2023-06-14 Nr. AB-12037-3-61-3-03945-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-316-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03945-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 37.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai (Vilniaus pataisos namų teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos), trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kalėjimų tarnyba (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) 2021 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 42-2036 (toliau – ir Vilniaus PN sprendimas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 2S-3875 (toliau – ir Kalėjimų departamento sprendimas); 2) įpareigoti Vilniaus PN paskirti kitą specialistą ir atlikti pakartotinį R. R. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą.

2. Pareiškėjas nurodė, jog Kalėjimų departamento sprendimu išnagrinėtas pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. skundas dėl Vilniaus PN specialistės atliktos 2021 m. gegužės 10 d. pareiškėjo kriminalinės rizikos vertinimo išvados. Kalėjimų departamentas sprendimą priėmė paviršutiniškai, nesigilindamas į ginčo esmę, specialistės išvadų dėl pareiškėjo nusikalstamumo vertinimo pagrįstumą, nes sprendime nurodė, kad nėra pagrindo abejoti specialistės išvada, kadangi asmuo turi tinkamą kvalifikaciją ir patirtį. Pareiškėjo vertinimu, laikantis tokios pozicijos, negalima abejoti specialistų išvadomis, jei jos yra surašytos tinkamo asmens, net tuo atveju jei yra neteisingos.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad jam buvo atliekami du nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, kurių išvados labai skiriasi. Atliekant vertinimą pirmą kartą buvo nustatyti 74 taškai, antrą kartą – 116 taškų. Vilniaus PN sprendime nurodoma, kad didesnis teistumų skaičius ir didesnis atskirų teisės pažeidimų skaičius bei pakartotinio įvertinimo metu nustatyti rizikos įverčių padidėjimai, taip pat lėmė didesnio pakartotinio nusikalstamumo riziką nei buvo nustatyta praeityje. 2021 m. gegužės 10 d. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu specialistė, atlikusi vertinimą, iš esmės rėmėsi duomenimis, kurie jau buvo įvertinti 2019 m. vasario 25 d. atliekant vertinimą pirmą kartą, dalis jų nuo tada nepasikeitė, dalis duomenų pagerėjo ir prisidėjo nauji duomenys dėl pareiškėjo padarytos naujos nusikalstamos veikos. Specialistė neturėjo teisės vertinti iš naujo aplinkybių, kurios jau buvo įvertintos ir dėl kurių pasisakė kitas specialistas. Specialistė vertino formalų reikalavimą lankyti elgesį keičiančius užsiėmimus, pastangas įgyti išsilavinimą ir t.t. Specialistė dėl asmeninio nepalankaus požiūrio į pareiškėją dirbtinai padidino jam nusikalstamumo rizikos balus, būdama šališka, vadovaudamasi išskirtinai tik savo asmeniniais įsitikinimais ir nuomone, pateikė išvadą dėl pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos, taip nepagrįstai sukėlė neigiamus padarinius pareiškėjui. Pareiškėjas paskutinio teismo nuosprendžio neskundė ir tai įrodo, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, nėra asmuo, kuris piktybiškai pažeidinėja įstatymus. Pareiškėjas jaunas žmogus, todėl yra linkęs keisti savo elgesio modelį, neturi nusistovėjusių stereotipų, nesivadovauja nusikalstamo pasaulio taisyklėmis, įkalinimo įstaigos darbuotojai iš esmės neturi pretenzijų pareiškėjui dėl jo elgesio, tai taip pat įrodo, jog pareiškėjas nėra itin linkęs nusikalsti pakartotinai.

4. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo asmens byloje buvo informacija, kad 2019 m. vasario 25 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose jam buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 74 taškai (statinių veiksnių taškai – 20, dinaminių – 54). Susipažinus su pareiškėjo asmens byla bei bausmės atlikimo metu suformuotais dokumentais, 2021 m. gegužės 12 d. buvo atliktas pakartotinis pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 121 taškas (statinių veiksnių taškai – 40, dinaminių – 81). 2021 m. birželio 11 d. pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas buvo patikslintas (116 taškų: statinių veiksnių taškai – 35, dinaminių – 81). Nenustatyta, jog Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistė būtų pažeidusi procedūrinius ar kitokius reikalavimus, keliamus metodikų naudotojams. Vilniaus PN specialistė turi reikiamą akademinį išsilavinimą ir patirtį, yra baigusi tikslinius metodikų naudotojų mokymus vertinant nusikalstamo elgesio riziką. Atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą buvo vadovautasi teisės aktų reikalavimais ir OASys vertinimo metodikos vadovu.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Kalėjimų departamentas nurodė, kad nors Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnyje nustatytas apskundimo terminas skųsti Vilniaus PN sprendimą buvo praleistas, Kalėjimų departamente buvo priimtas sprendimas pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės. Nustatyta, kad 2021 m. gegužės 27 d. ir 31 d. pareiškėjas Vilniaus PN administracijai pateikė du skundus dėl nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo rezultatų ir Vilniaus PN pareigūnų atliekamo darbo, taip pat dėl to, jog jam, atvykus tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimo į Vilniaus PN, nebuvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, nors jis atvyko daugiau nei prieš metus, o OASys balai iki šiol nesudaryti. Vilniaus PN administracija skundus išnagrinėjo ir skundžiamu Vilniaus PN sprendimu pateikė pareiškėjui atsakymą, kuris pareiškėjo netenkino. Pareiškėjui buvo paaiškinta dėl kokių priežasčių kriminalinės rizikos pervertinimas, naudojant metodiką OASys, pareiškėjui buvo atliktas tik 2021 m. gegužės 10 d., detaliai ir motyvuotai išaiškinta, kodėl pasikeitė įverčių skaitinės reikšmės, pasisakyta apie tai, kad pareiškėjui ne kartą buvo paaiškintos jo rizikos lygio ir skaitinės reikšmės pokyčio priežastys, taip pat nurodyta, jog pokalbių metu buvo siekiama užmegzti su pareiškėju pozityvų bendravimą, atsakyti į visus jam rūpimus klausimus, tačiau pareiškėjas į teikiamą informaciją reagavo priešiškai ir gynybiškai. Vilniaus PN motyvuotai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo abejones dėl vertinimą atlikusios specialistės kompetencijų, nes specialistė jokių procedūrinių ar kitokių reikalavimų, keliamų metodikų naudotojams nepažeidė. Išanalizavęs ir įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, Kalėjimų departamentas konstatavo, kad skundžiamas Vilniaus PN sprendimas išsamus ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Kalėjimų departamentas konstatavo, kad naikinti 2021 m. gegužės 10 d. pareiškėjui atliktą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, naudojant metodiką OASys, pervertinimą ir procedūras atlikti iš naujo nebuvo pagrindo.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo R. R. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad 2021 m. gegužės 10 d. pareiškėjui buvo atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal paties pareiškėjo prašymą. Vertinamos buvo šios sritys: gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, piktnaudžiavimas alkoholiu. Buvo nustatytas rizikos įverčio padidėjimas. Šio vertinimo metu pareiškėjui buvo nustatytas 121 taškas (statinių veiksnių taškai – 40, dinaminių – 81), vėliau patikslinus pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, buvo nustatyti 116 taškų (statinių veiksnių taškai – 35, dinaminių – 81), tai reiškia, buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. gegužės 27 d. ir 2021 m. gegužės 31 d. pareiškėjas Vilniaus PN administracijai pateikė du skundus dėl nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo atlikimo gautų rezultatų ir Vilniaus PN pareigūnų atliekamo darbo, taip pat dėl to, jog jam, atvykus tęsti laisvės atėmimo bausmės į Vilniaus PN, nebuvo laiku atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas. Vilniaus PN administracija skundus išnagrinėjo iš esmės ir 2021 m. birželio 17 d. raštu Nr. 42-2036 (skundžiamas Vilniaus PN sprendimas) pateikė pareiškėjui atsakymą. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 19 d. Kalėjimų departamentui pateikė skundą, kuriuo nesutiko su Vilniaus PN specialistės atlikta 2021 m. gegužės 10 d. kriminalinės rizikos vertinimo išvada (toliau – ir Išvada). 2021 m. lapkričio 3 d. Kalėjimų departamentas priėmė sprendimą pagal pareiškėjo R. R. 2021 m. rugpjūčio 19 d. skundą, nurodydamas, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas (skundžiamas Kalėjimų departamento sprendimas). Kalėjimų departamentas konstatavo, kad Išvada atitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o specialistė jokių procedūrinių ar kitokių reikalavimų, keliamų metodikų naudotojams nepažeidė. Dokumentai parengti profesionaliai, specialistė turi reikiamą akademinį išsilavinimą ir patirtį, yra baigusi tikslinius metodikų naudotojų mokymus, vertinant riziką, vadovavosi teisės aktų reikalavimais ir OASys vertinimo metodikos vadovu. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kalėjimų departamento sprendimu su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

10. Teismas pažymėjo, kad teismas nenustatinėja konkretaus svertinių taškų skaičiaus pagal OASys metodiką, nes tai nėra priskirta teismų kompetencijai ir funkcijoms, o patikrins OASys metodikos taikymo teisėtumą, t. y. ar OASys vertinimą atlikę subjektai kompetentingi tai daryti; ar vertinimą atliko vadovaudamiesi OASys metodikos kriterijais, išdėstytais OASys vadove.

11. Teismas aptarė BVK 137 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias socialinės reabilitacijos tikslus, veiksmus ir priemones ir nurodė, kad atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą vadovaujamasi Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys, aprobuota Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ ir šiuo įsakymu patvirtinto Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis bei jas pacitavo.

12. Teismas nurodė, kad Aprašo 24 punkte nustatyta, jog Kalėjimų departamentui pavaldžioje įstaigoje diegiamos ar vykdomos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos ir elgesio pataisos programos pristatomos tiesiogiai su nuteistaisiais dirbančiam įstaigos personalui, o 24.1 punkte nurodyta, kad nuteistieji ir suimtieji ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jų atvykimo į laisvės atėmimo vietų įstaigą supažindinami su taikomų Kalėjimų departamento direktoriaus aprobuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir vykdomų elgesio pataisos programų turiniu ir tikslais bei galimybėmis dalyvauti elgesio pataisos programose, atsižvelgiant į nustatytą nusikalstamo elgesio riziką (redakcija, galiojusi iki 2021 m. rugsėjo 30 d.). Tai reiškia, kad kiekvienas, naujai atvykęs į įkalinimo įstaigą asmuo per minėtą terminą turi būti supažindintas su įstaigos specialistų naudojamomis metodikomis, jų tikslais ir galimybėmis bei vykdomų elgesio pataisos programų turiniu.

13. Teismas pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Aprašo 25 punktas reglamentavo, jog prieš taikant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką ar pradedant vykdyti elgesio pataisos programą, asmuo pasirašo sutikimą dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos tyrime ar elgesio pataisos programoje bei sutikimą, kad būtų renkami duomenys iš atitinkamų registrų apie jo nusikalstamo elgesio galimą pasikartojimą ateityje elgesio pataisos programos efektyvumui vertinti.

14. Teismas nurodė, kad pagal BVK 137 straipsnio 2 ir 4 dalis individualus socialinės reabilitacijos planas turi būti sudarytas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą. Nei teisės aktai, nei teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos vadovas nenustato imperatyvių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimo atlikimo terminų. Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2019 m. spalio 21 d. ataskaitoje Nr. NKP-2019/1-1 „Dėl žmogaus teisių padėties Alytaus pataisos namuose, Marijampolės pataisos namuose, Vilniaus pataisos namuose, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, Panevėžio pataisos namuose ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ pateikiamomis rekomendacijomis, perkeltiems į kitas pataisos įstaigas nuteistiesiems turi būti peržiūrimi parengti individualūs socialinės reabilitacijos planai bei atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai.

