2020-04-01 Nr. AB-6696-3-61-3-01252-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-445-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01252-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą, dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjio, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 150 Eur neturtinės žalos už tai, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiais nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. ir nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. vasario 22 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo užtikrinamas privatumas, nes sanitarinis mazgas neatitvertas nuo likusio kameros ploto, įrengtas prie pat durų, pareiškėją besinaudojantį tualetu galėjo stebėti kiti asmenys, įskaitant pareigūnus ir pareigūnes. Kamerose buvo šalta, pareiškėjas turėjo miegoti su drabužiais, nes langas nesandarus, lango nebuvo įmanoma pilnai uždaryti, užkamšyti ir išvalyti, nes trukdė vidinės grotos, įrengtos apie 1 metro atstumu iki lango. Pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. negavo vaistų, kuriuos jam skyrė Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) specialistai, o pablogėjus sveikatai prižiūrėtojai neiškvietė nei gydytojo, nei medicinos slaugytojos, nes buvo vėlus vakaras. Pareiškėjas teigė, kad pareigūnas su juo bendravo nepagarbiai, pašaipiai. Pareiškėjas patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų, depresiją, pažeminimą, todėl jam priteistina neturtinė žala. Atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą pareiškėjas nurodė, kad kamerose Nr. 104 ir Nr. 320 buvo laikomas ne vienas, o kartu su K. M..

3. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo Lukiškių TI-K, kameras ir jose buvusių asmenų skaičių, iš ko, jo teigimu, buvo matyti, kad pareiškėjui tenkantis minimalus plotas gyvenamosiose kamerose pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitiko reikalavimus, nustatytus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės).

Lukiškių TI-K nurodė, kad sanitarinis mazgas kamerose atitvertas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys – apie 0,7 x 0,8 (0,56 kv. m), sanitarinio mazgo patalpoje įrengtas klozetas, praustuvas. Nuolatinis nuteistųjų stebėjimas yra jų elgesio kontrolės dalis. Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą nuo stebėjimo akučių, bei Lukiškių TI-K teigimu, tokie atitvėrimai trukdytų priežiūros posto pareigūnams užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Lukiškių TI-K pareigūnai su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi jiems privalomų etikos taisyklių.

Papildomų, vidinių langų grotų įrengimas kamerose neprieštarauja Eksploatavimo taisyklių reikalavimams, tuo siekiama, kad nebūtų sugadintas langų apsauginis metalinis tinklas ir nuteistieji (suimtieji) neperduotų daiktų kitiems asmenims. Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) XIV skyrius. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą, šių asmenų sveikatos priežiūra organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kitais sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais, sveikatos priežiūros ir patarnavimo paslaugų priimtinumo, prieinamumo ir tinkamumo principais.

Lukiškių TI-K nurodė, kad Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovaujasi minėtais teisės aktais ir principais, šioje įstaigoje laikomiems asmenims užtikrinamos tokio paties lygio ir kokybės medicininės paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Lukiškių TI-K vertinimu, pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai buvo bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.

Nagrinėjamu atveju, Lukiškių TI-K teigimu, nebuvo visų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.127 straipsnio pagrindu.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl pažeidimų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Pareiškėjo skundą dėl pažeidimų, susijusių su sanitarinio mazgo netinkamu įrengimu, teismas tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 60 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, be kita ko, patirtą neturtinę žalą kildina ir teismui skundžia jo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d., nes jis negavo LAVL paskirtų medikamentų, o pablogėjus sveikatai, nebuvo suteiktos jokios sveikatos priežiūros paslaugos, t. y. neiškviesta medicinos slaugytoja ir gydytojas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo duomenų, jog pareiškėjas pasinaudojo Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise ir kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl neturtinės žalos, kilusios dėl Lukiškių TI-K pareiškėjui nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl jam galimai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų Lukiškių TI-K nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

7. Teismas, remdamasis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo nuteistojo teisinį statusą ir 2017 m. lapkričio 24 d. atvyko į Lukiškių TI-K iš LAVL ir buvo laikomas kameroje Nr. 104 vienas, tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 320 ir laikomas vienas, nuo 2017 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 26 d. buvo laikomas kameroje Nr. 320 dar su vienu asmeniu, 2017 m. lapkričio 27 d. išvyko į Alytaus pataisos namus. Pareiškėjas vėl į Lukiškių TI-K iš LAVL atvyko 2018 m. vasario 19 d. ir buvo laikomas kameroje Nr. 114 vienas, 2018 m. vasario 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 385 ir šioje kameroje laikomas vienas iki 2018 m. vasario 21 d., 2018 m. vasario 22 d. pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K. Teismas, įvertinęs Lukiškių TI-K pateiktą informaciją ir rašytinius įrodymus, padarė išvadą, jog pareiškėjas vertinamu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 6 paras.

8. Teismui susipažinus su Lukiškių TI-K teiktu atsiliepimu administracinėje byloje Nr. I-2649-561/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01253-2018-5 ) pagal K. M. skundą, nustatė, kad minėtas asmuo buvo laikomas analogiškais laikotarpiais ir analogiškose kamerose kaip ir pareiškėjas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad jis 2017 m. lapkričio 24 d. kamerose Nr. 104 ir Nr. 320 buvo laikomas ne vienas, todėl darytina išvada, kad minėtą dieną pareiškėjas Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose buvo laikomas dar su vienu asmeniu.

9. Pareiškėjas teigė, kad ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant asmens privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodo, kad sanitarinio mazgo nuo likusio kameros ploto atskyrimas 1,5 m sienele atitinka teisės aktų reikalavimus, pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu laikosi teisės aktų reikalavimų, vadovaujasi mandagumo ir etikos principais.

10. Teismas nustatė, kad Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas didžiąją dalį vertinamo laikotarpio (3 paras iš 6 parų, praleistų Lukiškių TI-K) buvo laikomas gyvenamosiose kamerose vienas, likusias 3 paras – su kitais asmenimis. Lukiškių TI-K atsiliepime ir Ūkio skyriaus pranešime nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2016 metų kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417 ir Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m pertvara, nes nebuvo techninių galimybių įrengti kabinas, asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Teismui susiejus minėtus duomenis su duomenimis apie pareiškėjo laikymą konkrečiose kamerose, buvo matyti, kad pareiškėjas visu vertinamu laikotarpiu (6 paras) buvo laikomas kamerose, kuriose, atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas atskiroje kabinoje. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotos praktikos vertinant sanitarinio mazgo įėjimo uždengimą užuolaida kaip netinkamą šios patalpos izoliavimą ir konstatavo, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo privatumo minėtu laikotarpiu, o šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas pripažintino pagrįstais.

11. Teismas nustatė, kad iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir VSC) patikrinimų aktų buvo matyti, kad juose užfiksuoti Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų duomenys nesusiję su vertinamais laikotarpiais arba su kameromis, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Patikrinimų duomenimis, kiek tai susiję su kamerų Nr. 104, Nr. 114, Nr. 320, Nr. 385 būkle, higienos reikalavimų pažeidimų dėl netinkamos oro temperatūros, netvarkingų įrenginių šiose kamerose nebuvo nustatyta. VSC 2017 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo akte konstatuota, kad kameroje Nr. 320 (pareiškėjas joje buvo nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 26 d.) buvo nešvarus langas, nurodyta pašalinti pažeidimą iki 2017 m. spalio 20 d. ir sudaryti galimybę išvalyti sunkiai pasiekiamus langų stiklus, o Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 11 d. raštu informavo VSC, kad grotos laikinai išimtos, kamerų stiklai išvalyti. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16 punkte nustatyta, jog kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos (16.9 punktas). Minėtas teisinis reguliavimas nedraudė įrengti grotų langų angose, o Lukiškių TI-K, kaip buvo matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, laikinai pašalino grotas, kad būtų užtikrinama langų švara. Bylos duomenimis, Lukiškių TI-K administracija nebuvo gavusi pareiškėjo skundų dėl langų būklės ir švaros, kitų netenkinančių gyvenimo sąlygų. VSC teismą informavo, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu neteikė skundų dėl jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų ginčui aktualiais laikotarpiais VSC, kuris kompetentingas kontroliuoti pataisos įstaigas sveikatos saugos srityje. Teismas, atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimus dėl higienos normų neatitinkančių laikymo sąlygų gyvenamosiose kamerose atmetė.

12. Teismo vertinimu, kadangi byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu negavo jokių pareiškėjo skundų dėl pareigūnų bendravimo, todėl pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Lukiškių TI-K pareigūno nepagarbaus elgesio atmetė, kaip abstraktų ir nepagrįstą.

13. Nors pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K jis patyrė pažeminimą, emocinę depresiją, tačiau į bylą pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (pateiktas originalas) duomenys patvirtino, kad pareiškėjui diagnozuoti sveikatos sutrikimai nesusiję su šioje byloje ginčijamais laikotarpiais ir laikymu Lukiškių TI-K. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl sveikatos pablogėjimo dėl jo laikymo Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiais, teismo atmesti.

14. Apibendrindamas pareiškėjo skundo argumentus ir įvertinęs jo kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K pagal byloje esančią medžiagą teismas nustatė, kad padaryti pažeidimai, neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, truko 6 paras. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę (t. y. į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikytas itin trumpais laikotarpius, tarp jų buvo ilga pertrauka, dalį vertinamo laikotarpio kamerose gyveno vienas), Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 60 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteista 60 Eur suma.

III. 15. Atsakovo atstovas Vilniaus pataisos namai apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovo atstovas nurodo, jog nors ir EŽTT jurisprudencijoje ir Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose, kaip tinkama nurodoma praktika tai, kad kamerose turėtų būti atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais, tačiau tiek Lietuvos higienos normoje HN 76:2010, tiek dabar galiojančioje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015, tokie standartai nėra numatyti. Atsakovo atstovas teigia, kad sanitarinio mazgo įrengimas, kai sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Kamerose asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Atsakovo atstovas nurodo, kad Eksploatavimo taisyklėse nėra nustatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, priešingu atveju priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės.

17. Lukiškių TI-K atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, kaip ir šiuo atveju, kada teismas nustatė tik 6 paras jo manymu trukusius pažeidimus. Todėl, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, Lukiškių TI-K nuomone, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisimas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

18. Atsakovo atstovas teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą arba kitus analogiškus nepatogumus. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos ir kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. ir nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. vasario 22 d.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Lukiškių TI-K ginčijamu laikotarpiu iš viso 6 paras neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, nenustatęs, kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų jo atžvilgiu, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 60 Eur neturtinei žalai atlyginti.

21. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu nustatytas privatumo pažeidimas, kadangi visose kamerose sanitariniai įrenginiai atskirti 1,5 m aukščio sienele, taip pat asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos. Teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Taigi, vadovaujantis minėta ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje vertinama tik tai: 1) ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą jam naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), kuomet jis ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose; 2) jeigu minėtas pažeidimas nustatytas pagrįstai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą ir priteisė jam 60 Eur sumą patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

24. Vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teisėjų kolegija pirmiausia akcentuoja, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog sanitarinio mazgo įrengimas gyvenamojoje kameroje, kai juo besinaudojantis asmuo gali būti matomas kitų asmenų, neužtikrina asmens privatumo ir gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016 ir kt.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.). Pareigos užtikrinti tinkamą kalinamo asmens, besinaudojančiu sanitariniu mazgu (tualetu) privatumą, nepaneigia ir aplinkybė, kad laisvės atėmimo įstaiga turi užtikrinti kalinamų asmenų apsaugą.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir jose buvusių sanitarinių mazgų įrengimą, konstatuoja, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas (tualetas) buvo iš dalies atskirtas tik 1,5 m aukščio pertvara ir papildomai nebent užuolaida. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovo atstovas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog buvo pažeista pareiškėjo į privatumą jam naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), tačiau nepagrįstai nustatė pažeidimą ir tomis dienomis, kai pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas. Ir nors šis pažeidimas yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 8 straipsnio, kuris garantuoja asmens teisę į privatumą, pažeidimą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis apie tai, kiek parų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose ne vienas, konstatuoja, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista 3 paras (4 dienas), laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d.

26. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

27. Nustačius, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista (pažeistas Konvencijos 8 straipsnis), pripažintina, kad Lukiškių TI-K šiuo aspektu veikė neteisėtai (CK 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto padaryto pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, konstatuoja, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju aiškiai nepagrįstai pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Vis dėlto, įvertinusi pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą, atsižvelgdama į tai, kad nenustatyta, jog dėl minėto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusių ilgalaikių neigiamų pasekmių (pvz., sveikatos sutrikimų), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per didelę sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pakankama ir proporcinga suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai (neigiamiems išgyvenimams) kompensuoti yra 30 Eur.

29. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje N. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje A. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje E. prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05). Todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

30. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista tuo laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo laikomas vienas kameroje, t. y. nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. vasario 22 d., ir priteisė nepagrįstai per didelę sumą pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjui priteistą 60 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinant iki 30 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą pakeisti ir priteistą pareiškėjui V. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 60 Eur (šešiasdešimt eurų) sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 30 Eur (trisdešimt eurų).

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė