AS-444-97-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS444-97/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01053-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. K. ir I. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. K. ir I. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus dėl akto ir registracijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme 2012 m. spalio 19 d. gautas (išsiųstas paštu 2012 m. spalio 16 d.) pareiškėjų S. K. ir I. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. Ž4-448 „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų tikslinimo Druskininkų mieste“.

Pareiškėjai prašo teismą atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodo, kad apskundimo terminą praleido, nes jiems nebuvo žinoma ir suprantama, kad po kadastrinių duomenų sutikslinimo neteks privažiavimo prie savo žemės sklypo, kad jiems priklausančios komunikacijos atsidurs svetimame žemės sklype. Šios aplinkybės paaiškėjo tik 2012 m. spalio 5 d., kai iš kaimyninio žemės sklypo savininkės gavo prašymą „Dėl sutikimo pirkti įsiterpusį žemės plotą“. Apie susidariusias aplinkybes raštu užklausė Druskininkų žemėtvarkos skyrių. 2012 m. spalio 10 d. paštu buvo pateiktas atsakymas, iš kurio suprato, kad, tvirtinant jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2010 m. gruodžio 3 d. buvo priimtas ginčijamas įsakymas. Taip pat nurodė, kad jie augina mažą vaiką, o S. K. turi neįgalumą, kas taip pat sąlygojo nesavalaikį susidariusios situacijos suvokimą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 15 nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo dėl termino atnaujinimo ir atsisakė pareiškėjų skundą priimti.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-467/2011, 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-753-11 nurodė, jog laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises. Atsižvelgdamas į tai pažymėjo, kad iš NŽT Druskininkų skyriaus pateiktos informacijos, taip pat pridėtos NŽT Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. Ž4-448 „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų tikslinimo Druskininkų mieste“ kopijos matyti, kad ginčijamas įsakymas S. K. kartu su žemės sklypo planu ir priedais buvo įteiktas asmeniškai jam pasirašant 2010 m. gruodžio 10 d. Pareiškėjo S. K. parašas ant skundžiamo įsakymo patvirtina, kad jis su ginčijamu įsakymu susipažino 2010 m. gruodžio 10 d. Taip pat, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja I. K. – yra pareiškėjo sutuoktinė, kartu veda bendrą ūkį, vertino, kad ji apie ginčijamą įsakymą sužinojo tą pačią dieną. Ši data ir laikytina pareiškėjų sužinojimo apie šį teisės aktą diena, nuo kurios skaičiuotinas vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminas, kuris paduodant skundą buvo praleistas.

Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys, kad jie augina mažą vaiką, o S. K. turi neįgalumą, kas taip pat sąlygojo nesavalaikį susidariusios situacijos suvokimą, nelaikytinos svarbiomis, objektyviomis ir nuo pareiškėjų valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, dėl kurių nebuvo galimybės laiku pateikti skundo teismui.

III. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Nurodo, kad terminą praleido, nes nesuprato, kad po kadastrinių duomenų sutikslinimo neteks privažiavimo prie savo žemės sklypo, kad jiems priklausančios komunikacijos atsidurs jiems nepriklausančiame žemės sklype. Teigia, kad tiek matavimus atlikę specialistai, tiek Druskininkų žemėtvarkos skyriaus darbuotojai patikino, kad tiek privažiavimas, tiek žemės sklypo dalis, kurioje įrengtos komunikacijos priklauso pareiškėjams. Be to ir žemės sklypo plane įvažiavimas yra pažymėtas, kaip pareiškėjų sklypo dalis.

Nurodo, kad apie susidariusias aplinkybes raštu užklausė Druskininkų žemėtvarkos skyrių. 2012 m. spalio 10 d. paštu buvo pateiktas atsakymas, iš kurio suprato, kad, tvirtinant jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2010 m. gruodžio 3 d. buvo priimtas ginčijamas įsakymas. Ir tik gavę nurodytą raštą sužinojo apie galimai pažeistas teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria neatnaujintas skundo padavimo terminas ir atsisakyta priimti pareiškėjų skundą.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nurodo, jog jeigu specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamu atveju matyti, jog specialaus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nurodo, jog sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog terminai gali būti atnaujinti tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad jie praleisti dėl objektyvių, svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS15- 90/2005).

Pažymėtina, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama užtikrinti teisinių santykių stabilumą, kitos teisinio santykio šalies teisinės padėties apibrėžtumą. Teismui, proceso dalyviams ar kitiems asmenims pažeidus įstatymų reglamentuotą proceso tvarką, taip pat ir procesinius terminus, neretai kyla tiesioginės ar netiesioginės procesinės pasekmės, paliečiančios dalyvaujančių byloje asmenų teises ar pareigas. Todėl asmeniui, praleidusiam įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, paprastai turi kilti neigiama pasekmė – jo skundą turi būti atsisakyta priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teisėjų kolegija patikrinusi bylos duomenis sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjams apie galimai pažeistas teises tapo žinoma S. K. susipažinus su skundžiamu NŽT Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. Ž4-448 „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų tikslinimo Druskininkų mieste“ ir gavus jo kopiją t. y. 2010 m. gruodžio 10 d. (b. l. 47). Todėl pareiškėjų argumentai, jog jie apie galimai pažeistas teises sužinojo, tik 2012 m. spalio 5 d., kai iš kaimyninio žemės sklypo savininkės gavo prašymą „Dėl sutikimo pirkti įsiterpusį žemės plotą“, nes anksčiau nesuprato, jog skundžiamu įsakymu gali būti pažeidžiamos jų teisės, atmestini.

Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Pagal Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, svarbios priežasties, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas, sąvoka aiškinama kaip apimanti tik išskirtines, objektyvias, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusias aplinkybes.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo iš esmės tapačias termino praleidimo priežastis, kaip ir nurodytas prašyme pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvada, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, tinkamai įvertino pareiškėjų prašyme dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nurodytas skundo praleidimo priežastis ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų S. K. ir I. K. atskirąjį skundą atmesti

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė