0521b319-c0b4-40e2-8d2a-ee6b753fc40f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-578-407/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00086-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės projektai“ bei suinteresuoto asmens D. Z. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria buvo iÅ¡ dalies patenkintas nemokumo administratoriaus praÅ¡ymas ir buvusiam likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės projektai“ vadovui D. Z. buvo apribota teisė eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šiaurės projektai“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Antanas Radavičius.

2. Nemokumo administratorius kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas apriboti D. Z. teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu 5 (penkerius) metus nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad egzistuoja du savarankiÅ¡ki Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai apriboti juridinio asmens vadovo teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu: 1) suinteresuotas asmuo neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymÄ tÄ privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotÄ . Pažymėjo, kad Å¡ie pagrindai konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais (nutartimis), todėl turi prejudicinę galiÄ ir jų iÅ¡ naujo įrodinėti nereikia. Kadangi suinteresuoto asmens neteisėti veiksmai yra akivaizdÅ«s, sukeliantys itin reikÅ¡mingas neigiamas pasekmes, pareiÅ¡kėjas mano, kad tik maksimalios poveikio priemonės taikymas pasiektų jai keliamus tikslus.

3. Suinteresuotas asmuo D. Z. su pareiÅ¡kimu nesutiko. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo negali bÅ«ti neproporcingai baudžiamas už vienÄ klaidÄ (atsiskaitymÄ su vienu kreditoriumi).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi nemokumo administratoriaus praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies, buvusiam BUAB ,,Å iaurės projektai“ vadovui D. Z. 1 metams apribojo teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.

5. Teismas nustatė, kad D. Z. buvo UAB „Šiaurės projektai“ direktoriumi nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2018 m. liepos 13 d. ir nuo 2018 m. lapkričio 19 d. (paskyrimo (išrinkimo) data) iki bankroto bylos iškėlimo.

6. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi BUAB „Šiaurės projektai“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Å ioje nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad vadovo neveikimas nesikreipiant dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nuo 2020 m. vasario mėnesio pradžios sudaro pagrindÄ spręsti dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-301-910/2023 minėta nutartis palikta nepakeista.

7. Lietuvos apeliacinis teismas be kita ko nurodė, kad UAB „Šiaurės projektai“ lėšomis apeliantas disponavo kaip savo asmeninėmis, nustatyta, kad 2019 m. sausio–gegužės mėnesiais suinteresuotam asmeniui D. Z. buvo iÅ¡mokamos didelės pinigų sumos paskolai, kurios grÄ Å¾inimo terminas nebuvo nustatytas, grÄ Å¾inti, tuo tarpu su darbuotojais nebuvo tinkamai atsiskaitoma, apeliantas ne tik sÄ moningai neteikė teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos UAB „Šiaurės projektai“ iÅ¡kėlimo, bet ir toliau tęsė nemokios bendrovės veiklÄ tol, kol Å¡i gavo pajamų, kurių didžioji dalis panaudota atsiskaityti su juo pačiu, o kitų kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bendrovės turtÄ buvo iÅ¡ esmės panaikintos.

8. Teismas nusprendė, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, jog. D. Z. delsė kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „Šiaurės projektai“, be to, UAB „Šiaurės projektai“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Teismas nutarė, kad yra JANÄ® nustatytas pagrindas buvusiam UAB „Šiaurės projektai“ vadovui D. Z. apriboti teisę eiti vadovo pareigas ir (ar) bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad 1 metų terminas yra pakankama ir tinkama prevencinė priemonė apsaugoti vieÅ¡uosius ir privačius asmenis nuo vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai

9. BUAB „Šiaurės projektai“ atskirajame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį ir apriboti D. Z. teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu 5 (penkerius) metus nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

9.1. Nagrinėjamu atveju egzistuoja net 2 savarankiÅ¡ki JANÄ® 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu. Abu Å¡ie savarankiÅ¡ki pagrindai yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl turi prejudicinę galiÄ ir jų iÅ¡ naujo įrodinėti nereikia. Suinteresuoto asmens neteisėti veiksmai yra akivaizdÅ«s, sukeliantys itin reikÅ¡mingas neigiamas pasekmes, todėl bendrovė pagrįstai laiko, jog tik maksimalios poveikio priemonės taikymas pasiektų jai keliamus tikslus.

9.2. Tai, kad pareiškėjas negalėtų eiti įmonės vadovo pareigų, niekaip nelemia socialiai nenaudingo rezultato darbingam žmogui, nes yra prašoma apriboti suinteresuotam asmeniui eiti tik vadovaujamas pareigas, o ne dirbti ar užsiimti ūkine veikla apskritai.

9.3. Minimaliam terminui teisė gali bÅ«ti apribota tik tokiu atveju, kai: (i) byloje nenustatyti akivaizdžiai piktybiÅ¡ki ir nesÄ Å¾iningi asmens veiksmai; (ii) bendrovė turi nedaug kreditorių; (iii) įmonės įsiskolinimas kreditoriams VMI ir VSDFV biudžetui nėra didelis; (iv) netinkamai buvusio vadovo veiksmai nesukėlė didelių turtinių praradimų bendrovės kreditoriams. Nagrinėjamu atveju visų Å¡ių aplinkybių nėra: bendrovė turi daug kreditorių, jų finansiniai reikalavimai sudaro 171 615,22 Eur, skola biudžetui sudaro 9 658,74 Eur, taigi D. Z. veiksmai neabejotinai sukėlė didelius turtinius praradimus bendrovės kreditoriams.

10. Suinteresuotas asmuo D. Z. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

10.1. Suinteresuotas asmuo sutinka, kad yra įsiteisėjusiomis teismo nutartimis nustatytos teismo nurodytos faktinės aplinkybės, tačiau pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , teismai, spręsdami klausimus dėl teisių apribojimo bendrovės vadovui skyrimo, privalo ne tik formaliai konstatuoti JANÄ® pagrindų buvimÄ , tačiau vertinti ir kitas faktines byloje surinktas aplinkybes susijusias su nagrinėjamu klausimu. Civilinėje byloje liko neįvertinti suinteresuoto asmens veiksmai ir motyvai, kodėl jis taip elgėsi.

10.2. Nemokumo administratorius Å¡iuo metu yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, tačiau civilinė byla nėra iÅ¡nagrinėta ir nėra aiÅ¡ku, ar dėl suinteresuoto asmens veiksmų tretieji asmenys patirs neigiamų pasekmių. Suinteresuotas asmuo negali bÅ«ti neproporcingai baudžiamas už vienÄ klaidÄ (atsiskaitymÄ su vienu kreditoriumi). Nėra jokių įrodymų, kad suinteresuotas asmuo gali ir ketina ateityje galimai pažeisti teisės aktų reikalavimus.

10.3. Nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad suinteresuotas asmuo siekė kokio nors komercinio nesÄ Å¾iningumo ir kitaip sistemingais savo veiksmais siekė neteisėtų tikslų. Dar daugiau, nėra jokių dokumentų ir informacijos apie tai, kad suinteresuotas asmuo yra nekompetetingas ar veikė neatsargiai. Bankrotas pripažintas tyčiniu tik dėl vieno suinteresuoto asmens veiksmo, tuo tarpu suinteresuotas asmuo jo vadovavimo bendrovei metu kasdienÄ priiminėjo Å¡imtus komercinių sprendimų. Nėra nei vieno kito veiksmo ir nėra jų konstatuota, kurių pagrindais suinteresuotam asmeniui bÅ«tų taikoma pati griežčiausia sankcija.

10.4. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo nutartį bus pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas, nes suinteresuotas asmuo Å¡ias pasekmes jau ne tik tuos vienerius metus, tačiau kur kas ilgesnį laiko tarpÄ . Vadovui svarbu ne tik formalieji reikalavimas, tačiau verslo pasaulyje vadovui yra svarbiausia jo kompetencija ir reputacija.

11. BUAB „Šiaurės projektai“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais:

11.1. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuotas akivaizdus suinteresuoto asmens veikimas prieš UAB „Šiaurės projektai“ ir jos kreditorių interesus, siekiant išimtinai asmeninės naudos pačiam vadovui. Suinteresuoto asmens veiksmai tęsėsi ne vienerius metus, todėl atskirajame skunde keliami retoriniai klausimai – ar negali vadovas suklysti – yra spekuliatyvūs.

11.2. BÅ«tų netoleruotina situacija, jei asmuo, sukėlęs tyčinį bankrotÄ , iÅ¡vengtų su tuo susijusių neigiamų pasekmių.

11.3. Suinteresuoto asmens neteisėti veiksmai yra akivaizdÅ«s, sukeliantys itin reikÅ¡mingas neigiamas pasekmes (ženkliai iÅ¡augę kreditoriniai reikalavimai ir jų suma, suinteresuotas asmuo sau iÅ¡simokėjo itin dideles sumas, tuo padarydamas žalÄ kitiems kreditoriams, sÄ moningai privesdamas įmonę prie bankroto), todėl bendrovė pagrįstai laiko, jog tik maksimalios poveikio priemonės taikymas pasiektų jai keliamus tikslus.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas iÅ¡imtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.

14. Apeliacijos dalykÄ sudaro Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas tenkintas iÅ¡ dalies ir suinteresuotam asmeniui skirtas apribojimas eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu vieneriems metams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Suinteresuoto asmens teigimu, teismas iÅ¡ esmės nevertino JANÄ® 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sÄ lygų ir individualių aplinkybių, tik rėmėsi teismų procesiniais sprendimais, kuriais UAB „Šiaurės projektai“ bankrotas pripažintas tyčiniu. PareiÅ¡kėjos teigimu, skirta nuobauda yra per Å¡velni, kadangi pareiÅ¡kėjo veiksmai sukėlė reikÅ¡mingų neigiamų padarinių.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

15. Teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu juridinio asmens vadovas: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymÄ tÄ privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotÄ ; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti juridiniam asmeniui bankroto bylÄ neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos (JANÄ® 13 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANÄ® 13 straipsnio 2 dalyje numatytas baigtinis sankcijos skyrimo teisinių pagrindų sÄ raÅ¡as, kuris negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai. Ä®statymų leidėjas, įtvirtindamas Å¡ios sankcijos taikymo pagrindus, įvertino Å¡ių aplinkybių pavojingumÄ ir nustatė, kad kiekvienas vadovo (ne)veikimas yra pavojingas, kelia grėsmę skaidriam verslui, taigi gali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu atsakomybei kilti.

16. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje diskvalifikavimas (arba apribojimas vadovui eiti juridinio asmens vadovo pareigas) suprantamas kaip sankcija, poveikio ir kontrolės priemonė, kuria siekiama įvairių, kompleksinių tikslų: 1) bendrosios prevencijos, kuri pasireiÅ¡kia per visuomenės žinojimÄ , kad yra taikoma atsakomybė už netinkamÄ ir nesÄ Å¾iningÄ elgesį, ir kartu suvokiant, kad visi suinteresuoti asmenys, taip pat ir kreditoriai, kontrahentai, yra saugomi nuo nesÄ Å¾iningų vadovų veiksmų; 2) individualiosios prevencijos, kuria siekiama paveikti asmenis, kad jie laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir vėl neatliktų teisės pažeidimų, apriboti asmeniui galimybę daryti naujÄ veikÄ tada, kai jam yra ribojama teisė eiti vadovaujančias pareigas; 3) teisingumo principo įgyvendinimo, reiÅ¡kiančio, kad kiekvienam asmeniui turi bÅ«ti paskirta sankcija individualiai iÅ¡nagrinėjus faktines aplinkybes; 4) nubaudimo tikslo, kai sankcija yra realiai paskiriama ir kyla neigiami jos padariniai. Å ios sankcijos taikymo esmė ir tikslas – iÅ¡laikyti aukÅ¡tus įmonių veiklos standartus, kurie yra neatsiejamai susiję ir su įmonių socialine atsakomybe, užkirsti keliÄ neteisėtam ar nesÄ Å¾iningam elgesiui įmonių valdymo srityje (Audronė Balsiukienė, „Bendrovės vadovo atsakomybė: apribojimas eiti juridinio asmens vadovo pareigas“, Jurisprudencija 28, 2 (2021): 452–475).

17. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas apriboti teisę eiti juridinio asmens vadovo pareigas remdamasis dviem pagrindais: kad suinteresuotas asmuo neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymÄ tÄ privalėjo padaryti (JANÄ® 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas); jog suinteresuotas asmuo sukėlė tyčinį bankrotÄ (JANÄ® 13 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Savo pareiÅ¡kimÄ grindė iÅ¡ esmės vienintele aplinkybe, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais BUAB „Šiaurės projektai“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys neįrodinėja ir neteigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartimi faktinės aplinkybės yra nustatytos neteisingai, neginčija ir nekelia abejonių dėl teismų procesiniais sprendimai padarytų išvadų bei nenurodo papildomų argumentų ir motyvų, paaiškinančių suinteresuoto asmens veiksmus ir elgesį, dėl kurio BUAB „Šiaurės projektai“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentais, kad JANÄ® 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių buvimas savaime nėra pagrindas taikyti Å¡iame straipsnyje nustatytÄ sankcijÄ . Tiek Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje, tiek doktrinoje pažymima, kad teismas, spręsdamas dėl tokios sankcijos taikymo, turėtų neformaliai, nuosekliai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo (ne)veikimu ir tokio elgesio priežastimis (Jokubauskas, Remigijus. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Krokuva: Mykolo Romerio universitetas, 2021, p. 27). Pagal savo paskirtį (tikslÄ ) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali bÅ«ti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų bÅ«ti taikoma iÅ¡imtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerÅ«pestingumas), einant savo pareigas, ar sÄ moningas jų netinkamas vykdymas. Padaryti pažeidimai yra formalÅ«s ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialiÄ sias teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015).

20. Tačiau atmestini suinteresuoto asmens argumentai, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nevertino individualiai. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartimi nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas, vertino suinteresuoto asmens veiksmus JANÄ® 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sankcijos skyrimo kontekste. Nors suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodo, kad liko neįvertinti suinteresuoto asmens veiksmai ir motyvai, kodėl jis taip elgėsi – bendrovės lėšomis disponavo kaip savomis, iÅ¡ uždirbamų lėšų grÄ Å¾ino tik savo paties suteiktÄ paskolÄ , neatsiskaitinėjo su kitais kreditoriais ir darbuotojais, tačiau suinteresuotas asmuo konkrečių savo elgesį paaiÅ¡kinančių aplinkybių nenurodė nei 2023 m. balandžio 19 d. atsiliepime į nemokumo administratoriaus praÅ¡ymÄ (8 t., b. l. 76), nei atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti aplinkybių nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

21. Atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per Å¡velniÄ sankcijÄ vadovui. PrieÅ¡ingai nei nurodoma atskirajame skunde, teismų praktikoje nėra suformuluotų taisyklių, į kÄ konkrečiai turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dėl apribojimo eiti bendrovės vadovo pareigas trukmės. Teismas, spręsdamas dėl termino, kuriam gali (turi) bÅ«ti paskirta sankcija, situacijÄ kiekvienoje byloje vertina individuliai. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turėjo bÅ«ti kreipiamasi dar 2020 m. vasario mėnesį, tačiau bankroto byla iÅ¡kelta tik Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi, taigi neteisėtas neveikimas truko vienerius metus. Teismas atkreipė dėmesį į taikomos sankcijos griežtumÄ ir sprendė, kad 1 (vienerių) metų terminas yra pakankama ir tinkama prevencinė priemonė apsaugoti vieÅ¡uosius ir privačius asmenis nuo vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad byloje patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 171 615,22 Eur, iÅ¡ viso patvirtinti 22 kreditorių finansiniai reikalavimai, nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo argumentų ir spręsti dėl griežtesnės sankcijos skyrimo. Pritartina suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentams, kad nemokumo administratorius Å¡iuo metu yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, civilinė byla nėra iÅ¡nagrinėta, todėl dar nėra aiÅ¡ku, kokiÄ tiksliai žalÄ patirs kreditoriai dėl suinteresuoto asmens veiksmų.

23. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylos medžiagÄ bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais. Todėl skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas Vigintas Višinskis