0518a5bc-e5b2-479c-a382-be96d6499c68 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-450-881/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44536-2014-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.29.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 8 d.       Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Burdulienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaclovo Pauliko,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo J.

R. (J. R.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5254-592/2015 pagal ieÅ¡kovo Č. B. (Č. B.) ieÅ¡kinį atsakovui J. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. D.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                  I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Č. B. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo J.

R. 25 290 Lt skolos, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2010 m. vasario 1 d. trečiasis asmuo V. D. paskolino atsakovui J. R. 25 290 Lt. Atsakovas pasirašė skolos raÅ¡telį, kuriame įsipareigojo grÄ Å¾inti 25 290 Lt trečiajam asmeniui pareikalavus. 2014 m. liepos 2 d. V. D. sudarė su ieÅ¡kovu reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kuriÄ perleido ieÅ¡kovui 25 290 Lt reikalavimo teisę į atsakovÄ .

IeÅ¡kovas 2014 m. liepos 4 d. iÅ¡siuntė atsakovui raginimÄ grÄ Å¾inti skolÄ , bet atsakovas skolos negrÄ Å¾ino.Atsakovas J. R. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad paskolos raÅ¡telyje nurodyta pinigų suma atsakovui buvo perduota.            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 7 324,49 Eur skolos, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ 7 324,49 Eur sumÄ nuo 2014 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 219,82 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje atsakovas pripažino skolos raÅ¡telio sudarymo aplinkybes, tačiau nurodė, jog pinigai turėjo bÅ«ti perduoti kitam asmeniui, o ateityje atsakovas tikėjosi juos gauti.Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje reikÅ¡mingos aplinkybės, kad skolos raÅ¡telio originalas yra pas ieÅ¡kovÄ , atsakovas ir neginčija, kad rašė šį raÅ¡telį, tačiau teigia, kad ne jam buvo perduoti pinigai, o kitam asmeniui, nes su pradiniu kreditoriumi tuo metu juos siejo geri santykiai ir buvo dažnai skolinamasi.

Teismas pažymėjo, kad atsiliepime atsakovas Å¡ios aplinkybės nenurodė, o teigė, kad pagal tokį raÅ¡telį pinigai nebuvo perduoti. Be to, atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jo nurodytÄ aplinkybę, jog pinigai buvo perduoti kitam asmeniui. Trečiasis asmuo teigia, kad ginčo sumÄ pagal skolos raÅ¡telį perdavė pačiam atsakovui, iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ragino atsakovÄ grÄ Å¾inti skolÄ (aplinkybės, kad buvo raginamas grÄ Å¾inti skolÄ , atsakovas ir neginčijo).

Skolos raÅ¡telyje, kurį rašė pats atsakovas, įraÅ¡ytas žodis „pasiskolinau“ arba verčiant iÅ¡ rusų kalbos pažodžiui „paėmiau į skolÄ â€œ atitinka bÅ«tÄ jį, o ne esamÄ jį ar bÅ«simÄ jį laikÄ lingvistine prasme.Taigi nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumos pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog pagal paskolos raÅ¡telį V. D. faktiÅ¡kai skolino pinigus atsakovui, todėl pastarasis privalo grÄ Å¾inti gautÄ sumÄ .

IeÅ¡kovas reikalavimo perleidimo sutarties, kuri nėra ginčijama ir yra galiojanti, pagrindu pagrįstai reikalauja priteisti paskolos sumÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas J. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles tokio pobÅ«džio bylose, nepagrįstai perkeldamas pinigų perdavimo fakto įrodinėjimÄ atsakovui.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad vienos Å¡alies paaiÅ¡kinimai nėra pakankamas įrodymų Å¡altinis sprendžiant Å¡alių ginÄÄ . Be to, teismas neteisingai aiÅ¡kino skolos raÅ¡telio turinį. Ginčo skolos raÅ¡telyje nurodyta formuluotė „pasiskolinau“ tiek pagal lingvistinę Å¡io žodžio prasmę, tiek Å¡alių tikrųjų ketinimų prasme neduoda pagrindo konstatuoti, kad paskolos sumos perdavimo ir gavimo faktai įvyko raÅ¡telio pasiraÅ¡ymo metu. Ginčijamame skolos raÅ¡telyje nėra nurodytas pinigų perdavimo faktas, todėl teismas nepagrįstai Å¡io fakto buvimÄ siejo su atsakovo teise ginčyti reikalavimo perleidimo sandorį.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Č. B. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo nenaikinti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados   Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo, teismui nustatant paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktÄ .

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas Å¡ias taisykles pažeidė.Byloje nustatyta, kad 2010 m. vasario 1 d. apeliantas pasirašė skolos raÅ¡telį, kuriame nurodė, kad pasiskolino iÅ¡ V. D. 25 290 Lt; pinigus įsipareigojo grÄ Å¾inti jam pareikalavus.Pirmosios instancijos teismas, prieidamas iÅ¡vadÄ , kad pinigai apeliantui buvo perduoti, atsižvelgė į tai, kad skolos raÅ¡telio originalÄ turėjo kreditorius; kad paskolos davėjas (byloje trečiasis asmuo) parodė, jog pinigus perdavė pačiam apeliantui; kad skolos raÅ¡telyje pavartotas žodis „pasiskolinau“ atitinka bÅ«tÄ jį, o ne esamÄ jį ar bÅ«simÄ jį laikÄ .

Taigi, teismas, padarydamas apelianto ginčijamÄ iÅ¡vadÄ , rėmėsi ne tik kitos Å¡alies (proceso dalyvio) paaiÅ¡kinimais, bet ir kitomis paminėtomis aplinkybėmis.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino skolos raÅ¡telio turinį.Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju Å¡alys (paskolos gavėjas ir paskolos davėjas) nepasirašė raÅ¡ytinės paskolos sutarties, o paskolos gavėjas (apeliantas) vienasmeniÅ¡kai pasirašė ir iÅ¡davė paskolos raÅ¡telį, kuriame nurodė pasiskolinęs iÅ¡ trečiojo asmens raÅ¡telyje nurodytÄ sumÄ .Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad materialioji teisinė paskolos raÅ¡telio reikÅ¡mė reiÅ¡kiasi tuo, kad jame raÅ¡tu yra iÅ¡reikÅ¡ta vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių (paskolos gavėjo) valia, jis iÅ¡duodamas kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neiÅ¡reikÅ¡tos raÅ¡ytine forma, egzistavimÄ .

Toks dokumentas suponuoja iÅ¡vadÄ dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymÄ , o jų buvimas pas skolininkÄ yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430).Taigi, atsižvelgiant į tai, kad paskolos raÅ¡telio originalÄ nagrinėjamu atveju turėjo kreditorius, kad paskolos raÅ¡telyje apeliantas nurodė pasiskolinęs iÅ¡ trečiojo asmens ginčo sumÄ (kas lingvistine prasme ir reiÅ¡kia pinigų gavimo fakto patvirtinimÄ ), pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ spręsti, kad pinigai apeliantui buvo perduoti, t. y. paskolos sutartis sudaryta.Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

           Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                       Teisėjai                                                                                                              RÅ«ta Burdulienė                                                                                                              Vilija Mikuckienė                                                                  Vaclovas Paulikas