15. Teismas aptarė nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo paskirtį pagal Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys vadovą ir pažymėjo, kad teisės pažeidėjo įvertinimo metodika OASys nėra skiriama bausmė ar kokia nors sankcija, joje tik įvertinama teisės pažeidėjo nusikalstamo elgesio rizika, kuria akivaizdžiai nėra atliekamos bausmės funkcijos, todėl vertinant pareiškėjo nusikalstamo elgesio riziką jis nėra baudžiamas antrą kartą.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl jo nusikalstamumo rizikos vertinimų rezultatų skirtumo, nurodė, kad iš byloje esančio pareiškėjo vertinimo, naudojant OASys metodiką, matyti, jog specialistė nustatė 5 sritis: gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, piktnaudžiavimas alkoholiu ir nuostatos, kurios lėmė rizikos įverčio padidėjimą. Nustatytas pareiškėjo požiūris į konkrečias vertybines nuostatas, įvertinant visus OASys metodikoje nurodytus vertinimo kriterijus. Iš šio vertinimo matyti, jog su pareiškėju buvo bendraujama ir tam tikri kriterijai pareiškėjo asmenybės atžvilgiu buvo pažymėti neigiamai, atsižvelgiant į tai, ką atsakė pareiškėjas. Lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos įvertinimu, buvo nustatytas rizikos įverčių didėjimas, kurį lėmė 2020 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino), 138 straipsnio 1 dalyje (tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo). Taigi, taip pat ir šie teisinės padėties pokyčiai lėmė statinių rizikos įverčių padidėjimą, kadangi buvo nustatytas didesnis teistumų skaičius, didesnis atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę skaičius.

17. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nusikalstamame elgesyje dominuoja smurtinės veikos, o pareiškėjui būdingas smurtinių nusikaltimų modelis. Teismas sutiko, jog nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą pareiškėją vertinti skirtingai neigiamai nei anksčiau atliktame nusikalstamo elgesio rizikos vertinime, darant išvadą, kad jis nesuprato savo teisės pažeidimo poveikio. Buvo analizuojami tam tikri teisės pažeidimo kriterijai, susiję su pareiškėjo asmeniu, t. y. pareiškėjo amžiumi, bendru teistumų skaičiumi, darytų nusikaltimų pobūdžiu ir būdingu jų modeliu. Todėl teismas konstatavo, jog Vilniaus PN specialistė pagrįstai, taikydama OASys metodiką ir atlikdama pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą skirtingai vertino pareiškėjo elgesio riziką.

18. Teismas nurodė, kad specialistai, nustatydami galimą pakartotinio kriminalinio elgesio riziką, vertina veiksnius, kurie nustatyti tiriant asmens teisės pažeidimų istoriją, gyvenimo sąlygas, išsilavinimą, mokymąsi, galimybę įsidarbinti, gebėjimus tvarkyti lėšas, socialinius ryšius, asmens gyvenimo stilių ir draugus, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, emocinę gerovę, nuostatas bei mąstymą ir elgesį, kurie gali ateityje aktyvuoti asmens kriminalinį elgesį. Efektyvus teisės pažeidėjo rizikos veiksnių įvertinimas turi pateikti su teisės pažeidimu susijusių poreikių profilius, siekiant numatyti galimas tolesnes intervencines bei prevencines priemones, skirtas valdyti identifikuotus rizikos veiksnius. Asmens dabartinis elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra svarbus ir vertinamas visais aspektais, tačiau nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas negali būti atsiejamas nuo vertinamo asmens praeities faktų analizavimo bei aktualių kriminogeninių poreikių, kurie yra reikšmingi jo nusikalstamo elgesio raiškai, identifikavimo.

19. Teismas pažymėjo, jog OASys vertinimo metodikos forma yra labai struktūruota, joje vertinimą atliekantis specialistas veikia iš esmės metodikoje nurodytų klausimų ir vertinamų sąlygų ribose. Kvalifikuoto OASys specialisto konkretaus vertinamojo kriterijaus vertinimas taip pat yra ribotas tam tikrų skaičių intervale. Vadove pažymėta (kas matyti ir OASys metodikos formoje), kad taškų intervalas kiekvienam atskiram klausimui yra 0,1 ar 2, arba 0-Ne, 2-Taip, arba tiesiog pažymint atsakymą – „Taip“ arba „Ne“. Iš bylos duomenų matyti, kad OASys vertinimo metodikos informacijos šaltiniai buvo pareiškėjo apklausa, OASys savęs vertinimas, asmens byla. Taigi, vertinimą atliekantis kvalifikuotas specialistas, susipažinęs su nuteistojo asmenybę charakterizuojančia medžiaga, atlikęs su nuteistuoju pokalbį, iš esmės atlikdamas vertinimą dėl konkretaus klausimo ar sąlygos, OASys metodikos formoje turi tik pažymėti vieną iš intervalo / alternatyvų rodiklių, kuris labiausiai atitinka ir yra artimiausias jo analizuojamai situacijai.

20. Teismas nesutiko su pareiškėjo vertinimu, kad Vilniaus PN sprendimas buvo priimtas paviršutiniškai, nesigilinant į ginčo esmę, abejonėmis vertinimą atlikusios specialistės kompetencija, nešališkumu. Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys metodikos taikymo ar jos pagalba surinktų duomenų naudojimo, interpretavimo ir vertinimo, sąlyga – specialios žinios, kurios gali būti įgytos tik tiksliniuose mokymuose. Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose metodikas taiko bei jų duomenis tarnybos tikslams naudoja tik specialiai apmokyti specialistai. Šiais reikalavimais rizikos įvertinimo atlikimui ir gautų duomenų naudojimui siekiama apsaugoti itin svarbią informaciją apie vertinamų asmenų kriminalinę perspektyvą nuo galimų netinkamų, mokslu nepagrįstų, stokojančių specialių kompetencijų interpretacijų.

21. Teismas pažymėjo, jog atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant metodiką OASys, nenustatyta jokių Vilniaus PN resocializacijos skyriaus specialistės procedūrinių ar kitokių reikalavimų, keliamų metodikų naudotojams, pažeidimų. Dokumentai parengti profesionaliai, specialistė turi reikiamą akademinį išsilavinimą ir patirtį, yra baigusi tikslinius metodikų naudotojų mokymus, vertinant riziką, specialistė vadovavosi teisės aktų reikalavimais ir OASys vertinimo metodikos vadovu. Net jei pareiškėjo netenkina atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, naudojant metodiką OASys, rezultatai, nereiškia, jog vertinimą atlikusi specialistė jį netinkamai atliko ar nebuvo pakankamai kvalifikuota atlikti savo darbo funkcijas.

22. Teismas, įvertinęs Vilniaus PN sprendimo, Kalėjimų departamento sprendimo, kuris priimtas išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, turinį, sprendė, jog juos naikinti nėra pagrindo.

23. Teismas, netenkinęs šių pareiškėjo skundo reikalavimų, netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Vilniaus PN paskirti kitą specialistą ir atlikti pakartotinį pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir skundą atmetė.

III. 24. Pareiškėjas R. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkinti.

25. Pareiškėjas nurodo, kad dėl to, jog jis buvo pakartotinai įkalinimo įstaigoje nuteistas, galėjo padidėti statinių, bet ne dinaminių balų skaičius, kadangi pareiškėjo elgesys, kuris buvo vertinamas dinaminiais balais pasikeitė teigiamai, t. y. pareiškėjas nustojo vartoti alkoholines ir narkotines medžiagas. Todėl pareiškėjas nesutinka su Kalėjimų departamento sprendime nurodomais argumentais, kad pakartotinio vertinimo metu buvo nustatyti pokyčiai vertinant objektyvius, iki šiol nevertintus, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusius itin reikšmingus kriminogeninius veiksnius.

26. Paryškėjas pažymi, kad Vilniaus PN sprendime nurodoma, jog didesnis teistumų skaičius ir didesnis atskirų teisės pažeidimų skaičius bei pakartotinio įvertinimo metu buvo nustatyti rizikos įverčių padidėjimai sprendime nurodomose srityse taip pat lėmė didesnio pakartotinio nusikalstamumo riziką nei praeityje buvo nustatyta. 2021 m. gegužės 10 d. pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu specialistas iš esmės rėmėsi duomenimis, kurie jau buvo įvertinti 2019 m. vasario 25 d. (pirmą kartą), dalis jų nuo to laiko nepasikeitė, dalis duomenų pagerėjo, t. y. pareiškėjas nustojo vartoti alkoholines ir narkotines medžiagas, prisidėjo nauji duomenys dėl pareiškėjo padarytos naujos nusikalstamos veikos. Specialistas nurodo, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika padidėjo ir dėl to, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 29 d. buvo nuteistas padaręs nesunkius nusikaltimus. Pareiškėjas iš esmės charakterizuojamas teigiamai, daryti nusikalstamas veikas pakartotinai nėra linkęs, nėra pavojingas visuomenei, yra linkęs keistis. Pareiškėjo vertinimu, jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas formaliai, nevertinant visos visumos, o susikoncentruojant išskirtinai tik į neigiamus jo elgesio epizodus, nevertinant teigiamų. Išvadoje yra padidėję netik statiniai balai (t. y. šių balų padidėjimą galėjo lemti padarytos nusikalstamos veikos), bet ir dinaminiai, nors aplinkybės, vertintos atliekant pirmą rizikos vertinimą, nepasikeitė.

27. Pareiškėjas nurodo, kad atliekant rizikos vertinimą visiškai nebuvo atsižvelgta, jog jis yra baigęs „ankstyvosios intervencijos“ kursus, kas įrodo, jog pareiškėjas linkęs keistis.

28. Pareiškėjas teigia, kad nepagrįstai nurodoma, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą atliko specialistas, turintis reikalaujamą išsilavinimą ir patirtį. Reikalavimai nusikalstamo elgesio rizikos vertintojams nustatyti Aprašo 12 punkte. Nors atsakovas ir buvo įpareigotas pateikti specialistės, atlikusios pareiškėjo vertinimą, kvalifikaciją ir patirtį įrodančius įrodymus, tačiau to nepadarė, o teismas išvadą dėl specialistės tinkamo išsilavinimo ir patirties padarė remdamasis tik atsakovo, suinteresuoto bylos baigtimi, teiginiais, byloje nesant tai pagrindžiančių įrodymų. Todėl teismo išvada pagrįsta spėjimu. Teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, išvados dėl bylos aplinkybių nėra paremtos įrodymais, todėl teismo sprendimas naikintinas.

29. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, nėra jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Teismo sprendimo turinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, detaliai atsakyta į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą. Teismas sprendime nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą teismo sprendimo panaikinti.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Kalėjimų departamentas nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nustatytos ir teismo sprendime įvardintos aplinkybės sudarė pagrindą pareiškėją vertinti skirtingai neigiamai nei anksčiau atliktame nusikalstamo elgesio rizikos vertinime, darant išvadą, kad jis nesuprato savo teisės pažeidimo poveikio. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad buvo analizuojami tam tikri teisės pažeidimo kriterijai, susiję su pareiškėjo asmeniu, t. y. pareiškėjo amžiumi, bendru teistumų skaičiumi, darytų nusikaltimų pobūdžiu ir būdingu jų modeliu, todėl pagrįstai padarė išvadą, jog Vilniaus PN specialistė pagrįstai, taikydama OASys metodiką ir atlikdama pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą skirtingai vertino pareiškėjo elgesio riziką. Teismas teisingai įvertino OASys metodikos taikymo ar jos pagalba surinktų duomenų naudojimo, interpretavimo ir vertinimo, sąlygas ir pagrįstai nenustatė procedūrinių ar kitokių reikalavimų, keliamų metodikų naudotojams, pažeidimų. Kalėjimų departamento vertinimu, teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus PN 2021 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 42-2036, priimto išnagrinėjus pareiškėjo skundus dėl Vilniaus PN atlikto pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, Kalėjimų departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 2S-3875, kuriuo atmestas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus PN sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti Vilniaus PN paskirti kitą specialistą ir atlikti pakartotinį R. R. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad atliekant pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą taikant metodiką OASys, nenustatyta jokių Vilniaus PN resocializacijos skyriaus specialistės procedūrinių ar kitokių reikalavimų, keliamų metodikų naudotojams, pažeidimų. Dokumentai parengti profesionaliai, specialistė turi reikiamą akademinį išsilavinimą ir patirtį, yra baigusi tikslinius metodikų naudotojų mokymus, vertinant riziką, specialistė vadovavosi teisės aktų reikalavimais ir OASys vertinimo metodikos vadovu. Teismas sprendė, kad Vilniaus PN sprendimas ir Kalėjimų departamento sprendimas yra pagrįsti ir teisėti.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas atliktas netinkamai, teigia, kad skundžiamuose sprendimuose bei teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą atliko specialistas, turintis reikalaujamą išsilavinimą ir patirtį, o pirmosios instancijos teismas neišreikalavo duomenų apie vertinimą atlikusio specialisto kvalifikaciją, todėl teismo išvados dėl vertinimo bei skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo pagrįstos spėjimais.

36. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus pirmiausia pažymi, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2022 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-652-1047/2022) išvada, surašyta atlikus pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, yra tarpinis dokumentas, savaime nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Socialinio tyrimo išvada konstatuojamos tam tikros aplinkybės, susijusios su vertinamo asmens asmenybe, siekiant nustatyti nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę bei išskirti ją didinančius (rizikos) ir mažinančius (apsauginius) veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje nėra asmeniui suformuluotų privalomų vykdyti nurodymų, joje nurodomi duomenys yra naudojami atliekant kitus procesinius veiksmus ar pataisos įstaigai priimant atitinkamus sprendimus, pvz., dėl nuteistojo, iškilus prielaidoms jam taikyti lygtinį paleidimą ar kitas BVK numatytas bausmės sąlygų švelninimo priemones (Aprašo 4.2.4 p.). Todėl Išvada negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjas savo nesutikimo argumentus dėl tokio vertinimo atlikimo tvarkos bei rezultatų gali pareikšti paduodamas skundą dėl konkrečių sprendimų, kurie priimti atsižvelgiant į minėto vertinimo rezultatus ir sukelia teisines pasekmes. Tokios praktikos dėl socialinio tyrimo išvadų, surašytų atliekant nusikalstamo elgesio vertinimą, laikomasi ir kitose panašiose teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-737-756/2021, 2022 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-216-815/2022). Todėl reikalavimas panaikinti Išvadą negali būti ginčo nagrinėjimo administraciniame teisme objektu.

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunduose Vilniaus PN, Kalėjimų departamentui bei teismui reiškė nesutikimo argumentus dėl jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo taikant metodiką OASys rezultatų, vertinimą atlikusio Vilniaus PN specialisto kompetencijos, skunde teismui prašė įpareigoti Vilniaus PN paskirti kitą specialistą ir atlikti pakartotinį pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą.

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teismų praktiką (nutarties 36 p.) konstatuoja, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai nagrinėjamoje byloje negali būti ginčo objektu, kadangi pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo taikant metodiką OASys išvada yra konstatuotos tam tikros faktinės aplinkybės, pateiktos specialisto išvados dėl pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos, tačiau nėra asmeniui suformuluotų privalomų vykdyti nurodymų. Minėtoje išvadoje nurodomi duomenys būtų naudojami atliekant kitus procesinius veiksmus ar pataisos įstaigai priimant atitinkamus sprendimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neskundžia jokių pataisos įstaigos sprendimų, priimtų atlikto nusikalstamos rizikos vertinimo taikant metodiką OASys, kurie jam sukelia teisines pasekmes (pvz., dėl lygtinio paleidimo ar pan.). Pareiškėjas savo nesutikimo argumentus dėl tokio vertinimo atlikimo tvarkos bei rezultatų galėtų pareikšti paduodamas skundą dėl konkrečių sprendimų, kurie priimti atsižvelgiant į minėto vertinimo rezultatus ir sukelia teisines pasekmes.

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022; ir kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą Vilniaus PN sprendimą, konstatuoja, kad kitais pareiškėjo skunduose Vilniaus PN nurodytais aspektais minėtas sprendimas atitinka aptartus Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio keliamus reikalavimus. Vilniaus PN sprendime bei Kalėjimų departamento sprendime pareiškėjui buvo išsamiai išaiškinta nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo tvarka, paaiškinta kaip buvo atliekamas vertinimas jo konkrečiu atveju, pateikta kita informacija, susijusi su pareiškėjo keliamais klausimais. Pagrindų naikinti skundžiamus sprendimus nenustatyta, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Vilniaus PN atlikti veiksmus. Todėl, atsižvelgus į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius