0517d850-e24f-435d-b630-c3eabc053d1b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                                                       Baudžiamoji byla Nr.1-2740-655/20014Proceso Nr. 1-13-1-00794-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.8.3.; 1.2.9.8. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 16 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė,sekretoriaujant Eglei Juodvalkytei, V.

M., Benediktai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,nedalyvaujant gynėjui (kaltinamasis gynėjo atsisakė),nukentėjusiojo nepilnamečio atstovei V. U.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyjeiÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. M., gim. (duomenys neskelbtini), Jurbarke a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iÅ¡silavinimas – aukÅ¡tasis neuniversitetinis, vedęs, dirbantis UAB „A.“ sistemų administratoriumi, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 163 straipsnyje, padarymu.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : M. M. nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatÄ bei piktnaudžiavo tėvo teisėmis. Nusikalstamos veikos padarytos esant Å¡ioms teismo nustatytoms aplinkybėms: 2014-03-23, apie 10.00 val., prie Akmenės upės, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje sodyboje, M. M. tyčia kumščiu sudavė smÅ«gius mažamečiui sÅ«nui E. M. per galvÄ , suėmęs nukentėjusįjį už kaklo, iÅ¡sivedė jį į laukymę, esančiÄ Å¡alia sodybos. Ten spyrė pastarajam į pilvÄ ir tarpukojį, kelis kartus pakėlęs metė ant žemės, sudavė smÅ«gius rykÅ¡te, smaugė.

Grįžus namo, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), GrigiÅ¡kėse, Vilniuje, vertė nukentėjusįjį E. M. daryti 1000 atsispaudimų. Nukentėjusiajam nustojus daryti atsispaudimus, spyrė į lytinių organų sritį. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , M. M. 2014-03-25, bute adresu (duomenys neskelbtini), GrigiÅ¡kėse, Vilniuje, smaugė mažametį sÅ«nų E., kumščiu sudavė smÅ«gius į galvÄ , paėmęs peilį grasino nupjauti „kiauÅ¡inius“, sudavė ranka į pilvÄ ir grasino nukentėjusįjį muÅ¡ti stipriau, jei pastarasis mokykloje pasakys apie smurtÄ .

Tokiu bÅ«du fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždydamas nukentėjusįjį, M. M. 27 trauminiais poveikiais, mažamečiui E. M. padarė daugybines poodines kraujosruvas veide, kakle, krÅ«tinėje, pečių srityje, kairės alkÅ«nės srityje, deÅ¡inio klubo srityje, Å¡launyse, blauzdose, kairės kirkÅ¡nies bei gaktos srityje, kapÅ¡elio srityje. Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. M. pripažino savo kaltę ir paaiÅ¡kino, kad konfliktai su sÅ«numi prasidėjo 2011 m. vasarÄ , nes Å¡is, bÅ«damas 10 metų, iÅ¡ namų pavogė 6000 litų, skirtų automobiliui ir pasakė, kad juos iÅ¡leido parduotuvėje.

Tada sÅ«nus gavo diržu per užpakalį. BÅ«davo ir smulkių vagysčių, nes E. vogė ir iÅ¡ sesės, ir iÅ¡ močiutės. 2013 m. rugpjūčio mėnesį atostogaujant prie jÅ«ros, E. iÅ¡ giminaičio piniginės paėmė apie 2 tÅ«kst. litų grynųjų, pavogė kelias kredito korteles, vienos kortelės „pin“ kodÄ . SekančiÄ dienÄ , išėjęs į parduotuvę, iÅ¡sigrynino 4 tÅ«kst. litų iÅ¡ giminaičio sÄ skaitos. PraÅ¡omas atiduoti likusius pinigus, prisipažino, kad nunešė po balkonu ir užkasė.

Nurodytoje vietoje rado kredito korteles ir PIN kodus, dalį pinigų, kuriuos atidavė kaltinamojo pusbroliui. Po Å¡io incidento kreipėsi į nepilnamečių vaikų pareigÅ«nus GrigiÅ¡kėse, nes E. sukÅ«rė istorijÄ , kad jį mokykloje muÅ¡a, atiminėja pinigus. Patikėję E., kartu su pareigÅ«nais ieÅ¡kojo reketuotojo, bet E. sakė, kad jo nepažįsta. Jis ir toliau melavo, o vienÄ dienÄ pasakė, kad jo niekas nereketavo. E. visada gaudavo dienpinigių, todėl jam pinigų netrÅ«ko. Svarstė, kad reikia į psichologus kreiptis, bet E. mokėsi gerai, tačiau mušė mergaites.

Å ių metų vasario mėnesį E. apsivogė „I.“ parduotuvėje. Kovo mėnesį su sÅ«numi plaukė baidarėmis, per iÅ¡vykÄ Å¡nekėjo su E. dėl jo vagysčių. Po žygio, tvarkant turizmo sodybÄ , pamatė, kaip E. narÅ¡o po svetimÄ kuprinę, todėl mostelėjo jam delnu per veidÄ . Klausiamas, kodėl taip daro, jis sakė, kad kažkÄ atneÅ¡ti paprašė giminaičiai. Patikrinęs sÅ«naus kiÅ¡enes, rado apie 100 litų, už lovos rado užkiÅ¡tus dar 50 litų. Atėję giminaičiai apžiÅ«rėjo savo pinigines, vieni pasakė kiek trÅ«ksta, kiti negalėjo pasakyti.

Sūnui sakė, kad jeigu jis vogs, atspardys tarpkojį, suėmęs E. už sprando, nusivedė už sodybos. Jis priešgyniavo, sakė, kad nieko nedarė, todėl kumščiavo sūnui per šonus. E. kaip ir su šypsena, sakė, kad daugiau taip nedarys, tuomet basa koja spyrė jam į tarpukojį, bet neskaudžiai, nes nestipriai. E. klupo ant žemės, raitėsi, todėl pagrasino, jog muš, kol šis visko nepapasakos. E. buvo sakęs, kad vagia dėl to, kad nori „būti kietas“, todėl liepė jam sportuoti ir šis lanko karate treniruotes.

Kai grįžo iš žygio, pasakė E., kad jis turi padaryti 1000 atsilenkimų. Peiliu sūnui negrasino, tik pasakė: „jeigu tau už vagystes kiaušinius nupjaučiau tau lengviau būtų?“. Dėl sūnaus vagysčių buvo neviltyje, jo iš pasitenkinimo nedaužė, o fizines bausmes naudojo kaip auklėjimo priemonę. E. nesmaugė, tik kai vedėsi už sodybos, buvo suėmęs kaklo. Dalis mėlynių, kurios nurodytos kaltinime, galėjo būti padarytos baidarių žygio metu. Be to jis mėgdavo kumščiuotis tiek namie, tiek mokykloje.

Kai paskambino iš sūnaus mokyklos, kaltinamasis pripažino, kad sūnų auklėjo panaudodamas fizines bausmes, nes šis vėl vogė. Mokyklos psichologas sakė, kad tik E. pasakojo apie bendravimo problemas, bet jis nieko nekalbėjo su vaiku apie vagystes. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad jie su žmona negauna jokios realios pagalbos, niekas negali pasakyt kodėl jis vagia, visi sako - problemos šeimoje. Šeimoje dar yra dukra, su ja santykiai geri. Sūnus dabar gyvena pas močiutę.

Pradėjus ikiteisminį tyrimÄ buvo iÅ¡sikėlęs iÅ¡ namų, bet kai sÅ«nus pareiÅ¡kė, kad namo nebenori, kad mama bloga, jam buvo leista grįžti į namus. Žmona lanko sÅ«nų, jis taip pat nori bendrauti su sÅ«numi, nes situacija tik blogėja. BÅ«damas priežiÅ«ros centre, sanatorijoje sÅ«nus sužinojo daug savo teisių, todėl visus pradėjo „siuntinėti“. Nuo 2011 m., dėl E. vagysčių, pagalbos kreipėsi į gimines, bendradarbius. Visi sakė, kad fizinės bausmės užtenka vienÄ kartÄ ir viskas susitvarkys.

Iki sÅ«naus vagysčių, jų santykiai buvo geri, kartu leisdavo laisvÄ laikÄ , veždavo į karate bÅ«relį, lankydavosi mokykloje, tikrindavo jo namų darbus. E. turėjo įvairių svajonių, jam patikdavo geografija, istorija, siÅ«lė iÅ¡mokti grot gitara, nes jis sakė, kad nori bÅ«t populiarus, todėl ir pats pradėjo mokytis. Jis labai daug skaitydavo knygų, televizoriaus beveik nežiÅ«rėdavo. Dabar jo nekontroliuoja, dėl visko tariasi su žmona, po to žmona tariasi su močiute. Jau Å¡iais mokslo metais močiutė jam davė 40 Lt ekskursijai, bet E. jų nepadavė mokytojai, o mamai melavo, kad padavė, vasaros atostogas E. leido su močiute.

Su socialiniais darbuotojais bendradarbiauja, tačiau jie teigia, „kad E. niekuo negali padėt, nes laukia kol teismas pasibaigs“. Atsakydamas į Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės klausimus, kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad vykstant teismo procesui su E. susitaikė, Å¡is sakė, kad nori grįžt namo, todėl jam pasakė, kad jis pats turi paskambint V., nes ji tėvų neklausys, jis pažadėjo tai padaryti, tačiau paklausus, apie žinias iÅ¡ V., jis atsakydavo, kad V. nekėlė ragelio. Kai bÅ«damas namuose E. paliko telefonÄ , kaltinamasis jį patikrinęs pamatė, kad jokių skambučių V. nėra.

E. aiÅ¡kina, kad nori grįžti į namus, tačiau jo veiksmai kitokie. Vykstant teismo procesui E. iÅ¡ močiutės pavogė brendžio butelį ir kÅ«rė įvairias istorijas, kaip tas butelis atsirado jo kuprinėje. Po Å¡io įvykio, socialinių darbuotojų klausė kÄ daryti, tačiau globos ir rÅ«pybos centre tÄ brendžio pasiėmimÄ trakuoja kaip pasiėmimÄ iÅ¡ savo Å¡eimos savo reikmėms, o ne kaip vagystę. Tų specialistų yra labai daug, tačiau jie nieko konkrečiai nepasako kÄ reikia daryti, kad pasibaigtų tos vagystės. Specialistų konsultacijas ir kursus lanko, nes kitaip negaus vaiko.

Situacija kuo toliau, tuo labiau blogėja, nes vaikas vis daugiau laiko praleidžia ne namuose ir vos iÅ¡girdęs jam nepatogų klausimÄ , E. pareiÅ¡kia, kad grįžti į namus nenori. Dėl Å¡eimoje susiklosčiusios situacijos ir santykių su sÅ«numi labai iÅ¡gyvena. Gailisi, kad nesusivaldydavo ir bausdavo sÅ«nų fizinėmis bausmėmis.              Liudytoja S. M. teismui paaiÅ¡kino, kad susitikimų metu E. apie tėvÄ nekalba, nebent ji ar sesė paklausia. Iki vagysčių, E. santykiai su tėvu buvo normalÅ«s, jie daug kur važiuodavo kartu.

Sutinka, kad per baidarių žygį sutuoktinis negerai elgėsi. Vagysčių buvo ir iki žygio. Jis iÅ¡ namų pinigus neÅ¡davo, vogė iÅ¡ močiučių, tačiau Å¡ios slėpė, todėl buvo keista, kad sÅ«nus vogė ir iÅ¡ ,,I.“ parduotuvės. E. yra tinginys, nei vieno bÅ«relio jis nelankė ilgesnį laikÄ , iÅ¡skyrus karate, kur į treniruotes vežiodavo tėvai. Dabar jam labai auga svoris, todėl jį veža pas gydytojus. SÅ«nus vartojo raminamuosius, jis nebelanko karate treniruočių.

VienÄ kartÄ per savaitę eina į policijos klubÄ , pas psichologus. Jis ir su močiute nekalba apie tai kas jam nepatinka. E. pasakodamas labai daug meluoja. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja iÅ¡samiai papasakojo apie sÅ«naus melagysčių atvejus, apie bendravimo su sÅ«numi aplinkybes, apie vasaros atostogas. Vertindama sutuoktinio ir sÅ«naus santykius, liudytoja akcentavo, kad tėvas pasielgė netinkamai, bet ji supranta, kodėl jis taip pasielgė. E. neturi kritiÅ¡ko požiÅ«rio į incidentÄ , jam nėra autoritetų, jokie žodžiai jo neveikia.

Jis tiesiog neÅ¡neka temomis, kurios jam nepatinka. E. nėra draudžiama dalyvauti tarptautinėje programoje, nes jis sakė, kad nori dalyvauti, tačiau savo noro sÅ«nus nemotyvuoja. Liudytoja mano, kad keturiolikmetis jau turi mokėti argumentuoti savo norus. Vertindama situacijÄ susiklosčiusiÄ namuose, liudytoja nurodė, kad E. kaltas dėl to, kad vogė iÅ¡ žmonių ir iÅ¡ parduotuvės, todėl jam buvo apribotos vasaros atostogų pramogos.E. M. apklausiamas teismo posėdyje nurodė, kad konfliktas su tėčiu buvo dėl to, kad jis pavogė pinigų, todėl tėtis prieÅ¡ jį pakėlė rankÄ .

Iki tol irgi buvo nusikaltęs, paėmė pinigų, todėl buvo nubaustas. Norėdamas atkerÅ¡yti už tai, kad yra muÅ¡amas, vogė. Tėtis jį muÅ¡davo ir už tai, kad gaudavo blogÄ pažymį, kad namų darbų nepadarydavo. Dabar jau supranta, kad gavosi užburtas ratas, todėl abu su tėčiu turėtų jį nutraukti. Su tėčiu kalbėjosi, jau buvo susitaikęs su tėvais, tačiau jie jam vėl pamelavo. PrieÅ¡ tai kerÅ¡ijo dar dėl to, kad tėtis meluoja močiutei ir liepia jam meluot.

Sako, kad juo pasitiki, bet vis tiek tikrina telefono skambučius. Dabar vėl keršija tėvams už tai, kad tėvai jam nepasakė, kad vyksta teismo procesas, apie kurį jis sužinojo iš močiutės. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, E. M. paaiškino, kad dabar jis gyvena pas močiutę, ten dar gyvena senelis ir šuo, ten turi savo kambarį. Mama su tėčiu jo nelanko, kartais su mama išvažiuoja pasivaikščiot, o tėtis neatvažiuoja. Su sese bendrauja mokykloje ir telefonu.

Sugrįžti į namus nenorėtų, nes jie vėl meluoja. Pripažino, kad pats taip pat pameluoja, nes taip iÅ¡eina. Tėvai jam taip padarė, todėl jam „nervai nelaiko“. Po teismo buvo susitikę su tėčiu, jis sakė, kad viskÄ užmirÅ¡, kad galės vienas kitu pasitikėti, kalbėjo apie kiÅ¡enpinigius, užėjo pavalgyt į blyninę, po to nuvežė namo. Savaitgaliais važiuodavo į sodybÄ pas kitÄ močiutę, paskutinį kartÄ važiuodami barėsi dėl sesės, iki tol nesibarė.

Tėvai klausė ar jis nori grįžt namo, sakė jeigu nori, tai pats turi skambinti atstovei. Prašė skambinti beveik kiekvienÄ vakarÄ , nes norėjo, kad jis greičiau grįžtų. Norėjo grįžti namo, nes manė, kad tėtis bus su juo atviras, pasitikės, tačiau jis ir toliau nepasitiki. Dabar yra piktas, liÅ«dnas, norėjo susitaikyt, o dabar ne. Bijo tėčio, tačiau negali paaiÅ¡kint kodėl, Å¡iek tiek apie tai su tėčiu kalbėjosi, jis sakė, kad nereikia jo bijot, bet dabar juo netiki.

Po paskutinio konflikto tėtis skambino, klausė dėl ko viskas įvyko, prašė, kad paraÅ¡ytų jam elektroniniu paÅ¡tu ir viskÄ paaiÅ¡kintų, pasakytų kÄ jis turi pakeisti ir sakė, kad nebijotų. Mama irgi to prašė, todėl abiem parašė vienÄ elektroninį laiÅ¡kÄ Ä¯ kurį gavo atsakymÄ , tačiau atsakymas jo netenkino. Norėtų gyventi pas močiutę, su kuria beveik nekonfliktuoja, dėl to yra tvirtai apsisprendęs. Močiutės pinigus vogė vienÄ kartÄ , su ja viskÄ iÅ¡sprendė gražiai, pasikalbėjo.

Jis taip pat yra kaltas, kad namuose susiklostė konfliktinė situacija. Jeigu du žmonės pripažįsta, kad jie abu kalti, jie susitaiko. Atsakydamas į klausimus, E. M. paaiÅ¡kino, kad mokykloje jį suerzino klasės draugai, todėl jis su jais pykosi, pastÅ«mė mergaitę ir Å¡i trenkėsi į sienÄ . Nežino ar smarkiai, bet mama sakė, kad jai reikėjo gydytojų pagalbos. Tokio savo elgesio nepateisina. Atsakydamas į kaltinamojo klausimus, E. M. neigė vogęs pinigus iÅ¡ senelio. Vogė pinigus pas tėvus, nes norėjo atkerÅ¡yti.

Kai iÅ¡ tėvų negalėjo paimti, paėmė iÅ¡ močiutės nes kerÅ¡ijo tėčiui, imdamas iÅ¡ parduotuvės taip pat kerÅ¡ijo tėčiui. Apie tai, kad blogai daro ir sau, nepagalvojo. Kai tėtis susierzina, muÅ¡a jį, o kai susierzina jis, taip pat muÅ¡a kitus. Dabar tėvai fizinės jėgos nebenaudoja, tačiau jis nejaučia, kad tėvai juo rÅ«pintųsi. Nežino ar nori, kad tėtis bÅ«tų nubaustas, nes yra pasimetęs tarp jausmų. Norėtų iÅ¡mokti ramiau į viskÄ reaguot, nekerÅ¡tauti.

Supranta, kad ne visi norai pildosi. Myli močiutę, sesę, mamÄ , o dėl tėčio yra pasimetęs.Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo E. M. detaliai nurodė jo sumuÅ¡imo aplinkybes, todėl teismo posėdžio metu tokie klausimai užduodami nebuvo (b. l. 18-21).Vaiko teisių tarnybos atstovė Vaida Ubartaitė teismui nurodė, kad Paramos vaikams centro specialistai nustatė, kad nepaisant konsultacijų ir mokymų, tėvai ir toliau emociÅ¡kai smurtauja prieÅ¡ vaikÄ : daro jam spaudimÄ dėl gyvenamosios vietos pasirinkimo, neatsižvelgia ir nesupranta jo poreikių, iÅ¡lieka negatyvus požiÅ«ris į sÅ«nų.

Tėvai nemato savo atsakomybės ir įtakos vaiko sveikatai, ir netgi nesvarsto savo auklėjimo priemonių pasekmių sÅ«naus elgesiui ir savijautai. Dėl patirto fizinio smurto nuo tėvo praeityje ir Å¡iuo metu vykstančio emocinio smurto vaiko atžvilgiu, ypač pablogėjo E. psichologinė bÅ«sena, jis iÅ¡gyvena stresÄ , jam sunkiau susikaupti, mokytis, atsirado įvairių baimių ir nerimo. E. M. charakteristikoje nurodoma, kad dviejų mergaičių atžvilgiu jis panaudojo smurtÄ , jas pastÅ«mė.

Kai mokyklos atstovai norėjo pasikalbėti su močiute, iÅ¡ tėvų pusės buvo griežtas pareiÅ¡kimas neteikti informacijos tretiesiems asmenims. Visų specialistų pozicija yra tokia, kad bendravimas labai formalus ir pagalba iÅ¡ tėvų pusės nėra priimama. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, atstovė nurodė, kad mano, jog padėtis pasikeistų, jeigu nebÅ«tų įtampos tarp tėvų ir sÅ«naus, nes tėvai per visÄ tÄ laikotarpį labai mažai jį lankė, jis nejaučia tėvų dėmesio.

Tėčiui buvo skirta kardomoji priemonė- nebendrauti su vaiku, tačiau mama atvažiuoja retai, neteikia vaikui iÅ¡laikymo, o tėtis gali perduoti žinutę per mamÄ . Nereikia, kad tėvai paklustų jam, reikia atrasti bÅ«dÄ kaip prie jo prieiti, nereikalaujant. Psichologinė pagalba teikiama ir tėvams, ir E., tačiau tėvai jos nepriima. Smurtas iÅ¡ tėvų pusės nebuvo vienkartis, tai buvo nuolatinis smurtas vaiko atžvilgiu. Kitaip tariant, tokia kontrolė ir toks auklėjimo bÅ«das bei tokios priemonės, yra visų E. reakcijų pasekmė.

Po smurtinio atvejo vaikas buvo sanatorijoje, vaiko raidos centre, jo psichologinė, emocinė bÅ«klė buvo pablogėjusi. Å iai dienai sunku pasiÅ«lyt iÅ¡eitį, bus svarstomas klausimas dėl tolimesnės vaiko priežiÅ«ros, tačiau yra rekomendacijos, kad vaikas dar negali grįžti į Å¡eimÄ , nes tarpusavio ryÅ¡ys nėra atstatytas. Liudytoja apklausta S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba GrigiÅ¡kių „Š.“ gimnazijoje mokytoja ir 7 B klasės auklėtoja. 2014-03-27, antros pamokos metu, apie 9.00 val. pastebėjo mėlynę ant auklėtinio E. M. veido.

Ji pasiteiravo, kas atsitiko ir vaikas paaiškino, kad jis savaitgalį su tėvu plaukė baidarėmis ir atsitrenkė į medį. Tada ji nedelsiant pranešė Grigiškių „Š.“ gimnazijos socialinei pedagogei D. P.. (b. l. 28-29). Liudytoja apklausta D. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dirba Grigiškių „Š.“ gimnazijoje socialine pedagoge. 2014-03-28, apie 10.30 val., 7 B klasės auklėtoja S. M. jai pranešė, kad pastebėjo mėlynes ant mokinio E. M., gim. 2000-09-04, veido. Tada ji pasikvietė mokyklos psichologę L.

Ž. į savo kabinetÄ ir papasakojo apie mėlynes ant E. M. veido. Nusprendė pasikvieti mokinį pasikalbėti. Mokinys teigė, kad savaitgalį plaukė baidarėmis ir jis atsitrenkė į medį. Tačiau ant veido matėsi pirÅ¡tų atspaudai (mėlynės). Mokinio pateikta versija jos neįtikino, todėl mokinį nusivedė pas mokyklos slaugytojÄ . Pastaroji apžiÅ«rėjusi mėlynes patvirtino, kad ant mokinio veido yra pirÅ¡tų atspaudai. Tada paskambino E. M. mamai S. M.. Pasakiusi, kad skambina dėl mėlynių ant E. veido, pastaroji telefono ragelį perdavė tėvui M.

M.. Tėtis pokalbio metu patvirtino, kad savaitgalį jie plaukė baidarėmis ir kad E. prasikalto ir vienas iÅ¡ tėvo auklėjimo bÅ«dų yra fizinis smurtas, t.y. paėmė savo ranka vaikui už smakro. Pokalbio metu M. M. buvo informuotas, kad bus kreipiamasi į vaiko teisių tarnybÄ ir policijÄ (b. l. 30-31).Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir kritiÅ¡ko savo elgesio vertinimo, jo kaltę padarius įkaltintas nusikalstamas veikas taip pat patvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga. 2014-03-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo akte yra užfiksuota, kad E. M. laikinai apgyvendintas BÄ® Vilniaus miesto krizių centro Paramos vaikams ir Å¡eimai tarnyboje, adresu A.

K. g. 129, Vilniuje, nes namuose yra muÅ¡amas tėvo (b. l. 24, 34).2014-03-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1039/14(01), užfiksuota, kad E. M. padarytos daugybinės poodinės kraujosruvos veide, kakle, krÅ«tinėje, pečių srityje, kairės alkÅ«nės srityje, deÅ¡inio klubo srityje, Å¡launyse, blauzdose, kairės kirkÅ¡nies bei gaktos srityje, kapÅ¡elio srityje, galimai tiriamojo nurodytu laiku (2014-03-23), paveikus kietais bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais.

Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 27-iais trauminiai poveikiais. Sužalojimai padaryti vienos rÅ«Å¡ies daiktais. Kraujosruvos kairiame žande prie ausies, kairės kirkÅ¡nies srityje ir kapÅ¡elio srityje galėjo atsirasti nuo smÅ«gių sudavimų; kraujosruva deÅ¡inio klubo srityje galėjo atsirasti atsitrenkiant į kietÄ pavirÅ¡ių; kitos kraujosruvos bÅ«dingos pirÅ¡tų suspaudimams. (b. l. 26).2014-03-31 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsagios skyriaus akte, užfiksuota, kad 2014-03-28 priėmimo Vilniaus seniÅ«nijoje metu, telefonu paskambinusi GrigiÅ¡kių ,,Å .“ soc. pedagogė D.

P. pranešė, jog ant mokinio veido pastebėjo hematomas ir turi įtarimų, kad berniukÄ galėjo sumuÅ¡ti jo tėvas. Po kurio laiko telefonu paskambinusi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus prevencijos poskyrio specialistė V. S. informavo, kad vyksta į GrigiÅ¡kių ,,Å .“ gimnazijÄ dėl anksčiau minėto praneÅ¡imo. (b. l. 36).2014-04-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Å eimos aplankymo akte Nr. A715-1985/14 (2.13.2.11-AD15), užfiksuota, kad M.

M. įspėtas, kad smurto prieÅ¡ vaikus naudoti negalima, tačiau vyras ir toliau tvirtino, kad sÅ«nus pats prisiprašė. Sutuoktiniams patarta kreiptis pagalbos į psichologus, lankyti pozityvios tėvystės kursus. (b. l. 37-38).Vertindamas kaltinamÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , teismas atkreipia dėmesį į tai, kad M. M. neteistas (b. l. 84), administracine tvarka baustas (b. l.53,), VÅ Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 92); Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas. (b. l. 49, 91);

VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 90). Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtina kaltinamajam M. M. pareikštus kaltinimus. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 163 straipsnį, kadangi jis mušdamas bei kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo mažametį, piktnaudžiavo tėvo teisėmis fiziškai ir psichiškai gniuždydamas sūnų E. M..Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, ir nuoširdžiai dėl to pergyvena.

AiÅ¡kindamas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir priežastis, kaltinamasis teismui iÅ¡samiai nurodė sÅ«naus netinkamus poelgius, dėl kurių jis prarado savitvardÄ ir nuosekliai nurodė priežastis, dėl kurių jis panaudojo fizines bausmes, kodėl ir kokio tikslo siekdamas grasino. Teismas neturi pagrindo netikėti nuoÅ¡irdžiais kaltinamojo paaiÅ¡kinimas apie tai, kad jis, siekdamas jog ateityje sÅ«nus nedarytų nusikalstamų veikų ir patirdamas didžiulę gėdÄ prieÅ¡ sÅ«naus apvogtus artimuosius ir draugus, pasirinko netinkamÄ auklėjimo priemonę t.y. fizinį ir psichologinį smurtÄ ir „perlenkė lazdÄ â€œ.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis visiÅ¡kai suvokia savo nusikalstamos veikos pasekmes ir specialistų pagalba stengiasi atstatyti santykius su sÅ«numi. PadarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kaltinamÄ jį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam Å¡velnesnę bausmę, negu BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kadangi teismo vertinimu, straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas (BK 54 str.).

Parinkdamas Å¡velnesnę bausmės rūšį kaltinamajam, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis dirba, turi teisėtÄ pragyvenimo Å¡altinį, augina ir rÅ«pinasi dar vienu mažamečiu vaiku, pripažįsta smurto proveržį ir stengiasi juo atsikratyti. Visa tai rodo, kad kaltinamasis siekia taisytis. Kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina galioti.Daiktinių įrodymų, civilinių ieÅ¡kinių byloje nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje ir skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę. M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnyje ir skirti vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės apribojimÄ vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Å is įpareigojimas turi bÅ«ti įvykdytas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 722 str.).              IÅ¡aiÅ¡kinti, M. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.             Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina galioti.

Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                 Ainora Kornelija Macevičienė