius teisės principus - protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių. Nurodo, kad toks neteisėtas ir nepagrįstas veiklos apribojimas akivaizdžiai neproporcingas siekiamiems tikslams, žlugdo įmonės Å«kinę komercinė veiklÄ , verslÄ , daroma labai didelė ekonominė žala, vedanti prie bankroto, be to, yra akivaizdžiai diskriminuojančio pobÅ«džio, pastatant įmonę į nelygiavertę teisinę padėtį, lyginant su kitais kavinių, barų savininkais, kurie tęsia tokio pobÅ«džio veiklÄ , taip iÅ¡kreipiant bei pažeidžiant sÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ .Atsakovė Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovė mano, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl su skundu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti.

Atsakovo atstovė nurodo, kad ginčijamu sprendimu buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. sprendime nurodytose prekybos vietose. Kadangi šis sprendimas galioja visoje Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, nustatant konkrečius apribojimus atitinkamose miesto vietose, prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimų taikymas nesiejamas su konkrečiu asmeniu ar asmenų grupe, jų daiktinėmis teisėmis, ir tai nevienkartis teisės aktas, jis orientuojamas į ateitį, numatytas taikyti daugelį kartų, teigia, kad tai yra norminis aktas.

Dėl to pareiÅ¡kėja nėra tas subjektas, kuris pagal ABTÄ® 16 skirsnį gali teikti pareiÅ¡kimÄ (praÅ¡ymÄ ) iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ . Pažymėjo, kad kadangi valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, privalu atsižvelgti į žmonių nuomonę, užtikrinti jos interesus, saugoti ir ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d. suteikia įgaliojimus bei numato iÅ¡imtinę savivaldybės tarybos kompetencijÄ , atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietÄ , gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų pareikÅ¡tÄ nuomonę, policijos komisariatų pasiÅ«lymus, apriboti laikÄ , kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.

Atstovė teigia, kad ginčijamas norminis teisės aktas priimtas siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniÅ¡kai pagrįstų tikslų - užtikrinti visuomenės saugumÄ , vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , žmonių sveikatÄ , turto apsaugÄ , taip pat kitų konstitucinių vertybių apsaugÄ , atsižvelgus į eilę policijos raÅ¡tų, tame tarpe ir į Kauno VPK 2013 m. lapkričio 17 d. raÅ¡te Nr. 20-1-2894 pateiktus duomenis dėl pareiÅ¡kėjo įmonės, taip pat įvertinus tarybos posėdžio metu pateiktÄ informacijÄ , miesto visuomenės valiÄ -Kauno bendruomenių, kurios Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d. prasme yra tinkamas subjektas, taip pat Kauno jaunimo organizacijos „Apskritasis stalas", Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuomones.

Remiasi LVAT praktika ir mano, kad teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ visų pirma yra skirta mažinti alkoholio prieinamumÄ , su alkoholio vartojimu susijusiÄ tiesioginę žalÄ sveikatai, taip pat moralinę, socialinę žalÄ , reguliuoti prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkÄ , bet ne vien tik nustatant teisinę atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus. Pažymėjo, kad ginčijamame akte numatytas prekybos laiko ribojimas ne įmonei, bet konkrečiai prekybos vietai yra teisėtas, nes toks ribojimas galimai prekybos vietai yra įtvirtintas ir Alkoholio kontrolės įstatyme (18 str. 3 d. 1 p.).

Akcentavo, kad teisės aktai nenustato, jog prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimas turi bÅ«ti tik terminuotas, ar tokiame sprendime privalo bÅ«ti nustatytas pereinamasis laikotarpis. Pažymėjo, kad ginčo prekybos vietos yra miesto dalyje, kurioje gyvenamasis kvartalas, todėl vertintinos kaip nesaugumo židiniai ir Å¡ioje miesto teritorijoje bÅ«tina palaikyti rimtį, tvarkÄ , užkirsti keliÄ Ä¯vairaus pobÅ«džio vieÅ¡osios tvarkos ir kitiems teisės pažeidimams. Mano, jog sprendimas nepažeidžia konkurencijos įstatymo nuostatų reikalavimų, nediskriminuoja atskirų Å«kio subjektų, proporcingumo principas taip pat nepažeistas, nes aplinkinėse teritorijose neliko vietų, kuriose bÅ«tų prekiaujama alkoholiniais gėrimais po 22 val.

Skundas pagrįstas ir tenkintinas.Šioje administracinėje byloje administracinis ginčas tarp šalių kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo" dalies, kuria prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laikas nuo 22 val. iki 8 val., teisėtumo ir pagrįstumo ir dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytų ribojimų taikymo.Atsakovo atstovė teigia, kad ginčijamas Kauno miesto savavaldybės sprendimas - norminis aktas.

Toks atsakovo teigimas nepagrįstas. ABTĮ 2 str. 13 d. nustatyta, kad norminis teisės aktas - įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 10 d. nurodoma, kad norminis administracinis aktas - tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Individualus teisės aktas ABTĮ 2 str. 14 d. ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d. apibrėžiamas kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.

IÅ¡ Å¡ių įstatymuose įtvirtintų aktų apibrėžimų matyti, kad norminio administracinio akto esminiai požymiai yra: akto turinys apima elgesio taisykles - teisės normas; Å¡ios normos skirtos individualiais požymiais neapibrėžtai (neapibÅ«dintai) asmenų grupei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog daugelis ABTÄ® nuostatose nurodytų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar konkretus teisės aktas gali bÅ«ti pripažintas norminiu administraciniu aktu, bÅ«tinai turi iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡iame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobÅ«dį, subjektų ratÄ , kuriems taikomas aktas, aktÄ priėmusio subjekto statusÄ bei kitas akto priėmimo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-78/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/2007).Individualus administracinis teisės aktas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiÅ¡kai aukÅ¡tesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, kad Å¡is aktas turi bÅ«ti pagrįstas teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iÅ¡ esmės nustatomi atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sÄ lygos.

Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobÅ«džio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra iÅ¡imtinai tik taikomos.Ginčijamame sprendime neiÅ¡reikÅ¡tos abstrakčios bendrosios teisės normos (elgesio taisyklės), jame taip pat tiesiogiai nėra apibrėžti bendro pobÅ«džio nurodymai atitinkamai elgtis. Å iuo sprendimu, institucijos valia pagal pasirinktus kriterijus nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas ne visoms tokioms Kauno mieste veikiančioms ir alkoholiniais gėrimais visÄ parÄ prekiaujančioms prekybos vietoms, bet tam tikras ribojimas tik daliai nekilnojamo turto adresais aiÅ¡kiai identifikuotų konkrečių Kauno mieste prekybos vietų, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais.

Taigi iÅ¡ esmės ginčijamas administracinis aktas įtvirtina konkretaus pobÅ«džio nurodymus individualiais, rÅ«Å¡iniais požymiais apibÅ«dintų subjektų grupei ir įtakoja ne visų, bet tik sprendime nurodytų dalies subjektų teisinį statusÄ , t. y. yra skirtas reguliuoti tik atitinkamai iÅ¡skirtų bei individualizuotų juridinių asmenų santykius, ir yra susijęs tik su konkrečiose vietose vykdomos Å«kinės veiklos tam tikrų sÄ lygų nustatymu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas nepripažintinas norminiu teisės aktu, nes jo požymiai neatitinka ABTÄ® 2 str. 13 d. ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. 17 d.

įtvirtintos norminio teisės akto sÄ vokos, tai individualus teisės aktas. Tokios praktikos laikosi ir LRVAT iÅ¡nagrinėjęs analogiÅ¡kÄ Kauno apygardos administracinio teismo bylÄ Nr. I-2128-406/2014.Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau - Ä®statymas) 1 straipsnyje yra įtvirtinti siektini Å¡iuo įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo tikslai, tarp jų - ir mažinti bendrÄ jį alkoholio suvartojimÄ , jo prieinamumÄ , ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimÄ alkoholiu, jo daromÄ Å¾alÄ sveikatai ir Å«kiui; nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti Å¡iame Ä®statyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo Å«kio subjektams teisinius pagrindus.

Ä®statymas 3 straipsnyje nustato principus, kuriais vadovaujasi valstybė, vykdydama alkoholio kontrolės politikÄ , tai: alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimo ribojimas (4 punktas); juridinių asmenų, kurie verčiasi alkoholio verslu, skatinimas prisidėti įgyvendinant valstybės alkoholio kontrolės politikÄ (6 punktas); laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos planavimo rėmimas (10 punktas); socialinės aplinkos be alkoholio kÅ«rimo skatinimas (11 punktas).Siekiant įgyvendinti numatytus tikslus, Ä®statymo 18 straipsnio 9 dalyje yra įtvirtintos nuostatos, kurios vietos savivaldybių taryboms suteikia teisę, atsižvelgus į prekybos alkoholiniais gėrimais vietÄ , taip pat į gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raÅ¡tu pareikÅ¡tÄ nuomonę, policijos komisariatų pasiÅ«lymus, teisę riboti laikÄ , kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais arba neiÅ¡duoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktikÄ analogiÅ¡kose bylose yra pažymėjęs, kad Ä®statyme visuma numatytų priemonių, kuriomis siekiama Å¡iame įstatyme numatyto tikslo - mažinti bendrÄ jį alkoholio suvartojimÄ , jo prieinamumÄ , ypač nepilnamečiams, jo daromÄ Å¾alÄ sveikatai ir Å«kiui (AKÄ® 1 str. 1 d.), sudaro nuosekliÄ sistemÄ nuo licencijos iÅ¡davimo (ar atsisakymo iÅ¡duoti licencijÄ ) iki jos galiojimo panaikinimo, ir kiekvienas kompetentingo subjekto sprendimas Å¡ioje grandyje gali bÅ«ti priimtas tik įvertinus įstatyme numatytas sÄ lygas.

Teismas taip pat pabrėžė, kad prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas negali bÅ«ti vertinamas vien kaip sankcija pažeidėjui už konkrečius teisės aktų pažeidimus, savo paskirtimi tai priemonė atkurti (nustatyti) tinkamÄ visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrÄ . AKÄ® 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sÄ lygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laikÄ , kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , paÅ¡alinti jo pažeidimus, kai iÅ¡duodant licencijÄ verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikÅ¡mingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimÄ .

Teismas nurodė, jog savivaldybė neturi pareigos įrodinėti, ar pareiÅ¡kėjas nusižengė įstatymo reikalavimams. Remiantis aukščiau aptartais argumentais, priimant sprendimÄ riboti prekybos alkoholiu laikÄ , pakanka nustatyti remiantis teisės normos dispozicijoje numatytomis sÄ lygomis vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , kuris gali bÅ«ti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu prieÅ¡ingai (prekybos vieta, gyventojų nuomonė, policijos pasiÅ«lymai).

Subjektyvusis nustatomų aplinkybių aspektas dažniausiai pasireiÅ¡kia kaip tam tikri visuomenės vertybiniai kriterijai (vieÅ¡oji rimtis, saugi, kultÅ«ringa aplinka, kt.) (2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011).Kolegija pažymi, kad atsižvelgus į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir įvertinus teismų praktikÄ , vietos savivaldybės taryba, kaip vieÅ¡as administravimo subjektas, veikdama bendruomenės interesais ir jos naudai bei vykdydama teisės aktais pavestas funkcijas bei numatytus uždavinius, privalo kompetencijos ribose reaguoti į Ä®statymo 18 straipsnio 9 dalyje iÅ¡vardintų organizacijų, institucijų ir įstaigų pareikÅ¡tas nuomones ir pasiÅ«lymus dėl neigiamų su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusių faktų bei gali apriboti Å«kio subjektui alkoholio pardavimo laikÄ , taip siekdama saugoti ir ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Tačiau Å¡i Ä®statymo savivaldybių taryboms suteikta diskrecijos teisė nėra absoliuti, jÄ Ä¯gyvendinant negali bÅ«ti piktnaudžiaujama suteiktais įgaliojimais, turi bÅ«ti laikomasi vieÅ¡ojo administravimo srityje taikomų objektyvumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų bei administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedÅ«rinių reikalavimų. Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai, Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas, Vietos savivaldos įstatymo įtvirtintas bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principas reikalauja, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai, kuriais apribojamos asmens teisės, turi bÅ«ti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o jais taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, be to, savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių.

Taigi, pagal nurodytų principų ir teisės normų prasmę, siÅ«lymas riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ savivaldybės įgaliotai institucijai nėra privalomas, pateikta informacija dar nėra besÄ lyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimÄ dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko (LVAT 2008 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. Al46-1843/2008; LVAT 2009 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1047-09).Kadangi tai ir ne imperatyvi norma, o savivaldybės diskrecija, todėl kiekvienu atskiru atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemonės - motyvuotos, iÅ¡dėstant, kodėl yra priimamas sprendimas dėl prekybos laiko, aptariant faktinę nagrinėjamÄ situacijÄ tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laikÄ bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimÄ .

Adresatas į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ši prievolė sietina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (LVAT 2013 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013). Individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti.

Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali bÅ«ti  skirtingas (pagal apimtį, struktÅ«rÄ ir pan.), nes gali bÅ«ti sÄ lygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi bÅ«ti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sÄ lygas, kad bÅ«tų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A43S-1116/2010.

Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010)" (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2013 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1614/2013). Todėl Å¡iuo konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties minėtos įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Å is vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtÄ sprendimÄ .Nors savivaldybių taryboms Ä®statymas suteikia teisę nustatyti ir apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ , tačiau kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas savivaldybė privalo vadovautis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatyme (toliau - ir VAÄ®) nustatytais objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais.

Ginčijamas sprendimas buvo priimtas nesilaikant Å¡ių principų, be to, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju nėra pagrindo ginčijamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti motyvuotu. Pačioje tikrinamoje administracinėje byloje (lydinčiuose dokumentuose) motyvacijos, dėl ko priimtas sprendimas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ nuo 22 val. iki 8 val., taip pat nėra ir tai yra esminis ginčijamo sprendimo trÅ«kumas. Teisiniam vertinimui aptariamuoju aspektu galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingas Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų ir paslaugų skyriaus aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas „Dėl Prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo", bet sprendimÄ pagrindžiančios motyvacijos nėra ir Å¡iame dokumente (b.l 25-27).

Priešingai, jame minima pareiga paisyti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, o tai nebuvo įvykdyta beje, šiame rašte Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl prekybos alkoholiu laiko trumpinimo taip pat nėra nurodyta, kokiais kriterijais remiamasi bei kokiu pagrindu išskirtinos 24 prekybos vietos ir tuo pačiu pareiškėjos prekybos vietos, kuo pasireiškia būtent minėtose prekybos vietose didesnis alkoholio įsigijimo ir vartojimo prieinamumas, viešojo intereso pažeidimas.

Taigi aplinkybių, patvirtinančių, kad prekybos laiko alkoholiu trumpinimas sprendime nurodytose vietose yra tinkama priemonė siekiant mažinti alkoholio prieinamumÄ , nėra, taikoma priemonė vieÅ¡uoju interesu nepagrįsta. IÅ¡ Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. posėdžio protokolo Nr. TP-15 taip pat nėra galimybės spręsti dėl apskųsto savivaldybės tarybos sprendimo motyvų (b.l. 52-56, 85-89).Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2012 m. gegužės 17 d. iÅ¡davė licencijÄ Nr. 2182 suteikusiÄ UAB (duomenys neskelbtini) teisę visÄ parÄ bare, esančiame (duomenys neskelbtini) pardavinėti alkoholinius gėrimus, skirtus vartoti vietoje (b. 1. 22).

Kauno miesto savivaldybės meras 2013 m. spalio 25 d. raÅ¡tais Nr. (33.202)R-5064 ir Nr. (33.195)R-5063 kreipėsi į Kauno apskrities VyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , Kauno miesto savivaldybės administracijos seniÅ«nijas, bendruomenių asociacijas, centrus, praÅ¡ydamas skubos tvarka iki lapkričio 4 d. pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai „pseudo barų", prekiaujančių alkoholiniais gėrimais nakties metu ir keliančių grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai (žodiniai ar raÅ¡ytiniai gyventojų skundai, užfiksuoti vieÅ¡osios tvarkos pažeidimai, nusikalstamos veikos ir pan.), prekybos vietų adresų sÄ raÅ¡Ä (b.l. 43, 44).

Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas 2013 m. lapkričio 7 d. raÅ¡tu Nr. 20-1-2894 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais" pateikė praÅ¡omÄ informacijÄ , tiek nurodydamas Santakos policijos komisariato prižiÅ«rimoje teritorijoje veikiančias įmones, kurios prekiauja alkoholiniais gėrimais ir nakties metu, tiek ir įvardindamas padarytus pažeidimus (b.l. 34-35, 38-39). 2013 m. lapkričio 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų ir paslaugų skyrius parengė aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 29-4-522 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais" laiko apribojimo" (b.l. 25-27) ir sprendimo projektÄ (b.l. 28). 2013 m. lapkričio 14 d.

Kauno miesto savivaldybė gavo 2013 m. lapkričio 12 d. Kauno bendruomenių centrų asociacijos iÅ¡plėstinio tarybos pasitarimo, kuriame buvo svarstomas Kauno m. mero 2013 m. spalio 25 d. raÅ¡tas Nr. (33202)R-5064 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo" ir Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas "Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo", protokolo iÅ¡raÅ¡Ä (b.l. 96-98). Kauno miesto savivaldybės Taryba 2013 m. lapkričio 14 d. priėmė sprendimÄ Nr. T-607, kuriuo apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ nuo 8.00 val. iki 22.00 val. ir paminėtoje prekybos vietoje (b. 1. 23).Taigi, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo procedÅ«ra buvo pradėta iÅ¡skirtinai Kauno miesto savivaldybės mero iniciatyva, neturint AKÄ® 18 str. 9 d. nurodytų atitinkamų subjektų - gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raÅ¡tų, policijos komisariatų pasiÅ«lymų dėl aukščiau nurodytų veiksmų.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir jau minėtas aiÅ¡kinamasi raÅ¡tas, kuriame įvardintas sprendimo iniciatorius. Tuo tarpu teismo vertinimu, LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d. konstrukcija suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje teisės normoje minimi ribojimai gali bÅ«ti taikomi tik tada, kai bÅ«tent nurodyti atitinkami subjektai parodo savo iniciatyvÄ ir kreipiasi į savivaldybę, bet ne prieÅ¡ingai. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Kauno bendruomenių centrų asociacija tik pritarė jau parengtam bei pateiktam Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektui.Atsakovės atstovė nurodo, kad Taryba klausimÄ dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo svarstė ir sprendimÄ priėmė, atsižvelgusi į Kauno AVPK raÅ¡te nurodytus faktus ir bendruomenės centrų nuomonę.

Beje, nors minėtas Kauno AVPK raštas ginčijamo sprendimo preambulėje yra nurodytas kaip dokumentinis šaltinis, kuriuo grindžiamas individualus administracinis aktas, iš minėto rašto matyti, kad pareiškėjo prekybos vietos į policijos raštus nors ir buvo įtrauktos, bet buvo aiškiai pažymėta, kad vykdant patikrinimus UAB (duomenys neskelbtini) bare Alkoholio kontrolės įstatymų pažeidimų nenustatyta, o su pareiškėjo veikla paminėtas vienas susijęs „pažeidimas", dėl kurio Kauno apylinkės teismo nutarimu administracinė byla buvo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Taigi, policijos raÅ¡tuose nekonstatuota ne tik jokių konkrečių pareiÅ¡kėjo, jo darbuotojų padarytų pažeidimų, bet taip pat nėra pateikta jokių su pareiÅ¡kėjo prekybos vietomis susijusių faktų, kuriuos įtakojo naktinė prekyba alkoholiniais gėrimais - besibÅ«riuojančius neblaivius ir agresyviai nusiteikusius asmenis Å¡alia Å¡ių prekybos vietų, vartojamus alkoholinius gėrimus, niokojamÄ ar gadinamÄ Å¡alia esančių įstaigų, gyventojų turtÄ , Å¡iukÅ¡linamÄ aplinkÄ .

Nenurodyti ir konkretÅ«s duomenys apie įvykdytas nusikalstamas veikas, grėsmes vieÅ¡ajai tvarkai ar rimčiai, aplinkinių, baro darbuotojų saugumui ar kitokius administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytus teisės pažeidimus, pareiÅ¡kėjo kaip Å«kio subjekto nesÄ Å¾iningÄ veiklÄ , konkrečias negatyvias pasekmes bendruomenei ar atskiriems jos nariams, kitas įvairaus pobÅ«džio problemas, kurias tiesiogiai įtakojo bÅ«tent pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiose patalpose vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais.

Tokių faktų nėra nurodę ir kiti AKÄ® 18 str. 9 d. nurodyti subjektai. Akcentuotina, kad TriukÅ¡mo valdymo įstatymo ar kitų teisės aktų numatytų pažeidimų taip pat nekonstatuota. Tokiu bÅ«du daryti iÅ¡vadÄ apie pakitusiÄ vieÅ¡osios rimties ir tvarkos ar bendrÄ kriminogeninę situacijÄ ginčo prekybos vietų prieigose ryÅ¡ium su prekyba alkoholiniais gėrimais ne tik nakties, bet ir dienos metu, nėra pagrindo. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos medžiagos Å¡iuo ginčo atveju yra pakankamai pagrindo spręsti apie tai, kad pareiÅ¡kėjas pats imasi efektyvių veiksmų bei priemonių vieÅ¡ajai tvarkai ir saugumui bare užtikrinti.

Minėta, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ (byla Nr. A -2814/2011) priimant sprendimÄ riboti prekybos alkoholiu laikÄ , pakanka, remiantis AKÄ® 18 str. 9 d. dispozicijoje numatytomis sÄ lygomis, nustatyti vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ . Ginčo atveju objektyvių faktinių duomenų, kuriais yra pagrindžiamas vieÅ¡ojo intereso pažeidimas, pasireiÅ¡kiantis kaip visuomenei reikÅ¡mingų vertybių- vieÅ¡osios rimties trikdymu,  neužtikrinimu saugios, kultÅ«ringos aplinkos Å¡alia esančių namų gyventojams, nepateikta, taigi ir tinkamas visuomenės ir verslo interesų pusiausvyros apsaugos pažeidimas nenustatytas.Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir apibendrinus nurodytus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad Taryba, formaliai prisidengiant teisėtų ir visuomeniÅ¡kai reikÅ¡mingų tikslų įgyvendinimu - tariamai mažinti alkoholio prieinamumÄ , užtikrinti mieste bendruomenės saugumÄ , vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį, žmogaus sveikatos apsaugÄ , ginčijamÄ sprendimÄ dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 8.00 val. iki 22.00 val. pareiÅ¡kėjai priklausančiojhe prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) priėmė, neatsižvelgus į konkrečiÄ pareiÅ¡kėjos vykdomÄ Ä¯monės prekybos alkoholiniais gėrimais visÄ parÄ veiklÄ , neigiamai neįtakojusiÄ vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , rimtį ir saugumÄ tiek teritorijoje, kurioje yra įsikÅ«ręs ginčo baras, tiek ir pačiame bare, t. y. nesant ne tik faktinio, bet ir teisinio pagrindo.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovo prekybos vieta Å¡alia gyvenamųjų teritorijų, tačiau duomenų, kad Å¡ių teritorijų gyventojai reikÅ¡tų pretenzijas, nusiskundimus, taip pagrindžiant vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , nėra, todėl ir iÅ¡skirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ Kauno miesto savivaldybei ginti tokį vieÅ¡Ä jį interesÄ ir imtis priemonių dėl tvarkingos, kultÅ«ringos aplinkos, saugumo ir vieÅ¡osios rimties užtikrinimo bÅ«tent Å¡iose miesto dalyse nebuvo.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams principas.

Jo turi bÅ«ti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumÄ . Å is principas įpareigoja vienodus faktus teisiÅ¡kai vertinti vienodai ir draudžia iÅ¡ esmės tokius pačius faktus savavaliÅ¡kai vertinti skirtingai (Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 1996 m. balandžio 18 d. nutarime yra konstatavęs, jog visų asmenų lygybės pagal įstatymÄ principas - tai demokratinės visuomenės pagrindas. Asmenų lygybės principas gali bÅ«ti apibÅ«dinamas kaip nediskriminacija.

Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, tai yra, esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusÄ ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Kitaip sakant, konstitucinis asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad teisės aktu gali bÅ«ti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu.

Vertinant, ar pagrįstai nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, bÅ«tina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi bÅ«ti įvertinti atitinkamų subjektų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai; antra, bÅ«tina įvertinti, ar teisės normos, nustatančios specialias sÄ lygas, atitinka teisės akto paskirtį ir tikslÄ . Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas bÅ«tų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginus su kitais tos pačios normos adresatais, bÅ«tų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobÅ«džio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas bÅ«tų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimai).Konstitucinis Teismas 1998 m. liepos 9 d. nutarime pažymėjo, kad alkoholio gamybai, importui, prekybai ar kitokiam realizavimui yra reikalingas ypatingas valstybinio reguliavimo režimas.

Tačiau Å«kinė veikla turi bÅ«ti reguliuojama taip, kad nebÅ«tų monopolizuojama gamyba ir rinka, kad bÅ«tų saugoma sÄ Å¾ininga konkurencija, Å«kinės veiklos laisvė. Å ioje byloje, vertinant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ Nr. T-607, kuriame iÅ¡ esmės yra iÅ¡skirtos 24 prekybos vietos ir tuo pačiu tam tikra Å«kine veikla užsiimančių asmenų grupė, kuriai apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti, ar pagal Å¡iÄ nuostatÄ asmenys, esantys iÅ¡ esmės panaÅ¡iose ar vienodose padėtyse, yra vertinami skirtingai, ir jei vertinami, ar toks skirtingas vertinimas yra objektyvus ir pateisinamas.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovui tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti, jog jo nustatytas reguliavimas atitinka pirmiau nurodytus kriterijus ir todėl yra teisėtas (2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1503/2013).Kaip jau buvo minėta, iÅ¡ atsakovės sprendimo matyti, jog jis yra skirtas įgyvendinti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies, nurodančios, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietÄ , gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raÅ¡tu pareikÅ¡tÄ nuomonę, policijos komisariatų pasiÅ«lymus, turi teisę riboti laikÄ , kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neiÅ¡duoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, nuostatas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nebuvo nurodytos ir nėra nustatytos aplinkybės, jog galiojantys teisės aktai diferencijuoja asmenis dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo. Atsakovo nurodytos aplinkybės, pagrindas riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ , yra prielaidos, o teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis (ABTÄ® 57 straipsnis, 86 straipsnio 2 dalis).Atsakovė, grįsdamas savo argumentus, remiasi LVAT 2012 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-382/2012.

Pažymėtina, kad nurodytoje byloje ginčas buvo kilęs dėl norminio akto, kuriuo Kauno miesto savivaldybė sutrumpino prekybos laikÄ alkoholiniais gėrimais visuose Kauno miesto kioskuose ir paviljonuose, t. y. visiems Å«kinės veiklos subjektams, apibrėžtiems rÅ«Å¡iniais požymiais. Tokiu bÅ«du, priemonė buvo pritaikyta vienos grupės subjektams, veikiantiems vienodomis sÄ lygomis ir Å¡ie subjektai vienas kito atžvilgiu nebuvo diskriminuoti, privilegijų neįgijo, pritaikyta priemonė atitiko lygybės įstatymui principÄ .

Nagrinėjamu atveju ginčijamu sprendimu atsakovas, nors kaip jis pats nurodo, ir įgyvendindamas Ä®statymo 1 straipsnio 1 dalies tikslus, tačiau prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ apribojo ne visoje Kauno miesto teritorijoje, bet pagal neaiÅ¡kius kriterijus pasirinko konkrečias vietas. Tokiu bÅ«du, kolegijos vertinimu, atsakovas, taikydamas Ä®statymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytÄ poveikio priemonę ne visoms, bet tik daliai rÅ«Å¡iniais požymiais neapibrėžtų prekybos vietų, lyginant su kitais Å«kinės veiklos subjektais, kurie prekiauja alkoholiu kitose prekybos vietose Kauno mieste, atliko veiksmus, nesuderinamus su sÄ Å¾iningos konkurencijos laisve ir diskriminavo atskirus Å«kio subjektus, dėl ko galėjo atsirasti konkurencijos sÄ lygų skirtumai atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems Å«kio subjektams.

IÅ¡dėstyti argumentai patvirtina, kad atsakovas neužtikrino sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvės (Konkurencijos įstatymo 4 str. 1 d.), pažeidė Å¡io Ä®statymo 4 str. 2 d. ir konstitucinius lygiateisiÅ¡kumo bei sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvės principus, kadangi nesant jokio teisėto ir pagrįsto objektyvaus pagrindo apribojo pareiÅ¡kėjui prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ .Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktÄ administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti bÅ«tinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

Tuo tarpu atsakovė, nuspręsdama taikyti atitinkamÄ apribojimÄ pareiÅ¡kėjos atžvilgiu, pažeidė jos teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgus į valstybės ir savivaldybių vykdomÄ politikÄ alkoholio kontrolės srityje, prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas pareiÅ¡kėjui nurodyta apimtimi nelaikytinas proporcingu ir nepagrįstai riboja Å¡io verslo subjekto Å«kinę veiklÄ . Tai, kad nesant objektyvių duomenų, leidžiančių nuspręsti dėl neigiamų padarinių, kylančių bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjos vykdomos veiklos ir prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, toks apribojimas buvo taikytas pasirinktinai pareiÅ¡kėjai ir tai, kad kitų Å«kio subjektų, toliau vykdančių analogiÅ¡kÄ prekybÄ alkoholiu Kauno mieste, siekiant tų pačių Ä®statyme įtvirtintų ir siektinų teisinio reguliavimo tikslų, veikla nebuvo nustatyta apimtimi ribojama, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl taikytų poveikio priemonių neproporcingumo pagrįstiems administravimo tikslams, palankesnių verslo sÄ lygų sudarymÄ atskiriems Å«kio subjektams, tai nesiejant su vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, bei tokiu bÅ«du sumažinto pareiÅ¡kėjo konkurencingumo rinkoje.

Pabrėžtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo argumentus, jog buvo iÅ¡samiai analizuota situacija visame Kauno mieste ir atsižvelgta į Konkurencijos įstatymo reikalavimus, draudžiančius priimti sprendimus, dėl kurių kitas ūkio subjektas įgyja pranaÅ¡umÄ ar kurie gali veikti konkurencijos sÄ lygų skirtumus. Akivaizdu, kad neatlikus nurodytų veiksmų, atsakovė, deklaratyviai siekdama užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ , jo realiai neužtikrino, nes ginčijamu aktu siekė apriboti tokio Å«kio subjekto vykdomÄ veiklÄ (pareiÅ¡kėjos), kuri, kaip teismas nustatė, nelėmė pažeidimų.

Todėl dėl ginčijamo sprendimo susidariusi faktinė situacija, kai, kaip jau buvo minėta, be apribojimų buvo palikti veikti kiti Å«kio subjektai, vykdantys analogiÅ¡kÄ Å«kinę veiklÄ mieste, pažeidžia verslo interesų pusiausvyrÄ ir laisvę lygiomis sÄ lygomis konkuruoti, jau minėtÄ proporcingumo principÄ . Ginčo atveju reikÅ¡minga laikytina ir ta aplinkybė, kad atsakovė byloje niekaip nepagrindė savo sprendimo konkurencijos ribojimo aspektu, o įrodinėjimo požiÅ«riu tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjos teiginiai liko nepaneigti.

Atkreiptinas dėmesys, kad analogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. A492-2814/2011), pabrėždamas, jog kai nėra pakankamai pagrįstas atsakovės sprendimas riboti pareiÅ¡kėjos prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ labiau, negu toje vietovėje jis nustatomas kitiems subjektams, ribojimas vertintinas kaip neproporcingas.Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat bÅ«tina pažymėti, kad Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtÄ kompetencijÄ veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ buvo pažymėta, kad savivaldybių savarankiÅ¡kumas ir veiklos laisvė pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtÄ kompetencijÄ - konstituciniai principai, tačiau Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai, negali bÅ«ti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiÅ¡kumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtųjų įgaliojimų (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d, 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimai).IÅ¡ ginčijamo sprendimo matyti, kad atsakovė, įgyvendindama Ä®statymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ apribojo ne konkretiems Å«kio subjektams, bet 24 prekybos vietoms Kauno mieste, nurodant nekilnojamojo turto adresus.

Atsakovės atstovė nurodė, kad tokiu bÅ«du buvo siekiama, jog konkrečios įmonės neturėtų galimybės po alkoholio licencijos panaikinimo įsteigti naujÄ Ä¯monę ir vėl vykdyti tÄ pačiÄ Å«kinę veiklÄ toje pačioje veiklos vykdymo vietoje.Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamame sprendime atsakovei nurodžius ne įmones, bet tik prekybos vietas, kurioms taikė prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimus, tai leidžia pagrindo pripažinti, kad sprendimu nustatyti ribojimai yra taikomi ne tik pareiÅ¡kėjai, bet ir konkrečiam nekilnojamajam turtui (jo savininkui), kuriame vykdoma atitinkama Å«kinė veikla.

Tokiu bÅ«du, kolegijos vertinimu, atsakovė akivaizdžiai virÅ¡ijo teisės aktuose jai suteiktus įgaliojimus. Tokia iÅ¡vada darytina sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Nors Ä®statymo 18 str. 9 d. nėra aiÅ¡kiai nustatyta, kad atitinkami prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimai gali bÅ«ti taikomi tik įmonei, bet ne nekilnojamojo turto objektui, tačiau Alkoholio kontrolės įstatymo ir Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklėse įtvirtintų nuostatų analizė (Taisyklių 9.5 p., 27p., 35p. 48 p.) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad savivaldybės tarybai suteikiama teisė AKÄ® 18 str. 9 d. pagrindu apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laikÄ ne prekybos vietai, bet įmonei.

Be kita ko, ir nuosekli teismų praktika tokios kategorijos bylose vienareikÅ¡miai patvirtina faktÄ , jog esant bÅ«tent tokiam nustatytam teisiniam reguliavimui, prekybos alkoholiu ribojimas gali bÅ«ti taikomas tik įmonėms, bet ne prekybos vietoms (nekilnojamajam turtui), prieÅ¡ingu atveju toks ribojimas, kaip jau buvo aptarta, bÅ«tų diskriminacinio pobÅ«džio.Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo" dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laiko nuo 22 val. iki 8 val.

Kauno prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas, todėl tenkintinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,nusprendžia: SkundÄ tenkinti.Panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo" dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laiko nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje (duomenys neskelbtini).Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.TeisėjaiNatalja ZelionkienėGintaras Čekanauskas Asta Urbonienė